Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.11.3; 2.6.10.2.4; 2.6.10.5; 2.6.11.18; 2.6.39.2.5.5; 3.2.3.1; 3.2.6.5

2022 m. sausio 14 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „C“, S. F., atstovaujamam kuratoriaus advokato D. S., S. K., dėl nuostolių atlyginimo regreso teise.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras prašo pripažinti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 25 d. pirkimo - pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu ir minėtos transporto priemonės savininku nustatyti UAB „C.“, priteisti solidariai iš bendraatsakovių S. F. ir UAB „C.“ 5188,54 Eur, 192,00 Eur žyminį mokestį, 420,24 Eur už procesinių dokumentų vertimą bei 280,00 Eur už kuratoriaus paskyrimą, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki sprendimo visiško įvykdymo.

2. Ieškinyje nurodo, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d. H. Ir O. M. g., (duomenys neskelbtini), dėl UAB „C.“ priklausančios transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojo S. F. kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nurodė, kad S. F. ir S. K. sudaryta transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis laikytina apsimestiniu sandoriu, kadangi jis sudarytas ne su tikrąja sandorio šalimi UAB „C.“, tai patvirtina išduotas įgaliojimas, kurio pagrindu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst Nr. (duomenys neskelbtini) turi būti perkama įmonės vardu. Registruojant automobilį VĮ Regitra, buvo pateikti klaidinantys duomenys, nurodant S. F. automobilio savininku, o UAB „C.“ nurodant transporto priemonės valdytoju. Eismo įvykio metu transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo neapdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl AB „Lietuvos draudimas“, veikdamas ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasis Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir ją atlygino. Ieškovas kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtas 4590,11 Eur ir 965,43 Eur draudimo išmokas. Iki ieškinio teismui pateikimo dienos ieškovui yra grąžinta 367,00 Eur, likusi neapmokėta skola yra 5188,54 Eur.

3. Atsakovas S. K. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį ir atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad 2018 m. birželio 25 d., sudarant transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, S. F. pasirašė sutartį ir pinigus sumokėjo grynais pats, jokių įgaliojimų ir kitų dokumentų nepateikė. Dėl automobilio domėjosi ir sutartį pasirašė pats S. F.. Apie 2018 m. liepos 24 d. sudarytą įgaliojimą jis nieko nežinojo. Nurodė, kad įgaliojimas sudarytas vėlesne data, įgaliojime nurodytas automobilio identifikacinis numeris nesutampa. Jis, kaip sąžininga sandorio šalis, pardavė automobilį fiziniam asmeniui ir įvykdė visas pardavėjo pareigas ir negalėjo numatyti apie ateityje kilsiančius įvykius. Jis sutartį sudarė su S. F.. Nurodė, kad jis yra nepagrįstai įtrauktas į bylą bendraatsakoviu, nes byloje pareikštu ieškiniu yra ginčijama tik pirkimo – pardavimo sandorio dalis dėl pirkėjo, bylos išnagrinėjimas neturi tiesioginės įtakos automobilio pardavėjo teisėms ir pareigoms. Nurodė, kad bendraatsakovis S. K. neatliko jokių veiksmų sukėlusių žalą tretiesiems asmenims, todėl nepagrįstai reikalaujama iš jo priteisti 103 Eur žyminio mokesčio ir 6 proc. metinių palūkanų.

4. Atsakovo S. F. atstovas kuratorius advokatas D. S. teismui pateiktame atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškinio dalimi dėl 5188,54 Eur žalos atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo. Nesutinka su ieškinio dalimi, kuria prašoma pripažinti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2018 m. birželio 25 d., apsimestiniu sandoriu ir panaikinti S. F. nuosavybės teisę į šį automobilį. Nurodė, kad eismo įvykio metu 2018 m. rugpjūčio 12 d. 13.31 val., (duomenys neskelbtini), S. F., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sukėlė eismo įvykį – susidūrė su D. M. vairuotu automobiliu (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) S. F. policijai pateiktame paaiškinime nurodė, kad jis yra įvykio kaltininkas. Policijos medžiaga patvirtina, kad eismo įvykio metu automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojų civilinė atsakomybė nebuvo apdrausta, todėl S. F. buvo nubaustas administracine tvarka. Patikslintame ieškinyje ieškovas nurodė, kad dalis žalos yra atlyginta, todėl kuratorius pasitikslino, kas atlygino dalį žalos ir ieškovas nurodė, kad 367,00 Eur ieškovui sumokėjo būtent atsakovas S. F..

5. Atsakovo S. F. atstovas kuratorius advokatas D. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškinio reikalavimais sutinka iš dalies. Nurodė, kad sutinka su ieškinio dalimi dėl 5188,54 Eur žalos atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovo S. F., nesutinka su ieškinio dalimi, kuria prašoma pripažinti transporto priemonės automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartį apsimestiniu sandoriu. Nurodė, kad palaiko atsiliepime į ieškinį išdėstytus argumentus. Pripažįsta dėl padarytos žalos, nes atsakovas rašytiniuose dokumentuose pripažino, kad yra eismo įvykio kaltininkas, jog jis, vairuodamas neapdraustą transporto priemonę ir sukeldamas eismo įvykį, padarė žalą. Yra S. F. paaiškinimas, kad jis pažeidė kelių eismo taisykles ir sukėlė eismo įvykį, pripažįsta, kad jis yra eismo įvykio kaltininkas. Ieškovas, pateikdamas patikslintą ieškinį, papildomai nurodė, jog papildomai paaiškėjo, kad buvo sugadinta automobilio (duomenys neskelbtini) vairo kolonėlė, kas kainavo papildomai dar 965,43 Eur. Ieškovas pateikė įrodymus dėl patirtų išlaidų, padarytos žalos bei pateikė įrodymus, kad apmokėjo remonto įmonei už atliktą transporto priemonės remontą. Byloje yra duomenys, kad dalis žalos yra atlyginta, pasitikslinus, ieškovas nurodė, kad būtent S. F. atlygino dalį žalos. Automobilio pardavėjas S. K. kategoriškai tvirtino, kad jis automobilį pardavė S. F., jis elgėsi kaip tikrasis automobilio pirkėjas. Jokių duomenų, kad buvo fiktyviai pirkta įmonės vardu, nėra, o ir pats įgaliojimas yra išduotas vėliau nei įvyko pats automobilio pirkimo pardavimo sandoris. Ieškovas nurodė, kad įgaliojime nurodyta, jog automobilį perka savo vardu, o automobilio naudotoju nurodoma įmonė „C.“. Mano, kad visuose punktuose nurodytos alternatyvios teisės, nurodyti alternatyvūs pirkimo atvejai. Įmonė pati leidžia užsieniečiams registruoti transporto priemones jų vardu, kad išvengtų mokesčių. UAB „C.“ turi apie 500 automobilių nuosavybės teise, apie 100 yra valdytoja. Greičiau įrašas apie automobilio valdytoją yra fiktyvus, o ne apie automobilio savininką. Kur ieškovė prašo bylą nagrinėti jai nedalyvaujant bei pateikia papildomus dokumentus nurodyta, kad policijos pareigūnams forminant eismo įvykį, automobilio savininku nurodoma UAB „C.“, kur pateikiami papildomi duomenys apie eismo įvykį, eismo įvyko schema, iš tikrųjų savininkas automobilio nurodoma UAB „C.“. Gali būti, kad S. F., galimai siekdamas išvengti atsakomybės, galėjo pareigūnams nurodyti tokią informaciją, bet čia galima tik spėti. Yra toks dokumentas, kur policijos pareigūnai nurodo, kad automobilio savininkas yra UAB „C.“. Kitas argumentas, kurį pateikia ieškovas yra tas, kad po automobilio įsigijimo, automobilį civilinės atsakomybės draudimu iš pradžių draudė S. F.. O vėliau pradėjo drausti UAB „C.“. Nurodė, kad įstatymas nedraudžia keliems asmenims drausti automobilio. Įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad tikrasis automobilio savininkas yra S. F., o UAB „C.“ yra tik tam, kad būtų išvengti mokesčiai savo šalyje. Todėl prašo ieškinį dalyje dėl žalos atlyginimo tenkinti, o ieškinio dalį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu - atmesti. Bandė su ieškove kalbėti, kad UAB „C.“ yra tik statytinė ir padeda užsieniečiams įsigyti automobilius, tačiau ieškovas mano, kad S. F. nėra savininkas, o UAB „C.“ yra tikrasis savininkas. Sutinka, kad visa žala būtų priteista iš S. F., nes jis žinojo, kad yra padaryta žala, dalį žalos atlygino, tačiau vėliau nebemokėjo už padarytą žalą. Mano, jog jis turėjo suprasti, kad nemokant susidariusios žalos, gali atsirasti papildomos išlaidos, tokios kaip vertimai, išlaidos teisme, todėl jos priteistinos iš atsakovo S. F..

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

6. Byloje kilo ginčas dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 25 d. sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo apsimestiniu sandoriu.

7. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. F. ir S. K. 2018 m. birželio 25 d. 13.45 val., (duomenys neskelbtini), sudarė transporto priemonės - lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartį. Pirkimo – pradavimo sutartį pasirašė transporto priemonės pardavėjas – S. K. ir transporto priemonės pirkėjas – S. F. (1 t., b. l. 9). 2018 m. liepos 24 d. UAB „C.“ išdavė S. F. įgaliojimą, kuriuo įgaliojo S. F. pirkti transporto priemonę (duomenys neskelbtini), identifikavimo numeris (duomenys neskelbtini), įmonės vardu, registruojant automobilį, save nurodyti transporto priemonės savininku, o įmonę nurodyti valdytoja, gauti valstybinius numerius, išsiimti pažymą (1 t., b. l. 10). 2018 m. liepos 24 d. S. F. pateikė prašymą dėl transporto priemonės įregistravimo (1 t., b. l. 8). Iš 2019 m. sausio 25 d. VĮ Regitra duomenų matyti, kad lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas atsakovo S. F. vardu, UAB „C.“ nurodyta transporto priemonės valdytoja (1 t., b. l. 6). Kauno apskrities VPK 2018 m. rugsėjo 3 d. užfiksuotas eismo įvykis (1 t., b. l. 4-5). G. M. pateikė prašymą AB Lietuvos draudimas išmokėti draudimo išmoką (1 t., b. l. 11-82, 2 t., b. l. 111-175). AB Lietuvos draudimas, veikdamas ieškovo vardu, išmokėjo G. M. 4590,11 Eur (1 t. b. l. 82) ir 965,43 Eur (3 t. b. l. 174) draudimo išmoką.

Dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu sandoriu

8. CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Sandoris yra apsimestinis, jeigu juo yra dengiamas kitas sandoris, kurio teisinių pasekmių iš tikrųjų siekė sandorio šalys. Apsimestinis sandoris yra niekinis ir negalioja dėl esminio sandorio elemento – šalių valios – ydingumo, nes apsimestiniame sandoryje išreikštoji valia neatitinka tikrųjų šalių ketinimų. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad simuliacija, t. y. apsimestiniai ar tariami sandoriai, yra sutarties šalių bendras melas trečiųjų asmenų atžvilgiu. Melas simuliacijos atveju gali būti skirtingo intensyvumo. Apsimestinio sandorio atveju dėl to paties dalyko sudaromi du susitarimai: išorinis, neatspindintis tikrųjų šalių ketinimų, ir kitas – atspindintis tikrąją šalių valią, tačiau neviešinamas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-18-469/2016, 17 punktas).

9. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sąžiningumas – tai vertybinis teisinių santykių subjekto elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas, apdairus ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens vidinę būklę konkrečioje situacijoje, be kita ko, veikiamą subjektą individualizuojančių savybių, pavyzdžiui: jei tai fizinis asmuo – jo amžiaus, išsimokslinimo, praktinių įgūdžių ir pan., jei tai juridinis asmuo – veiklos pobūdžio, jos ypatybių, verslo patirties ir t. t. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Sąžiningumas konkrečioje situacijoje yra fakto klausimas, tačiau reikalavimai jo turiniui gali skirtis, priklausomai nuo to, kokie sandoriai yra sudaromi ir kokioje situacijoje asmenys veikia (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-44/2011).

10. Pirkimo – pardavimo sutartis, kaip sandoris, yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų (CK 4.47 straipsnio 1 dalis). Šia sutartimi pardavėjas įsipareigoja perduoti daiktą pirkėjui nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas – priimti daiktą ir sumokėti už jį nustatytą kainą (CK 6.305 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CK 4.49 straipsnio 1 dalimi, daikto įgijėjas nuosavybės teisę į daiktą įgyja nuo jo perdavimo momento, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato ko kita. Įstatymuose neįtvirtinta atskirų nuostatų dėl transporto priemonės perleidimo. Perduoti daiktą pagal pirkimo – pardavimo sutartį yra viena iš pardavėjo pareigų (CK 6.317straipsnis). Tinkamai įvykdžius šią prievolę, pirkėjui pereina nuosavybės teisė į pirkimo – pardavimo sutarties objektą.

11. Ieškovas Lietuvos Transporto priemonių draudikų biuras teigia, kad tikrasis transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkėjas yra ne atsakovas S. F., bet atsakovė UAB „C.“, kuri yra išdavusi įgaliojimą atsakovui S. F. pirkti automobilį jos vardu. Teismas neturi pagrindo sutikti su šiais ieškovo išsakytais argumentais. Iš prie bylos pridėtų papildomų dokumentų, atsakovo S. K. pateiktų atsiliepimų į ieškinį ir patikslintą ieškinį matyti, kad S. K. dėl transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pardavimo bendravo ne su UAB „C.“ atstovu, tačiau tarėsi asmeniškai su S. F.. Grynuosius pinigus už nupirktą transporto priemonę S. K. perdavė taip pat atsakovas S. F.. Tarp atsakovų S. K. ir S. F. sudaryta transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 2018 m. birželio 25 d., o įgaliojimas S. F. išduotas 2018 m. liepos 24 d., vadinasi transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta dar neturint įgaliojimo, o UAB „C.“ įgaliojimas išduotas praėjus mėnesiui po transporto priemonės įsigijimo.

12. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymo Nr. 260 „Dėl kelių transporto priemonių registravimo taisyklių patvirtinimu“ 2 punkte numatyta, kad transporto priemonių ir transporto priemonių valdytojų duomenys registruojami pagal transporto priemonių valdytojų nuolatinę, laikiną gyvenamąją ar buvimo vietą, o transporto priemonių naudotojų duomenys – pagal transporto priemonių valdytojų arba transporto priemonių naudotojų nuolatinę, laikiną gyvenamąją ar buvimo vietą. Transporto priemonių, kurių valdytojai yra užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys, naudotojų duomenys registruojami VĮ „Regitra“ pagal transporto priemonių naudotojų nuolatinę, laikiną gyvenamąją ar buvimo vietą Lietuvos Respublikoje. Tai patvirtina, kad S. F., būdamas Moldovos piliečiu ir neturėdamas nuolatinės gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikos, negalėjo įregistruoti transporto priemonės Lietuvos Respublikoje. Kaip matyti iš prie bylos pridėtų papildomų duomenų, atsakovas S. F., tik gavęs įgaliojimą galėjo priregistruoti transporto priemonę Lietuvos Respublikoje.

13. Byloje nėra pateikta jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad atsakovė UAB „C.“ būtų valdžiusi, naudojusi ar ketinusi įsigyti (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Bylos duomenys patvirtina, kad transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis atitiko tikrąją transporto priemonės pardavėjo – S. K. ir transporto priemonės pirkėjo – S. F. valią, t. y. S. K. pardavė, o S. F. įsigijo transporto priemonę. Niekas iš UAB „C.“ nedalyvavo nei derybose, nei perkant transporto priemonę. Atsakovui negalint įsiregistruoti transporto priemonės savo vardu, buvo suteiktas įgaliojimas. Tai patvirtina ir tarp atsakovo bei UAB „C.“ išduotas įgaliojimas, kurio 2 punkte nurodyta, kad įgaliotam asmeniui registruojant automobilį nurodyti (save) savininku, o įmonę nurodyti kaip transporto priemonės valdytoją (1 t., b. l. 10). Iš VĮ Regitra duomenų, matyti, kad S. F. transporto priemonę registravo savo vardu, o UAB „C.“ nurodyta tik kaip valdytoja. Byloje nėra pateikta duomenų, kurie patvirtintų, kad UAB „C.“ būtų atlikusi bet kokius aktyvius veiksmus, būdingus automobilio savininkui. Priešingai ieškovės pateiktiems argumentams, matyti, kad lengvuoju automobiliu, tiek iki eismo įvykio, tiek iki jo įregistravimo, naudojosi S. F..

14. Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytą, neturi pagrindo pripažinti, kad transporto priemonės – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 25 d. sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis yra apsimestinis sandoris, todėl tikruoju lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku pripažintinas S. F..

Dėl nuostolių atlyginimo

15. Ieškovas, kreipdamasis į teismą ieškiniu prašo priteisti solidariai iš bendraatsakovių S. F. ir UAB „C.“ 5188,54 Eur eismo įvykio metu padarytą ir ieškovės atlygintą žalą.

16. Transporto priemonių draudimą reglamentuoja Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – TPVCAPDĮ). Šio įstatymo tikslas – nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus (TPVCAPDĮ 1 straipsnio 1 dalis). Vienas transporto priemonių draudimo bruožų yra jo privalomumas. Tokiu draudimu siekiama užtikrinti nukentėjusiųjų nuo transporto priemonių ir asmenų, naudojančių jas, turtines teises ir interesus. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo santykių teisiniu reglamentavimu sukurta tokia dėl transporto priemonės poveikio per eismo įvykį nukentėjusių trečiųjų asmenų teisių į nuostolių atlyginimą apsaugos sistema, pagal kurią, atsiradus transporto priemonės valdytojo civilinei atsakomybei dėl žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui, žalos atlyginimo išmokos mokamos nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo atsirado, naudojant apdraustą ar, pažeidžiant transporto priemonės savininkui įstatymo nustatytą pareigą privalomai drausti, neapdraustą transporto priemonę. Pagal TPVCAPDĮ įtvirtintą teisinį reglamentavimą tuo atveju, kai žala padaroma neapdrausta transporto priemone, draudimo išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims išmoka Draudikų biuras (TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

17. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą – atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu.

18. TPVCAPDĮ 4 straipsnyje įtvirtinta transporto priemonės savininko pareiga sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Už draudimo sutarties sudarymą atsakingi asmenys ir transporto priemonės valdytojai negali naudoti patys ir leisti naudoti kitam asmeniui neapdraustos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu transporto priemonės (TPVCAPDĮ 4 straipsnio 3 dalis). Ieškovas atsakovų civilinę atsakomybę kildina būtent iš šios pareigos pažeidimo.

19. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl atsakomybės taikymo, kai privalomuoju draudimu neapdrausto automobilio savininkas ir valdytojas yra du skirtingi fiziniai asmenys, išaiškinta, kad atgręžtinis draudikų biuro reikalavimas pagal TPVCAPDĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą suponuoja dviejų skolininkų solidariąją atsakomybę: asmens, atsakingo už eismo įvykį, bei TPVCAPDĮ 4 straipsnio 2 dalyje nurodyto asmens, neįvykdžiusio pareigos apdrausti savo ir kitų asmenų civilinę atsakomybę valdant atitinkamą transporto priemonę. TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalimi draudikų biurui suteikta teisė reikalauti visos išmokos, sumokėtos tretiesiems asmenims, už žalą, padarytą neapdrausta transporto priemone, tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-300/2010).

20. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad 2018 m. rugpjūčio 12 d., (duomenys neskelbtini), dėl atsakovo S. F., vairavusio transporto priemonę – lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neapdrausto teisės aktų nustatyta tvarka kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo apgadinta transporto priemonė (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Eismo įvykio metu transporto priemonė – lengvasis automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nebuvo draustas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, AB „Lietuvos draudimas“, veikdama ieškovo vardu, atsižvelgdamas į nukentėjusiojo asmens prašymą bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo nuostatomis, nustatė eismo įvykio metu padarytos žalos dydį ir atlygino ją, išmokėdamas 4590,11 Eur ir 965,43 Eur dydžio draudimo išmokas, viso 5188,54 Eur. Ieškovas, vykdydamas sutarties 2.1.3 punkto nuostatas, kompensavo AB „Lietuvos draudimas“ išmokėtą 5188,54 Eur draudimo išmoką.

21. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.280 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo. CK 6.1015 straipsnis numato, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Atsakovas S. F. eismo įvykio metu buvo transporto priemonės lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas ir savininkas, todėl yra atsakingas už šia transporto priemone padarytą žalą. Ieškovas, atlyginęs nukentėjusiajam žalą, įgijo regreso teisę į kaltą dėl eismo įvykio ir žalos padarymo asmenį S. F.. Nors ieškovas prašo išmokėtas sumas priteisti solidariai iš atsakovų UAB „CENTRANA“ ir S. F., tačiau teismui pripažinus, kad transporto priemonės – lengvojo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tikrasis savininkas buvo S. F., oficialiuose policijos dokumentuose, nustatyta, kad eismo įvykį sukėlė S. F. – draudimo išmokėta suma eismo įvykio metu nukentėjusiam asmeniui priteistina iš S. F.. Iš prie ieškinio pateiktų papildomų dokumentų matyti, kad ieškovės išmokėta suma atitinka dokumentuose nurodytus eismo įvykio metu patirtus sugadinimus. Atsakovas S. F. iki ieškinio pateikimo dienos grąžino ieškovui 367,00 Eur ir liko skolingas 5188,54 Eur, todėl ši suma priteistina iš atsakovo S. F..

22. Terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs atsakovas S. F. privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.), todėl ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

23. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

24. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės ieškinys tenkintas 50 procentų, todėl ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo S. F. priteistinos bylinėjimosi išlaidos tenkinto ieškinio dalyje.

25. Ieškovas pateikė teismui įrodymus, kad pateikdamas ieškinį, sumokėjo 192,00 Eur žyminio mokesčio, 420,24 Eur už procesinių dokumentų vertimą bei 280,00 Eur už kuratoriaus paskyrimą. Ieškinį tenkinus iš dalies, iš atsakovo ieškovei priteistina 96,00 Eur žyminio mokesčio (192,00 Eur : 50 % = 96.00 Eur), 210,12 Eur už procesinių dokumentų vertimą (420,24 Eur : 50 % = 210,12 Eur) bei 140,00 Eur už kuratoriaus paskyrimą (280,00 Eur : 50 % = 140,00 Eur). Viso ieškovei iš atsakovo S. F. priteistinos 446,12 Eur bylinėjimosi išlaidos.

26. Atsakovas S. K. prašė priteisti jam iš ieškovo visas turėtas jo bylinėjimosi išlaidas, tačiau teismui nepateikė duomenų kokio dydžio bylinėjimosi išlaidas patyrė ir nepateikė įrodymų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

27. Valstybei išlaidos susijusios su procesinių dokumentų siuntimu priteistinos iš ieškovės ir atsakovės proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai. Iš ieškovės priteistina 21,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei, iš atsakovo S. F. valstybei priteistina 21,49 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybei.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nepripažinti transporto priemonės (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. birželio 25 d. pirkimo – pardavimo sandorio apsimestiniu sandoriu.

Priteisti iš atsakovo S. F., asmens kodas 2014030000165, ieškovui Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, įmonės kodas 125709291, 5188,54 Eur (penkių tūkstančių vieno šimto aštuoniasdešimt aštuonių eurų 54 ct) nuostolių atlyginimą, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos (5188,54 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. rugsėjo 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 446,12 Eur (keturių šimtų keturiasdešimt šešių eurų 12 ct) bylinėjimosi išlaidas.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo Lietuvos transporto priemonių draudikų biuras, įmonės kodas 125709291 valstybės naudai 21,49 Eur (dvidešimt vieną eurą 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 21,49 Eur (dvidešimt vieną eurą 49 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas, nurodant šią sumą sumokėti į vieną iš Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos priklausančių sąskaitų: Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke, banko kodas 72900, Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB SEB bankas, banko kodas 70440, Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB Šiaulių banke, banko kodas 71800, Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, banko kodas 74000, Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, esančią Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas), banko kodas 40100, Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), banko kodas 21400, Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, esančią UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmuose.