Kauno apygardos teismo nutartis

2013-03-15 · Civilinė byla Nr. 2A-326-324/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. ApeliacijaNutartis · 2013-03-15Kauno apygardos teismas
  2. KasacijaNutartis · 2013-11-22Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-03-15
Bylos Nr.
2A-326-324/2013
Teisminio proceso Nr.
2-05-3-05556-2011-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Gudynienė, Gintautas Koriaginas, Jolita Cirulienė
Atsakovas
A. V.
Trečiasis asmuo
J. G.
Kategorijos
  • 44.2pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 44.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-326-324/2013Teisminio proceso Nr. 2-05-3-05556-2011-5Procesinio sprendimo kategorijos: 44.2; 44.8; 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. kovo 15 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Jolitos Cirulienės, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Gintauto Koriagino,

sekretoriaujant Simonai Matusevičiūtei ir Vilijai Noreikienei,dalyvaujant ieškovo atstovei D. G., atsakovui A. V., trečiajam asmeniui J. G.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. V. apeliacinius skundus dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ir 2012 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-856-713/2012 pagal uždarosios akcinės bendrovės „D. G. ir partneriai“ ieškinį atsakovui A. V., tretiesiems asmenims antstoliui Sauliui Užkuraičiui, uždarajai akcinei bendrovei „Pakavimo technika“, BTA „Insurance Company“ SE, D. G., J. G. dėl žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 68 900,67 Lt sumą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant jas už arbitražo priteistą 74 849,53 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. rugsėjo 20 d. iki visiško šio teismo sprendimo įvykdymo.

Nurodė, kad 2004 m. rugpjūčio 18 d. su trečiuoju asmeniu UAB „Pakavimo technika“ sudarė sutartį Nr. 04/16, kuria atsakovo vadovaujama įmonė įsipareigojo sukurti ir pagaminti koldūnų fasavimo kompleksą, o ieškovė įsipareigojo už jį sumokėti 98 445 Lt. Ieškovė, vykdydama sutarties 2.3.1. punktą, per tris kartus sumokėjo iš viso 74 849,53 Lt. 2005 m. balandžio 14 d. paaiškėjus, kad UAB „Pakavimo technika“ koldūnų fasavimo kompleksas pagamintas nekokybiškai ir neatitinka techninės užduoties TU 04/16 reikalavimų, ieškovė atsisakė priimti netinkamai pagamintą daiktą ir pareikalavo UAB „Pakavimo technika“ grąžinti avansu sumokėtus 74 849,53 Lt. UAB „Pakavimo technika“ to nepadarius, ieškovė pareiškė ieškinį Kauno miesto apylinkės teisme dėl šios sumos ir netesybų priteisimo, taip pat pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Kauno miesto apylinkės teismas 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartimi areštavo UAB „Pakavimo technika“ priklausančias pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose, kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą ieškinio reikalavimo dydžio sumai. Vykdydamas šią teismo nutartį, antstolis S. Užkuraitis sudarė areštuoto UAB „Pakavimo technika“ turto apyrašą, jo saugotoju paskyrė atsakovą. Turtas buvo įvertintas atsižvelgus į atsakovo pareiškimą, kad šis turtas vertas 70 000 Lt. Antstolis turto įkainojimo neatliko. Atsakovas pasirašė turto arešto akte, nepareiškė pastabų, neginčijo areštuoto turto apimties lyginant su ieškinio suma. Ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas, nes byla teisminga arbitražui. Vilniaus tarptautinis ir nacionalinis komercinis arbitražinis teismas 2008 m. vasario 15 d. sprendimu ieškinį patenkino, Lietuvos apeliacinis teismas šį sprendimą patvirtino 2008 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi. Lietuvos apeliaciniam teismui 2008 m. rugsėjo 4 d. išdavus vykdomąjį raštą ir pradėjus skolos išieškojimą, paaiškėjo, jog atsakovas neišsaugojo dalies jam patikėto saugoti areštuoto turto. Buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl areštuoto turto iššvaistymo. Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 9 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu atsakovas buvo pripažintas kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą BK 246 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta bausmė – 10 MGL (1 300 Lt) dydžio bauda. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pripažino ieškovės teisę į ieškinio patenkinimą civilinio proceso tvarka (BPK 115 str. 2 d.). Antstoliui iš UAB „Pakavimo technika“ pavyko išieškoti 5 948,86 Lt. Dėl areštuoto turto neišsaugojimo ieškovė patyrė 68 900,67 Lt (74 849,53–5 948,86=68 900,67) žalą, nes liko neįvykdytas teismo sprendimas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimu ieškinį patenkino. Priteisė iš atsakovo ieškovei 68 900,67 Lt žalai atlyginti, 2 420 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, valstybei 108 Lt pašto išlaidų. Padarė išvadą, kad atsakovas pats nustatė areštuoto turto vertę – 85 000 Lt, su tokia turto verte sutiko ir ieškovė, ir antstolis, niekam nekilo abejonių, kad turtas gali kainuoti mažiau, nė viena iš proceso šalių neprašė skirti ekspertizę. Pažymėjo, kad iš Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražo administruojamo arbitražinio teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimu priteistų 74 849,53 Lt ieškovei atlyginta 5 948,86 Lt, o dėl atsakovo kaltų veiksmų pasidarė neįmanomas tolimesnis išieškojimas iš trečiojo asmens UAB „Pakavimo technika“. Sprendė, kad šioje byloje nėra svarbu iš naujo nustatinėti, kiek kainavo koldūnų pakavimo technika, kadangi jos kaina ir sumokėtų pinigų suma yra nustatyta įsiteisėjusiu arbitražo sprendimu ir patvirtinta teismo. Konstatavo, kad atsakovo kaltė, neteisėtas veikimas įrodytas Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, priimtu 2010 m. rugsėjo 9 d. baudžiamojoje byloje Nr. 1-1170-246/2010. Padarė išvadą, kad atsakovas kaltais veiksmais iššvaistė jam patikėtą saugoti turtą, padarė žalą trečiajam asmeniui UAB „Pakavimo technika“ ir ieškovei, todėl ieškovė pagrįstai reikalauja iš atsakovo priteisti likusią 68 900,67 Lt sumą.

Nustatęs, kad, sprendime nebuvo pasisakyta dėl ieškinio reikalavimo priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas ir žyminio mokesčio valstybei, papildomu sprendimu priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistosios žalos atlyginimo sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2011 m. balandžio 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, valstybei - 2 067 Lt žyminio mokesčio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas nurodo, jog Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimas neteisėtas ir nepagrįstas.

Nepagrįstai spręsta, kad areštuoto turto vertė buvo 85 000 Lt, atsakovas nereiškė pretenzijų dėl turto įkainavimo. Areštuoto turto apyraše nebuvo areštuoto turto įkainavimo, todėl nebuvo pagrindo jį ginčyti. Areštuoto turto apyraše buvo nurodyta, kad viso areštuoto turto kainai nustatyti bus kviečiamas ekspertas, tačiau iki šiol nėra eksperto išvadų dėl turto vertės ir kainos. Dėl to nesuprantama, kaip teismas nustatė turto vertę.

Nepateikti įrodymai, kad apeliantas neišsaugojo, neteisėtai perleido didesnės nei 250 MGL vertės turtą. Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 9 d. nuosprendyje nurodė, jog nėra nustatyta areštuoto turto vertė – „Kaltinamajam 2006 m. rugsėjo 22 d. perduotas saugoti turtas iki 2008 m. rugsėjo 4 d. taip ir liko neįvertintas (išskyrus 2009 m. buvusius vertinimus, atliktus UAB „Krivita“, kuri išlikusį turtą įvertino 1 470 litų), todėl šiuo metu nustatyti vertę (kainą), turto, kuris kaltinamajam 2006 metais buvo perduotas saugoti, nėra jokios galimybės. Dėl aprašytų motyvų negalima pagrįstai manyti, kad kaltinamasis neišsaugojo (neteisėtai perleido, paslėpė, sunaikino, sugadino) didesnės nei 250 MGL vertės turtą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2 d., 248 str. 4 d.). Dėl šių priežasčių kaltinamojo padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina ne pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. 2d., o pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 246 str. l d.“.

Nevertinta, kad koldūnų fasavimo kompleksas nebuvo techniškai išbaigtas, jis buvo neveikiantis, todėl nėra aiški šio komplekso vertė.

Ieškinyje buvo nepagrįstai teigiama, jog turto aprašymo metu apeliantas žodžiu pareiškė, kad turtas vertas 70 000 Lt. Jis to nesakė, be to, turto vertė nustatoma ne pagal skolininko paaiškinimus ar pareiškimus, o CPK reglamentuota tvarka (681 str.).

Nepagrįstai spręsta, kad aprašomo turto vertė buvo lygi tuo metu pareikšto 74 849,53 Lt ieškinio sumai. Šiam teiginiui pragrįsti nebuvo pridėti ieškinyje nurodyti internetiniai ar kiti duomenys.

Nevertinta, kad reikalavimą priteisti visą iš UAB „Pakavimo technika“ negautą skolą su palūkanomis pareiškė ne civilinė ieškovė baudžiamojoje byloje D. G., o kitas, baudžiamajame procese nedalyvavęs juridinis asmuo.

Ieškovė ir trečiasis asmuo antstolis S. Užkuraitis nuslėpė Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. P2-25461-364/2010, kuria buvo patvirtintas 2010 m. lapkričio 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas. Šiuo aktu antstolis S. Užkuraitis pats pardavė visą 2006 m. rugsėjo 22 d. areštuoto turto apyraše nurodytą turtą, tame tarpe už 120 Lt koldūnų fasavimo mašiną (išardytą, iškomplektuotą, neveikiančią, be numerio).

Prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimą, priimti naują sprendimą ir atmesti ieškinį, taip pat panaikinti 2012 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė ir tretieji asmenys D. G., J. G. prašo nekeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 17 d. sprendimo ir 2012 m. spalio 30 d. papildomo sprendimo. Nurodo, kad nors areštuoto turto apyraše nebuvo nurodyta kiekviena areštuotino daikto vertė, niekam nekilo abejonių, kad areštuotų daiktų vertė atitinka teismo nutartyje dėl arešto nurodytai areštuotino turto vertei. 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdžio metu visos šalys, tarp jų ir apeliantas, pripažino, kad vien koldūnų fasavimo mašinos vertė buvo 85 000 Lt. Šiame posėdyje apeliantas teigė, kad koldūnų fasavimo mašina 2006 metais buvo tinkama ir jis ją iškomplektavo tik po bylos Lietuvos apeliaciniame teisme išnagrinėjimo 2008 m. rugpjūčio 19 d. Apeliantas 2006 m. birželio 19 d. teigė, kad sukurto koldūnų fasavimo įrenginio vertė 84 350 Lt (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 143). UAB „Pakavimo technika“ per įstatymo nustatytą terminą neskundė areštuoto turto apyrašo, o tai patvirtina, kad ji sutiko su areštuotino turto verte, nurodyta 2006 m. birželio 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-09475-199/2006. Tai, kad apeliantas neišsaugojo areštuoto ir jam patikėto saugoti turto, kad dėl to jis yra kaltas, patvirtina apkaltinamasis nuosprendis. Baudžiamojoje byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad apeliantas nesaugojo jam patikėto saugoti turto, jį pats gadino, skolino kitiems, išardė. Aplinkybė, kad baudžiamojoje byloje per klaidą civiline ieškove buvo įtraukta ne UAB „D. G. ir partneriai“, su kuria buvo sudaryta techninės produkcijos sukūrimo sutartis, kuri atsiskaitydavo su vykdytoju, o šios bendrovės direktorė D. G., neatima teisės minėtai bendrovei kreiptis į teismą ir ginti savo pažeistas teises. 2010 m. lapkričio 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktu buvo parduotas turtas skolininko pasiūlytam pirkėjui ir atsiskaityta su ieškove, 2008 m. spalio 10 d. grąžinant 5 278,86 Lt, o 2010 m. gruodžio 17 d. – 670 Lt. Šia suma yra sumažintas ieškovės reikalavimas šioje byloje.

Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

Apeliacinės bylos nagrinėjimo metu joje dalyvaujantys asmenys palaikė argumentus, išdėstytus savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ribas, teisinius pagrindus, patikrinęs, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo aplinkybių, nenustatė CPK 329, 330 straipsniuose reglamentuotų pagrindų apeliacine tvarka peržiūrimam sprendimui panaikinti ar pakeisti (CPK 320 straipsnio antroji dalis).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, teisingai sprendė, kad atsakovas ieškovei padarė sprendime nurodyto dydžio žalą (CK 6.249 straipsnis).

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti nuostolius. Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių – sutartinė ir deliktinė (CK 6.245 str. 1,2d.). Ji atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės (CK 6.248 str. 1 d.). Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 str. 3 d.). Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius (CK 6.256 str. 2 d.). Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimus), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu (CK 6.247 straipsnis).

Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad žala, pasireiškianti negalimumu įvykdyti Vilniaus tarptautinio ir nacionalinio komercinio arbitražinio teismo 2008 m. vasario 15 d. sprendimą, kuriuo iš atsakovo A. V. vadovaujamos uždarosios akcinės bendrovės „Pakavimo technika“ ieškovei buvo priteista 74849,53 Lt UAB „D. G. ir partneriai“ turėtų išlaidų atlyginti avansiniams apmokėjimams pagal ieškovės sąžiningai vykdytą 2004 m. rugpjūčio 18 d. produkcijos sukūrimo sutartį, 6 procentų metinės procesinės palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos, atsirado dėl atsakovo kaltės. Negalimumą įvykdyti šį sprendimą patvirtina 2010 m. gruodžio 17 d. antstolio S.Užkuraičio aktas apie išieškojimo negalimumą vykdomojoje byloje Nr.0034/08/01388 ir vykdomojo dokumento grąžinimas išieškotojui. Antstolis konstatavo, kad skolininkas neturi turto ir piniginių lėšų. Rastą kilnojamąjį turtą pardavus, išieškotojai pervesta 5278,86 Lt ir 670 Lt. Apeliantas nepateikė įrodymų, jog išieškojimas yra galimas.

Ieškovai įrodė, kad sprendimo įvykdymas būtų galimas, jei atsakovas nebūtų neteisėtai perleidęs, iškomplektavęs ir kitaip sugadinęs 2006 m. rugsėjo 22 d. pagal antstolio aprašą prisiimto saugoti turto, areštuoto minimo sprendimo įvykdymo užtikrinimui, t.y. kad areštuoto turto vertės būtų pakakę priteistai sumai išieškoti (CPK 178 straipsnis).

2010 m. rugsėjo 9 d. Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr.1-1177-246/2010 A. V. buvo pripažintas kaltu, 2006 m. rugsėjo 22 d. – 2008 m. spalio 9 d. laikotarpiu neteisėtai perleidus bei sugadinus aprašytą, areštuotą ir jam 2009 m. rugsėjo 22 d. antstolio aktu patikėtą saugoti turtą, t.y. padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 246 str. 1 d. Teismas konstatavo, kad dėl dalies turto neišsaugojimo šiuo metu nėra galimybės nustatyti kainą turto, kuris A. V. buvo perduotas saugoti 2006 metais, todėl negalima daryti išvados apie neišsaugotą didesnės nei 250 MGL vertės turtą.

Nesutiktina su apeliantu, kad ši aplinkybė įrodo, jog neišsaugotas turtas buvo vertas mažiau, nei priteistoji suma. Negalimumas įvertinti turtą dėl jo iššvaistymo yra aplinkybė, reikšminga neteisėtos veikos kvalifikavimui pagal Baudžiamąjį kodeksą, todėl nenustačius, kad A. V. neišsaugojo didelės vertės turto, jo padaryta nusikalstama veika buvo perkvalifikuota iš BK 246 straipsnio 2 dalies į 246 straipsnio 1dalį.

Civilinėje byloje ieškovai neprivalėjo įrodinėti, kad atsakovas neišsaugojo didesnės nei 250 MGL vertės turto. Jie teigia, kad dėl turto neišsaugojimo nėra galimybės įvykdyti teismo sprendimą dėl 74849,53 Lt priteisimo.

Nors turto arešto akte turto kaina nenurodyta, tai, kad areštuoto ir atsakovo neišsaugoto turto vertė buvo pakankama teismo sprendimo įvykdymui, patvirtina atsakovo pripažinimas 2012 m. rugpjūčio 28 d. teismo posėdyje, kad vien koldūnų fasavimo mašinos, kurią jis iškomplektavo, vertė buvo 85 000 Lt (t.2 b.l. 18). 2006 m. birželio 19 d. UAB „Pakavimo technologijos“ rašte Nr.06/38 atsakovas nurodė, jog koldūnų fasavimo įrenginio sukūrimui buvo panaudota apie 84 350 Lt (baudžiamosios bylos t. 1, b. l. 143). Nereikia įrodinėti aplinkybių, kurios grindžiamos šalių pripažintais faktais (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).

Įrodyti savo reikalavimus turi ne tik ieškovas. Analogišką pareigą įrodyti atsikirtimus į ieškinį atsakovui įtvirtina CPK 178 straipsnis. Apeliantas, civilinėje byloje paaiškinęs apie areštuoto turto išardymą, panaudojimą dalimis, metalo laužui, atidavimą asmenims, negynusiems savo teisių į areštuotą turtą įstatymų nustatyta tvarka, nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jo neišsaugoto turto vertė buvo mažesnė, duomenų apie techniškai neišbaigto koldūnų fasavimo komplekto vertę, ar kad šio turto nebūtų įmanoma realizuoti priteistą sumą atitinkančia kaina (CPK 306 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Jo nurodomas 2010 m. lapkričio 10 d. turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui aktas ieškovės nebuvo nuslėptas, surasto areštuoto ir parduoto turto vertė iš atlygintinos žalos sumos minusuota. Tai, kad dėl atsakovo kaltės išardyta, iškomplektuota ir neveikianti koldūnų fasavimo mašina buvo parduota už 150 Lt, neįrodo, kad jos tinkamo išsaugojimo atveju daikto kaina nuo 85 000 Lt būtų sumažėjusi iki 150 Lt. Atsakovas yra kaltas ir dėl to, kad areštuotas tekinimo stakles, frezavimo stakles, metalo valcavimo stakles jis atidavė kitiems asmenims, turto arešto neginčijusiems CPK 603 straipsnio nustatyta tvarka, todėl nelaikytina įrodyta aplinkybė, jog išieškojimas iš šio vertingo turto nebūtų įmanomas, o šių daiktų kaina kartu su koldūnų fasavimo mašinos kaina nesiektų 74849,53 Lt.

CK 1.5 straipsnio 1 dalis nustato civilinių teisinių santykių subjektų pareigą veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, įgyvendinant savo teises ir atliekant pareigas. Nurodytas arbitražinio teismo sprendimas patvirtina, kad ieškovė savo sutartines pareigas vykdė tinkamai, teismo nuosprendis ir išieškojimo negalimumo aktas įrodo kaltus atsakovo veiksmus ir priežastinį ryšį tarp šių veiksmų ir teismo sprendimo įvykdymo negalimumo. Siejant nurodomas aplinkybes su CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtina pareiga kiekvienam asmeniui elgtis taip, kad nepadarytų kitam asmeniui žalos, CPK 18 straipsnyje įtvirtinta nuostata dėl teismo sprendimo vykdymo privalomumo, pirmosios instancijos teismas teisingai vadovavosi ieškovės pateiktais įrodymais, o ne faktiniais duomenimis nepagrįstais teise piktnaudžiaujančio atsakovo atsikirtimais (CPK 3 straipsnio 7 dalis, 185 straipsnis, CK 1.5 straipsnio 4 dalis,).

Dėl to, kad teisė į ieškinio patenkinimą teismo nuosprendžiu pripažinta ne ieškovės vadovaujamai įmonei, o pačiai ieškovei, sprendimas nėra neteisėtas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos ir nuosprendžio motyvų matyti, kad teismas buvo informuotas apie turto arešto pagrindą (ginčą tarp D. G. vadovaujamos įmonės ir trečiojo asmens). Nukentėjusį juridinį asmenį D. G. atstovavo kaip juridinio asmens administracijos vadovė. Akivaizdu, kad turto neišsaugojimu žala buvo padaryta ne jai, o jos vadovaujamai įmonei. Antra vertus, ieškovės reikalavimai pagrįstai buvo patenkinti ne vien dėl teismo nuosprendžiu administracijos vadovei suteiktos teisės į ieškinio patenkinimą, o dėl to, kad įrodė visas atsakovo civilinės atsakomybės sąlygas.

Vadovaujantis išdėstytais argumentais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovei procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus atitinkantis sprendimas nekeistinas ( CPK 263 str., 326 str. 1 d. 1 p.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 1815 Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Priteistinų bylinėjimosi išlaidų dydį reglamentuoja Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintos Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Rekomendacijų 7 p. nurodyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imama Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga (advokato suteiktos paslaugos metu 2012 m. lapkričio mėn. - 850 Lt ). Rekomendacijų 8.11 p. nurodyta, kad, priteisiant bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą, taikomas koeficientas 1,5. Tokiu būdu maksimalus šios teisinės paslaugos dydis yra 1275 Lt (850 x 1,5 = 1275).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 17 d. sprendimą ir 2012 m. spalio 30 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. V. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 1275 vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt penkis) Lt advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „D. G. ir partneriai“ (į.k.158859494)

Teisėjai Jolita CirulienėVirginija GudynienėGintautas Koriaginas