Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Kazys Kailiūnas teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Balticums AAS, Lietuvoje veikiančio per ADB „Balticums“ Lietuvos filialą, atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutarties, kuria civilinėje byloje Nr. e2-988-826/2015 pagal ieškovo Balticums AAS, Lietuvoje veikiančio per ADB „Balticums“ Lietuvos filialą, ieškinį atsakovui viešajai įstaigai Klaipėdos universitetui dėl supaprastinto atvirojo konkurso neteisėtų sąlygų pakeitimo atsisakyta taikyti laikinąsias apsaugos priemones, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Balticums AAS, Lietuvoje veikiantis per ADB „Balticums“ Lietuvos filialą, ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu ir panaikinti atsakovo paskelbto viešojo pirkimo „Laivų draudimo, laivų savininkų civilinės atsakomybės draudimo, draudėjo vykdomų specifinių veikų, nurodytų konkurso sąlygose, civilinės atsakomybės draudimo pirkimas“ (toliau taip pat vadinama – Pirkimas) patikslintų Pirkimo sąlygų 3.1.3 punkte bei Pirkimo sąlygų priedo Nr. 3 „Tiekėjo minimalių kvalifikacijos reikalavimų atitikties deklaracija“ 3 punkte įtvirtintą kvalifikacijos reikalavimą, pagal kurį tiekėjas turi būti įvertintas tarptautinės reitingų agentūros ir tiekėjui suteiktas finansinio pajėgumo reitingas negali būti mažesnis kaip BBB pagal Standart & Poor‘s arba analogas pagal AM Best or Moody‘s. Taip pat prašė priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje įsiteisėjimo sustabdyti Pirkimą. Ieškovas nurodė, kad dėl ginčijamų neteisėtų Pirkimo sąlygų Pirkime negali dalyvauti potencialūs tiekėjai, o įvykdžius Pirkimą ir nebegalėtų jame dalyvauti.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 26 d. nutartimi ieškovo Balticums AAS, Lietuvoje veikiančio per ADB „Balticums“ Lietuvos filialą, prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.

Teismas nurodė, kad, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, nevertina ieškinio pagrįstumo, o tik aplinkybes, susijusias su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybe, t. y., grėsmę, jog galimas palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas ir ar taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas atitinka jomis siekiamų tikslų. Be to, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas privalo patikrinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso, vadovautis ekonomiškumo, proporcingumo ir teisingumo principais (CPK 145 str. 2 d., 423⁷ str.). Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos arba parenkamos taip, kad nesuteiktų nei vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas, t. y., Pirkimo procedūrų sustabdymas, pažeistų šalių interesų pusiausvyrą, būtų neproporcinga priemonė, nes atsakovo galimos neigiamos pasekmės, joms kilus, tikėtina, viršytų laikinųjų apsaugos priemonių teikiamą naudą. Dėl Pirkimo sustabdymo neapibrėžtam laikui gali iškilti reali grėsmė Pirkimo įgyvendinimui, kas pažeistų viešąjį interesą, nes atsakovas negalėtų apdrausti jam priklausantį laivą nuo jo visiško sunaikinimo (sugadinimo) ir savo, kaip laivo savininko, civilinę atsakomybę.

Teismo teigimu, ieškinio patenkinimo atveju ieškovas savo subjektines teises galėtų ginti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles paduodamas ieškinį dėl žalos atlyginimo, o ieškinio netenkinimo atveju, atsakovui galinti atsirasti žala nebūtų atlyginta, kas taip pat patvirtina, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje būtų neproporcingas jomis siekiamam tikslui.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovas Balticums AAS, Lietuvoje veikiantis per ADB „Balticums“ Lietuvos filialą, prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

Teismas nutartį grindė deklaratyviais teiginiais, nepagrįstais bylos medžiaga.

2. Viešųjų pirkimų bylose konkuruoja keli viešieji interesai (interesas pirkimo objektu ir procedūrų teisėtumu), o konkuruojant keliems viešiesiems interesams, prioritetas turi būti teikiamas tam, kurio neapgynus, atsirastų didesnė žala.

3. Atsakovas Všį Klaipėdos universitetas perka laivo „MINTIS“ draudimo paslaugas. Laivas turi būti naudojamas moksliniams tyrimams, tačiau byloje neįrodyta, kad laivo įrengimo darbai būtų užbaigti ir laivą jau būtų galima eksploatuoti. Dėl trumpų bylos dėl viešojo pirkimo nagrinėjimo terminų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ilgam nenukeltų Pirkimo įvykdymo. Priešingu atveju (jeigu laikinosios apsaugos priemonės bus netaikomos), patenkinus ieškinį būtų pagrindas naikinti neteisėtai sudarytą sutartį ir skelbti naują Pirkimą, o jeigu būtų siekiama išsaugoti neteisėto sandorio pasekmes, atsakovui tektų bauda – 10 procentų Pirkimo sutarties vertės ir ši bauda atsakovui būtų didesnės neigiamos pasekmės, nei laikinųjų apsaugos priemonių taikymas. Kadangi atsakovo finansinė padėtis šiuo metu itin sunki, bauda ir nuostolių, padarytų neteisėtu Pirkimu, atlyginimas atsakovui būtų nepakeliama našta.

4. Įvykdžius Pirkimą ir atsakovui nusipirkus draudimo paslaugas, o vėliau pripažinus ši sandorį, kaip neteisėtą, niekiniu, restitucija tarp šalių nebūtų galima.

Atsakovas Všį Klaipėdos universitetas atsiliepimu prašo atskirojo skundo netenkinti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

1. Ieškovas neįrodė, kad Pirkimo sustabdymas yra ekonomiškai naudingas, taigi neįrodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas atitiktų ekonomiškumo principą.

2. Atsakovas yra viešoji įstaiga, finansuojama iš valstybės biudžeto. Laivas „MINTIS“, kurį Pirkimu siekiama apdrausti, pastatytas Europos sąjungos (85 proc.) ir atsakovo (universiteto) (15 proc.) lėšomis. Pirkimo siekiama viešojo intereso – apsaugoti Europos Sąjungos lėšomis sukurtą turtą.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Teismas, dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (CPK 144 str. 1 d.). Viešųjų pirkimų bylose teismas motyvuota nutartimi gali taikyti laikinąją apsaugos priemonę ‑ viešojo pirkimo konkurso procedūrų sustabdymą, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais bei viešuoju interesu (CPK 423⁷ str. 2 d. 1 p.). Atitinkamai, teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą (423⁷ str. 1 d.).

Nėra ginčo (tą nurodo ir proceso dalyviai procesiniuose dokumentuose), kad viešųjų pirkimų bylose konkuruoja keli viešieji interesai – interesas užtikrinti Pirkimo procedūrų teisėtumą, sąžiningą tiekėjų konkurenciją ir racionalų perkančiosios organizacijos lėšų naudojimą Pirkime bei kitas interesas - nedelsiant įsigyti perkamas prekes ar paslaugas (nagrinėjamu atveju – draudimo paslaugas). Kuriai iš viešąjį interesą turinčių vertybių suteiktinas prioritetas, teismas sprendžia kiekvienos bylos atveju įvertinęs faktines konkrečios bylos aplinkybes.

Pirmosios instancijos teismas šioje byloje pagrįstai prioritetą suteikė interesui nedelsiant įsigyti perkamas draudimo paslaugas ir pagrįstai nurodė, kad delsimas šias paslaugas įsigyti gali sąlygoti didesnius nuostolius nei Pirkimo sustabdymas. Sutiktina, kad laivo, kaip didelės vertės turto (laivo vertė – 11 739 748 EUR), draudimas perkančiajai organizacijai reikalingas, kaip priemonė, užtikrinanti šio turto vertės nepraradimą. Apdraudus laivą, jo (turto) sunaikinimo, praradimo ar sugadinimo atveju (Pirkimo sąlygų 2.1 p.) perkančioji organizacija turėtų teisę į draudimo išmoką, o laivui, kaip turtiniam objektui, žuvus ar sumažėjus jo vertei, nesant laivui apdraustam, perkančioji organizacija patirtų nuostolius, kurių niekas jai nekompensuotų. Analogiška situacija ir su kitomis draudžiamomis rizikomis - laivo savininko civilinės atsakomybės draudimu (Pirkimo sąlygų 2.2p.).

Sutiktina, kad viešasis interesas, kaip bendras valstybės, visos visuomenės ar visuomenės dalies interesas, turi būti derinamas su individo autonominiais interesais (nagrinėjamu atveju – ieškovo privačiu ekonominiu interesu dalyvauti Pirkime), nes ne tik viešasis interesas, bet ir asmens teisės yra konstitucinės vertybės (Konstitucinio Teismo 1997-05-06, 2004-12-13 nutarimai), tačiau šios konkrečios bylos aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad prioritetas pagrįstai buvo suteiktas Pirkimo vykdymui nedelsiant, taigi siekiant sudaryti sąlygas perkančiajai organizacijai sudaryti laivo draudimo sutartį ir taip apsisaugoti nuo rizikų ir galimų didelių nuostolių dėl laivo (turto) žuvimo ar sugedimo ir dėl to vertės sumažėjimo.

Pažymėtina ir tai, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-988-826/2015 2015 m. kovo 10 d. priėmė sprendimą ieškinį atmesti, taigi pripažino ieškinį nepagrįstu. Nors sprendimas, nepasibaigus jo apskundimo terminui, dar neįsiteisėjo, teismų praktikoje aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, vertinama (kartu su kitomis aplinkybėmis), kaip rodanti ieškinio preliminarų nepagrįstumą, kai sprendžiamas tokiose bylose laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas.

Šie motyvai yra pakankami, kad skundžiamą nutartį, kaip teisėtą ir pagrįstą, palikti nepakeistą. Naikinti ar keisti ją atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 26 d. nutartį palikti nepakeistą.