- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-12
- Bylos Nr.
- II-25-890/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01248-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. G.
- Institucija
- Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. G., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nevedusio, nedirbančio, turinčio 35 procentų darbingumo lygį, turinčio aukštąjį išsilavinimą, skundą dėl 2019 m. liepos 3 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nutarimo Nr. 30-ANR_N-8911-2019 panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio vyriausioji patrulė V. P. 2018 m. gruodžio 21 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 2 dalį už tai, kad D. G. 2018 m. gruodžio 21 d. 21.57 val. (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais savo veiksmais tyčia negerbė žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. (b. l. 37-38).
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyriaus vyresnioji specialistė A. K. 2019 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-8911-2019 D. G. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį. Jam paskirta administracinė nuobauda - 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas (b. l. 27-28).
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose 2020 m. rugsėjo 16 d. gautas Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato persiųstas administracine tvarka nubausto asmens D. G. skundas dėl Institucijos 2019 m. liepos 3 d. nutarimo panaikinimo. Pareiškėjas skunde nurodo, jog prašo panaikinti nutarimą, nes nusižengimo nebuvo, jis kaltės nepripažįsta. Nurodo, jog gavo nekvalifikuotą, nekompetentingą teisinę pagalbą, kuri suklastojo medžiagą apskundimui. Prašo grąžinti jam vairuotojo teises nuo 2018 m. gruodžio 21 d., nes jam ir jo šeimai gyvybiškai reikalingas automobilis. Pažymi, kad turi 35 procentų darbingumą, augina du nepilnamečius vaikus, padeda mamai ūkininkauti. Prašo grąžinti baudą, kurią sumokėjo, t. y. 225 litus ir baudą 225 litus, kurią išieškojo antstolis A. S.. Prašo perduoti bylą kompetentingai instancijai. (b. l. 3-4).
Pareiškėjas D. G. teisme palaikė skundo reikalavimus ir nepripažino, kad chuliganiškai vairavo automobilį. Paaiškino, kad jis vairavo lengvąjį automobilį Mercedes-Benz, kuris priklauso jo vaiko mamai. Jis važiuodamas namo, sustojo aikštelėje, skirtoje neįgaliesiems, nes norėjo nueiti į biotualetą. Norėjo prisiparkuoti. Kai parkavo automobilį, darė ratą, nes nebuvo nė vieno žmogaus aplinkui. Policijos pareigūnai iš pėsčiųjų tako išvažiavo tiesiai į aikštelę. Jis pasitraukė ir jį sustabdė, pasakė, kad chuliganiškas vairavimas ir teisių atėmimas, todėl pasirašė protokole, kad sutinka. Tuo metu automobilyje buvo mama ir vaikas. Nurodė, kad automobilis sunkus, padangos naujos. Policijos pareigūnai jam grasino, kad bus didesnė bauda, automobilio konfiskavimas. Pažymėjo, kad teisė vairuoti jam reikalinga darbui, nes jis vairuoja autokeltuvą, turi padėti mamai ūkininkauti, vaikus vežti į polikliniką. 225 eurus baudą sumokėjo, nes antstoliai jam penkis kartus tą pačią sumą atskaičiavo. Pinigus sumokėjo mama, nes bijojo antstolių.
Liudytojas policijos pareigūnas M. K. teismo posėdžio metu parodė, kad pagal užduotį turėjo važiuoti vykdyti policinę priemonę dėl chuliganiško vairavimo kontrolės. Nuvažiavo prie jūros į neįgaliųjų aikštelę, stovėjo dviračių take, žiūrėjo, kas vyksta. Kadangi aikštelėje buvo daug automobilių, buvo išsijungę šviesas, laukė, kol kažkas darys pažeidimą. Stovėdami pastebėjo, kaip važiuoja tamsios spalvos didesnis automobilis, įvažiuoja į aikštelę, išpiešia pusmėnulį ir bando išvažiuoti iš aikštelės. Buvo matoma, kad automobilis slysta šonu, girdėjosi akseleravimas. Jie pasivijo automobilį, susistabdė. Jis pats nuėjo iki vairuotojo, paaiškino dėl ko buvo sustabdytas, paaiškino, kad dabar bus surašytas protokolas. Nuėjo į automobilį, surašė protokolą grižo, davė parašyti paaiškinimą žmogui, paaiškino, kokia numatyta sankcija. Žmogus parašė, kad sutinka, iš viso nieko jam nesakė. Aikštelėje buvo dar kitų automobilių, buvo žmonių vaikščiojančių. Nurodė, kad automobilio padangų jie netikrino, nes kai daromas toks pažeidimas, protektoriaus gylis ir raštas didelės įtakos neturi.
Liudytoja policijos pareigūnė V. P. teismo posėdžio metu parodė, kad jie stovėjo pėsčiųjų take, matė, kaip daromas pažeidimas, tačiau pažymėjo, kad asmuo labai stipriai „nedraskė“ automobilio. Tiesiog jis įvažiavo į aikštelę, chuliganiškai vieną kartą apsuko automobilį išvažiavimo link. Apsisukimas buvo staigus su ratų paslydimu, todėl sprendė, kad veiksmai yra tyčiniai. Jie iš karto privažiavo, sustabdė automobilį. Kolega išlipo, nuėjo iki vairuotojo. Automobilis buvo didelis Mercedes-Benz. Jie gerai matė viską. Aikštelėje tuo metu buvo kitų stovinčių automobilių. Ant kelio buvo sniegas, ledas. Padangų nematavo, nes kolega eidamas automobilio link, galėjo matyti protektorių. Jei protektorius nesukėlė abejonių, tai jie netikrino padangų.
Liudytoja policijos pareigūnė A. K. teismo posėdžio metu parodė, kad jai ši administracinė byla buvo priskirta, kai buvo atnaujinta teisena. Bylos nagrinėjimas įvyko 2019 m. liepos 3 d. Atvyko L. G., nes pats asmuo negalėjo atvykti. L. G. paprašė susipažinti su vaizdo įrašu. Susipažino su vaizdo įrašu. Ji paklausė L. G., ar turi pateikti papildomai įrodymų. Tokių įrodymų nepateikė. Visa kalba buvo tokia, kad nebūtų skirtas teisių atėmimas, nes teisės būtinos dėl darbo ir kitų asmeninių aplinkybių. Kai priėmė nutarimą, davė susipažinti su nutarimu, bet L. G. atsisakė pasiimti nutarimą. Todėl nutarimas buvo išsiųstas registruotu paštu. Įteikimas buvo 2019 m. liepos 20 d. Nutarimą gavo. Nutarimas nebuvo apskųstas. Buvo pateiktas mokėjimas vėlesne data nei buvo numatyta administraciniame nurodyme. Tačiau pats administracinių nusižengimų registras įskaito mokėjimą ir bylą laiko pabaigtą, o teisės atėmimo terminas skaičiuojamas nuo įmokos sumokėjimo kitos dienos.
Atsiliepimas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnyba pateikė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriame nurodo, kad su pareiškėjo D. G. skundu nesutinka. Nurodo, kad šiuo atveju nekyla abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo. D. G. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta nuobauda individualizuota tinkamai, atitinka ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus. Pažymima, jog asmenims praradusiems teisę vairuoti transporto priemones nustatyti papildomi reikalavimai norint susigrąžinti teisę vairuoti. LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 24 straipsnyje, reglamentuojančiame teisės vairuoti grąžinimo tvarką, numatyta, jog asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl KET pažeidimų, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik nustatyta tvarka užbaigus papildomą vairuotojų mokymą; asmeniui, iš kurio pagal įstatymus teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta dėl teisės pažeidimo padarymo vieniems metams ir ilgiau, teisė vairuoti transporto priemones grąžinama tik pasibaigus šios teisės atėmimo laikui ir baigus papildomą vairuotojų mokymą bei perlaikius vairavimo egzaminą. Teisė vairuoti transporto priemones grąžinama nustatyta tvarka. Teisės vairuoti grąžinimo tvarką nustato Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo ir grąžinimo tvarkos aprašas, patvirtintas LR vidaus reikalų ministro 2009-07-29 įsakymu Nr. 1V-418 (LR vidaus reikalų ministro 2019 m. sausio 3 d. įsakymo Nr. 1V-10 redakcija). Atkreiptinas dėmesys, kad Administracinių nusižengimų registro duomenimis specialiosios teisės apribojimo D. G. atžvilgiu galiojimas: nuo 2019 m. liepos 23 d. iki 2020 m. liepos 22 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos duomenimis D. G. šiai dienai vis dar nėra įvykdęs teisės vairuoti transporto priemones susigrąžinimo sąlygų. Remiantis valstybinės mokesčių inspekcijos 2020 m. spalio 27 d. pateikta informacija, D. G. 2019 m. sausio 9 d. sumokėjo 225 Eur prievolei pagal ROIK: (duomenys neskelbtini) padengti. Daugiau duomenų, kad asmuo po skundžiamo nutarimo priėmimo būtų atlikęs mokėjimus minėtai prievolei padengti, nėra. Pabrėžtina, jog paskirtą baudą administruoja mokesčių administratorius LR mokesčių administravimo įstatyme, kituose įstatymuose ir jų įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatyta tvarka. Įvertinus visas objektyvias byloje nustatytas aplinkybes, nekyla abejonių, jog D. G. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. liepos 3 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8911-2019 nubaustas pagrįstai. Naikinti skundžiamo nutarimo skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos nuomone, D. G. skundas yra nepagrįstas ir turi būti netenkintas, paliekant galioti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-8911-2019 be pakeitimų. (b. l. 126-127).
2019 m. liepos 2 d. tarnybiniame pranešime dėl nesutikimo nurodoma, kad 2018 m. gruodžio 21 d. dirbant su vyriausiąja patrule V. P., apie 21.57 val. adresu Klaipėda, (duomenys neskelbtini), atviroje viešoje vietoje esančioje aikštelėje, pagal numatytą užduotį užkardant vairuotojų chuliganišką vairavimą, pastebėjo automobilį Mercedes-Benz ML320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairavo transporto priemonę ir stipriai akseleruodamas šonu slydo per aikštelę. Tuo metu, kai automobilis slysta šonu, jo ratai prasisuka ir tampa sunkiai valdomas. Taip važiuodamas automobilis sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams ir aplinkui stovintiems automobiliams. Tokiais veiksmais tyčia negerbia žmonių ir visuomenės, paniekindamas elementarias moralės ir elgesio normas, pademonstravo niekinantį požiūrį visuomeninei tvarkai, kuri ypač tarp eismo dalyvių yra grindžiama tarpusavio suvokimu, pagalba ir pagarba. Sustabdžius automobilį, nustatyta, kad automobilį vairavo D. G., gimęs (duomenys neskelbtini), prisistačius, pasakius apie padarytą kelių eismo taisyklių pažeidimą, vairuotojas su padarytu pažeisimu sutiko, kodėl padarė pažeidimą žodžiu nepaaiškino. Surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu ROIK: (duomenys neskelbtini) pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, KET 4 punktą, 9 punktą, 119 punktą, 127 punktą, bylos nagrinėjimo data 2019 m. sausio 21 d. 9.00 val. buvo nueita pas D. G., paaiškinta, kad yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas už anksčiau minėtą pažeidimą, jam buvo paaiškintos jo teisės ir pareigos, paaiškinta, kad jam yra paskirta bauda 225 eurai ir bus atimta teisė vairuoti 12 mėnesių. Jei jis su pažeidimu nesutinka, baudos mokėti nereikia, tada reikės atvykti į bylos nagrinėjimą paskirtu metu. Asmeniui grasinama nebuvo ir apie transporto priemonės konfiskavimą kalbos nebuvo, kadangi tai nėra numatyta ANK 420 straipsnio 2 dalyje sankcijoje. D. G. viso pokalbio metu nieko neklausė ir pats apie jų neva padarytą pažeidimą nepasakė, o ir vykdant chuliganiško vairavimo kontrolę buvo taktiškai pasirinkta vieta, iš kurios gerai matėsi automobilių stovėjimo aikštelė, o vykdant policijos pavestas užduotis policijos pareigūnas dirbantis kelyje turi teisę pažeisti kelių eismo taisykles, užkardant kitų asmenų daromus pažeidimus. Su pažeidimu D. G. sutiko ir nesiginčijo (b. l. 35).
Motyvuojamoji dalis
Iš byloje esančios skaitmeninės laikmenos su vaizdo įrašu matyti, kad 2018 m. gruodžio 21 d., apie 21.57 val., (duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai su automobiliu stovi ant kelio, už kelių šimtų metrų yra aikštelė, kairėje pusėje matyti automobilio šviesos, kurios tai išnyksta, tai vėl pasirodo, iš to daroma išvada, kad automobilis „piešia jaunaties mėnulį“, „vingiuotą kelią“. Tai pastebėję policijos pareigūnai privažiuoja aikštelę, tuo metu pro juos pravažiuoja automobilis, kuris prieš tai „piešė jaunaties mėnulį“, „vingiuotą kelią“. Policijos pareigūnai važiuoja paskui tą automobilį. Automobilis sustoja ir policijos pareigūnas prieina prie automobilio vairuotojo (b. l. 26).
Teismas konstatuoja:
pareiškėjo D. G. skundas netenkintinas.
ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Vadovaujantis ANK 563 ir 567 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos aplinkybės, turinčios reikšmės bylai teisingai išspręsti.
Administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. ANK 569 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.
Pareiškėjas D. G. patrauktas administracinėn atsakomybėn dėl to, kad 2018 m. gruodžio 21 d. 21.57 val. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vairavo automobilį „Mercedes-Benz ML320“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) darydamas kelių eismo taisyklių pažeidimus iš chuliganiškų paskatų, keliant pavojų eismo saugumui, savo bei kitų žmonių saugumui, tai yra vairavo transporto priemonę (lengvąjį keleivinį automobilį) automobilių stovėjimo aikštelėje, kurios važiuojamoji kelio danga padengta šlapiu sniegu ir ledu, neatsižvelgdamas į vietovės ypatumus, važiuojamosios dalies būklę, nesilaikydamas saugaus važiavimo greičio, tyčia (specialiai) staigiai sukdamas kairėn, taip keičiant transporto priemonės judėjimo kryptį ir nerodant atitinkamos krypties įspėjamojo posūkio signalo, naudodamas rankinį (stovėjimo) stabdį ir spausdamas akseleratoriaus pedalą – didinant variklio apsukas, dėl ko priekiniai automobilio ratai neteko pilno sukibimo su kelio danga (ratai prasisukinėjo ant kelio dangos paviršiaus), taip priversdamas transporto priemonę slysti šonu „piešiant jaunaties mėnulį“, „piešiant vingiuotą kelią“) ir padarant transporto priemonę sunkiai valdomą, dėl ko atsiranda didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos sukėlimui. Tokiais veiksmais D. G. pažeidė KET 4, 9, 119, 127 punktus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje, skundžiamu Institucijos nutarimu jam paskirta administracinė nuobauda – 450 Eur dydžio bauda ir administracinio poveikio priemonė – 12 mėnesių specialiosios teisės atėmimas.
KET 4 punkte nurodoma, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; 9 punktas numato, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti; 119 punkte nurodoma, kad vairuotojas privalo važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 127 punktas numato, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad chuliganiškas vairavimas, tai yra kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui, – užtraukia baudą vairuotojams nuo 450 Eur iki 550 Eur su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo vienerių iki dvejų metų.
ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, tai yra pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantį Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų. Konstatavus Kelių eismo taisyklių pažeidimus, turi būti nustatomos ir chuliganiškos paskatos, tai yra tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pademonstruoti niekinantį požiūrį į aplinkinius, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-37-507/2015).
Teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Administracinėn atsakomybėn patrauktas D. G. administracinio nusižengimo tyrimo metu kaltę pripažino, pasirašydamas protokole, kad „stovėjimo aikštelėje pasuko į pusę, kur nėra mašinų, buvo slėgis, ir sumėtė jo automobilį, sutinka“ (b.l. 37), tačiau pateiktame skunde ir nagrinėjant bylą teisme neigė padaręs administracinį nusižengimą, o būtent, kad chuliganiškai vairavo automobilį. Teigė, kad jis važiuodamas namo, sustojo aikštelėje, skirtoje neįgaliesiems, nes norėjo nueiti į biotualetą. Jis aikštelėje norėjo prisiparkuoti, todėl darė ratą, nes nebuvo nė vieno žmogaus aplinkui. Policijos pareigūnai iš pėsčiųjų tako išvažiavo tiesiai į aikštelę. Jis pasitraukė ir jį sustabdė, pasakė, kad jis chuliganiškai vairavo.
Teismas tokius pareiškėjo D. G. paaiškinimus vertina kritiškai, kaip jo siekį išvengti administracinės atsakomybės. Nors D. G. neigia chuliganiškai vairavęs automobilį, tačiau jo kaltė įrodyta administracinio nusižengimo byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais įrodymais. Visų pirma, atsakomybėn patraukto asmens D. G. teiginius paneigia liudytojų policijos pareigūnų M. K. ir V. P., tiesiogiai mačiusių administracinį nusižengimą, parodymai. Liudytojas M. K. teisme parodė, jog nuvažiavo prie jūros į neįgaliųjų aikštelę, stovėjo dviračių take, žiūrėjo, kas vyksta. Kadangi aikštelėje buvo daug automobilių, buvo išsijungę šviesas, laukė, kol kažkas darys pažeidimą. Stovėdami pastebėjo, kaip važiuoja tamsios spalvos didesnis automobilis, įvažiuoja į aikštelę, išpiešia pusmėnulį ir bando išvažiuoti iš aikštelės. Buvo matoma, kad automobilis slysta šonu, girdėjosi akseleravimas. Jie pasivijo automobilį, susistabdė. Jis pats nuėjo iki vairuotojo, paaiškino dėl ko buvo sustabdytas, paaiškino, kad dabar bus surašytas protokolas. Nuėjo į automobilį, surašė protokolą, grižo, davė parašyti paaiškinimą žmogui, paaiškino, kokia numatyta sankcija. Žmogus parašė, kad sutinka, iš viso nieko jam nesakė. Liudytoja V. P. teisme parodė, jog jie stovėjo pėsčiųjų take, matė, kaip daromas pažeidimas, tačiau pažymėjo, kad asmuo labai stipriai „nedraskė“ automobilio. Tiesiog jis įvažiavo į aikštelę, chuliganiškai vieną kartą apsuko automobilį išvažiavimo link. Apsisukimas buvo staigus su ratų paslydimu, todėl sprendė, kad veiksmai yra tyčiniai. Jie iš karto privažiavo, sustabdė automobilį. Kolega išlipo, nuėjo iki vairuotojo. Automobilis buvo didelis automobilio „Mercedes-Benz“. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais ir tarpusavyje sutampančiais liudytojų parodymais, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai įrodymai bei byloje esantis vaizdo įrašas.
Liudytojų M. K. ir V. P. nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esanti skaitmeninė laikmena su joje esančiu vaizdo įrašu, užfiksuotu tarnybinio automobilio vaizdo registratoriumi. Akivaizdu, jog filmuotoje medžiagoje užfiksuotos aplinkybės neprieštarauja bei papildo teismo posėdyje duotus liudytojų, policijos pareigūnų M. K. ir V. P., užfiksavusių pažeidimo faktą, parodymus. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, jog aptariamas administracinis nusižengimas įvyko žiemą, tamsiu paros metu, apie 21.57 val. Akivaizdu, kad pareigūnų matymo laukas įvykio metu buvo geresnis, todėl įvykį jie matė geriau ir tiksliau, nei tamsiu paros metu pavyko užfiksuoti vaizdo įranga.
Nagrinėjamu atveju tiek liudytojai teismo posėdžio metu, tiek byloje esantis vaizdo įrašas patvirtina, jog įvykio dieną automobilių aikštelėje buvo ir kitų stovinčių automobilių. Vaizdo įraše matyti, kad dalis transporto priemonių aikštelėje juda, kitos stovi įjungtomis šviesomis. Be to, pats pareiškėjas D. G. teismo posėdžio metu nurodė, kad savo automobilyje buvo su mama ir vaiku. Akivaizdu, jog šioje situacijoje kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui buvo kilusi grėsmė ir pavojus dėl D. G. atliekamų veiksmų. D. G. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir jo neteisėti veiksmai buvo nutraukti. Tačiau, atsižvelgiant į D. G. veiksmus, t. y. jo atliktą staigų apsisukimą keičiant automobilio judėjimo kryptį, į metų bei paros laiką, į tai, kad automobilių stovėjimo aikštelė buvo padengta sniegu ir ledu, o automobilių aikštelėje buvo kitų transporto priemonių, šiuo atveju buvo didžiulė rizika įvykti eismo įvykiui ar avarinės situacijos kilimui. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo D. G. teiginiai, kad jis važiuodamas namo, sustojo aikštelėje, skirtoje neįgaliesiems, nes norėjo nueiti į tualetą, o norėdamas prisiparkuoti darė ratą, vertintinos kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Ši pareiškėjo pozicija, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, leidžia pagrįstai abejoti D. G. duotų paaiškinimų sąžiningumu. Aptartos aplinkybės rodo D. G. neatidumą, nerūpestingumą, teisei priešingų veiksmų pavojingumą bei abejingumą.
Įvertinus visa tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad D. G. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytą nusižengimą – chuliganiškai vairavęs transporto priemonę. Aptarti įrodymai patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens veikoje yra visi būtinieji minėto nusižengimo sudėties požymiai, kad jis pažeidė KET būtent dėl chuliganiškų paskatų, veikdamas tyčia, savo vairavimu kėlė pavojų kitiems eismo dalyviams bei svetimam turtui. Taigi priešingai nei nurodo pareiškėjas, D. G. veiksmai pagrįstai Institucijos įvertinti kaip chuliganiški, ir atitinka ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad D. G. atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.
Teismas pažymi, kad pagal susiformavusią teismų praktiką chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje, savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą, pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-72-2014, 2AT-16-489/2017, 2AT-4-511/2018).
Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, D. G. paskirta bauda, atitinkanti ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudos minimalų dydį. Nors administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu D. G. kaltę pripažino, tačiau teismo posėdžio metu, jis kaltės nepripažino. Nutarimas, kaip nustatyta iš liudytojos A. K. parodymų, priimtas dalyvaujant D. G. įgaliotai atstovei L. G.. Skiriant nuobaudą D. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažintas jo neįgalumas, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Administracinio poveikio priemonė - specialios teisės vairuoti transporto priemones atėmimas, kuris nagrinėjamu atveju yra privalomas, skirta taip pat minimaliam terminui, numatytam ANK 420 straipsnio 5 dalyje, t.y. 12 mėnesių.
Nagrinėjamoje administracinio nusižengimo byloje D. G. padarytas administracinis nusižengimas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį kvalifikuotas teisingai, kadangi jis, vairuodamas automobilį, neturėdamas konkrečių ir aiškių tikslų bei motyvų, dėl chuliganiškų paskatų pažeidė bendrąsias eismo dalyvių pareigas, numatytas KET 4 bei 9 punktuose, taip pat KET 119 ir 127 punktų reikalavus, taip sukeldamas realią grėsmę ir pavojų eismo bei žmonių saugumui, todėl skundžiamame nutarime pareiškėjo veiksmai kvalifikuoti tinkamai.
Šiuo atveju svarbu pažymėti, tai, kad administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą nusižengimą, siekiant prevencijos tikslų. Kaip minėta, priimant skundžiamą nutarimą buvo nustatyta viena D. G. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta bei paskirta ANK 420 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda, specialiosios teisės atėmimas skirtas minimaliam ANK 420 straipsnio 5 dalyje numatytam terminui už šio straipsnio 2 dalies pažeidimą.
Teismo posėdžio metu D. G. prašė grąžinti jam vairuotojo teises, kadangi jam ir jo šeimai gyvybiškai reikalingas automobilis. Pažymėjo, kad turi 35 procentų darbingumą, augina du nepilnamečius vaikus, jis padeda mamai ūkininkauti.
Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens darbinė padėtis nesuteikia jokio esminio prioriteto svarstant klausimą dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kiekvienas eismo dalyvis privalo įvertinti savo priešingo teisei veikimo pasekmes, nes neigiami tokio veikimo padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Siekdamas prevencinio tikslo, t. y. užkirsti kelią atsirasti neigiamiems padariniams, įstatymų leidėjas įtvirtino griežtą administracinę atsakomybę už ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Todėl šiuo atveju prioritetas turi būti teikiamas visuomenės interesui, taikant prevencines priemones ir nusižengimą padariusio asmens nubaudimui, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu nusižengimu. D. G. dar prieš darydamas teisės pažeidimą galėjo ir privalėjo numatyti bei įvertinti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo. Todėl skunde ir teismo posėdžio metu nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti reikalinga darbui, padėti mamai ūkininkauti, vaikus vežti į polikliniką, nelaikytinos išimtinėmis ir nesudaro pagrindo sušvelninti ar panaikinti jam minimaliam terminui skirtą administracinio poveikio priemonę.
Įvertinęs išdėstytas aplinkybes ir atsižvelgdamas į tai, jog D. G. administracinio poveikio priemonė skirta minimaliam terminui, o išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą švelninti administracinę atsakomybę ir netaikyti administracinio poveikio priemonės, nenustatyta, teismas pareiškėjo prašymą netaikyti administracinio poveikio priemonės atmeta kaip nepagrįstą.
Ištyręs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 2 dalyje. Administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė skirtos sankcijos ribose, atsižvelgiant į tai, kad nenustatyta D. G. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bet nustatyta viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Esant tokioms aplinkybėms bei aptartam teisiniam reglamentavimui, nėra pagrindo naikinti ar keisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8911-2019, todėl pareiškėjo skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjo D. G. (D. G.) skundo netenkinti.
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos 2019 m. liepos 3 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-8911-2019 palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 dienų nuo jos nuorašo išdavimo (išsiuntimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.