Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, apeliacine rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo atsakovo P. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutarties panaikinimo civilinėje byloje Nr. 2-3960-752/2015 pagal ieškovo J. D. ieškinį atsakovui P. D., Kauno miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijai dėl įrašo gimimo liudijime pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal atsakovo P. D. apeliacinį skundą, 2015 m. sausio 7 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014 m. birželio 2 d. sprendimą panaikino ir bylą perdavė iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

2015 m. sausio 27 d. ieškovas J. D., atstovaujamas globėjų P. R. R. ir V. S. R., byloje pateikė patikslintą ieškinį, kuriuo įtraukė byloje dalyvauti trečiuoju asmeniu Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, ir kuriame pareiškė tuos pačius kaip ir pradiniame ieškinyje reikalavimus. Kauno apylinkės teismas patikslintą ieškinį priėmė.

A. P. D. 2015 m. vasario 18 d. byloje pateikė priešieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

I. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai laikė priešieškinį nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, kadangi Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartimi nustačius atsakovui terminą priešieškinio trūkumams pašalinti, atsakovas patikslintą priešieškinį pateikė 2015 m. kovo 10 d., t. y. nepraleidęs nustatyto termino. Vadovaujantis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, teismui laikant, jog patikslintu priešieškiniu pirminio priešieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, teismas praleido terminą priimti nutartį, kuria laikant priešieškinį nepaduotu, jis būtų grąžintas atsakovui. Todėl, anot atsakovo, patikslintas priešieškinis laikytinas paduotu pradinio priešieškinio pateikimo teismui dieną, tai yra 2015 m. vasario 18 d. Be to, Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1176-260/2015 palikdamas Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį nepakeistą, nenustatydamas naujo termino trūkumas pašalinti, pažymėjo, kad Kauno apylinkės teisme yra gautas atsakovo paštu siųstas patikslintas priešieškinis, dėl ko pirmosios instancijos teismas privalės spręsti priešieškinio priėmimo klausimą, kartu įvertindamas ir tai, ar yra pašalinti priešieškinio trūkumai. Todėl, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui, tokį sprendimą motyvuodamas tuo, kad trūkumai nebuvo pašalinti per teismo nustatytą terminą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal CPK 320 straipsnį bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatyta.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas teismo nutarties, kuria atsakovo priešieškinis paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2015 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje pagal ieškovo J. D. ieškinį dėl pripažinimo teisės be atsakovo sutikimo pasikeisti vardą gimimo liudijime, civilinės metrikacijos išvados panaikinimo, buvo gautas atsakovo P. D. priešieškinis, kuriuo atsakovas prašė:

1. Prieš priimant galutinį sprendimą, atlikti sekančius procesinius veiksmus byloje:

Kreiptis į LR Konstitucinį teismą išaiškinimo, ar asmens vardo, pavardės ir tautybės keitimo taisyklių, patvirtintų LR teisingumo ministro 2001-06-20 įsakymu Nr. l 11 (Žin., 2001, Nr.56-2007; 2008, Nr.126-4823; 2009, Nr.123-5297), 15¹ punktas neprieštarauja LR Civilinio Kodekso 3.180 straipsnio nuostatoms;Nepilnamečiui ieškovui, besinaudojančiam asmens kodu (duomenys neskelbtini) ir atsakovui P. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teismo nutartimi skirti ekspertizę (DNR tyrimą) tėvystei paneigti LR CPK 3.151 straipsnio pagrindu;Nustatyti, kad, vadovaujantis LR Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punktu, kai teismo sprendimas sukelia teisines pasekmes ir nedalyvavusiems byloje asmenims, šiuo atveju, civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2013 nepilnamečio, besinaudojančio asmens kodu (duomenys neskelbtini) globėjų P. R. R. ir V. S. R. veiksnumo vertinimas LR Teisingumo ministerijai ir Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui yra prejudicinis faktas.

2. Priešieškinį išnagrinėti kartu su patikslintu ieškiniu, patikslintą ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti: ieškovo vardu P. R. R. ir V. S. R. nepripažinti teisės be tėvo P. D. sutikimo pakeisti nepilnamečio J. D. vardą Vilniaus m. civilinės metrikacijos skyriaus išduotame J. D. gimimo liudijime AA Nr.696312, įrašas apie kurį gimimo metrikų knygoje įrašytas 2000-04-11, įrašo Nr. 1475.

3. Palikti galioti Kauno m. savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2013-10-01 išvadą Nr.05-26-173/2013 dėl J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) vardo pakeitimo atsisakymo.

4. Priteisti iš P. R. R. ir V. S. R. bylinėjimosi išlaidas.

Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 27 d. nutartimi konstatavęs, kad priešieškinis neatitinka jam keliamų reikalavimų, nustatė terminą trūkumams pašalinti. Atsakovui minėtą nutartį apskundus, Kauno apylinkės teismas 2015 m. kovo 16 d. nutartimi nustatė terminą atskirojo skundo trūkumams pašalinti. Dėl šios nutarties atsakovas taip pat pateikė atskirąjį skundą. Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartimis paliko nepakeistas pirmosios instancijos teismo 2015 m. vasario 27 d. ir 2015 m. kovo 16 d. nutartis. Skundžiama 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi nustatęs, kad per nustatytą terminą priešieškinio trūkumai nebuvo pašalinti, teismas priešieškinį laikė nepaduotu ir grąžino jį padavusiam asmeniui.

Nesutikdamas su skundžiama nutartimi, apeliantas pažymi, kad kartu su 2015 m. kovo 10 d. pateiktu atskiruoju skundu dėl 2015 m. vasario 27 d. nutarties, jis pateikė teismui patikslintą priešieškinį nepraleisdamas 2015 m. vasario 27 d. teismo nutartimi nustatyto 14 dienų termino priešieškinio trūkumams pašalinti. Iš šio apelianto argumento seka, kad atsakovas padavė patikslintą priešieškinį laikydamas, kad tokiu būdu jis pašalino pradinio ieškinio trūkumus. Taigi nagrinėjamu atveju labiau aktualia tampa teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis (jos motyvai ir teisiniai pagrindai), kuria buvo atsisakyta priimti atsakovo 2015 m. kovo 10 d. patikslintą priešieškinį, bet ne teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartis, kuria atsisakyta priimti atsakovo 2015 m. vasario 18 d. priešieškinį (reg. Nr. 1631), nes, aiškinant susidariusią situaciją priešingai, būtų pažeistas proceso dispozityvumo principas (CPK 13 straipsnis). Paminėtam kontekste pažymėtina, kad priešieškinis – tai atsakovo pareikštas ieškinys pradiniam ieškovui. Pareikšti priešieškinį galima tik esant teisės kreiptis į teismą prielaidoms ir tinkamo jos įgyvendinimo sąlygoms. Priešieškinis pareiškiamas pagal tas pačias taisykles, CPK nustatytas ieškiniui pareikšti (CPK 143 str. 3 d.). Taigi priešieškinis turi atitikti ieškiniui keliamus reikalavimus ir turi būti įstatymo nustatyta tvarka apmokėtas žyminiu mokesčiu. Ieškinio turinio ir formos reikalavimai nustatyti CPK 135 ir 111 straipsniuose. Šie reikalavimai įstatyme suformuluoti imperatyvia forma, todėl jų privalo laikytis visi asmenys, siekiantys įgyvendinti teisminės gynybos teisę pasinaudojant aptariamu gynybos būdu – priešieškinio pareiškimu. Tie patys procesiniai reikalavimai taikomi tiek ieškiniui, tiek priešieškiniui pareikšti, be to, turi būti atsižvelgiama ir į CPK 143 straipsnyje nustatytas papildomas priešieškinio padavimo sąlygas. Jeigu priešieškinis neatitinka CPK 135 ir 111 straipsnio reikalavimų, jo trūkumai šalinami CPK nustatyta procesinių dokumentų trūkumams pašalinti tvarka (CPK 115, 138, 143 straipsniai). Per teismo nustatytą terminą nepašalinus priešieškinio trūkumų, priešieškinis laikomas nepaduotu ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 115 straipsnio 3 dalis).

Atskirąjį skundą atsakovas grindžia CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, numatančiomis, kad jeigu dalyvaujantis byloje asmuo, pateikęs procesinį dokumentą, pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Priešingu atveju procesinis dokumentas laikomas nepaduotu ir ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos dienos teisėjo nutartimi kartu su priedais grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vadovaujantis nurodytu, atsakovo nuomone, patikslintas priešieškinis turi būti laikomas paduotu pradinio priešieškinio pateikimo teismui dieną, tai yra 2015 m. vasario 18 d. Anot apelianto, teisėja per įstatyme nustatytą 5 dienų terminą, t. y. nuo 2015 m. kovo 18 d. iki 2015 m. kovo 23 d., turėjo teisę civilinėje byloje Nr. 2-3960-752/2015 priimti nutartį ir pradinį priešieškinį kartu su patikslintu priešieškiniu bei jo priedais grąžinti jį padavusiam asmeniui, tačiau šia teise nepasinaudojo ir praleido įstatyme numatytą terminą tokiai nutarčiai surašyti. Tokiu būdu, nuo 2015 m. kovo 24 d. patikslintas priešieškinis laikomas paduotu pradinio priešieškinio pateikimo teismui dieną.

Sutikti su tokiais atskirojo skundo argumentais apeliacinės instancijos teismas neturi nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamu atveju svarbu pažymėti, kad vadovaujantis bendrosiomis CPK normomis, pirmosios instancijos teismo nutartis įsiteisėja ir vykdoma pasibaigus jos apskundimo terminui, jeigu ji nebuvo apskųsta. Jeigu dėl pirmosios instancijos teismo nutarties buvo paduotas skundas, bet nutartis nepanaikinama, ji įsiteisėja, kai apeliacinės instancijos arba kitoks teismas įstatymų nustatyta tvarka išnagrinėja skundą (CPK 345 straipsnio 1 dalis). Įvertinus tai, kad 2015 m. vasario 27 d. nutartis, kuria nustatyti priešieškinio trūkumai ir 14 dienų terminas jiems pašalinti, buvo apskųsta ir įsiteisėjo tik 2015 m. balandžio 23 d., Kauno apygardos teismui palikus nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartį, konstatuotina, kad būtent nuo šio termino (2015 m. balandžio 23 d.) turėjo būti skaičiuojamas terminas priešieškinio trūkumams pašalinti. Įvertinus tai, kad skundžiama nutartis priimta 2015 m. gegužės 8 d., t. y. praėjus 1 dienai nuo termino trūkumams pašalinti pabaigos, skundžiama nutartimi teismui konstatavus, kad per nustatytą terminą nebuvo pašalinti priešieškinio trūkumai, laikytina, jog teismas nepraleido įstatyme nustatyto termino priimti nutartį, kuria priešieškinis laikytinas nepaduotu ir grąžintinas jį padavusiam asmeniui. Atkreiptinas dėmesys, kad Kauno apygardos teismas 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje pažymėjo, jog Kauno apylinkės teisme 2015 m. kovo 10 d. gavus atsakovo Patikslintą priešieškinį, pradinio priešieškinio trūkumų šalinimo terminas nenustatytinas, nes teismas privalės išspręsti Patikslinto priešieškinio priėmimo klausimą kartu įvertindamas, ar atsakovas pašalino teismo 2015 m. vasario 27 d. nutartyje nurodytus trūkumus. Taigi, vadovaujantis tiek paties atsakovo pozicija, tiek apeliacinės instancijos teismo išaiškinimais minėtoje 2015 m. balandžio 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2S-1176-260/2015, yra pagrindas išvadai, kad įstatymus atitinkančio procesinio dokumento – priešieškinio priėmimo klausimas turėjo būti sprendžiamas atsižvelgiant į atsakovo 2015 m. kovo 10 d. parengto dokumento formą ir turinį, o ne formaliai vertinant atsakovo 2015 m. vasario 18 d. procesinio dokumento (priešieškinio) atitiktį įstatymų keliamiems reikalavimams.

Kadangi Kauno apylinkės teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi išsprendė atsakovo 2015 m. kovo 10 d. Patikslinto priešieškinio (ne)priėmimo klausimą, todėl kita tos pačios dienos nutartis (skundžiama nutartis), liečianti atsakovo pradinį priešieškinį, neteko teisinės reikšmės, dėl ko pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 115 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turėjo pagrindą pradinį priešieškinį laikyti nepaduotu ir grąžinti jį atsakovui.

Kiti atskirojo skundo reikalavimai išeina už skundžiamos nutarties ribų, nes pirmosios instancijos teismas 2015 m. gegužės 8 d. nutartimi jų nesprendė ir pasisakė tik dėl 2015 m. vasario 27 d. nutartimi nustatytų priešieškinio trūkumų nepašalinimo pasekmių. Todėl apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų nepasisako, kadangi jie neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Vadovaujantis tuo, kas nurodyta, apeliacinės instancijos teismas palieka nepakeistą pirmosios instancijos teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį, kadangi panaikinti teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 336 straipsniu, 337straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2015 m. gegužės 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.