- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-19
- Bylos Nr.
- 1A-863-360-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-33-1-00259-2010-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Savinijus Katauskas (pirm.), Dalius Jocys, Stasys Valužis
- Nuteistasis
- A. Ž.
- Nukentėjusysis
- L. K.
- Advokatai
- Jovita Usonytė
Pranešėjas S. Katauskas Baudžiamoji byla Nr. 1A-863-360/2012
Teisėjas J. Špelveris Teisminio proceso Nr. 1-33-1-00259-2010-7
2012 m. spalio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Savinijaus Katausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 13 d. nuosprendžio, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pagal 183 str. 1 d. 1 metų laisvės atėmimo bausme; pagal BK 302 str. 1 d., 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta subendrinta bausmė - 1 metai 9 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė – suėmimas palikta nepakeista. Į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme pagal Europos arešto orderį, bei sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010-12-04 iki 2011-05-11, nuo 2011-05-11 iki 2011-06-09, nuo 2012-05-30 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iš A. Ž. nukentėjusiosios L. K. naudai priteista 750 Lt turtinės žalos atlyginimo. Taip pat tenkintas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos prašymas ir iš A. Ž. už turėtas ekstradicijos išlaidas priteista 6631,40 Lt.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. Ž. nuteistas už tai, kad 2010 m. sausio mėnesio pradžioje, tiksli data tyrimo metu nenustatyta, apie 15.00 val., Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), laiptinėje, paprašęs O. K. (O. K.) leisti iki 2010 m. vasario 12 d. pasinaudoti L. K. priklausančiu žaidimų kompiuteriu „XBOX-360“, pastarojo negrąžino, o pridavė į lombardą ir tokiu būdu, A. Ž. pasisavino L. K. priklausantį turtą, kurio vertė 750 Lt.
Be to, jis nuteistas už tai, kad 2009 m. pabaigoje, tiksli data ir laikas tyrimo metu nenustatyti, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens nusipirko ir tokiu būdu neteisėtai įgijo M. Ž. priklausantį asmens dokumentą - asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), išduotą (duomenys neskelbtini), Klaipėdos I-ame pasų poskyryje, kurią neteisėtai laikė su savimi iki tol, kol 2010 m. sausio 28 d., priduodamas į lombardą žaidimų kompiuterį „XBOX-360“, M. Ž. vardu išduotą asmens tapatybės kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), panaudojo.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. Ž. apeliaciniu skundu prašo peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuosprendį. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog kompiuteris neribotam laikui buvo pasiskolintas iš O. K., o į lombardą kompiuteris buvo užstatytas tik laikinai. Anot nuteistojo, M. Ž. dėl jo asmens dokumento panaudojimo jokių pretenzijų jam nereiškė, žala padaryta nebuvo.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja advokatė prašo apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis ne tik prašo sušvelninti jam paskirtą bausmę, tačiau jis iš dalies ginčija ir savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, tačiau apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą ir susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, jog apylinkės teismas ištyrė baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimų, teisingai juos įvertino ir pagrįstai jais remdamasis, padarė išvadą, kad nuteistojo A. Ž. nusikalstami veiksmai sudaro nusikaltimų, numatytų BK 183 str. 1 d. bei BK 302 str. 1 d., sudėtis.
Atkreiptinas dėmesys, jog visi apelianto argumentai, ginčijant kaltę, skunde yra nukreipti tik į tai, jog kompiuteris buvo pasiskolintas neribotam laikui, o dėl svetimo asmens tapatybės kortelės laikymo ir panaudojimo niekas pretenzijų neturi. Tokie nuteistojo skundo argumentai visiškai nepagrįsti bei paneigti bylos medžiaga. Teismas pripažindamas A. Ž. kaltu pagal BK 183 str. 1 d. bei BK 302 str. 1 d., visiškai pagrįstai rėmėsi paties A. Ž. parodymais, kur jis savo kaltę prisipažino iš dalies, nukentėjusiųjų O. K., M. Ž., L. K. parodymais, kurie atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes, specialisto išvada, kurioje konstatuota, jog tirti pateiktoje 2010-01-28 UAB „Arnikas“ sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „su taisyklėmis susipažinau/pinigus gavau“, pasirašė A. Ž. Tirti pateiktoje 2010-01-28 UAB „(duomenys neskelbtini),“ sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), rankraštinį įrašą „V. Ž.“ pasirašė ir šalia pasirašė A. Ž. Visi šie įrodymai papildo vienas kitą ir atskleidžia faktines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Jie nešališkai ištirti teisiamajame posėdyje, todėl apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo jais netikėti ir vertina juos kaip A. Ž. kaltės, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 1 d. bei BK 302 str. 1 d. įrodymus.
Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu - turi realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (baudžiamosios bylos Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, Nr. 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-575/2010).
Teisminio nagrinėjimo metu ištirti įrodymai patvirtina, kad A. Ž. 2010 m. sausio mėnesio pradžioje iš nukentėjusiojo O. K. pasiskolino L. K. priklausantį žaidimų kompiuterį „XBOX-360“. Nukentėjusiojo O. K. parodymai liudija, jog žaidimų kompiuterį A. Ž. pasiskolino iki 2010 m. vasario 12 d. Nors nukentėjusysis sutartą dieną reikalavo grąžinti jam kompiuterį, tačiau A. Ž. vis atidėliodamas nurodydavo, jog kompiuterį jis davė kažkokiam savo draugui, kuris jį atneš kitą dieną, bet taip niekas ir neatnešė. Nukentėjusioji L. K. taip pat patvirtino, jog buvo nuėjusi pas Ž. į namus susigrąžinti kompiuterio, tačiau sužinojo, kad A. Ž. yra išvykęs į užsienį. Šie nukentėjusiųjų O. K., L. K. parodymai nuoseklūs, tą patį jie paaiškino apklausti ir ikiteisminio tyrimo metu ( t. l., b. l. 11-12, 15-16).
Aplinkybės, kad pasiskolintą kompiuterį A. Ž. negrąžino, neneigia ir pats nuteistasis, tačiau tvirtina, jog kompiuteris buvo pasiskolintas neribotam laikui. Ši versija prieštarauja ne tik nukentėjusiųjų parodymams, tačiau ir neatitinka bylos faktinių aplinkybių bei yra nelogiška. Kad nuteistasis turėjo tikslą pasisavinti nukentėjusiojo kompiuterį įrodo tai, kad jis lombarde pateikdamas svetimą asmens dokumentą, turėdamas tikslą būti neidentifikuotas, pridavė kompiuterį ir gavęs už jį pinigus, po neilgo laiko tarpo – praėjus keliolikai dienų, asmeniui, paskolinusiam jam laikinai pasinaudoti kompiuteriu, nieko nesakęs, išvyko į užsienį ir toliau sakė netiesą, neva kompiuterį paskolino draugui. Būtent šios faktinės aplinkybės ir rodo, jog nuteistasis A. Ž. kompiuterio grąžinti neketino. Negrąžindamas nukentėjusiajam O. K. kompiuterio, A. Ž. atėmė iš savininko galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu, o pats su šiuo daiktu elgėsi kaip su savu, ką patvirtina ir paties apelianto parodymai, jog kompiuterį jis užstatė lombarde. To pasekmėje nukentėjusiojo kompiuteris buvo prarastas, o A. Ž. veika atitinka BK 183 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, nes jis pasisavino jam patikėtą svetimą turtą - iš nukentėjusiojo O. K. pasiskolintą kompiuterį „XBOX-360“.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog veika pagal BK 302 str. 1 d. taip pat inkriminuota pagrįstai, nes straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Čia antspaudo, spaudo, dokumento ar griežtos atskaitomybės blanko laikymu pripažintinas šių nusikalstamos veikos dalykų buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Pažymėtina, kad BK 302 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materialioji, t. y. būtinieji nusikalstamos veikos požymiai yra ne tik veika – nurodyto daikto ar daiktų laikymas, bet ir padariniai – jų užvaldymas (negrąžinimas), t.y. reali galimybė nurodytą daiktą ar daiktus valdyti, naudoti ar jais disponuoti, taip pat priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių.
Iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog A. Ž. paėmė svetimą - M. Ž. asmens tapatybės kortelę, ją laikė turėdamas galimybę ją disponuoti, t.y. galėjo su jais elgtis pagal savo valią. Nors nuteistasis bandė įtikinti teismą, jog lombarde paduodamas asmens tapatybės kortelę ją sumaišė su savo, tačiau apeliacinės instancijos teismas tokius nuteistojo teiginius atmeta ir vertina kaip siekimą išvengti baudžiamosios atsakomybės. Tokie nuteistojo argumentai ne tik neatitinka tikrovės, tačiau ir yra paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumos analize, jų viseto įvertinimu. Kolegija sprendžia, jog A. Ž. veikė tiesiogine tyčia, t.y. jis aiškiai suvokė, kad laiko svetimą, ne jam priklausantį asmens dokumentą ir jį naudoja kitam nusikaltimui įgyvendinti. Pažymėtina, jog lombardo kvite nuteistasis pasirašė apskritai V. Ž. vardu. Tai, kad nukentėjusysis nuteistajam pretenzijų neturi, nepašalina jo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 302 str. 1 d.
Nėra jokio pagrindo abejoti apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu, nustatytomis faktinėmis įvykio aplinkybėmis. Esant tokiai situacijai, konstatuotina, kad A. Ž. yra teisėtai ir pagrįstai nuteistas, todėl naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir A. Ž. išteisinti dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo nėra teisinio pagrindo.
Pagrįstai pripažinęs A. Ž. kaltu pagal BK 183 str. 1 d. ir 302 str. 1 d., pirmosios instancijos teismas paskyrė jam bausmę, nepažeisdamas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į padarytų veikų pavojingumo laipsnius, kaltės formą ir rūšis, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas išsamiai motyvavo ir pagrindė laisvės atėmimo bausmės rūšies pasirinkimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. Ž. teistas jau 4 kartus, neišnykus teistumui vėl nusikalto, padarė baigtą nesunkų nusikaltimą nuosavybei ir apysunkį nusikaltimą valdymo tvarkai, veikdamas tiesiogine tyčia. BK 27 str. 1 d. prasme tokie asmenys laikomi recidyvistais. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į A. Ž. teistumų skaičių, jo nenorą laikytis įstatymų, nebenusikalsti, bei į tai, kad anksčiau jam taikytos poveikio priemonės jo nepataisė, padarė teisingą išvadą, kad bausmės tikslai nebus pasiekti paskyrus švelnesnę, negu laisvės atėmimas, bausmės rūšį, ir pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmę. Pažymėtina, jog nuteistajam parinktos laisvės atėmimo bausmės, žymiai mažesnės nei BK 183 str. 1 d. ir 302 str. 1 d. sankcijose numatyti šių bausmių vidurkiai. Taigi apylinkės teismas, skirdamas A. Ž. bausmes už atskirus nusikaltimus, tinkamai vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir tinkamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl laikyti nuteistajam paskirtas bausmes už atskirus nusikaltimus per griežtomis kolegija neturi pagrindo. Galutinė subendrinta bausmė paskirta nepažeidžiant BK 63 str. nuostatų, todėl jos švelninti taip pat nėra pagrindo.
Nuteistojo A. Ž. apeliacinio skundo argumentai yra nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo A. Ž. apeliacinį skundą atmesti.