- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2YT-1787-845/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26960-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lijana Visokavičienė
- Pareiškėjas
- E. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras, G. K., V. U.
- Kategorijos
- 2.5.5Palikimo priėmimas
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Visokavičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. K. pareiškimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras, G. K. ir V. U.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas E. K. pateikė teismui pareiškimą, kuriuo prašė atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po jo tėvo A. K. mirties (duomenys neskelbtini), priimti pagal antstolio sudarytą apyrašą. Nurodė, kad jam 2020 m. liepos 27 d. buvo įteiktas Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaro Lauryno Žuko 2020 m. birželio 23 d. pranešimas Nr. S-l68, kuriuo pareiškėjas buvo informuotas, kad šiame notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po pareiškėjo tėvo A. K. mirties. Minėtu raštu pareiškėjui taip pat buvo nurodyta, kad jis privalo ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 15 d. kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad nedelsiant po pranešimo gavimo, t. y. 2020 m. liepos 29 d., kreipėsi į minėtą notarų biurą dėl palikimo priėmimo, tačiau pareiškimas priimtas nebuvo, motyvuojant tuo, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti. Tuo pagrindu pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. pateikė notarų biurui prašymą dėl paveldėjimo teisės liudijimo neišdavimo. Pareiškėjas pažymėjo, kad jis su tėvu A. K. nebendravo ir apie jo mirtį sužinojo tik iš minėto notaro pranešimo. Paaiškino, kad tarp palikėjo ir pareiškėjo motinos N. K. santuoka buvo nutraukta 2000 m. birželio 19 d. Vilniaus miesto l-ojo apylinkės teismo sprendimu, kuomet pareiškėjui tebuvo 6 metai ir pareiškėjas liko gyventi su motina. Pasak pareiškėjo, santykių su palikėju A. K. nei pareiškėjas, nei jo motina nepalaikė. Pareiškėjas nurodė, kad terminą palikėjo palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių. Pareiškėjas palikimą turėjo priimti ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 15 d., tačiau notaro pranešimą apie paveldėjimo bylą gavo tik 2020 m. liepos 27 d., o į notarą kreipėsi 2020 m. liepos 29 d., todėl terminą palikimui priimti praleido nežymiai (14 dienų).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto 4-asis notarų biuras pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad prašo pareiškimo pagrįstumo klausimą spręsti teismo nuožiūra ir suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Suinteresuotas asmuo G. K. pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštarauja, kad terminas būtų atnaujintas. Pažymėjo, kad pareiškėjas apie 20 metų su tėvu nebendravo, mirusiojo sutuoktinė G. K. ir artimi giminaičiai neturėjo pareiškėjo (mirusiojo sūnaus) kontaktų ir negalėjo jo informuoti apie tėvo mirtį. Suinteresuotas asmuo prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Suinteresuotas asmuo V. U. atsiliepimo į pareiškimą teismui nepateikė, jo nepateikimo priežastys teismui nėra žinomos.
Teismas 2021 m. sausio 15 d. nutartimi nutarė civilinę bylą nagrinėti teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, atsižvelgiant į tai, kad susiklosčius nepalankiai epideminei COVID-19 (koronaviruso infekcijos) situacijai, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbtas karantinas (karantino režimo trukmė nuo 2020 m. lapkričio 7 d. iki 2021 m. vasario 28 d.) (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis, 577 straipsnis). Pareiškėjas ir suinteresuoti asmenys teismui nepateikė prieštaravimų, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas visiškai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra A. K. ir N. K. sūnus (tai patvirtina pateikti 2012 m. vasario 9 d. vardo, pavardės, tautybės pakeitimo liudijimas Nr. 522 ir 2012 m. birželio 22 d. gimimo liudijimas Nr. 127). Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2000 m. birželio 19 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 210-2149 nutraukė A. K. ir N. K. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) (tai taip pat patvirtina į bylą pateiktas 2000 m. liepos 11 d. ištuokos liudijimas Nr. 47). Iš teismui pateikto mirties įrašo Nr. 1408 matyti, kad pareiškėjo tėvas A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Iš teismui pateikto notaro atsiliepimo į ieškinį matyti, kad Vilniaus miesto 4-ajame notarų biure buvo pradėta paveldėjimo byla, mirus A. K., dėl palikimo priėmimo ir paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo išdavimo kreipėsi mirusiojo sutuoktinė G. K. ir jo dukra V. U. (suinteresuoti asmenys byloje). Vilniaus miesto 4-ojo notarų biuro notaras Laurynas Žukas 2020 m. birželio 23 d. pranešimu Nr. S-l68 „Dėl paveldėjimo bylos“, informavo pareiškėją, kad notarų biure yra užvesta paveldėjimo byla po pareiškėjo tėvo A. K. mirties ir tai, jog pareiškėjas privalo ne vėliau kaip iki 2020 m. liepos 15 d. kreiptis į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. Pareiškėjas teismui pateikė įrodymą, jog jis nurodytą notaro pranešimą registruotąja pašto siunta gavo tik 2020 m. liepos 27 d. (AB „Lietuvos paštas“ detali siuntos kelionės informacija). Pareiškėjas 2020 m. liepos 29 d. pateikė notarų biurui prašymą neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo pateikusiems prašymą įpėdiniams, nurodydamas, jog ketina kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalį, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesiusnuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 str. 2 d. ir 3 d.). CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimui priimti terminą teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). Kasacinis teismas taip pat yra pažymėjęs, jog teismai spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjas praleido įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą mirusio tėvo palikimui priimti. Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, jog pareiškėjas su palikėju iki jo mirties nebendravo, kadangi jo motina su A. K. buvo išsiskyrusi ir santykių nepalaikė. Be to, remiantis bylos duomenimis, nustatyta, kad notaro 2020 m. birželio 23 d. pranešimą Nr. S-l68 pareiškėjas gavo 2020 m. liepos 27 d., t. y. jau praėjus jame nustatytam terminui kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo (2020 m. liepos 15 d.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pareiškėjas buvo aktyvus ir nedelsiant 2020 m. liepos 29 d., t. y. po 2 dienų nuo pranešimo gavimo, kreipėsi į notarą, prašydamas neišduoti paveldėjimo teisės liudijimo prašymą pateikusiems įpėdiniams. Tai rodo, jog egzistavo nuo pareiškėjo valios nepriklausančios aplinkybės, kurios kliudė pareiškėjui laiku, t. y. per tris mėnesius po tėvo mirties, kreiptis į notarą dėl palikimo priėmimo.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad pareiškėjas įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl teismas tenkina pareiškėjo pareiškimą ir nurodytą terminą atnaujina.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-290, 577 straipsniais, teismas
nutarė:
pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjui E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po pareiškėjo tėvo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priimti.
Ši nutartis gali būti skundžiama per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.