Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-06-14 · Civilinė byla Nr. e2-1889-466/2019

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-06-14Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-09Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-06-14
Bylos Nr.
e2-1889-466/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32674-2018-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
V. S., V. K.
Atsakovas
akcinei bendrovei „Swedbank“
Advokatai
Birutė Jackienė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1889-466/2019Teisminio proceso Nr 2-68-3-32674-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.5.2.17; 2.6.8.11.5; 2.6.29.2; 3.2.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. birželio 14 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,sekretoriaujant Arūnei Bernatonytei,dalyvaujant ieškovės atsakovėms advokatei Birutei Jackienei, I. R.,atsakovės atstovui T. K.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų V. S. ir V. K. ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo tęsti kredito sutarties vykdymą, palūkanų sumažinimo ar panaikinimo bei žalos atlyginimo, išvadą teikianti institucija - Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovai 2018-12-11 patikslintu ieškiniu prašė pripažinti atsakovės „Swedbank“, AB vienašališkai 2015-08-04 atliktą kreditavimo sutarties Nr. 05-060295 – FA nutraukimą neteisėtu, grąžinti šalis į iki sutarties nutraukimo buvusią padėtį paliekant galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2020-09-13. Taip pat prašė įpareigoti atsakovę panaikinti arba sumažinti priskaičiuotas 5 591,64 Eur sutartines palūkanas ir 10 287,97 Eur įstatymines palūkanas 2018-10-10 duomenimis. Prašė priteisti iš atsakovės 25 270,11 Eur turtinei žalai/nuostoliams atlyginti (II tomas, 8 - 31 b.l.) .

Atsiliepimas

Atsakovė su ieškiniu nesutiko. Atsiliepime į ieškinį nurodė, kad ne kartą buvo keičiamos kredito sutarties sąlygos, kuomet ieškovams buvo suteikti papildomi kreditai. Ieškovų prašymu, buvo atidėtas kredito įmokų grąžinimo ir palūkanų mokėjimo terminas. Ieškovams pradėjus pažeidinėti kredito sutartyje numatytų kredito sumų ir palūkanų grąžinimo grafikus bankas ne vieną kartą raštu įspėjo ieškovus, kad nevykdant įsipareigojimų kredito sutartis bus nutraukta. Kredito gavėjams toliau pažeidinėjant kredito sutarties sąlygas 2015-09-09 sutartis buvo nutraukta. Bankas nesutiko, kad 2005-09-13 sudarytą su ieškovais kredito sutartį galima traktuoti kaip vartojimo sutartį, nes pagal kredito sutartį gautos lėšos nebuvo panaudotos šeimos ar namų poreikiams tenkinti. Atsakovė nurodė, kad ieškovai padarė esminį kredito sutarties pažeidimą, nes banko reiškiamose pretenzijose iki sutarties nutraukimo buvo nurodyta net 17 000 Eur nesumokėtų paskolos grąžinimo įmokų. Nesutiko, kad šalys gali būti grąžintos į iki kredito sutarties buvusią padėtį, nes nėra jokių konkrečių duomenų apie tai, kad ieškovai galėtų realiai vykdyti įsipareigojimus. Ieškovų reikalavimas dėl 25 270,11 Eur turtinės žalos atlyginimo neturi jokio objektyvaus pagrindo, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo sumažinti ar panaikinti ieškovams priskaičiuotas sutartines palūkanas (III tomas, 1 – 7 b.l.).

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog tam, kad būtų pagrindas Tarnybai teikti išvadą turi būti nustatyta, ar tarp šalių susiklostė vartojimo teisiniai santykiai (e.c.b. III tomas, 114- 116 b.l.) .

Šalies argumentai

Ieškovai dublike nurodė, kad atsakovė suteikė 195 000 Lt kreditą ieškovų šeimos poreikiams tenkinti, nes minėtas kreditas buvo skirtas kredito unijos „Germanto lobis“ suteiktos paskolos refinansavimui ir namo remontui. Teigė, jog žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pagrindinė tikslinė paskirtis buvo žemės ūkio ir tokiai paskirčiai V. S. sklypus naudojo – augino daržoves, tenkino šeimos poreikius. Todėl ieškovai santykiuose su kredito įstaiga turi būti laikomi vartotojais. Nurodė, kad dėl už paskolas įsigyto turto išnuomojimo UAB „Pagunda“ ir UAB „Ronvila“ yra atsakingas bankas, t.y. atsakovas, suklaidino ieškovus ir savo veiksmais prisidėjo, kad ieškovai gautų kuo didesnę paskolą. Nesutiko, kad ieškovai padarė esminį sutarties pažeidimą, nes sutarties nutraukimo metu ieškovai buvo grąžinę didesnę kredito dalį. Nurodė eilę, ieškovų teigimu, banko darbuotojų ir antstolio neteisėtų veiksmų.

Triplike atsakovė nurodė, jog susijęs su kredito gavimu įkeistas ieškovų turtas yra komercinės paskirties ir nebuvo skirtas šeimos poreikiams tenkinti. Ieškovų įsiskolinimas siekė ilgesnį kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpį, kas pagal Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus patvirtintų klientų įsiskolinimo valdymo gairių nuostatas laikoma esminiu kredito sutarties pažeidimu. Neigė, kad bankas nebendradarbiavo su ieškovais, nes 2017-08-02 raštu kreipėsi į antstolį dėl arešto turtui panaikinimo ir išdavė sutikimą įregistruoti banko naudai įkeistame žemės sklype naują pastatą. Nurodė, jog nėra sąlygų banko atsakomybei dėl ieškovų nurodytos turtinės žalos.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad kredito unija „Germanto lobis“ pagal 2005-01-19 paskolos sutartį Nr. 05-00006, suteikė V. S. 134 000 Lt paskolą gyvenamojo namo ir gamybinių pastatų pirkimui (e.c.b. II tomas, 81 b.l.).

Šalys 2005-09-13 sudarė kredito sutartį Nr. 05-060295-FA (toliau – Kredito sutartis). Kredito suma – 195 000,00 Lt ir kredito paskirtis - kredito unijos „Germanto lobis“ išduotos paskolos refinansavimui ir patalpų remontui, kredito grąžinimo terminas – 2020-09-13, nustatytos kintamos 4 proc. palūkanos pirmam 6 mėn. palūkanų laikotarpiui (e.c.b. I tomas, 33, 34, 42 - 45 b.l.).

2006-05-25 šalys pasirašė „Susitarimą Nr. 05-060295-FA/06-036308-FA Dėl 2005-09-13-Kredito sutarties Nr. 05-060295-FA sąlygų pakeitimo“. Šiuo susitarimu atsakovė (bankas) suteikė ieškovams papildomą 86 795,55 Lt kreditą su kintamomis 4,660 procento palūkanomis. Kredito grąžinimo data nustatyta 2020-09-13. Kredito grąžinimas buvo užtikrintas nekilnojamojo turto įkeitimu (hipoteka), t.y. įkeitimu žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini) motelio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) (e.b. I tomas, 35 - 37 - 41 b.l.).

2010-08-23 šalys pasirašė „Susitarimą Nr. 05-060295-FA/06-036308-FA/10-062569-FA-3 Dėl 2005-09-13-Kredito sutarties Nr. 05-060295-FA pakeitimo“. Šiuo susitarimu šalys susitarė, kad kredito gavėjams (ieškovams) iki 2010-08-23 atidedamas mokėjimas pagal Sutartį mokėtinų palūkanų – už paimtą ir negrąžintą kreditą iki susitarimo pasirašymo dienos 52 040,23 Lt priskaičiuotų ir nesumokėtų palūkanų bei delspinigių. Palūkanų, kurių mokėjimas atidedamas, suma – 52 040,23 Lt ir susitarė kredito gavėjų negrąžintą kredito sumą nuo 263 643,78 Lt padidinti iki 315 684,01 Lt, kuri po Susitarimo pasirašymo turi būti grąžinta vadovaujantis pagrindinėmis Kredito Nr. 10-062569-FA sąlygomis. Taip pat šalys Susitarimu susitarė pakeisti bei papildyti Sutarties sąlygas išdėstant sąlygų redakciją nauja. Pagal jas kredito suma – 263 643,78 Lt, kredito grąžinimo terminas – 2020-08-20, kredito paskirtis - kredito unijos „Germanto lobis“ išduotos paskolos refinansavimui, nekilnojamojo turto remontui, nustatomos 5,2 proc. kintamos palūkanos (e.c.b. I tomas, 48 - 54 b.l.). Taip pat 2013-07-25 šalys pasirašė „Susitarimą Nr. 05-060295-FA/06-036308-FA/07-138281-FA/10-062569-FA-4 Dėl 2005-09-13-Kredito sutarties Nr. 05-060295-FA pakeitimo“ (e.c.b. III tomas, 55 - 62 b.l.)

2014-07-08 ir 2014-09-02 prašymais V. S. prašė atidėti trims mėnesiams mokėjimus ir neskaičiuoti delspinigių (e.c.b. I tomas, 284, 285 b.l.).

2014-08-14 pretenzijoje Nr. SR/14-24037 AB „Swedbank“ ieškovei V. S. nurodė, kad dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 2014-08-14 ieškovės skola dėl nesumokėtų 4 paskolos grąžinimo įmokų sudaro 12 471,93 Lt ir nurodė terminą iki 2014-09-18 padengti skolą, kurios nepadengus bankas gali svarstyti Kredito sutarties nutraukimą ir nurodė Kredito sutarties nutraukimo sąlygas. 2015-06-29 pretenzijoje Nr. SR/15-15868 AB „Swedbank“ ieškovei V. S. nurodė, kad dėl netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų 2015-06-26 ieškovės skola dėl nesumokėtų 17 paskolos grąžinimo įmokų sudaro 16 218,87 Eur (12 318,76 Eur laiku negrąžinta paskolos dalis, 2 184,43 Eur nesumokėtos palūkanos, 1 647,78 Eur delspinigiai už nepadengtą paskolos dalį ir 67,90 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas ), nurodė terminą iki 2015-08-03 padengti skolą, kurios nepadengus bankas gali svarstyti Kredito sutarties nutraukimą ir nurodė Kredito sutarties nutraukimo sąlygas (e.c.b. I tomas, 287, 288 b.l.).

Atsakovė 2015-08-04 pretenzijoje Nr. SR/15-19229„Dėl įsiskolinimo AB „Swedbank“ ir sutarties nutraukimo“ pranešė ieškovei, kad skola pagal Kredito sutartį 2015-08-04 sudaro 17 paskolos grąžinimo įmokų – 17 407,67 Eur (13 158,30 Eur laiku negrąžinta paskolos dalis, 2 369,23 Eur nesumokėtos palūkanos, 1 878,24 Eur delspinigiai už nepadengtą paskolos dalį ir 1,90 Eur delspinigiai už nesumokėtas palūkanas). Bankas pretenzijoje nurodė, kad nuo 2015-09-09 nesumokėjus pradelstos skolos pagal Kredito sutartį, bankas vienašališkai sutartį nutraukta ir prašo per 10 kalendorinių dienų nuo Sutarties nutraukimo sumokėti visą skolą. Taip pat nurodė, kad Sutarties nutraukimo atveju reikės mokėti palūkanas už paskolos likutį iki visos paskolos grąžinimo dienos bei Civilinio kodekso 6.37 straipsnyje numatytas palūkanas nuo kreipimosi į teismą dienos iki visos skolos grąžinimo (e.c.b. I tomas, 286 b.l.).

Ieškovų atstovė I. R. 2015-09-09, kad pranešė AB „Swedbank“, kad yra įgaliota rūpintis dukters V. S., kuri yra išvykusi į Islandiją, reikalais ir, kad su suinteresuotais asmenimis derina klausimus dėl kavinės – motelio pardavimo. Atsakovė AB „Swedbank“ į tai atsakė 2015-10-19 raštu Nr. S/15-25988, nurodydama, kad ieškovams neįvykdžius ankstesnėse banko pretenzijose išdėstytų reikalavimų bankas 2015-09-09 vienašališkai nutraukė sutartį ir 2015-10-07 kreipėsi į notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo AB „Swedbank“ naudai iš hipoteka įkeisto turto. Siekdamas išvengti nesutarimų bankas pasiūlė bendraskoliams iki vykdomojo dokumento pateikimo antstoliui sumokėti visas pradelstas mokėti sumas ir tokiu būdu išvengti papildomų išlaidų, susijusių su priverstiniu išieškojimu (e.c.b. I tomas, 290, 291, 293 b.l.). Teismo nuomone, I. R. 2015-09-09 pranešimas bankui patvirtina aplinkybę, kad ieškovai (kredito gavėjai) laiku gavo banko pranešimą apie Kredito sutarties nutraukimą.

AB „Swedbank“ 2015-11-06 rašte Nr. SR/15-27858 ieškovės V. S. atstovei I. R. nurodė, kad ieškoti pradelstų įsiskolinimų padengimo būdų galima ir pradėjus priverstinį skolos išieškojimą, taip pat prašė paraginti V. S. bei V. K. bendradarbiauti su banku sprendžiant skolos grąžinimo klausimą, pateikti jų turtinę padėtį patvirtinančius dokumentus (e.c.b. I tomas, 134 b.l.).

2015-11-06 Vilniaus miesto 28 notarų biuro notarė išdavė AB „Swedbank“ vykdomąjį įrašą dėl 74 169,29 Eur skolos išieškojimo (e.c.b. III tomas, 112, 113 b.l.)

Atsakovė AB „Swedbank“ 2017-11-07 rašte Nr. SR/17-29825 ieškovei V. S. nurodė, kad kredito gavėjų (ieškovų) vėlavimai pagal Kredito sutartį Nr. 05-060295-FA prasidėjo 2014 m. birželio mėn. ir trunka iki banko pranešimo dienos, t.y. daugiau kaip 36 mėn. Bankas ilgą laiką siekė rasti galimus ir tinkamus abiem pusėms skolų grąžinimo būdus, tačiau jokio sutarimo nepavyko pasiekti. Dėl nurodyto bankas buvo priverstas kreiptis į Vilniaus m. 28 notarų biurą su prašymu atlikti vykdomąjį įrašą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Notaro išduotą vykdomąjį įrašą bankas pateikė antstoliui V. D., tačiau net ir esant galimybei skelbti bankui įkeisto turto varžytines, banko darbuotojai toliau su kredito gavėjais vykdo derybas dėl galimo Kredito sutarties pertvarkymo. Banko nuomone, buvo atsižvelgta į visus kredito gavėjų realius pageidavimus ir 2017-06-21 jiems buvo pateiktos aiškios sąlygos dėl įkeisto ir neįkeisto turto pardavimo ir net galimo susikaupusių delspinigių atsisakymo. Tačiau kredito gavėjai atliko tik vieną veiksmą – pervedė bankui 3 000 Eur sumą, o visos kitos sąlygos nurodytais terminais nebuvo įgyvendintos, dėl ko bankas nemato galimybių dėl tolesnio kredito sutarties sąlygų keitimo, bet kartu yra pasirengęs apsvarstyti konkrečius ir argumentuotus pasiūlymus dėl skolos grąžinimo, jei tokie bus pateikti ateityje. Atkreipė dėmesį, kad kredito gavėjai (ieškovai) turi teisę antstolio V. D. kontorai pasiūlyti turto pirkėjus iki varžytinių paskelbimo (e.c.b. I tomas, 84 b.l.).

Ieškovų atstovė 2018-03-12 pateikė Lietuvos Banko Priežiūros tarnybai pateikė pretenziją/ skundą dėl AB „Swedbank“ veiksmų (e.c.b. I tomas, 175, 176 b.l.).

Lietuvos Banko Priežiūros tarnybos Finansinių paslaugų ir rinkų priežiūros departamento direktorius 2018-04-11 sprendimu Nr. 242-151 atsisakė nagrinėti V. S. ir AB „Swedbank“ ginčą, nes pripažino, jog 2005-09-13 Kredito sutartis buvo sudaryta ne namų ūkio poreikiams tenkinti, o verslo tikslais, todėl tokio ginčo Lietuvos bankas negalėtų nagrinėti, net jei būtų nustatyta, jog ginčas kilo dėl finansinių paslaugų teikimo (e.c.b. I tomas, 177, 178 b.l.).

2018-03-30 raštu Nr. SR/18-7860 atsakovė ieškovų atstovei pranešė, kad bankas yra pasirengęs svarstyti argumentuotus pasiūlymus dėl skolos grąžinimo. Rašte nurodė, kad Kredito sutartis buvo sudaryta verslo tikslais, o ne siekiant tenkinti asmeninius vartotojų poreikius (e.c.b. I tomas, 174 b.l.).

AB „Swedbank“ 2018-08-06 raštu Nr. SR/18-18750 ieškovų atstovei pranešė, jog 2015-09-09 (Sutarties nutraukimo dieną) ieškovų negrąžinto kredito suma sudarė 68 780,36 Eur, o priskaičiuotų sutartinių palūkanų suma sudarė 2 674,21 Eur, iš viso 63 836,82 Eur. Nuo 2015-09-09 iki 2018-05-15 gauta kredito įmokų suma buvo 32 430,09 Eur, o sumokėtų palūkanų suma 2 982,51 Eur, iš viso 35 412,60 Eur (e.c.b. I tomas, 156 b.l.).

D. K. sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, įpareigojimo tęsti Sutartį, palūkanų panaikinimo ar sumažinimo

Sprendžiant ginčą aiškintina, ar atsakovei AB „Swedbank“ buvo pagrindas nutraukti Kredito sutartį, ar buvo jos esminis pažeidimas, ar atsakovas – finansų institucija pažeidė ieškovų teises vykdant sutartinius įsipareigojimus, ar ieškovai šioje situacijoje laikytini vartotojais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.204 str. 3 d. numato, kad šalis turi teisę kreiptis į kitą šalį prašydama sutartį pakeisti. Šis prašymas turi būti pagrįstas ir pareikštas tuoj pat po sutarties įvykdymo suvaržymo. Kreipimasis į dėl sutarties pakeitimo savaime nesuteikia nukentėjusiai šaliai teisės sustabdyti sutarties vykdymą, o jeigu per protingą terminą šalys nesutaria dėl sutarties pakeitimo, tai abi šalys turi teisę kreiptis į teismą.

Dėl nurodyto pažymėtina, kad ieškovai reikalavimą teisme dėl Kreditavimo sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu ir įpareigojimo tęsti Kredito sutartį pareiškė 2018-10-18, kai kredito sutartis buvo nutraukta 2015-09-09, t.y. reikalavimą pareiškė daugiau kaip po 3 metų. Dėl nurodyto laikytina, kad ieškovai per protingą terminą nepareiškė reikalavimo ginčydami sutarties nutraukimą bei reikalaudami įpareigoti tęsti Sutartį.

Kredito sutarties Specialiojoje dalyje kredito gavėjai (ieškovai) patvirtino, kad susipažino su visomis Sutarties sąlygomis prieš pasirašydami Sutartį, kredito gavėjai (ieškovai) patvirtino, kad suprato Sutarties sąlygas (e.c.b. I tomas, 33, 49 b.l.).

Lietuvos banko Priežiūros tarnybos direktoriaus 2013 m. rugsėjo 3 d. sprendimu Nr. 241-181 patvirtintų „Klientų įsiskolinimo valdymo gairių“, parengtų remiantis Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, 16 punkte nurodyta, kad ilgiau nei 90 kalendorinių dienų besitęsiantis finansinių įsipareigojimų nevykdymas gali būti laikomas esminiu kredito sutarties pažeidimu, suteikiančiu teisę kredito įstaigai nutraukti kredito sutartį ar pareikalauti sugrąžinti visą skolą prieš terminą nenutraukiant kredito sutarties, nebent šalys susitartų kitaip. Šioje byloje nustatyta, kad ieškovų įsiskolinimo įsipareigojimų AB „Swedbank“ pradelsimas neabejotinai siekė daugiau kaip 90 kalendorinių dienų laikotarpį, nes atsakovė AB „Swedbank“, nutraukdama kredito sutartį nurodė 17 pradelstų ieškovų įmokų. Tai teismas pripažįsta esminiu Kredito sutarties pažeidimu, kuris sudarė neabejotiną pagrindą atsakovei AB „Swedbank“ nutraukti Sutartį (CK 6.217 straipsnio 1 dalis).

Šalių sudarytos Kredito sutarties Bendrosios dalies 11.2 punkte aptarta, kuriais atvejais bankas turi teisę nutraukti Kredito sutartį dėl kredito gavėjų padarytų Sutarties pažeidimų (e.c.b. III tomas, 17 b.l.). Pripažintina, kad atsakovė laikėsi Kredito sutarties nutraukimo tvarkos.

Remiantis CK 6.156 straipsnio 1 dalimi šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis, savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Sutarties šalis (kredito gavėjas) laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies (kredito davėjo) siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Galima teigti, jog sutarties šalys negali numatyti, kaip dėl įvairių priežasčių ateityje gali pasikeisti ekonominės sąlygos, kurios turėtų reikšmės sutarties sąlygų vykdymui. Tačiau, jei atsakovė AB „Swedbank“ ir laikytina stipresne šalimi, kuri turi daugiau galimybių įvertinti ateities rizikas, tai nereiškia, kad kita sutarties šalis - ieškovai neturėjo galimybių įvertinti savo rizikų prieš pasirašydami Kredito sutartį. Šiuo atveju ieškovai, pasirašydami Kredito sutartį ir Susitarimus dėl kredito sutarties pakeitimų patvirtino, kad Sutarties sąlygos jiems yra žinomos ir suprantamos, kas reiškia, kad atitinka jų tikrąją valią. Teismas neturi pagrindo pripažinti, kad atsakovė kokiais nors veiksmais buvo nesąžininga, t.y. kaip nors įtakojo ieškovų valią paimti vienokio ar kitokio dydžio kredito sumą. Už situaciją, kad kredito gavėjai atsidūrė sunkioje finansinėje padėtyje ir nesugebėjo vykdyti Sutarties sąlygų, atsakovė nėra atsakinga, nes patys ieškovai, prieš sudarydami Kredito sutartį turėjo reikiamai įvertinti galimas savo rizikas, įvertinti kreditavimo sumos dydį, t.y. įvertinti, kokio dydžio kredito sumą ieškovai, net paaiškėjus finansiniams sunkumams, būtų pajėgūs grąžinti, nors ir per ilgesnį terminą.

Pripažintina, kad atsakovė AB „Swedbank“ laikėsi Kredito sutarties nutraukimo tvarkos, prieš Kredito sutarties nutraukimą siuntė ieškovams pretenzijas, nurodė esamą įsiskolinimą, pateikė jo detalizavimą ir nurodė terminus, per kuriuos ieškovai turėtų padengti įsiskolinimą. Yra akivaizdu, jog gavę banko pretenzijas ieškovai turėjo numatyti, kad Sutartis gali būti nutraukta, o Kredito sutarties nutraukimo pasekmės reikš ieškovams papildomas išlaidas.

Pažymėtina, kad atsakovė Kredito sutartį nutraukė ne iš karto, t.y. suteikė ieškovams galimybę padengti įsiskolinimą, tačiau paaiškėjus, kad ieškovai akivaizdžiai neturi galimybės vykdyti įsipareigojimų, bankas turėjo pagrindą nutraukti Kredito sutartį ir pagrįstai pranešė apie jos nutraukimą. Pažymėtina, kad iš ieškovų pateiktų duomenų nėra pagrindo manyti, kad jie būtų pajėgūs toliau vykdyti savo įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Tačiau labiausiai akcentuotina, kad Sutarties vykdymo atnaujinimas pažeistų atsakovės teisę apsispręsti dėl sutartinių santykių su ieškovais pratęsimo, kai kredito sutartis buvo nutraukta 2015-09-09.

Pažymėtina, kad Ieškovai nurodė eilę aplinkybių ir pateikė įrodymus apie ieškovų atstovės teiktus skundus dėl AB „Swedbank“, taip pat antstolio V. D. galimai neteisėtų veiksmų, kas, teismo nuomone, iš esmės nėra reikšminga ginčui, nes nurodytos aplinkybės po Kredito sutarties nutraukimo (e.c.b I tomas, 64 – 83, 91- 150, 168 - 170 b.l.). Kadangi atsakovė kreditavimo sutartį nutraukė 2015-09-09, o ieškovai tik 2018-10-18 kreipėsi į teismą ginčydami Kreditavimo sutarties nutraukimą, tai atsakovės, antstolio ar kitų asmenų veiksmai, atlikti po Sutarties nutraukimo yra susiję su Kreditavimo sutarties nutraukimo pasekmėmis, bet nesusiję su šalių santykiais iki Kreditavimo sutarties nutraukimo.

Teismas neturi pagrindo šalių Kredito sutarties kvalifikuoti kaip vartojimo sutarties (CK 6.228¹ straipsnio 1 dalis). Kaip minėta, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nenustatė, jog kreditavimo santykiuose ieškovus reikėtų laikyti vartotojais. Ieškovai nurodė, kad kredito unija 134 000 Lt kreditą jiems suteikė gyvenamojo namo pirkimui ir remontui, t.y. namo (duomenys neskelbtini), ( e.c.b. II tomas, 87 – 91 b.l.) ir vėliau (duomenys neskelbtini), tačiau namą (duomenys neskelbtini), nebuvo tikslinga remontuoti, todėl vėliau nusprendė įsigyti žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini). Teismas pažymi, jog minėtame sklype esantis pastatas – (duomenys neskelbtini) motelis yra viešbučių paskirties (e.c.b I tomas, 90, 103, b.l., III tomas, 22 b.l.). V. K. 2008-09-19 paaiškinime bankui nurodė, kad UAB „Pagunda“ nuomoja iš V. S. patalpas – kavinę – motelį ir pateikė 2004-12-10, 2005-03-15, 2006-03-15 kavinės – baro nuomos sutartis (e.c.b III tomas, 96 - 99 b.l.). V. S. 2016-11-01 sudaryta su UAB „Ronvila“ nuomos sutartis leidžia teigti, kad patalpos (duomenys neskelbtini), taip pat buvo nuomojamos komerciniais tikslais (e.c.b III tomas, 100 - 102 b.l.). Tokios aplinkybės ir įrodymai leidžia daryti išvadą, kad ieškovai Kreditavimo sutartį sudarė siekdami gauti kreditą komerciniais tikslais. Teismo nuomone, to nepaneigia ieškovų pateikto projekto dalis, kur nurodyta, kad (duomenys neskelbtini), projektuojamas gyvenamasis namas, nes toks nėra pastatytas ( e.c.b III tomas, 154 - 158 b.l.). Pagal aplinkybių visumą teigtina, kad nėra pagrindo tenkinti ieškinį taikant ieškovus, kaip vartotojus ginančias teisės normas.

Pripažinus, kad atsakovė pagrįstai nutraukė Kreditavimo sutartį su ieškovais, kurie po nepateisinamai ilgo laikotarpio pateikė ieškinį teismui dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu, nesant objektyvių duomenų apie ieškovų galimybes tinkamai vykdyti Kreditavimo sutarties sąlygas, ieškinys dalyje dėl Kredito sutarties nutraukimo pripažinimo neteisėtu bei įpareigojimo tęsti Sutartį, atmestinas. Netenkinant šio reikalavimo, atmestinas ir reikalavimas panaikinti arba sumažinti priskaičiuotas sutartines 5 591,64 Eur palūkanas 10 287,97 Eur įstatymines palūkanas (CK 6.37, 6.210, 6.872 straipsniai), nes ieškovai turi vykdyti Sutarties sąlygas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Ieškovai nurodė, kad V. S. patyrė tokius nuostolius – 20 000 Eur už parduotą neįkeistą turtą, 621,57 Eur už žemės mokesčio deklaraciją, 869,72 Eur už turto apsaugą, 3 215,82 Eur nuostolių dėl vagysčių iš pastatų (duomenys neskelbtini), 510 Eur už aplinkos tvarkymą, iš viso 25 207,11 Eur (e.c.b. I tomas, 25, 26 b.l.). Ieškovų teigimų, nuostoliai susidarė bankui pavėluotai priimant sprendimus pagal ieškovų (jų atstovės) prašymus, trukdant ruošti dokumentus refinansavimui, neduodant leidimo įregistruoti naują statinį, trukdant parduoti įkeistą ir dalį neįkeisto turto, manipuliuojant permainingais pažadais, trukdant susitikti su Banko valdytoju ir pan.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalį kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tam, kad būtų pripažintas civilinė atsakomybės pagrindas turi būti nustatytos būtinos sąlygos jai atsirasti. Remiantis CK 6.246 straipsnio 1 dalimi civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Šiuo atveju teismas nenustatė atsakovės neteisėtų veiksmų. Ieškovas, reikalaudamas iš kito asmens atlyginti padarytą žalą turi įrodyti to asmens neteisėtus veiksmus, padarytą žalą bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6,249 straipsniai). Pripažintina, kad ieškovų nurodytos aplinkybės dėl galimų nuostolių susidarymo nėra susiję su atsakovės AB „Swedbank“ veiksmais. Kaip minėta, atsakovė pagrįstai nutraukė Kreditavimo sutartį. Nėra pagrindo teigti, kad po Sutarties nutraukimo atsakovė nebendradarbiavo su ieškovais ar jų atstove. Akivaizdu, kad nutraukus Sutartį buvo vykdomi priverstiniai skolos išieškojimo veiksmai, tačiau ieškovai nenurodė jokių realių aplinkybių, kurios leistų konstatuoti banko neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį su ieškovų nurodyta žala (nuostoliais). Dėl nurodyto reikalavimas dėl 25 207,11 Eur žalos (nuostolių) priteisimo taip pat atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Teismo 2019-01-02 nutartimi ieškovams buvo atidėtas 267 Eur žyminio mokesčio mokėjimo iki teismo sprendimo šioje civilinėje byloje įsiteisėjimo, todėl iš ieškovų, atmetant ieškinį, lygiomis dalimis priteistina valstybės naudai 267 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 2 dalis). Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu iš ieškovų nepriteistinos, nes jos neviršija nustatytos minimalios sumos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 269, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir ieškovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 267 Eur (po 133,50 Eur iš kiekvieno ieškovo) žyminio mokesčio valstybės naudai (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas