Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujančios Lietuvos Respublikai, atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1535-292/2017 pagal pareiškėjo antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese, suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, atstovaujanti Lietuvos Respublikai.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

8. Apeliacijos dalykas – teismo nutarties dėl mirusio skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Teisių perėmimas yra galimas bet kurioje proceso stadijoje, taip pat ir vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). CPK 596 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Iš proceso pasitraukusios šalies procesinių teisių perėmimas yra galimas tik tuomet, jeigu galimas jos materialiųjų subjektinių teisių perėmimas. Tais atvejais, kai iš teisinio santykio vykdymo procese dėl fizinio asmens mirties pasitraukia viena iš vykdymo proceso šalių – skolininkas, materialiuosius santykius dėl skolininko teisių ir pareigų perėmimo reglamentuoja dar ir paveldėjimo teisės normos. CK 5.63 straipsnio 1 dalis numato, kad palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. Minėto straipsnio 1 dalyje nurodytas terminas teismo gali būti pratęstas, jei praleistas dėl svarbių priežasčių ir nuo palikimo atsiradimo dienos nepraėjo daugiau kaip treji metai (CK 5.63 str. 4d.). Pagal CK 5.62 straipsnio 1 dalį, paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei, jeigu palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, arba nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo (2, 3 punktai).

10. Iš vykdomosios bylos Nr. 0127/08/05016 medžiagos nustatyta, kad antstolis S. V. vykdo 8,69 Eur (30 Lt) baudos, paskirtos Alytaus miesto ir rajono policijos komisariato 2005 m. gruodžio 30 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje R. M., išieškojimą valstybės, atstovaujamos VMI, naudai. Skolininkas R. M. (duomenys neskelbtini) mirė. 2016 m. gruodžio 20 d. skolininko palikimą priėmė Lietuvos Respublika.

11. CK 5.1 straipsnis numato, kad paveldimi materialūs dalykai ir nematerialūs dalykai, palikėjo turtinės reikalavimo teisės ir palikėjo turtinės prievolės, įstatymų numatytais atvejais intelektinė nuosavybė ir kitos įstatymų nustatytos turtinės teisės ir pareigos, tačiau nepaveldimos asmeninės neturtinės ir turtinės teisės, neatskiriamai susijusios su palikėjo asmeniu. Pagal Administracinių nusižengimo kodekso 671 straipsnio 3 dalį, nutarimo skirti administracinę nuobaudą vykdymas nutraukiamas tais atvejais, kai miršta asmuo, dėl kurio priimtas nutarimas. Taigi, už administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirta bauda laikoma asmenine skolininko prievole valstybei, kuri neatsiejamai yra susijusi su asmeniu, todėl ji negali būti paveldima ir perkelta skolininko teisių perėmėjams (valstybei) skolininkui mirus. Tačiau antstoliui pradėjus priverstinį baudos išieškojimą, jis patyrė vykdymo išlaidų, kurios turi būti atlyginamos, todėl pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje (CPK 596 str., 610 str. 1 d.).

12. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliante, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino materialinės teisės normų, reglamentuojančių palikėjo kreditorinių reikalavimų pareiškimo tvarką.

13. CPK 596 straipsnis yra procesinė norma, todėl skolininko įpėdiniai a priori negali būti laikomi ir procesinių teisių perėmėjais CPK 596 straipsnio prasme. Sprendžiant dėl skolininko pakeitimo pagal CPK 596 straipsnį turi būti nustatoma, ar yra procesinių teisių ir pareigų perkėlimo pagrindas, t. y. ar kreditoriaus reikalavimas atitinka CK 5.63 straipsnio sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011). Kreditoriai, kurių reikalavimai vykdomi priverstine tvarka, taip pat privalo laikytis CK 5.63 straipsnyje nustatytų procedūrų, išskyrus atvejus, kai reikalavimai pagrįsti hipoteka ir įkeitimu arba yra susiję su paveldimos individualios (personalinės) įmonės ar ūkininko veikla (CK 5.63 str. 3 d.).

14. Pagal CK 5.63 straipsnio 1 dalį, palikėjo kreditoriai turi teisę per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos pareikšti reikalavimus priėmusiems palikimą įpėdiniams, testamento vykdytojui arba palikimo administratoriui, arba pareikšti teisme ieškinį dėl paveldimo turto. CK 5.63 straipsnyje nenustatyta kreditorių reikalavimų pareiškimo termino išimčių atsižvelgiant į subjektą, kuris paveldi ar kuriam pereina paveldimas turtas. Tinkamu pareiškimu dėl kreditorių reikalavimų pateikimo paveldėjimo bylose laikantis CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatyto trijų mėnesių termino laikoma pranešimas notarui, viešame registre išviešintas palikėjo turto areštas (jis gali būti išviešintas tiek iki, tiek ir po palikėjo mirties) ir asmeninis kreditoriaus ar jo įgaliotų asmenų, tarp jų ir antstolio, vykdančio kreditoriaus pavedimu išieškojimą, kreipimasis, tačiau kiekvienu atveju pareiškime išdėstyta informacija turi būti pakankama ir aiški, kad įpėdinis suprastų skolinių įsipareigojimų dydį ir jų pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2012).

15. Nėra pagrindo išvadai, kad apie skolininko neapmokėtas vykdymo išlaidas valstybė žinojo iki ir/ ar po palikėjo mirties. Antstolis 2016 m. sausio 20 d. sudarė vykdymo išlaidų apskaičiavimo pažymą Nr. S-16-1239, kurioje apskaičiuota 31,11 Eur vykdymo išlaidų, 2016 m. sausio 20 d. priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. Įrodymų, patvirtinti aplinkybei, jog aukščiau išvardinti antstolio dokumentai buvo siunčiami išieškotojui, valstybei atstovaujančiai VMI, vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/05016 nėra. 2017 m. vasario 2 d. nurodymu Nr. S-17-127-719 antstolis Piniginių lėšų apribojimo informacinei sistemai nurodė nurašyti 40,55 Eur nuo R. M. banko sąskaitos. Iš turto arešto aktų registro matyti, kad palikėjo turtui areštas netaikytas. Taigi neišieškota skola ir vykdymo išlaidos nebuvo išviešintos.

16. Antstolis nepagrįstai nurodo, kad valstybei duomenys apie palikėjo skolą buvo išviešinti Antstolių informacinėje sistemoje. Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 400 patvirtintų Antstolių informacinės sistemos nuostatų 5 punktą, Antstolių informacinės sistemos (toliau – AIS) tikslas yra sudaryti sąlygas gyventojams ir verslo subjektams nuotoliniu būdu dalyvauti antstolių vykdymo procese, varžytynėse ir aukcionuose, sukuriant elektroninių vykdomųjų bylų, elektroninių varžytynių ir elektroninių aukcionų paslaugas. AIS naudotojai – AIS valdytojo ir tvarkytojų valstybės tarnautojai ir (ar) darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kiti asmenys, kurie informacinių sistemų veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka pagal kompetenciją naudoja ir tvarko elektroninę informaciją (11.1 punktas); AIS paslaugų gavėjai – asmenys, dalyvaujantys elektroninėse varžytynėse ar elektroniniuose aukcionuose; asmenys, kurie naudojasi elektroninėmis vykdomosios bylos paslaugomis, kiti asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka tiesioginėms funkcijoms atlikti yra reikalingi AIS duomenys (11.2 punktas). Taigi, AIS nėra skirta viešinti duomenis apie palikėjo skolas jo įpėdiniams, todėl nėra pagrindo spręsti, kad apeliantė iki ar po palikėjo mirties žinojo apie reikalavimą sumokėti vykdymo išlaidas, antstoliui apie tai paskelbus viešai.

17. Palikimo atsiradimo data – palikėjo mirties momentas (CK 5.3 str. 1 d.). R. M. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kreditorinis reikalavimas mirusiojo įpėdiniams turėjo būti pareikštas iki 2016 m. rugpjūčio 18 d. (CK 5.63 str. 1 d.).

18. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad antstolis į paveldėtoją VMI per trijų mėnesių terminą kreditoriniam reikalavimui pareikšti nesikreipė. Antstolis apie skolininko mirtį sužinojo 2017 m. vasario 2 d., patikrinęs Gyventojų registro duomenis. Tą pačią dieną iš testamentų registro išrašo nustatė, kad 2016 m. gruodžio 9 d. palikimą priėmė valstybė. 2017 m. vasario 28 d. antstolis gavo VMI raštą Nr. (28.8-08-4) RNA-6171, kuriame nurodoma, kad palikėjo kreditoriams skirstytina suma galės būti pervesta kreditorių reikalavimų tenkinimui, be kita ko, pateikus teismų nutartis dėl skolininko pakeitimo vykdymo procese. 2017 m. kovo 3 d. antstolis kreipėsi į teismą dėl skolininko pakeitimo. Taigi, antstolis neatliko jokių CK 5.63 straipsnio 1 dalyje numatytų veiksmų pareikšti savo reikalavimą apeliantei (palikėjo įpėdinę atstovaujančiai institucijai), kuri apie reikalavimo teisę dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo sužinojo tik po antstolio kreipimosi į Alytaus rajono apylinkės teismą.

19. Pažymėtina, kad antstolis, praleidęs CK 5.63 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą ir siekdamas savo reikalavimo patenkinimo iš palikėjo turto, turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas pratęsti šį terminą, o teismas turi tokį prašymą nagrinėti CPK 576–578 straipsniuose (bylos dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo) nustatyta tvarka, įvertindamas termino praleidimo priežasčių svarumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-18/2014).

20. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė CK 5.63 straipsnio 1 dalies nuostatas, ir tai lėmė netinkamą CPK 596 straipsnio, reglamentuojančio skolininko pakeitimą vykdymo procese, pritaikymą, todėl skundžiama nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės, antstolio prašymas atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 1 d. 2 p., 338 str.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – antstolio S. V. prašymą dėl skolininko pakeitimo vykdomojoje byloje Nr. 0127/08/05016 atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.