- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-11-08
- Bylos Nr.
- AN2-369-651/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-43-3-00008-2021-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. P.
- Institucija
- Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie LR Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinė
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. 2020 m. gruodžio 9 d., apie 16 val., (duomenys neskelbtini) ribose, A. P., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nepakluso uniformuoto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT) pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 426 straipsnio 6 dalyje nustatytą tvarką atitinkančiam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, taip pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) (akto redakcija, galiojusi nusižengimo metu) 16 punkto, įpareigojančio tikrinančio pareigūno stabdomam transporto priemonės vairuotojui ją sustabdyti, reikalavimą.
2. Tauragės apylinkės teismas 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu A. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 426 straipsnio 4 dalyje, ir paskyrė jam vieno tūkstančio eurų baudą, atimdamas teisę vairuoti transporto priemones trejiems metams devyniems mėnesiams, taip pat konfiskavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT, Institucija) Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje pagal 2020 m. gruodžio 16 d. kvitą, serija B, Nr. B003487. Taip pat A. P. pripažino kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 415 straipsnio 2 dalyje, ir paskyrė jam trisdešimt penkių eurų baudą. Vadovaudamasis ANK 32 straipsnio 4 dalimi ir 38 straipsniu, A. P. paskyrė galutinę nuobaudą – vieno tūkstančio eurų baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams devyniems mėnesiams, taip pat konfiskavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Turto valdymo valdybos Pagėgių skyriuje pagal 2020 m. gruodžio 16 d. kvitą, serija B, Nr. B003487.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniu skundu administracinėn atsakomybėn patrauktas A. P. (toliau – ir apeliantas) nesutinka Tauragės apylinkės teismo Šilutės rajono rūmų 2021 m. rugsėjo 8 d. nutarimu, prašo jį panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo bylą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
3.1. Teismui pateiktoje administracinio nusižengimo byloje yra tik vienas duomuo, leidžiantis sieti A. P. su jam inkriminuojamais administraciniais nusižengimais, – šis duomuo įtvirtintas 2021 m. sausio 20 d. asmens parodymo atpažinti protokole, kuriame nurodyta, kad liudytojas A. M. iš nuotraukų atpažino A. P. kaip asmenį, įvykio metu vairavusį automobilį „Subaru Legacy“. Akcentuotina, kad šis liudytojas, rašydamas tarnybinį pranešimą, nenurodė visiškai jokių duomenų, kaip atrodė automobilį „Subaru Legacy“ vairavęs asmuo, taigi akivaizdu, kad administracinį nusižengimą tiriantis asmuo, prieš parodydamas A. M. atpažinti asmenis, tarp jų ir A. P., privalėjo apklausti A. M. apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti automobilį „Subaru Legacy“ vairavusį asmenį: amžių, ūgį, kūno sudėjimą, plaukų spalvą ir ilgį, ypatingas žymes (ūsai, barzda, akiniai, randai, tatuiruotės, kalbėjimo akcentas, etc.), tačiau administracinį nusižengimą tyręs pareigūnas to nepadarė. Kadangi šiuo atveju buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso (toliau – BPK) normos, reglamentuojančios parodymų atpažinti tvarką, todėl teismas parodymo atpažinti asmenį protokole užfiksuotų duomenų negali vertinti kaip patikimų. Mažai tikėtina, kad A. M. galėtų atpažinti asmenį, kuris pravažiavo apie 10 m atstumu dideliu greičiu prietemoje (saulė tuo metu jau buvo nusileidusi).
3.2. Liudytojų T. J., V. J. ir I. S. parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi, šių liudytojų teigimu, jie pažino asmenį, vairavusį automobilį, kuris prietemoje dideliu greičiu prasilenkė su automobiliu, kuriame sėdėjo liudytojai. Iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuriame užfiksuotas automobilių prasilenkimas, matyti, kad nėra galimybės įžiūrėti automobilyje buvusių asmenų. Be to, šie pareigūnai taip pat nenurodė, pagal kokius požymius jie atpažino A. P., o anksčiau jie A. P. nepažinojo.
3.3. Nors teismas liudytojų S. P., P. P. ir L. K. parodymus vertino kaip siekimą padėti A. P., tačiau tokia išvada nėra pagrįsta bylos medžiaga. Priešingai, į bylą yra pateikti dokumentai, kurie patvirtina šių liudytojų ir paties A. P. duotus parodymus apie tai, kad jis minimu kaltinime laiku prižiūrėjo savo sesers šešiametį sūnų, kuris negalėjo lankyti darželio, o mama tuo metu dirbo.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas, atliekantis rinktinės vado funkcijas, D. L. su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimą grindžia šiais esminiais argumentais:
4.1. Priešingai, nei nurodoma apeliaciniame skunde, byloje yra ne vienas duomuo, leidžiantis daryti išvadą, kad administracinį nusižengimą padarė būtent A. P.. Bylos nagrinėjimo metu buvo apklausti liudytojai VSAT pareigūnai, tiesiogiai dalyvavę įvykyje, stabdant automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jie nedviprasmiškai nurodė, kad minėto stabdomo automobilio vairuotojas buvo A. P., kurį liudytojai I. S., A. M., T. J. ir V. J. matė už šio automobilio vairo.
4.2. Liudytoja V. J. ne vienerius metus dirba VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje ir A. P., taip pat ir L. K. pažįsta iš ankstesnių sulaikymų ir gali juos atpažinti. A. M., V. J., T. J., I. S., A. B., kaip tiesioginių administracinio nusižengimo liudininkų, parodymai išsamūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai bei įvykių sekai vaizdo įrašuose. Minėti liudininkai yra statutiniai valstybės pareigūnai, jų regėjimas yra labai geras, jie reguliariai kruopščiai mediciniškai tikrinami.
4.3. VSAT pareigūnai minėto įvykio tyrimo metu buvo nešališki, nesuinteresuoti neteisėtai apkaltinti apeliantą, jie tarnybines pareigas atliko sąžiningai ir principingai, todėl VSAT pareigūnų parodymais teismui nebuvo nė menkiausio pagrindo netikėti.
4.4. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad apelianto naudai liudijusi jo sesuo S. P. bei draugas L. K. norėjo padėti A. P. išvengti administracinės atsakomybės. Jų parodymai laikytini šališkais ir nepatikimais.
Šalies argumentai
4.5. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad 2020 m. gruodžio 9 d. 16.00 val. (duomenys neskelbtini)., stabdant nustatyta tvarka transporto priemonę „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saulė buvo jau nusileidusi. 2020 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos krašte saulė leidosi 16.03 val. 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio 49 punkte numatyta, kad tamsusis paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Visuotinai yra žinoma, kad faktiškai temsta prabėgus maždaug pusvalandžiui po saulėlydžio, o švinta – likus pusvalandžiui iki saulėtekio. Taip pat iš pateiktų tarnybinių transporto priemonių „Nissan Pathfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registratorių vaizdo įrašų ir rastos po kurio laiko nestojusios transporto priemonės „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vaizdo įrašo matyti, kad saulė dar nebuvo nusileidusi ir nebuvo tamsu.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Dėl to paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Dėl pirmosios instancijos teismo nutarimo (ne) pagrįstumo
6. Apeliaciniame skunde akcentuojama, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės nuostatas, reglamentuojančias įrodymų vertinimą, nenustatęs įrodymų patikimumo ir pakankamumo jais grindė savo išvadas, kurios neatitinka bylos duomenų. Apelianto teigimu, šiuo atveju byloje esantis asmens parodymo atpažinti protokolas negali būti laikomas leistinu įrodymu, kadangi buvo pažeista šio parodymo atlikimo tvarka. Taip pat akcentuojama, jog teismas netinkamai vertino ir liudytojų parodymus, kadangi nepagrįstai suabejojo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai liudijusių asmenų parodymais ir neįvertino aplinkybių, kurios sudaro pagrindą abejoti Institucijos atstovų duotų parodymų patikimumu.
7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir padarė pagrįstą išvadą dėl apelianto kaltės padarius 426 straipsnio 4 dalyje ir 415 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius nusižengimus. Tokia išvada bus motyvuojama toliau nurodytais argumentais.
8. ANK 569 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio nusižengimo protokolu, pareigūnų tarnybiniais pranešimais, pranešimais, aktais ar kitais dokumentais, kuriais asmenys, kurie nėra pareigūnai, užfiksavo administracinio nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų, nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymais ir paaiškinimais, ekspertizės aktu, specialisto išvada, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu ir kitokiais dokumentais. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
9. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose 2AT-21-2012, 2AT-21-2012, 2AT-39-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-31-303/2015). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
10. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad apeliaciniame skunde išreikšta abejonė dėl byloje atlikto įrodymų vertinimo neatitikties įstatymų reikalavimams yra nepagrįsta – prieštarauja bylos medžiagai bei teismo nutarimo turiniui. Vien tai, kad teismas įrodymus įvertino kitaip, nei to pageidavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir jo įgaliotas atstovas, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės.
11. Kaip jau minėta, apeliantas akcentuoja, jog byloje esantis asmens parodymo atpažinti protokolas negali būti laikomas leistinu įrodymu, kadangi buvo pažeista šio parodymo atlikimo tvarka, taip pat apeliaciniame skunde reiškiamos abejonės dėl byloje apklaustų liudytojų parodymų vertinimo. Skunde akcentuojama, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka paneigti apelianto versijai, jog ginčijamame administracinio nusižengimo protokole (toliau – Protokolas) nurodytu laiku ir vietoje jis automobilio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nevairavo.
12. ANK 569 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas).
13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai, net ir nustačius tam tikrus jų trūkumus, yra pakankami konstatuoti, kad, priešingai, nei nurodo apeliantas, 2021 m. sausio 21 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. 37235-ANR_P-114-2021 nurodytu laiku (2020 m. gruodžio 9 d. 16.00 val. 0 min.) ir nurodytoje vietoje ((duomenys neskelbtini)) jis vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto VSAT pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
14. Vienas iš nesutikimo su skundžiamu nutarimu motyvų yra susijęs su argumentu, jog byloje esantis asmens parodymo atpažinti protokolas, kuriame nurodyta, kad liudytojas A. M. iš jam pateiktų nuotraukų pagal individualius veido bruožus atpažino A. P., kaip asmenį, kuris 2020 m. gruodžio 9 d., apie 16 val., nepakluso reikalavimui sustabdyti vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), negali būti laikomas leistinu įrodymu, kadangi buvo pažeista šio parodymo atlikimo tvarka.
15. ANK 593 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administracinius nusižengimus tiriantys pareigūnai turi teisę atlikti šiuos veiksmus: 1) apklausti asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų padarymu, nukentėjusiuosius, liudytojus arba paimti iš šių asmenų rašytinius parodymus; 2) atlikti įvykio vietos, patalpų, vietovių, daiktų ir dokumentų apžiūras; 3) atlikti parodymą atpažinti; 4) atlikti akistatas; 5) atlikti parodymų patikrinimą vietoje; 6) atlikti eksperimentą; 7) išreikalauti bylai turinčius reikšmės daiktus ir dokumentus; 8) paskirti ekspertizę arba kreiptis į teismą dėl teismo psichiatrijos ekspertizės paskyrimo; 9) gauti specialisto paaiškinimus; 10) pavesti kitoje teritorijoje veikiančios analogiškos institucijos atsakingiems asmenims atlikti tam tikrus tyrimo veiksmus; 11) kreiptis į policiją dėl administracinį nusižengimą padariusio asmens atvesdinimo, kai šis atsisako atvykti į nurodytą vietą apklausai ar kitiems procesiniams veiksmams atlikti, taip pat dėl jo paieškos. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, atliekant nurodytus veiksmus, mutatis mutandis (su tam tikrais pakeitimais) taikomos BPK nuostatos.
16. BPK 191 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Minėto straipsnio 2 dalyje nustatyta, atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą.
17. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apeliantu, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių, jog liudytojas A. M. iš pradžių buvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, tačiau iš byloje esančio 2021 m. sausio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo (b. l. 9–12) matyti, kad liudytojas A. M., pasiūlius nuotraukose nurodyti asmenį, apie kurį jis davė parodymus, parodė nuotrauką Nr. 4, kurioje ir yra A. P.. Liudytojas A. M. taip pat paaiškino, kodėl jis pasirinko būtent nuotrauką Nr. 4, t. y. jis paaiškino, kad atpažino asmenį pagal smakro kontūrą, nes vairuotojas pravažiuojant atsisuko, nusišypsojo pašiepiančia šypsena ir tai buvo aiškiai matyti. Liudytojas taip pat detaliai apibūdino ir asmens išorinius požymius: plaukai trumpai kirpti, tamsios spalvos, antakiai platūs, ryškūs, lenkti, veidas pailgas. Taip pat nurodė, kad A. P. nebuvo užsidėjęs kaukės ir vilkėjo džemperį, galimai juodos ar pilkos spalvos. Nors apeliantas kritikuoja požymį, iš kurio liudytojas atpažino A. P. (liudytojas atpažino apeliantą iš smakro), ir pastebi, kad A. M. nenurodė, kad asmuo buvo su barzda, tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šis požymis, įvertinus ir kitas aplinkybes, nelaikytinas nepakankamu atpažinti asmenį. Kaip matyti iš bylos duomenų, A. P., vairuodamas automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nedėvėjo veido kaukės ir tuo metu dar nebuvo sutemę (dėl šios aplinkybės apeliacinės instancijos teismas pasisakys vėliau nutartyje), todėl nėra jokio pagrindo abejoti liudytojo A. M. parodymais, jog jis galėjo gerai įžiūrėti minėtą automobilį vairavusį asmenį ir vėliau jį atpažinti iš pateiktų nuotraukų. Taigi, nors parodymas atpažinti asmenį buvo atliktas nevisiškai laikantis BPK 191 straipsnyje nustatytos tvarkos, tačiau šis pažeidimas nelaikytinas pakankamu išvadai, jog asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas negali būti laikomas patikimu įrodymų byloje.
18. Apeliacinės instancijos teismas pastebi ir tai, kad, priešingai, nei teigia apeliantas, 2021 m. sausio 20 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolas nėra vienintelis įrodymas, kurio pagrindu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad 2020 m. gruodžio 9 d., apie 16 val., automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairavo A. P..
19. Iš bylos duomenų nustatyta, kad kaip liudytojais apklausti VSAT pareigūnai I. S., A. M., A. B., T. J., V. J., tiesiogiai dalyvavę įvykyje, stabdant automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), aiškiai nurodė, kad minėtą stabdomą automobilį vairavo A. P.. Liudytojų I. S., A. M., A. B., T. J. ir V. J., tiesiogiai mačiusių ir užfiksavusių teisės pažeidimą, parodymai yra neprieštaringi, vieni kitus papildantys, iš esmės atitinkantys faktines aplinkybes, užfiksuotas VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Plaškių ir Vileikių pasienio užkardų tarnybos priėmimo–perdavimo ir budėtojo darbo registruose, vaizdo įrašuose. Minėtų liudytojų parodymus taip pat papildo liudytojo I. M. (VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Vileikių pasienio užkardos vado) parodymai – jis parodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. bendravo su kolege I. S. ir paaiškino, kad kolegos paprašė pagalbos – padėti sustabdyti automobilį „Subaru Legacy“, kuriuo važiavo L. K. ir A. P..
20. Atsiliepime į apeliacinį skundą paaiškinama, kad liudytojai I. S. ir T. J. automobilį vairavusį asmenį stabdymo metu atpažino, kadangi A. P. jiems yra pažįstamas iš ankstesnio administracinio nusižengimo tyrimo, t. y. 2020 m. balandžio 22 d. 13.30 val. kelio Vilnius–Kaunas–Klaipėda 199,00 km, Raseinių r. sav., (duomenys neskelbtini)., vairavo transporto priemonę „Seat Toledo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuriai nustatyta tvarka nebuvo atlikta valstybinė techninė apžiūra ir kuri nebuvo įregistruota nustatyta tvarka, neapdrausta privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, taip pat gabeno kontrabandines cigaretes, 2000 vnt. pakelių cigarečių su Baltarusijos Respublikos akcizo ženklais. Teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenys patvirtina šias atsiliepime į apeliacinį skundą nurodytas aplinkybes (Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2020 m. gegužės 13 d. nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. A8-1097-674/2020). Atsiliepime taip pat pažymima, kad liudytoja V. J. ne vienerius metus dirba VSAT Pagėgių pasienio rinktinės Kriminalinės žvalgybos skyriuje ir A. P., taip pat ir L. K. pažįsta iš ankstesnių sulaikymų ir gali juos atpažinti.
21. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad liudytojų A. M., V. J., T. J., I. S., A. B., kaip tiesioginių administracinio nusižengimo liudininkų, parodymai yra išsamūs, nuoseklūs, sutampa tarpusavyje, neprieštarauja įvykio vietos aplinkos situacijai bei įvykių sekai vaizdo įrašuose.
22. Atsakydamas į apeliacinio skundo argumentą, jog 2020 m. gruodžio 9 d., apie 16 val., jau buvo tamsu, todėl VSAT pareigūnai negalėjo aiškiai įžiūrėti asmens, vairavusio „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje esantys įrodymai neleidžia pritarti apelianto argumentui, jog administracinio nusižengimo padarymo metu buvęs paros laikas eliminavo galimybę įžiūrėti asmenis, vairuojančius automobilius.
23. Kaip teisingai pastebi Institucija, iš viešai skelbiamų duomenų matyti, kad 2020 m. gruodžio 9 d. Klaipėdos krašte saulė leidosi 16.03 val. 2000 m. spalio 12 d. Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio 49 punkte numatyta, kad tamsusis paros metas – laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio. Taip pat yra žinoma, kad faktiškai temsta prabėgus maždaug pusvalandžiui po saulėlydžio, o švinta – likus pusvalandžiui iki saulėtekio. Iš pateiktų tarnybinių transporto priemonių „Nissan Pathfinder“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Škoda Octavia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registratorių vaizdo įrašų matyti, kad saulė dar nebuvo nusileidusi ir nebuvo tamsu. Papildomai pastebėtina, kad byloje nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, jog VSAT pareigūnai I. S., A. M., A. B., T. J., V. J., tiesiogiai dalyvavę įvykyje, stabdant automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turėjo / turi sveikatos problemų – regėjimo sutrikimų, apribojančių galimybę aiškiai matyti objektus / asmenis prietemoje. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai yra pakankami paneigti apelianto skundo argumentą, jog administracinio nusižengimo padarymo metu saulė jau buvo nusileidusi, todėl pareigūnai neturėjo realių galimybių įžiūrėti ir atpažinti asmenį, vairavusį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantas, teigdamas, kad VSAT pareigūnai jį be pagrindo persekioja ir bet kokiais būdais siekia jį nubausti, nepateikia jokių objektyvių duomenų, kurie pagrįstų tokius argumentus. Pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų abejoti pareigūnų veiksmų teisėtumu.
25. Taip pat šiuo atveju nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nuomone, jog administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai liudijusių asmenų (L. K., S. P. ir P. P.) parodymai vertintini kritiškai. Kaip matyti iš bylos duomenų, kurių neneigia ir apeliantas, L. K. yra A. P. pažįstamas, S. P. – apelianto sesuo, o P. P. – apelianto tėvas. Taigi šie asmenys laikytini suinteresuotais, kad jiems artimas A. P. išvengtų administracinės atsakomybės. Pastebėtina ir tai, kad S. P. nurodė, kad 2020 m. gruodžio 9 d. jos 6 metų amžiaus sūnų L. K. prižiūrėjo brolis A. P., nes neturėjo galimybės palikti vaiką kitiems asmenims, o tėvai tuo metu sirgo gripu, tačiau byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų jos nurodytas aplinkybes apie tėvų ligą, juolab kad P. P., duodamas parodymus teisme, nenurodė tą dieną sirgęs gripu, t. y. jis tik paminėjo, kad dėl plintančios infekcijos jis tuo metu vengė kontaktų, todėl A. P. buvo priverstas kasdien prižiūrėti sesers S. P. sūnų. Pastebėtina, kad A. P. nurodė negalintis atsakyti, kur 2020 m. gruodžio 9 d. buvo sūnus A. P.. Taip pat S. P. tvirtinimas, jog būtent A. P. administracinio nusižengimo padarymo momentu turėjo prižiūrėti jos sūnų, nelaikytinas pakankamu konstatuoti, jog A. P. ir elgėsi būtent taip, kaip galbūt tikėjosi jo sesuo. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad liudytojas L. K. nurodė neprisimenantis, kur jis buvo 2020 m. gruodžio 9 d. Taigi L. K. nenurodė ir nepatvirtino A. P. versijos, jog administracinio nusižengimo padarymo momentu jis prižiūrėjo sesers sūnų.
26. Todėl apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, jog administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. parodymai vertintini kaip pasirinkta gynybos pozicija, pateikta siekiant išvengti administracinės atsakomybės, o liudytojų L. K., S. P. ir P. P. parodymai – ir kaip siekimas padėti A. P. šios atsakomybės išvengti, ir kaip parodymai, nesudarantys pagrindo paneigti byloje nustatytų aplinkybių.
27. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje surinkti įrodymai pakankami susiformuoti įsitikinimui, jog būtent A. P. 2020 m. gruodžio 9 d. 16.00 val. 0 min. (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nepakluso uniformuoto VSAT pareigūno teisėtam, aiškiai išreikštam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę.
28. Kadangi apeliaciniu skundu nėra kvestionuojama skundžiamo nutarimo dalis, susijusi su administracinės nuobaudos skyrimu, apeliacinės instancijos teismas šiuo klausimu taip pat nepasisako.
29. Nurodytų ir aptartų aplinkybių visuma suponuoja išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinis skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
administracinėn atsakomybėn patraukto A. P. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.