Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

civilio ieškovo UAB „A.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „A.“, įgaliotam asmeniui Antanui Markšaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, LR pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, nevedęs, atliekantis bausmę Pravieniškių pataisos namuose, teistas: 1) 2010-12-14 Panevėžio apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 3 metams; 2) 2011-01-19 Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 3 metams ir 6 mėnesiams; 3) 2011-06-03 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1dalį laisvės atėmimu 3 metams 6 mėnesiams; 4) 2011-06-15 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams; 5) 2011-12-22 Panevėžio apygardos teismo pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 183 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 5 metams 6 mėnesiams, 6) 2013-03-26 Panevėžio apylinkės teismo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams, kuris 2013-05-22 Panevėžio apylinkės teismo nutartimi subendrintas su Panevėžio apygardos teismo 2011-12-22 nuosprendžiu paskiriant galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 metams 3 mėnesiams,

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

J. J., būdamas UAB „D.“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas, pagal 2009-02-19 akcijų pirkimo – pardavimo sutartį iš A. V. už 1 000 litų įsigijęs 51 procentą UAB „A.“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), akcijų, pagal 2009-02-19 jo ir A. V. pasirašytą UAB „A.“ turto perdavimo – priėmimo aktą perėmęs šios bendrovės turtą, tuo pačiu ir automobilį FIAT DUCATO, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 3736,68 Lt vertės, automobilį OPEL VECTRA, kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1684,26 Lt vertės ir stakles DMUB 40/320, ištraukėją FT302SF, stakles kantavimo OPK bendros 39402,97 Lt vertės, šį buvusį turtą nenustatytomis aplinkybėmis laikotarpyje nuo 2009-02-19 iki 2010-01-20, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, perdavė nenustatytiems asmenims, taip iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą priklausantį UAB „A.“ didelės vertės turtą – automobilį FIAT DUCATO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 3736,68 Lt vertės, automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – 1684,26 Lt vertės ir stakles DMUB 40/320, ištraukėją FT302SF, stakles kantavimo OPK , kurių bendra vertė 44 823, 91 Lt, ,

Kaltinamasis J. J. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad dėl UAB „D.“, tai viskas buvo taip, kaip pasakojo liudytojas (T. P.). Jis neprivalėjo užsiregistruoti direktoriumi. Jis buvo tos įmonės vienintelis akcininkas, direktoriumi nebuvo. Dėl UAB „A.“, tai supirkinėjo įmones, todėl ir nupirko tą įmonę. Įmonių pirko gal 10 ar 20. Domėjosi įmonių finansine padėtimi. Girdėjo V. parodymus, tai taip viskas ir buvo. Jam atrodo UAB „A.“ dokumentai buvo ofise (duomenys neskelbtini) gatvėje. Arba direktorius, arba buhalterė jam perdavė dokumentus, tiksliai neatsimena. Turtą perėmė. V. tik neteisingai nurodė, kad „Opel Vectra“ perėmė prie ofiso, abi mašinos buvo nevažiuojančios, jas paėmė (duomenys neskelbtini). Automobilius iš UAB „A.“ buvo paėmę, bet jie buvo areštuoti antstolių, todėl jie negalėjo jais naudotis. Nežino, kur tie automobiliai, gal antstolio žinioje. Kai pirko įmonę, tie automobiliai jau buvo areštuoti. Antstolis leido paimti tuos automobilius. Prašė jo leisti tuos automobilius parduoti ir padengti skolas, tačiau antstolis to neleido. Antstolis sutiko, kad V. perleistų automobilius kaip įmonės turtą. Turtas buvo perduotas naujam savininkui, tam vadinamam J., tik nežino, kodėl jie nebuvo įtraukti į tą perdavimo – priėmimo aktą. Turtas yra iššvaistytas, jis UAB „A.“ turtą perdavė nenustatytam asmeniui, kuris prisistatė R. J.. Perdavė tą turtą pagal turto perdavimo – priėmimo aktą, sudarius akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, nepamena, kas surašė šių dokumentų tekstą. To žmogaus (R. J.), kuris buvo teisme jis nepažino. Tai ne tas asmuo buvo teismo posėdyje, kuriam jis pardavė akcijas ir turtą perdavė. Jis būtų tą asmenį atpažinęs. Stakles perdavė (duomenys neskelbtini), nes jos buvo sumontuotos, o automobiliai perduoti akcijų pirkimo – pardavimo metu. Jis turtą perdavė nenustatytiems žmonėms, vadinasi jį išvaistė.

Civilinį ieškinį pripažįsta, gailisi padaręs nusikaltimą, žalą atlygins.

Liudytojas A. K. parodė, kad UAB „A.“ buvo įkurta 2005 metais, ją įkūrė kartu su draugu R. P.. Įmonė vertėsi baldų gamyba. 2007-2008 metais prasidėjo krizė ir ieškojo žmogaus, kadangi jiems trūko žinių tęsti įmonės veiklą. Nutarė įmonę parduoti. Taip atsirado A. V.. Iš P. jis (liudytojas A. K.) perpirko akcijas, kol jis buvo akcininkas, direktorė buvo jo žmona. V. nusipirko 51 procentą akcijų, pakeitė direktorių, jam liko 49 procentai akcijų. Vėliau sutiko parduoti įmonę naujiems pirkėjams. Tada susitiko su J.. Žinojo, kad įmonė turėjo turto, nes buvo automobiliai, staklės, įrengimai, ofiso baldai. Kaip vyko akcijų pirkimas jis nežino, V. atvažiavo pas jį ir pasakė, kad reikia pasirašyti, nes jis paskyrė direktoriumi J. J. jam skambino ir perėmė automobilį „Peugeot 407“. Daugiau su J. nebuvo susitikęs. Jo akcijos liko pas jį, UAB „A.“ akcininku yra ir dabar. Vėliau buvo iškelta byla dėl automobilio ir dėl turto išvaistymo. Automobiliai buvo pirkti iš įmonės lėšų, staklės buvo pirktos kreditu, buvo imtas apie 40000 litų kreditas, kokia jų vertė šiai dienai, negali nurodyti. Tas stakles sudarė skersavimo staklės, kantavimo staklės, dulkių nutraukėjas. Staklės buvo skirtos baldams gaminti, pjaustyti plokštes. Tai buvo įsigyta 2006 metais. Kai J. tapo direktoriumi, bankui kreditas dar nebuvo sumokėtas. Jis buvo laiduotojas perkant stakles, todėl domėjosi, ar yra tos staklės. Vieną dieną pamatė, kad staklių ceche, buvusiame (duomenys neskelbtini) nėra. J. telefonas buvo išjungtas, su juo negalėjo susisiekti. V. aiškino, kad viską perdavė J.. Apie automobilius nieko nežino, tik žino, kad juos perėmė. Automobiliai stovėdavo teritorijoje, kas jais naudojosi, nežino. Automobiliai buvo pirkti brangiau, mano, dabartinė vertė nurodyta jau su nusidėvėjimu. Žino, kad buvo pavasaris, kai pamatė, kad nebėra staklių, tikslaus laiko nepamena.

Liudytoja V. B. parodė, kad UAB „A.“ dirbo buhaltere. Ją į darbą priėmė direktorius P., vėliau direktorė buvo K.. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta. Žino, kad įmonė turėjo turto, staklės buvo pirktos išsimokėtinai, mokėdavo įmokas, taip pat buvo autobusiukas, tačiau jo markės nežino. Po K. direktoriumi buvo V., jis pirko akcijas, tačiau nepamena, kiek tiksliai procentų, bet 51 procentą tikrai turėjo. Jai V. pranešė, kad parduos įmonę ir nauji savininkai patys tvarkys buhalteriją. Tada pirmą kartą pamatė kaltinamąjį (J. J.), su juo buvo dar vienas asmuo. Su kaltinamuoju buvo sudaryta darbo sutartis, buvo pasirašytas įsakymas dėl jo paskyrimo direktoriumi, o ji kaltinamajam perdavė visus dokumentus pagal perdavimo – priėmimo aktą, kurį jie abu pasirašė. Kaip turto perdavimas buvo atliekamas ji nežino, tvarkė tik dokumentus. Dokumento perdavimo – priėmimo aktą pasirašė ji su J., o kas pasirašė ir surašė turto perdavimo – priėmimo aktus nežino. Negali pasakyti, ar matė turto perdavimo – priėmimo aktą. Įmonės dokumentai buvo tvarkingi. Jai nežinoma, kur pasidėjo įmonės turtas, ji tik perdavė dokumentus, o apie kitką nieko nežino.

Turto perdavimo – priėmimo akto ji nesurašė, jis ne jos ruoštas, tačiau skaičius galėjo pateikti, tačiau kam, nepamena. Tikriausiai perdavė V. duomenis apie automobilių likutines vertes, kurios nurodytos turto perdavimo – priėmimo akte. Jis šiuos duomenis galėjo gauti tik iš jos. Vertės nurodytos atskaičius amortizaciją, čia likutinė vertė. Skaičiai buvo paimti iš balanso. Nurodyta likutinė vertė gali ir neatspindėti realios rinkos vertės.

Staklių vertė apskaitoje buvo apie 40000 litų, kokia buvo tiksli jų įsigijimo kaina, nepamena, mano, kad už jas buvo mokėta apie 40000 litų. Jos buvo įsigytos, gal 2006-2007 metais. Ji stakles tik vieną kartą matė. Prie jos buvo mokamos įmokos už stakles, skaičiuojamas nusidėvėjimas. Gamybinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini) gatvėje. Buvo mokama lizingui už automobilius, tačiau už kuriuos automobilius, nepamena. Visi automobiliai buvo apskaitoje, skaičiuojamas nusidėvėjimas. Kol ji dirbo, už automobilius buvo mokama.

Liudytojas O. G. parodė, kad dirbo UAB „A.“, jį į darbą priėmė direktorė K., dirbo iki 2008-2009 metų. V. buvo direktorius po K.. Po V. gal J. buvo direktorius, tačiau jis nebuvo pristatytas darbuotojams. V. pasakė, kad yra naujas įmonės savininkas ir jis daugiau darbe nepasirodė. Suprato, kad yra mulkinami, nes nebuvo naujų užsakymų, matė, kad atvažiuodavo jauni vyrai. Pats nematė, kaip ir kas ištempė automobilius. Jis važinėjo automobiliu „Opel Vectra“, tačiau iki kada ji dar buvo, nepamena, jis nematė, kaip tą automobilį išgabeno. Buvo šnekos tarp darbuotojų, kad automobilį išgabeno remontuoti. Medžio apdirbimo stakles matė, išeinant iš darbo jas dar matė. Iš K. sužinojo, kad staklių nebėra, apie jų dingimą nieko nežino. Matė kaltinamąjį įmonės teritorijoje.

Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamąjį mato pirmą kartą, nežino, kokia byla nagrinėjama. Pirmą kartą girdi apie stakles ir automobilius. Jam nieko nežinoma apie įmonę „A.“. Jokių akcijų nepirko, nepažįsta jokio asmens pavarde J.. Ant akcijų pirkimo – pardavimo sutarties, turto perdavimo – priėmimo akto parašai ne jo. Tokių dokumentų nepasirašinėjo. 2009 metais lapkričio 1-2 dienomis grįžo iš Venesuelos. Ten išvažiavo 2007 metais spalio mėnesį. Jokių akcijų nepirko, turto nepriėmė. Tuo laiku Lietuvoje nebuvo, buvo Kolumbijoje, Brazilijoje. Kai grįžo į Lietuvą gyveno (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kažkada buvo deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Nepamena, gal ir buvo praradęs dokumentus, tačiau vėliau atrado, nes nebūtų kitaip išvažiavęs. Kreipėsi į migraciją, bet vėliau atsirado dokumentai gal po savaitės.

Civilinio ieškovo UAB „A.“, atstovaujamo bankroto administratoriaus UAB „A.“, įgaliotas asmuo Antanas Markšaitis paaiškino, kad 2011-10-18 UAB „A.“ buvo iškelta bankroto byla. 2011-10-18 tapo bankroto administratoriumi. Turto administratorius privalo surasti įmonės turtą, dokumentus ir juos perimti. Įmonės vadovas privalo visa tai perduoti per penkiolika dienų. Vadovo buvo ieškoma pagal Registrų centro įrašus. Atlikus visas procedūras parašė pareiškimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, pareiškimas rašytas 2012-06-26. Turi pretenzijų dėl automobilių „Fiat Ducato“, „Opel Vectra“ bei staklių su prie jų esančiais įrengimais. Jo turimais duomenimis paskutinis UAB „A.“ vadovas buvo A. V.. Su juo buvo bendrauta ir jis pateikė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje pirkėjas nurodytas įmonė „D.“, atstovaujama direktoriaus J. J., dar pateikė turto priėmimo – perdavimo aktą. Daugiau dokumentų niekas neperdavė. Nebuvo žinoma, kad J. yra įkalinimo įstaigoje. Pagal dokumentuose užfiksuotus duomenis, reiškia civilinį ieškinį. Prašo civilinį ieškinį priteisti iš J. J., nes pagal turimus dokumentus, jis perėmė įmonės turtą, pirko akcijas.

Liudytojas A. V. parodė, kad įsigijo 51 procentą UAB „A.“ akcijų ir vadovavo tai įmonei apie 4 mėnesius, įmonė užsiėmė baldų gamyba. Kai suprato, kad šios įmonės negalima atgaivinti, įdėjo skelbimą į internetą, kad įmonę parduoda, su juo tada susisiekė J.. Ant akcijų pirkimo – pardavimo sutarties ir turto perdavimo – priėmimo akto parašai jo, jis perdavė J. visą įmonės turtą. J. J. turėjo įmonės „D.“ antspaudus, todėl jam nekilo abejonių, kad jis tos įmonės direktorius. Viena mašina buvo perduota (duomenys neskelbtini), tai „Fiat Ducato, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o kitas automobilis „Opel Vectra“ prie buvusio aklųjų kombinato, o staklės buvo buvusio aklųjų kombinato patalpose. Dabar nepamena ar jis, ar buhalterė atspausdino turto perdavimo – priėmimo akto tekstą, kainas nurodė buhalterė. Susitiko su kaltinamuoju, jis apžiūrėjo turtą, tada pasirašė, atidavė automobilių raktelius.

Su J. buvo pasirašyta darbo sutartis. Buhalterė sakė, kad duomenis apie J. įdarbinimą pateikė Sodrai. Buvo du kartus susitarę su J. vykti į Registrų centrą, kad jis įsiregistruotu direktoriumi, tačiau nei karto jis neatvyko. Vieną kartą sakė, kad neturi laiko, kitą kartą jau visai nekėlė ragelio. Kiek žino, jis taip ir neįsiregistravo direktoriumi. Staklės buvo vertos apie 39000 litų, gal kiek mažiau. Staklių rinkos kaina, perdavimo metu, buvo apie 30-35 tūkstančius litų. Apie automobilių vertes, tai nieko negali pasakyti, gal ir reali kaina. Akcijas pardavė už 1000 litų, o įsigijo už 15000 litų. Įmonė turėjo apie 100000 litų įsiskolinimą. J. jam sakė, kad planuoja sujungti dvi įmones, kad būtų dirbama su mediena. J. domėjosi apie įmonės įsiskolinimus, jis pasakė jam apie realią įmonės būklę. Kai J. jau buvo įdarbintas direktoriumi, tada tik jam buvo perduoti visi dokumentai. Dokumentus perdavė buhalterė, jis to nematė, tačiau matė perdavimo aktą, bei apie tai minėjo pati buhalterė. Nežinojo, kad dokumentus privalėjo perduoti direktorius, o ne buhalterė.

Jam direktoriaujant buvo uždėtas areštas „Opel Vectra“ automobiliui, o dėl kito, tai dabar nepamena, tačiau nebuvo apribojimų naudotis tais automobiliais, tik negalėjo jų parduoti, perleisti. Jie tais automobiliais naudojosi, jie buvo įmonės žinioje. Kai surašė perdavimo aktą, J. žinojo, kad automobiliams yra uždėtas areštas, jis sakė, kad galima tais automobiliais tik naudotis. Tie automobiliai buvo areštuoti už skolas. „Opel Vectra“ automobilis buvo važiuojantis, o „Fiat Ducato“ automobilį reikėjo tvarkyti.

Liudytoja L. K. parodė, kad UAB „A.“ dirbo apie du metus, pradžioje buvo projektų vadove, paskui direktore. Gali būti, kad direktore dirbo nuo 2008-01-04 iki 2008-09-30. Jos darbo laikotarpiu buvo įmonėje automobiliai „Opel Vectra“, kuriuo naudodavosi vadybininkas, o mikroautobusiuku taip pat naudojosi darbuotojai, staklės taip pat buvo, jos tada stovėjo (duomenys neskelbtini) kaime buvusiose patalpose. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta. Naujas akcininkas buvo A. V., jis tapo ir direktoriumi. Ji įmonės akcijų neturėjo, jų turėjo jos vyras. Naujam akcininkui V. ji perdavė įmonės turtą, buvo surašyti dokumentai, tas turtas tikrai buvo natūroje. Automobiliai nebuvo nauji, jie jau buvo įsigyti nenauji, abu kartu kainavo iki 10000 litų. Jie buvo įsigyti gal 2006 metais, įtraukti į įmonės balansą. Staklės buvo įgytos, kai įmonės direktore buvo ji, buvo įgytos panašiai už 40000 litų, dabar tikslios sumos nepamena. Gamybinės patalpos tada buvo (duomenys neskelbtini) kaime. Žino, kad paskui gamybinės patalpos buvo (duomenys neskelbtini).

Liudytojas T. P. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta iš matymo. Jį matė kai vyko akcijų pardavimas UAB „D.“. Jis (liudytojas T. P.) buvo tos įmonės vadovas ir vienintelis akcininkas. 2008 metais akcijos buvo parduotos J. J.. Jis nenuvažiavo į Registrų centrą ir neužsiregistravo direktoriumi. Ieškojo jo, skambindavo telefonu, tačiau vėliau telefonai jau buvo išjungti. Po šiai dienai jam reikia visur eiti ir įrodinėti, kad ne jis yra tos įmonės direktorius.

Dokumentuose -vienintelio akcininko sprendime, akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje- nurodytos datos yra teisingos. Jie sutarė, kad iki sausio 12 dienos pasiskelbs vadovu ir prisiregistruos Registrų centre. Jam (kaltinamajam) perdavė įmonės anspaudą, tačiau nepasirašė priėmimo – perdavimo akto. S. Š. buvo įmonės direktoriumi, jis įsigijo iš jo 50 procentų akcijų ir tapo įmonės vadovu. Jis perdavė J. visus įmonės dokumentus, ne tik antspaudą, tačiau nepadarė sąrašo dokumentų ir daiktų, kuriuos jam perdavė. Pirkėjas atsivežė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį. Jis pardavė 100 procentų akcijų, jis tapo vieninteliu akcininku. J. perduodamais dokumentais nesidomėjo, jų neapžiūrėjo. Įmonė užsiėmė ekspozicinėmis paslaugomis, jokio turto neturėjo, jo neperdavė. Įsiskolinimų įmonė turėjo, nes jau buvo prasidėjusi krizė, apie skolą nurodė sutartyje. Akcijas pardavė už 300 litų. J. neatvyko į Registrų centrą, jam pastoviai skambino telefonu, jis vis atidėliodavo, vėliau jo telefonas buvo išjungtas, jo gyvenamosios vietos adreso nežinojo.

2012-10-23 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu kaltinamasis J. J. pateikė 2009-05-11 turto priėmimo – perdavimo aktą bei 2009-05-11 akcijų pirkimo – pardavimo sutartis. Šiuose dokumentuose nurodoma, kad J. J. 2009-05-11 akcijų pirkimo – pardavimo sutartimis pardavė 100 procentų UAB „D.“ ir 51 procentą UAB „A.“ akcijų asmeniui įvardijamam R. J. vardu. Tą pačią dieną sudarytų turto priėmimo – perdavimo aktu J. J. asmeniui įvardijamam R. J. vardu perdavė UAB „A.“ turtą – medžio apdirbimo stakles, automobilį „Peugeot 407”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (2 t., 128-131 b.l.).

2012-10-10 daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojo T. P. pateiktos 2008-12-22 vienintelio akcininko sprendimo ir 2008-12-23 UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutarties kopijos patvirtina, kad J. J. iš T. P. 2008-12-23 įsigijo 100 vienetų UAB „D.“ akcijų (2 t., 36-39 b.l.).

Iš 2012-11-15 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojui R. J. pateikus atpažinti J. J. pagal jo nuotrauką tarpe kitų asmenų, nesusijusių su tiriama baudžiamąja byla, jis nė vieno asmens neatpažino (2 t., 52-53 b.l.).

Iš Lietuvos teismo ekspertizės centro 2013-05-09 specialisto išvados Nr.11-3177(12) matyti, kad 2009-05-11 UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, skiltyje „Pirkėjas“, R. J. vardu pasirašė ne R. J.. Nustatyti, ar 2009-05-11 UAB „A.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, skiltyje „Pirkėjas", R. J. vardu pasirašė J. J. ar kitas asmuo, nebuvo galima.

2009-05-11 UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, skiltyje „Pirkėjas“, R. J. vardu pasirašė ne R. J.. Nustatyti, ar 2009-05-11 UAB „D.“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartyje, skiltyje „Pirkėjas", R. J. vardu pasirašė J. J. ar kitas asmuo, nebuvo galima .

2009-05-11 UAB „A.“ turto priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 R. J. vardu pasirašė ne R. J.. Nustatyti, ar 2009-05-11 UAB „A.“ turto priėmimo – perdavimo akte Nr. 1 R. J. vardu pasirašė J. J. ar kitas asmuo, nebuvo galima (2 t., 110-112 b.l.).

Iš 2009-02-19 akcijų pirkimo – padavimo sutarties matyti, kad UAB „D.“, atstovaujama direktoriaus J. J., (toliau vadinama – pirkėjas) ir A. V. (toliau vadinama – pardavėjas) sudarė sutartį, pagal kurią pardavėjas parduoda, o pirkėjas perka 51 vnt. (procentų) akcijų UAB „A.“ (kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini)) (1 t., 22 b.l.).

Iš 2009-02-19 UAB „A.“ turto perdavimo – priėmimo akto matyti, kad J. J. priėmė, tai yra perėmė savo žinion, UAB „A.“ turtą, tame tarpe automobilį „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), 3736, 68 Lt vertės, automobilį „Opel Vectra“ 1684, 26 Lt vertės, stakles DMUB 40/320, ištraukėją FT302SF, OPK kantavimo 39 402, 97 Lt vertės (1 t., 23 b.l.). Taip pat tos pačios dienos UAB „A.“ turto perdavimo – priėmimo aktu J. J. buvo perduotas įmonės antspaudas, taip pat ir dokumentai (1 t., 24, 160 b.l.). Kaip matyti iš 2009-02-19 pranešimo apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią J. J. UAB „A.“ buvo įdarbintas nuo 2009-02-20 (1 t., 175 b.l.).

Iš Valstybinio socialinio draudimo SODRA pažymos apie asmenį ir jo draudėjus matyti, kad A. V. UAB „A.“ dirbo nuo 2008-10-01 iki 2009-02-19 buvo (1 t., 34 b.l.). Kaip matyti iš Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo su istorija, UAB „A.“ direktoriumi nuo 2008-10-01 iki 2009-02-19 direktoriumi buvo A. V., duomenų apie įmonės valdymo organus laikotarpiu nuo 2009-02-19 iki 2011-11-09 (kuomet buvo paskirtas bankroto administratorius) nėra (1 t., 106-121 b.l.).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikavimas

Aukščiau paminėti įrodymai patvirtina, kad J. J. 2009 m. vasario 19 d. iš A. V. įsigijo 51 procentą UAB „A.“ akcijų, tai yra kontrolinį akcijų paketą, bei savo žinion perėmė bendrovės turtą, antspaudą bei dokumentus, tarp J. J. žinion perėjusios turto buvo ir automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis „Opel Vectra“, staklės DMUB 40/320, ištraukėjas FT302SF, OPK kantavimo. Tą pačią dieną SODRAI buvo pateiktas pranešimas apie J. J. įdarbinimą UAB „A.“ nuo 2009-02-20, o A. V. buvo atleistas iš direktoriaus pareigų. Taigi, nuo 2009 m. vasario 19 d. J. J. tapo pagrindiniu UAB „A.“ akcininku.

Kaltinamasis J. J. teisiamojo posėdžio metu prisipažino padaręs nusikalstamą veiką- iššvaistęs svetimą turtą -pripažino, kad perėmė turtą, tačiau negalėjo nurodyti kur yra perimti automobiliai, vieną kartą teigdamas, kad galbūt automobiliai yra antstolio žinioje, kitą – kad turtą perdavė naujam savininkui, tam vadinamam J., tik vėl gi negalėjo nurodyti, kodėl jie nebuvo įtraukti į turto perdavimo – priėmimo aktą bei kas šiuos dokumentus sudarė.

Ikiteisminio tyrimo metu J. J. savo iniciatyva pateikė dvi akcijų pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose nurodoma, kad J. J. parduoda 100 procentų UAB „D.“ ir 51 procentą UAB „A.“ akcijų asmeniui įvardijamam R. J. vardu. Minimose sutartyse nurodoma, kad kiekvienos iš įmonių akcijos yra parduodamos už 1000 Lt, tačiau duomenų leidžiančių teigti apie tai, kad J. J. buvo perduoti šie pinigai nėra, taip pat ir pačiose sutartyse nenumatoma atsiskaitymo tvarka ir terminai. Pažymėtina ir tai, jog šie akcijų pirkimo – pardavimo sandoriai nebuvo įregistruoti VĮ „Registrų centras“, o taip pat ir pats J. J. tiek įsigijęs UAB „D.“, tiek UAB „A.“, kaip matyti iš liudytojų parodymų vengė įteisinti šių įmonių įsigijimą.

Taip pat buvo pateiktas ir UAB „A.“turto perdavimo – priėmimo aktas Nr. 1, kuriuo asmeniui įvardijamam R. J. vardu buvo perduotas UAB „A.“ turtas – medžio apdirbimo staklės, automobilis „Peugeot 407“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir, kaip jau minėta, kaltinamasis negalėjo paaiškinti kodėl į šį sąrašą nebuvo įtrauktas likęs UAB „A.“ turtas, kurį J. J. perėmė 2009-02-19 UAB „A.“ turto perdavimo – priėmimo aktu, bei kur šis turtas yra. Liudytojas R. J. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo metu vieningai teigė, kad jam nėra žinoma apie įmonę „A.“, jis jokių akcijų nepirko, nepažįsta jokio asmens pavarde J. bei parašai esantys ant akcijų pirkimo – pardavimo sutarčių, turto perdavimo – priėmimo akto yra ne jo. Taip pat parodė, kad jam buvo dingusi asmens tapatybės kortelė (2 t., 50-51 b.l.), jis kreipėsi į migraciją, bet vėliau gal po savaitės dokumentai atsirado. Šiuos liudytojo parodymus patvirtino ir specialisto išvada, kuria buvo nustatyta, kad ant minimų dokumentų esantys parašai yra ne R. J., taigi nėra nustatyta koks asmuo pasirašė šiuos dokumentus. Pažymėtina, jog ir pats J. J. teismo posėdžio metu R. J. nepažino bei nurodė, kad tai ne tas asmuo kuriam jis pardavė akcijas bei perdavė turtą.

Be to, kaltinamojo pateikiama versija apie turto perdavimą asmeniui pasivadinusiam R. J. vardu, duoda pagrindą abejoti ir tai, kad J. J. jau buvo teisiamas dėl UAB „A.“ žinioje buvusio UAB „Swedbank lizingas“ turto – dviejų automobilių, iššvaistymo (Panevėžio apygardos teismo baudžiamoji byla Nr. 1-99-491/2010), tačiau tuo metu jokių dokumentų, patvirtinančių minimus sandorius jis pateikti negalėjo, taip pat negalėjo nurodyti ir asmens, su kuriuo sandoriai buvo sudaryti, tuo labiau, jog J. J. šioje baudžiamojoje byloje pateiktame 2009-05-11 turto priėmimo – perdavimo akte yra nurodomas turtas (automobilis „Peugeot 407”, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)), už kurio iššvaistymą jis buvo nuteistas pirmiau minėtoje byloje.

Sutinkamai su Akcinių bendrovių įstatymu akcininkas, įgijęs įmonės akcijų, neįgyja teisės valdyti ar disponuoti įmonės turtu (Akcinių bendrovių įstatymo 15 straipsnis).

Visos pirmiau nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad J. J., įsigijęs dalį UAB „A.“ akcijų ir neatlygintinai perleidęs kaltinime nurodytą UAB „A.“ turtą nenustatytiems tretiesiems asmenims, iššvaistė jo žinioje buvusį UAB „A.“ turtą, kurio bendra vertė yra 44 823, 91 Lt, tai jis padarė veikdamas tiesiogine tyčia-t.y. žinodamas, kad kaip įmonės akcininkas jis tokios teisės – perleisti turtą kitiems asmenims – neturi, šį turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleido nenustatytiems asmenims.

Vadovaujantis BK 190 straipsniu, didelės vertės turtas yra toks, kurio vertė viršija 250 MGL dydį, t. y. 32500 Lt sumą. J. J. žinioje buvusio ir jo iššvaistyto turto vertė viršija nurodytą dydį, todėl kaltinamasis iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą.

Atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, teismas pripažįsta, kad kaltinamojo J. J. veika yra visiškai įrodyta bei teisingai kvalifikuota pagal BK 184 straipsnio 2 dalį.

Kaltinimas J. J. buvo suformuluotas nurodant, jog jis pirmiau paminėtus veiksmus (UAB „A.“ akcijų įsigijimą) atliko „būdamas UAB „D.“, į.k. (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), direktoriumi“, teismas šią aplinkybę – jog J. J. UAB „A.“ akcijas įsigijo būdamas UAB „D.“ direktoriumi – šalina iš kaltinimo, kadangi iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų – pažymos apie juridinio asmens duomenis (1 t. 29-31 b.l.) bei paties kaltinamojo J. J. paaiškinimų, liudytojo T. P. parodymų matyti, kad J. J. UAB „D.“ direktoriumi įsidarbinęs nebuvo.

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalimi), atsižvelgia į padaryto nusikaltimo sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į veikos padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltinamojo asmenybę ir kitas aplinkybes.

Kaltinamasis J. J. padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 5 dalis), jo atsakomybę lengvina tai, kad jis kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. J. veikos padarymo metu buvo neteistas, nevedęs, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už kitas nusikalstamas veikas nuosavybei. Už BK 184 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą numatyta tik laisvės atėmimo iki septynerių metų bausmė. Atsižvelgus į pirmiau paminėtas aplinkybes, atsakomybę lengvinančią aplinkybę, padarytos turtinės žalos dydį, J. J. skiriama savo trukme mažesnė bausmė nei įstatymo sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

Ši bausmė bendrinama su Panevėžio apylinkės teismo 2013-05-22 nutartimi (3 t., 100 b.l.) J. J. paskirta bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi, nes veika, už kurios padarymą J. J. yra teisiamas šiuo nuosprendžiu, sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį su veika, už kurią J. J. buvo nuteistas 2010 m. gruodžio 14 d. Panevėžio apygardos teismo nuosprendžiu (3 t., 46-54 b.l.), ir už kurią paskirta bausmė buvo subendrinta su kitais nuosprendžiais bei pirmiau nurodyta nutartimi.

Baudžiamojoje byloje civilinis ieškovas UAB „A.“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB „A.“, yra pareiškęs 44823,91 Lt dydžio civilinį ieškinį (3 t., 85-84 b.l.). Byloje neginčijamai yra nustatyta, kad kaltinamojo veiksmais UAB „A.“ buvo padaryta turtinė žala, tai yra civilinis ieškovas prarado turto, remiantis 2009-02-19 turto perdavimo ir priėmimo akte nurodytomis turto vertėmis (1 t., 23 b.l.), 44823,91 Lt sumai. Kaip parodė liudytoja V. B. minėtas turtas (automobilis „Fiat Ducato“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), automobilis Opel Vectra, staklės DMUB 40/320, ištraukėjas FT302SF, OPK kantavimo) buvo įtrauktas į UAB „A.“ apskaitą, nuo jo vertės, vadovaujantis teisės aktais, buvo skaičiuojamas nusidėvėjimas, o į turto perdavimo – priėmimo aktą buvo įrašytos likutinės turto vertės iš apskaitos dokumentų. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat įvertinant, jog minimas turtas buvo iššvaistytas galimai per kelis mėnesius nuo turto perėmimo, kaltinamajam J. J. neginčijant pareikšto civilinio ieškinio, pareikštas ieškinys yra tenkinamas pilnai.

Proceso išlaidų byloje nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302-303 straipsniais,

NUSPRENDŽIA:

J. J. pripažinti kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir nubausti laisvės atėmimu trejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 9 dalimi paskirtą bausmę subendrinti su 2013-05-22 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi paskirta bausme jas apimant ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams 3 (trims) mėnesiams ir baudžiamojo poveikio priemonę- 29770 Lt vertės turto konfiskavimą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, į bausmės laiką įskaityti bausmės dalį, atliktą pagal 2013-03-26 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Priteisti iš J. J. ieškovui UAB „A.“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „A.“, 44823,91 Lt (keturiasdešimt keturis tūkstančius aštuonis šimtus dvidešimt tris litus 91 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o nuteistajam – nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, apeliacine tvarka skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apygardos teismui.