- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-01
- Bylos Nr.
- eA-1890-815/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-07189-2025-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Beata Martišienė, Iveta Pelienė, Ernestas Spruogis
- Pareiškėjas
- C. O. M.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Mykolo Romerio universitetas
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Beatos Martišienės, Ivetos Pelienės ir Ernesto Spruogio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo C. O. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo C. O. M. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (trečiasis suinteresuotas asmuo Mykolo Romerio universitetas) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas C. O. M. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas, ir atsakovas) 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimą Nr. 25S269911 (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo iš naujo.
2. Skunde pareiškėjas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
2.1. Pareiškėjas yra Nigerijos Federalinės Respublikos pilietis ir kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą Mykolo Romerio universitete (toliau – ir Universitetas) Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto pagrindu.
2.2. Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 4 d. priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos pareiškėjas pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
2.3. Iš skundžiamo Sprendimo turinio matyti, kad 2025 m. lapkričio 13 d. įvykusios nuotolinės pareiškėjo apklausos metu, nustatant pareiškėjo tapatybę ir vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas, pareiškėjo pateiktus atsakymus atsakovas vertino kaip neišsamius ir paviršutiniškus, prašyme pateiktą informaciją – kaip neatitinkančią duomenų, nurodytų prie prašymo pridėtame dokumente. Dėl šių aplinkybių pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas atsakovas vertino kaip nepatvirtintus ir atsisakė pastarajam išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
2.4. Iš skundžiamo Sprendimo turinio neaišku kokiam dokumentui prieštaravo apklausos metu nustatytos aplinkybės. Pareiškėjas pateikė tikslią ir teisingą informaciją ir duomenis, o atsakovo vertinimas, kad jo pateikti duomenys neatitinka tikrovės, laikytinas nesusipratimu. Pareiškėjas yra teisininkas ir jo atvykimo tikslas yra teisinės krypties studijos Lietuvoje, kvalifikacijos kėlimas. Migracijos departamentas Sprendime nenurodė jokių jo teiginius pagrindžiančių įrodymų, kad pareiškėjas sąmoningai pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, tokiu būdu siekdamas legalizuoti savo buvimą Šengeno erdvėje. Sprendimas yra šabloninis, surašytas tik bendro pobūdžio teiginiais, pareiškėjo situacija neindividualizuota. Dėl atsakovo paviršutinio situacijos vertinimo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir pastarasis negali atvykti studijuoti Universitete.
2.5. Migracijos departamentas netinkamai įgyvendino pareigą motyvuoti priimamą administracinį aktą. Skundžiamo Sprendimo išvados, neva pareiškėjas pateikė klaidinančius ar tikrovės neatitinkančius duomenis, yra nepagrįstos, Sprendimas naikintinas, atsakovas įpareigotinas išnagrinėti pareiškėjo situaciją iš naujo ir priimti naują sprendimą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.
4. Atsiliepime atsakovas nurodė šiuos pagrindinius argumentus ir faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
4.1. Pareiškėjas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pateikė tuo pagrindu, kad ketina studijuoti pagal studijų programą (programas) Universitete. Prašymas pateiktas per išorės paslaugų teikėją.
4.2. Migracijos departamentas, įvertinęs nustatytų aplinkybių visumą, priėmė Sprendimą atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Sprendimas buvo grindžiamas tuo, kad 2025 m. lapkričio 13 d. įvykusios apklausos metu pareiškėjas teikė neišsamius ir paviršutiniškus atsakymus; pareiškėjo prašyme pateikta informacija neatitinka duomenų nurodytų prie prašymo pridėtame dokumente; nustatyti prieštaravimai tarp prašyme pateiktos informacijos ir dokumente esančių duomenų; pareiškėjas neturi socialinių ir ekonominių ryšių Lietuvos Respublikoje, taip pat nėra niekada dirbęs ir šiuo metu nedirba Lietuvos Respublikoje. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamentas nusprendė, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti.
4.3. Migracijos departamentas tikslingai vykdo pareiškėjų apklausas. Apklausos atliekamos, siekiant išsiaiškinti, ar asmens deklaruojami tikslai atitinka realybę. Užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų, skirtų pragyvenimui dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Jeigu asmuo negali atsakyti į šiuos klausimus, kai jis Lietuvos Respublikoje planuoja studijuoti anglų kalba, tai, arba asmuo neturi pakankamai anglų kalbos žinių (užduodami klausimai buvo paprasti, formuluoti bendrąja anglų kalba), arba jis nėra suinteresuotas studijuoti Lietuvos Respublikoje. Abiem atvejais asmuo neturi tikslo studijuoti Lietuvos Respublikoje, nors tai ir deklaruoja rašytiniais įrodymais.
4.4. Pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nurodė, jog neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tačiau su prašymu pateiktame dokumente, skirtame apmokėti būtinas įmokas, pavedimas buvo atliktas iš E. P. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini), asmeninės banko sąskaitos. Migracijos departamentas vertino prieštaravimus tarp prašyme pateiktos informacijos ir dokumente esančių duomenų kaip piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje).
4.5. Nors pareiškėjas apklausos metu nurodė, kad finansiškai save išlaikys, kitas asmuo sumokėjo už pareiškėją būtinąją įmoką. Šios aplinkybės rodo piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, t. y. pareiškėjas, norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą (norą studijuoti Lietuvoje). Vien faktinė aplinkybė, kad asmuo yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą, savaime nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
4.6. Remiantis Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant, ar yra rimtas pagrindas manyti, jog gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė, vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Migracijos departamento direktoriaus 2018 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. 3K-54 (toliau – ir Kriterijų aprašas) ir įvertinus visas faktines aplinkybes, asmens atveju buvo nustatyti kriterijai, sudarantys rimtą pagrindą manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė: asmuo apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (6.10 p.); yra pagrindo įtarimams, jog asmuo piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl asmens tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (7 p.).
4.7. Migracijos departamento sprendimas atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje yra priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2026 m. vasario 10 d. sprendimu pareiškėjo C. O. M. skundą atmetė.
6. Teismas nustatė, kad:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas 2025 m. lapkričio 7 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydamas pagrindą – ketinimą studijuoti pagal studijų programą Mykolo Romerio universitete.
6.2. Tarpininkavimo raštu Nr. 20250820-124198 (toliau – ir tarpininkavimo raštas) Universitetas patvirtino, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti pagal studijų programą ir sumokėjęs nustatytus mokesčius. Papildomai nurodyta, kad pareiškėjas priimtas į Universiteto magistro studijų programą „Teisė, technologijos ir verslas“. Studijų pabaiga numatoma 2027 m. sausio 31 d. Numatoma atvykimo studijuoti data – 2025 m. rugsėjo 1 d.
6.3. 2025 m. lapkričio 13 d. įvyko nuotolinė asmens apklausa, kurios tikslas – patvirtinti pareiškėjo tapatybę, vykimo į Lietuvos Respubliką tikslą bei sąlygas.
6.4. Migracijos departamentas 2025 m. gruodžio 4 d. priėmė skundžiamą Sprendimą – atsisakyti išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, remdamasis tuo, kad duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas pažymėjo, kad vien tai, kad pareiškėjas yra priimtas studijuoti į Universitetą pagal studijų programą, vienareikšmiai nesudaro pagrindo Migracijos departamentui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Teismas akcentavo, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
8. Teismas nustatė, kad iš apklausos transkripcijos vertimo matyti, kad pareiškėjas teigė, jog supranta anglų kalbą bei ketina Universitete studijuoti teisę, technologiją ir verslą. Teismas atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėjas, pildydamas prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teigė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis, tačiau su prašymu pateiktame dokumente, skirtame apmokėti būtinas įmokas, pervedimas atliktas iš E. P. N., gyvenančios Lietuvoje, (duomenys neskelbtini), asmeninės banko sąskaitos. Teismas sutiko su Migracijos departamentu, kad šios aplinkybės laikytinos piktnaudžiavimu nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečio gyvenimu Lietuvos Respublikoje.
9. Įvertinęs tarpininkavimo rašte esančius duomenis, taip pat pareiškėjo apklausos metu ir teismo posėdžio metu pateiktus paaiškinimus, teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Teismas vertino, kad nustačius, jog pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis, yra rimtas pagrindas manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei, todėl atsakovas Sprendimu pagrįstai atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje.
10. Teismas atkreipė dėmesį, kad iš bylos medžiagos matyti, jog Migracijos departamentas išnagrinėjo pareiškėjo su prašymu išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pateiktus dokumentus, įvykdė pareiškėjo apklausą, taigi tyrimą atliko tinkamai. Teismas pažymėjo, kad Sprendime nurodytas teisinis ir faktinis sprendimo priėmimo pagrindas, motyvai, todėl Sprendimas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus keliamus administraciniam sprendimui. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo prie išvados, kad naikinti Sprendimo, kaip to savo skundu prašo pareiškėjas, nėra teisinio pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad netenkinus pagrindinio skundo reikalavimo, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo.
III.
11. Pareiškėjas C. O. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti pareiškėjo skundą.
12. Apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
12.1. Pareiškėjas pildė savo prašymą ir pridėjo visus jį pagrindžiančius dokumentus pagal situaciją 2025 m. rugpjūčio 20 d. tarpininkavimo rašto parengimo metu. Tai dienai jis neturėjo jokių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, ką ir pažymėjo pateiktoje anketoje. Šis teiginys visiškai atitiko tikrovę tuo metu.
12.2. Siekdamas pateikti biometrinius duomenis leidimui laikinai gyventi gauti, pareiškėjas privalėjo asmeniškai atvykti į artimiausią MIGRIS išorinio paslaugų teikėjo filialą, kuris tik po kurio laiko atidarytas Ganoje, ir jis biometrinius duomenis pateikė ir apmokėjimą už paslaugas įvykdė 2025 m. spalio 27 d. Kadangi studijos prasidėjo 2025 m. rugsėjo 1 d. ir neturint leidimo laikinai gyventi Lietuvoje, pareiškėjas pradėjo studijuoti nuotoliniu būdu – jungėsi į paskaitas, seminarus, dalyvavo grupinėse užduotyse, aktyviai ruošėsi atvykti į Lietuvą studijuoti gyvai. Dalyvaudamas studijose jis nuotoliu susipažino su studijų grupės draugais, dėstytojais, Universiteto administracija. Tai buvo su studijomis susijusios, o ne asmeninės pažintys. Viena iš pareiškėjo grupiokių, su kuria pastarasis susipažino paskaitų metu, buvo Sprendime minima E. P. N. Pirmosios instancijos teismas neįsigilino į šias, bylai esminę reikšmę turinčias, aplinkybes, de?l ko aiškino jas formaliai ir priėjo nepagrįstos išvados, kad pareiškėjas anketos pateikimo metu pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją. Tai, kad per daugiau nei du mėnesius situacija pasikeitė, studijuoti pradėjęs pareiškėjas susipažino su dėstytojais, kitais studentais, negali būti kvalifikuojama kaip pareiškėjo piktnaudžiavimas nustatytomis procedūromis, nes prašymo pildymo metu tokių pažinčių nebuvo, be to, tai nėra jo asmeninės pažintys, o išimtinai dalykinės, susijusios su studijomis.
12.3. Dokumentų pateikimo išorės paslaugų teikėjui metu, pareiškėjas privalėjo skubiai atlikti įmoką į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą – t. y. sumokėti rinkliavą už Migracijos departamento paslaugas, priešingu atveju jo prašymas nebūtų priimtas. Pareiškėjui norint įmoką atlikti iš savo asmeninės sąskaitos Nigerijos banke „Ecobank“ tarptautinis pavedimas į Lietuvą iš Nigerijos užtruktų kelias darbo dienas. Susidūręs su šia problema dokumentų priėmimo metu, pareiškėjas paprašė pagalbos savo grupiokų, su kuriais pareiškėjas susipažino tarptautinėje nuotolinių studijų aplinkoje. Šiuo atveju atsiliepė E. P. N., turėjusi Revolut sąskaitą ir pasisiūliusi pagelbėti pareiškėjui. E. P. N. atliktas mokėjimas už pareiškėją buvo tik techninio pobūdžio pagalba, siekiant operatyvaus mokėjimo įvykdymo, o ne apmokėjimas už pareiškėją ir naudos suteikimas jam, jo finansinis išlaikymas, kaip šias aplinkybes netinkamai kvalifikavo pirmosios instancijos teismas. Aplinkybės, kad pareiškėjo įmoka buvo sumokėta iš trečiojo asmens banko sąskaitos, nepatvirtina tikrovę neatitinkančių duomenų pateikimą, jeigu šios aplinkybės vertinamos visos situacijos, pateiktų rašytinių dokumentų ir pareiškėjo paaiškinimų kontekste. Įmokos sumokėjimas iš trečiojo asmens sąskaitos savaime nepaneigia pareiškėjo finansinio savarankiškumo ir negalėjo būti vertinama kaip melagingų duomenų pateikimas, priešingai nei šias aplinkybes vertino pirmosios instancijos teismas.
12.4. Priimdamas skundžiamą administracinį aktą atsakovas aptartų aplinkybių nesiaiškino ir nenustatinėjo, o savo sprendimą pagrinde? prielaidomis. Pirmosios instancijos teismas, neskyręs pakankamai dėmesio bylai, iš esmės palaike? atsakovo poziciją, nenustatęs byloje objektyvios tiesos.
Žemesnės instancijos teismas
12.5. Migracijos departamente vykusi apklausa buvo ydinga – pareiškėjo buvo klausiama apie bendrus dalykus, į kuriuos jis pateikė ypatingai detalius atsakymus, o apklausos turinį pirmosios instancijos teismas galiausiai vertino kaip paviršutinišką. Tačiau taip yra ne dėl pareiškėjo atsakymų neišsamumo, o dėl atsakovo užduotų klausimų ir suformuotų apklausos ribų. Be kita ko, apklausos transkripcinio vertimo analize? rodo, kad Migracijos departamento darbuotoja dažnai prašė pareiškėjo pakartoti atsakymus, klausė to paties skirtingomis formuluotėmis ir ne iš karto suprasdavo jo paaiškinimus. Migracijos departamento darbuotoja apklausos metu jokių papildomų klausimų neuždavė apie trečiojo asmens atliktą įmoką ar jo pažintis Lietuvoje. Apklausos metu tokio tikslo nebuvo, todėl ir pareiškėjas atsakyti į klausimus, kurių nebuvo, jokios galimybės neturėjo. Vertinant apklausos eigą, būtina atsižvelgti į pareiškėjo anglų kalbos lygį. Pareiškėjas yra kvalifikuotas teisininkas, kasdien dirbantis anglų kalba, o jo magistrantūros programa Mykolo Romerio universitete dėstoma išimtinai anglų kalba. Tai neabejotinai patvirtina aukštą jo kalbos kompetenciją.
12.6. Pareiškėjas yra kvalifikuotas teisininkas, turintis Nigerijos advokatų asociacijos praktikos licenciją, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. dirbantis vyresniuoju asocijuotu teisininku advokatų kontoroje (duomenys neskelbtini). Šias aplinkybes pareiškėjas pagrindė į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais. Jis turi stabilų ir nuolatinį pajamų šaltinį, gauna atlyginimą ir investicijų dividendus, bei yra sukaupęs pakankamai lėšų studijų laikotarpiui Lietuvoje padengti. Tai, kad konkrečią įmoką techniškai atliko trečiasis asmuo, visiškai nekeičia fakto, kad lėšos priklausė pareiškėjui, tai patvirtina tą pačią dieną atliktas grąžinamasis pervedimas. Išvados dėl pareiškėjo keliamos grėsmės bei piktnaudžiavimų nustatytomis procedūromis yra teorinio pobūdžio ir grindžiamos prielaidomis, o ne realiai egzistuojančios, paremtos byloje nustatytais faktais. Visas prielaidas pareiškėjas paneigė bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu. Tačiau pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė? į esminę reikšmę bylai turinčių aplinkybių įtaką priimamam sprendimui, dėl ko priėmė nepagrįstą sprendimą.
12.7. Migracijos departamentas skundžiamame Sprendime nenurodė jokių konkrečių aplinkybių ar įrodymų, iš kurių būtų galima daryti išvadą, kad pareiškėjas ketina likti Lietuvoje ar Šengeno erdvėje neteisėtai, pareiškėjas neturi jokių migracijos pažeidimų istorijos, niekada nėra viršijęs leistino buvimo Šengeno erdvėje laiko, yra kvalifikuotas teisininkas su stabilia profesine karjera Nigerijoje, turi aiškius ryšius su kilmės šalimi ir nuotolinės apklausos metu deklaravo ketinimą grįžti po studijų baigimo į Nigeriją, tam kad tęsti darbą ir įsteigti konsultacijų įmonę ir naudoti studijų metu įgytas žinias. Tiek Migracijos departamento Sprendime, tiek pirmosios instancijos teismo sprendime nelegalios migracijos grėsmė iš esmės buvo preziumuota – ji buvo kildinama vien iš to, kad įmoką sumokėjo trečiasis asmuo ir kad apklausos metu kilo komunikacijos sunkumų. Tačiau nei viena iš šių aplinkybių objektyviai nerodo ketinimo neteisėtai migruoti. Pareiškėjas ne tik pagrinde?, tačiau ir rašytiniais įrodymais įrodė? savo atvykimo į Lietuvą tikslą. Teikiant prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo buvo pateiktas Universiteto tarpininkavimo raštas, studijų sutartis, pareiškėjo išsilavinimą, darbo patirtį įrodantys dokumentai, įrodymas, kad pareiškėjas iš savo lėšų apmokėjo studijų įnašą.
12.8. Pareiškėjas yra kvalifikuotas praktikuojantis teisininkas su aukštuoju išsilavinimu, priimtas į magistrantūros programą Universiteto nustatyta tvarka, o jo akademiniai sugebėjimai ir motyvacija studijuoti niekada nebuvo ginčijami nei atsakovo, nei pirmosios instancijos teismo. Jis turi subjektinę teisę į aukštąjį išsilavinimą ir šią teisę aktyviai realizuoja – nuo 2025 m. rugsėjo 1 d. dalyvauja studijų procese nuotoliniu būdu, lanko paskaitas, seminarus ir daro grupines užduotis. Tačiau studijų sutarties sąlygos ir Universiteto nustatyta tvarka reikalauja, kad egzaminai būtų laikomi dalyvaujant fiziškai, o ne nuotoliniu būdu. Tai reiškia, kad be leidimo laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas negali įvykdyti studijų programos reikalavimų, negalės sėkmingai užbaigti studijų ir įgyti magistro laipsnio – nepaisant to, kad studijų procesą jau pradėjo, mokosi ir įdeda visas pastangas programai įvykdyti. Ši situacija yra ir finansiškai skausminga: pareiškėjas jau sumokėjo studijų įmoką, patyrė? nemažus kaštus dokumentų surinkimui ir pateikimui (įskaitant kelionę į MIGRIS išorinio paslaugų teikėjo filialą Ganoje), o administracinių ir teisminių procedūrų eigoje patyrė? papildomų išlaidų – teisinės pagalbos, vertimų ir procesinių dokumentų parengimo. Šios išlaidos, atsižvelgiant į vidutinį atlyginimo lygį Nigerijoje, pareiškėjui yra itin reikšmingos, o atsakovo Sprendimas kelia realią riziką, kad visos investuotos lėšos bus prarastos, jei nebus sudarytos sąlygos atvykti studijas tęsti ir baigti gyvai. Dar svarbiau tai, kad formalios atsakovo ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl tariamos nelegalios migracijos grėsmės bei piktnaudžiavimo nustatytomis procedūromis yra fiksuojamos valstybės institucijų duomenų bazėse ir faktiškai užkerta pareiškėjui kelią ateityje teikti bet kokius naujus prašymus dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje ar kitose Šengeno erdvės valstybėse studijų, darbo ar kitais teisėtais tikslais. Tokia situacija sukuria neproporcingas ir niekuo nepagrįstas ilgalaikes pasekmes asmeniui, kuris nepadarė jokio teisės pažeidimo, tačiau kurio ateities teisės yra suvaržytos vien dėl klaidingo aplinkybių vertinimo, ignoruojant visą faktinių bylos aplinkybių visetą bei pareiškėjo pateiktus rašytinius įrodymus. Tokiu būdu yra pažeidžiama ne tik pareiškėjo subjektine? teise? į studijas konkrečiu atveju, bet ir jo teise? ateityje laisvai ir nevaržomai naudotis savo teisėmis.
Atsiliepimas
13. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
14. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas nurodo šiuos pagrindinius argumentus:
14.1. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc (esant konkrečiai situacijai) įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą.
Šalies argumentai
14.2. Pareiškėjas apeliaciniame skunde pateikia tikrovės neatitinkančius duomenis, kad prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje pareiškėjas pateikė dar rugpjūčio mėnesį. Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi numeryje 2510-LLG-3556 yra nurodyta kokiais metais ir kokį mėnesį prašymas buvo pateiktas, t. y. 2025 metais 10 mėnesį. Be to, Universiteto tarpininkavimo rašto išdavimo data nėra automatiškai susiejama su prašymo išduoti / pakeisti leidimą gyventi pateikimo data, kaip implikuoja pareiškėjas. Kaip nurodyta Kriterijų aprašo 37 punkte, tarpininkavimo raštas turi būti sudarytas ne anksčiau nei prieš 5 mėnesius iki užsieniečio prašymo dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pateikimo Įstatymo nustatytai institucijai dienos.
14.3. Kritiškai vertintini pareiškėjo argumentai, jog techninis pareiškėjo veiksmas, jog įmoką sumokėtų kitas žmogus ir nurodymas, jog jis neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nėra tikrovės neatitinkančių duomenų teikimas. Pareiškėjas sąmoningai pažymėjo, jog neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis nors įmoką sumokėjo kitas žmogus. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjui prisegant 2025 m. spalio 21 d. dokumentą, įrodantį įmokos apmokėjimą, jis turėjo prieigą prie prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi ir jį atitinkamai turėjo galimybę redaguoti, keisti / papildyti prašyme esančią informaciją.
14.4. Užsieniečiams apklausose užduodami klausimai yra susiję su turimu išsilavinimu, studijų programa, pragyvenimo šaltiniu Lietuvoje, išlaidų skirtų pragyvenimu dydžiu, informacijos apie studijų galimybes Lietuvoje gavimu. Sunkesnių ar kompleksiškesnių klausimų uždavimas pareiškėjui, negu kitiems užsieniečiams, vien dėl to, jog jis turi teisinį išsilavinimą bei dirba teisinį darbą, būtų neteisėtas ir pareiškėjas būtų pastatomas į sudėtingesnę poziciją negu kiti užsieniečiai. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai, kad apklausa buvo atlikta ydingai dėl pareiškėjui užduotų klausimų ir suformuotų apklausos ribų yra nepagrįsti.
14.5. Šiuo atveju nelegalios migracijos grėsmė nustatyta pagal Kriterijų aprašą. Tai, kad pareiškėjas apklausos metu pateikė neišsamius, paviršutiniškus ir dviprasmiškus atsakymus (Kriterijų aprašo 6.10 p.) yra pagrindo įtarimams, jog pareiškėjas piktnaudžiauja nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu ir darbu Lietuvos Respublikoje, – jo atvykimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje tikslai yra kitokie, negu oficialiai deklaruoti (jis siekia gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje ir įteisinti savo buvimą Šengeno erdvėje, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą), todėl kyla pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo tikslo ir sąlygų, sąžiningo jo siekio apsigyventi ir studijuoti Lietuvos Respublikoje (Kriterijų aprašo 7 p.).
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
15. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2025 m. gruodžio 4 d. sprendimo Nr. 25S269911, kuriuo pareiškėjui atsisakyta išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo Migracijos departamentą išnagrinėti pareiškėjo prašymą dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje išdavimo iš naujo pagrįstumo.
16. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą. Teismas priėjo prie išvados, kad Sprendime Migracijos departamentas pagrįstai konstatavo, jog pareiškėjas nepagrindė atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir sąlygų. Teismas sutiko su Migracijos departamentu, kad pareiškėjas pateikė tikrovę neatitinkančius duomenis ir yra rimtas pagrindas manyti kilsiant užsieniečio nelegalios migracijos grėsmei. Teismas taip pat vertino, kad ginčijamas Sprendimas atitinka VAĮ reikalavimus.
17. Pareiškėjas, nepritardamas pirmosios instancijos teismo sprendimui, pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, nurodo, kad Sprendimas nėra tinkamai individualizuotas ir pagrįstas įrodymais, Sprendime padarytos išvados remiasi prielaidomis, Migracijos departamentas neatliko išsamaus ir visapusiško tyrimo, nuotolinė apklausa vykdyta ydingai, įmokos sumokėjimas iš trečiojo asmens sąskaitos savaime nepaneigia pareiškėjo finansinio savarankiškumo ir negalėjo būti vertinama kaip melagingų duomenų pateikimas.
18. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Nagrinėjamoje byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.). Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinės ir patikrins pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
19. Byloje, be kita ko, nustatyta, kad skundžiamame Sprendime nuspręsta atsisakyti pareiškėjui išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Asmuo siekia gauti leidimą laikinai gyventi studijų pagrindu, pateikdamas tikrovę neatitinkančius duomenis apie tikrąjį atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslą. Prašomos informacijos nepateikimas bei nenuoseklios informacijos pateikimas yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė. Sprendimas priimtas vadovaujantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 ir 12 punktais.
20. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu: duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė (Įstatymo 35 str. 1 d. 2 p.); yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė (Įstatymo 35 str. 1 d. 12 p.).
21. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo turinį, pažymi, kad Sprendimo išvados iš esmės grindžiamos nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, jog pareiškėjas, vykdytos Migracijos departamento apklausos metu, atsakinėjo į jam pateiktus klausimus neišsamiai ir paviršutiniškai, todėl Migracijos departamentas vertino kaip pareiškėjo piktnaudžiavimą nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, pareiškėjo prašyme pateikta informacija neatitinka duomenų nurodytų prie prašymo pridėtame dokumente, nustatyti prieštaravimai tarp prašyme pateiktos informacijos ir dokumente esančių duomenų. Migracijos departamentas sprendė, kad pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslas bei sąlygos nepatvirtinti. Atsižvelgiant į tai, Migracijos departamento vertinimu, sąmoningas tikrovės neatitinkančių duomenų pateikimas ar neteisingos bei klaidinančios informacijos pateikimas, remiantis Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatomis, yra pagrindas atsisakyti išduoti asmeniui leidimą laikinai gyventi.
22. Remiantis byloje pateiktais duomenis nustatyta, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje. Minėtame prašyme pareiškėjas nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje). Nors pačiame prašyme nurodyta prašymo data 2025 m. lapkričio 7 d., tačiau iš Migracijos departamento pateikto susirašinėjimo su pareiškėju matyti, kad pareiškėjo prašymas buvo pateiktas 2025 m. spalio 23 d. Kaip matyti iš bylos duomenų, įmoka už minėto prašymo pateikimą sumokėta 2025 m. spalio 21 d. iš E. P. N., gyvenančios (duomenys neskelbtini), asmeninės banko sąskaitos. Taigi, nors pareiškėjas prašyme nurodė, kad neturi ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), tačiau bylos duomenys akivaizdžiai patvirtina, kad prašymo pateikimo metu tokius ryšius pareiškėjas turėjo ir už jį E. P. N., gyvenanti (duomenys neskelbtini), sumokėjo net įmoką už prašymo pateikimą. Taip pat šios nustatytos aplinkybės paneigia pareiškėjo apeliacinio skundo teiginius, kad anketa (prašymas) pateikta kartu su tarpininkavimo raštu (2025 m. rugpjūčio 20 d.). Įvertinusi transkripcijos vertimą, teisėjų kolegija taip pat pritaria Migracijos departamento vertinimui, kad atsakymai į Migracijos departamento darbuotojo klausimus yra pakankamai paviršutiniški, neišsamūs, šabloniški, todėl šias aplinkybes vertinant visumoje su jau nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija nemato pagrindo nesutikti su išvadomis, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, piktnaudžiavo migracijos procedūromis ir yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegali grėsmė.
23. Teisėjų kolegijos neįtikina pareiškėjo paaiškinimai, kad kitą asmenį pasitelkė dėl to, kad įmoka už prašymą turėjo sumokėti skubiai, nes kitu atveju prašymas nebūtų patenkintas. Kaip matyti iš nutarties 22 punkte nustatytų aplinkybių, prašymas buvo pateiktas po įmokos sumokėjimo, todėl nepaaiškina skubos priežasties.
24. Teisėjų kolegija akcentuoja, kad prašymo formoje užduodami klausimai nėra savitiksliai, atsakymų į juos tikslas įvertinti, ar pareiškėjas atitinka sąlygas leidimui laikinai gyventi Lietuvoje išduoti, be kita ko, nelegalios migracijos grėsmei įvertinti. O neteisingų / melagingų duomenų pateikimas vertinamas ypač kritiškai.
25. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014 m. sausio 22 d. nutarimu Nr. 79 patvirtino Lietuvos migracijos politikos gaires, kurios 6.6.8 papunktyje, be kita ko, nurodyta, kad neteisėtos migracijos srityje į Lietuvos mokslo ir studijų institucijas atvyksta studijuoti užsieniečių ir iš valstybių, iš kurių Lietuvai kyla nelegalios migracijos grėsmė. Šių gairių 12.5.3.3 papunktyje teigiama, kad Lietuvos teisinis reguliavimas ir teisės aktų nuostatų liberalizavimas neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje. Siekiant užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių įgyvendinimo mechanizmą, būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kt.).
26. Pareiškėjo argumentai, kad pareiškėjo ryšiai su E. P. N. yra susiję tik su studijomis; ji jam suteikė tik techninio pobūdžio pagalbą; pareiškėjas grąžino jai sumokėtus pinigus; pareiškėjas Nigerijoje turi įgijęs teisinį išsilavinimą bei dirbo teisinį darbą ir turėjo pakankamai lėšų savęs išlaikymui studijų Lietuvoje metu, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia anksčiau padarytų išvadų dėl tikrovės neatitinkančių duomenų teikimo bei byloje egzistuojančio rimto pagrindo asmens nelegalios migracijos grėsmės kilimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad šių išvadų nepaneigia ir pareiškėjo ir jo atstovės paaiškinimai pateikti pirmosios instancijos teismo posėdžio metu.
27. Teisėjų kolegija, įvertinusi Sprendimo ir transkripcijos vertimo turinį, nemato pagrindo vertinimui, kad buvo padaryti esminiai procedūriniai pažeidimai, pareiškėjo prašymas išnagrinėtas neobjektyviai ir nevisapusiškai. Iš Sprendimo turinio matyti, kad jame yra pateiktas teisinis ir faktinis pagrindas. Nors Sprendime faktinis pagrindas nėra išsamiai detalizuotas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju jis yra pakankamas Sprendimui priimti. Pažymėtina, kad pareiškėjas teisminio proceso metu nepateikė tokių argumentų ir įrodymų, kurie leistų suabejoti Sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu.
28. Įvertinusi ginčijamo Migracijos departamento Sprendimo turinį, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismu, kad Sprendimas iš esmės atitinka VAĮ 10 straipsnio 5 dalies 5 ir 6 punktuose įtvirtintus reikalavimus keliamus administraciniam sprendimui. Pirmosios instancijos teismas, tikrindamas Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Priešingai, nei tvirtina pareiškėjas, tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas įvertino individualią pareiškėjo situaciją, faktines aplinkybes, ginčui aktualų teisinį reguliavimą ir teismų praktiką, bei priėmė pagrįstą ir teisėtą Sprendimą. Užsienietis negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus Įstatymo keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2024 m. liepos 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1887-821/2024, 2024 m rugsėjo 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2239-556/2024; 2024 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2387-968/2024; 2025 m. vasario 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1370-629/2025 ir kt.).
29. Apibendrindama, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus, kurių nėra pagrindo naikinti apeliaciniame skunde nurodytais ar kitais argumentais, todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo C. O. M. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų administracinio teismo 2026 m. vasario 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.