Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, dalyvaujant teismo posėdžių sekretorei Joanai Kardokienei, ieškovės atstovei Daivai Gvildienei, viešame teismo posėdyje nagrinėdamas civilinę bylą dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo pagal ieškovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Alytaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriaus ieškinį atsakovui P. S. su trečiaisiais asmenimis Lazdijų rajono savivaldybės administracija, Nacionaline žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos ir Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentu.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje nustatyta, kad Veisiejo ežere, atsakovas P. S. pastatė 4,15 m x 4,67 m dydžio, 5,10 m aukščio, 33,40 m² ploto pastatą ant metalinių polių, kurio galinė siena ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu miškų ūkio paskirties žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Dėl šio statinio atsakovui 2012-12-10 buvo surašytas savavališkos statybos aktas, o 2013-01-10 - reikalavimas pašalinti savavališkos statybos padarinius - nugriauti pastatą. Atsakovas nei per ieškovo nustatytą, nei per trims mėnesiams pratęstą terminą neįvykdė reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius, todėl ieškovas kreipėsi į teismą dėl reikalavimo įvykdymo ir atsakovo statybos padariniai turi būti šalinami įstatymo nustatyta tvarka teismui priimant sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kad pasikeitus statybą reglamentuojantiems teisės aktams atsakovo statinys prarado savavališkos statybos statusą, tačiau pastatytas statinys neatitinka teisės aktų reikalavimų, toks statinys turi būti pertvarkytas taip, kad atitiktų teisės aktų reikalavimus. Elingo statyba atsakovui priklausančiame žemės sklype pagal teisės aktus ir galiojančius teritorijų planavimo dokumentus nėra visiškai draudžiama ir pastatytam statiniui atitinkant visus elingui keliamus reikalavimus neprieštarautų imperatyviems aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimams, todėl atsakovui leistina per teismo nustatytą terminą atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Teismo išvados grindžiamos šiais įrodymais ir motyvais.

Dėl statybos teisėtumo

Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, savavališka statyba - statinio ar jo dalies statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius.

2012-12-10 savavališkos statybos aktas Nr. SSA-10-121210-00057-(14.12), patvirtina, kad Veisiejo ežere pastatytas 4,15 m x 4,67 m dydžio, 5,10 m aukščio pastatas ant polių, kuris ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). Akte nurodyta, kad statinys laikomas nesudėtingu II grupės statiniu, o statybą leidžiančio dokumento – rašytinio pritarimo statinio projektui nėra (b. l. 24-26).

Pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintą 2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-812, atsakovo statinys yra II grupės nesudėtingas statinys (reglamento priedo 1 lentelės 5 eilutė). Todėl pagal statybos metu galiojusių Statybos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies 6 punktą, 23 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 2010-09-27 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-826 patvirtinto „Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priedo 3.2. ir 3.3 papunkčius, tokiam statiniui statyti buvo reikalingas supaprastintas statinio projektas su raštiškais valstybės tarnautojų pritarimais. Atsakovas po savavališkos statybos nustatymo nepateikė nei Lazdijų rajono savivaldybės administracijos, nei Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento rašytinių pritarimų statinio supaprastintam projektui, o ieškovo pateiktas Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2012-06-14 raštas Nr. (5)-T-102/1 patvirtina, kad elingo statybai ties atsakovo žemės sklypu nebuvo pritarta (b. l. 12).

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir į atsakovo atsiliepimą, kuriuo jis pripažįsta savavališkos statybos faktą tik prašo leisti pašalinti tokios statybos padarinius, P. S. statinys pagrįstai buvo pripažintas savavališka statyba, kurios padarinius reikėjo šalinti įstatymo nustatyta tvarka ieškovui kreipiantis į teismą, nes atsakovas ir po savavališkos statybos akto surašymo, per Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą, negavo statybą leidžiančio dokumento.

Tačiau kaip ir nurodė ieškovo atstovė, nuo 2014-01-01 pasikeitus „Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 6 priede numatytiems reikalavimams, atsakovo statinio statybai rašytiniai valstybės tarnautojų pritarimai supaprastintam statinio projektui tapo nereikalingi (Reglamento 32 punktas, 6 priedo 2 punktas), o vieninteliu statybą leidžiančiu dokumentu tapo žemės sklypo savininko ar valdytojo rašytis sutikimas, nes statinys pastatytas ne atsakovui priklausančiame žemės sklype (Reglamento 33.3 punktas). Tokį sutikimą atsakovas iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, kuri patikėjimo teise valdo valstybei priklausantį Vieisiejo ežerą, yra gavęs (b. l. 28), todėl ginčo statinio statyba šiuo metu nėra savavališka. Tačiau tai nereiškia, kad turint statybą leidžiantį dokumentą statinys neturi atitikti visų teisės aktų jam keliamų reikalavimų, tiek dėl jo pobūdžio, tiek dėl vietos, kurioje jis statomas.

Statybos įstatymas įpareigoja statytojus statybos procese laikytis ne tik šio įstatymo normų, bet ir vadovautis kitais teisės aktais ir juose įtvirtintais reikalavimais statyboms. Statybos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktai numato, kad statant statinį, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais ir teisės aktais, reglamentuojančiais aplinkos apsaugą ir saugomų teritorijų apsaugą. Šioje byloje pateiktas Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktas patvirtina, kad atsakovo ginčo statinys stovi Veisiejo ežere ant metalinių polių, o jo galinė siena ribojasi su žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini). (b. l. 16-23). Vadinasi atsakovo statinys stovi Veisiejo ežero apsaugos juostoje, todėl sprendžiant jo teisėtumo klausimą būtina vadovautis teisės aktais, reglamentuojančiais statybą vandens telkinių pakrančių apsaugos juostose. Be to, bylos nagrinėjimo metu atsakovo žemės sklypas yra miškų ūkio paskirties ir jam taikomi miško naudojimo apribojimai (b. l. 86-86), todėl statinys turi atitikti ir statybą miško žemėje reglamentuojančius teisės aktus.

Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalis numato, kad paviršinių vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje leidžiama statyti tik hidrotechninius statinius, vandens paėmimo ir išleidimo į vandens telkinius įrenginius, vandenvietes, tiltus, prieplaukas, rekreacinėse zonose – paplūdimių įrangą, jachtų ir valčių elingus, kitus rekreacinius įrenginius, draustiniuose – su draustinio steigimo tikslais susijusius statinius. Jokie kiti statiniai vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje negali būti statomi. Nors atsakovas turi statybą leidžiantį dokumentą elingo statybai, tačiau visi ieškovo pateikti Faktinių duomenų patikrinimo vietoje aktai ir prie jų pridėtos nuotraukos (b. l. 16-23, 107-110, 125-128) bei liudytoju apklausto statybos valstybinės priežiūros specialisto Kazio Jautakio parodymai akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo statinys nėra elingas, todėl nepatenka į Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje numatytų vandens telkinio apsaugos juostoje leistinų statinių sąrašą. 2003-06-11 LR Aplinkos ministro įsakymu Nr. 289 patvirtinto Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punktas apibrėžia, kad elingas yra laivams, jachtoms, valtims pakelti iš vandens, laikyti ir remontuoti skirtas vieno aukšto be pastogės patalpų (mansardos, mezonino) statinys vidaus vandenų uosto, prieplaukos teritorijoje ar akvatorijoje, konstrukcijos dalimis susijęs su krantu. Elinge gali būti projektuojamos ir įrengiamos tik laivų, jachtų, valčių laikymo, remonto, persirengimo, tualeto ir dušo patalpos. Tokia elingo sąvoka reiškia, kad šios paskirties statinio tiesioginė paskirtis yra paties elingo pagalba pakelti iš vandens valtis ir jas laikyti bei remontuoti tokiame statinyje. Elingas reikalingas tam, kad valčių ar jachtų nereikėtų iškelti į krantą arba laikyti atvirai vandenyje. Tuo tarpu atsakovo statinys, nors ir yra savo konstrukcijos dalimis susijęs su krantu, tačiau neturi nei vartų, per kuriuos į jį galėtų įplaukti valtis, nei jokio įrengimo, kurio pagalba iš vandens būtų galima iškelti ir į statinio vidų įtraukti valtį. Nors statinio sienoje, kuri yra į ežero pusę, yra langas, tačiau jo apatinė briauna yra net 2,40 m aukštyje nuo ežero dugno ir 1.00 m aukštyje nuo vandens paviršiaus (b. l. 125-128). Todėl valties per šį langą neįmanoma įkelti į statinio vidų, o ir toks valties iškėlimo iš vandens būdas neatitiktų elingo sąvokos ir jo paskirties. 2012-11-28 Faktinių duomenų patikrinimo vietoje akto nuotraukos akivaizdžiai patvirtina, kad atsakovo statinys nėra elingas ir nėra naudojamas pagal tokią paskirtį, nes valtis stovi ne elinge, o šalia jo, ant kranto (b. l. 19-20). Kadangi šis statinys neatitinka elingo sąvokos ir paskirties, o ežero apsaugos juostoje negalima kitos paskirties statinių statyba, tai atsakovo pastatas negali būti pripažintas teisėta statyba.

Be to, atsakovo žemės sklypas, kuriame stovi neteisėtai pastatyti statiniai, yra miškų ūkio paskirties žemėje, o pagal nustatytą paskirtį miškų ūkio žemė negali būti urbanizuojama. Toks šios nuostatos aiškinimas grindžiamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo 2006-03-14 nutarimu. Konstitucinis Teismas yra pasisakęs, kad ypatinga ekologinė, socialinė ir ekonominė miško reikšmė aplinkai lemia miško savininkų nuosavybės teisės tam tikrus apribojimus ir suvaržymus (1998 m. birželio 1 d. nutarimas). Taigi tam tikri nuosavybės teisės suvaržymai galimi ir teisės aktais ribojant statybą miško žemėje. Be pagrindinio statybos teisinius santykius reglamentuojančio teisės akto – Statybos įstatymo, statybos miškų ūkio žemėje reikalavimus taip pat nustato Miškų, Žemės įstatymai. Pagal Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas ir Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatas miškų ūkio paskirties žemėje galima tik medienos sandėlių bei kitų su mišku susijusių įrenginių statyba. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymuose nėra kitų nuostatų, kurios apibrėžtų, kokie dar statiniai (inter alia pastatai) gali būti ant miško (miškų ūkio paskirties) žemės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-20/2012, 3K-3-270/2012). Taigi šios bylos ginčo statinio statyba miškų ūkio paskirties žemėje neleidžiama ir pagal Miškų ir Žemės įstatymus, nes atsakovo statinys nėra nei medienos sandėlis, nei kitas su mišku susijęs įrenginys.

Byloje pateikti ir ištirti įrodymai patvirtina, kad atsakovo P. S. statinys negali būti pripažintas elingu ir įteisintas jo nepertvarkius, nes jis pastatytas pažeidžiant teisės aktų reikalavimus ir tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) įstatymas draudžia (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 4. 103 straipsnio 1 dalis). Šiuo atveju pagal CK 4.103 straipsnio 1 dalį, neteisėta statyba siejama ne su statybą leidžiančio dokumento reikalingumu ir jo buvimu, o su teisės aktų reikalavimų pažeidimais statant konkrečios paskirties statinį konkrečioje vietoje.

Dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo būdo

CK 4.103 straipsnio 3 dalis nustato, kad teismas statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, padarinių šalinimo klausimą išsprendžia įstatymų nustatyta tvarka.

Iki 2014-01-01 savavališkos statybos padariniai buvo šalinami pagal Statybos įstatymo 28 straipsnį, tačiau nuo 2014-01-01 šie klausimai reglamentuojami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu. Lietuvos Aukščiausiais Teismas yra išaiškinęs, kad nepriklausomai nuo savavališkos statybos laiko, tokios statybos padariniai yra šalinami pagal įstatymus, galiojančius savavališkos statybos padarinių šalinimo metu. Todėl nepaisant to, kad savavališka statyba buvo nustatyta dar iki Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo įsigaliojimo, neteisėtos atsakovo P. S. statybos padariniai šalintini pagal šiuo metu galiojantį įstatymą.

Įstatymai skiria savavališką statybą ir statybą, pažeidžiančią teisės aktų reikalavimus (Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalis ir CK 4.103 str. 1 dalis). Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 10 dalis numato, kad nustačius, jog statyba vykdoma savavališkai, atliekami šio įstatymo 14 straipsnyje nurodyti su savavališkos statybos padarinių šalinimu susiję veiksmai. Ieškovo reikalavimai nugriauti atsakovo statinį ieškinyje buvo grindžiami iki 2014-01-01 galiojusiomis Statybos įstatymo 28 straipsnio 7 dalies 1 punktu ir 9 dalimi, o šiuo metu atitinka Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 2 punktą ir 9 dalį, tačiau kaip minėta, atsakovo statyba šiuo metu nėra savavališka, nes jis turi statybą leidžiantį dokumentą. Tokiu atveju statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmės turi būti šalinamos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 8 dalyse numatyta tvarka. Šio įstatymo 6 dalis numato, kad tais atvejais, kai statybos patikrinimo metu nustatoma teisės aktų pažeidimų, Inspekcijos pareigūnas surašo privalomąjį nurodymą statytojui per privalomajame nurodyme nustatytą, bet ne ilgesnį negu 6 mėnesių terminą šiuos pažeidimus pašalinti: pagal privalomąjį nurodymą atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų teisės aktų reikalavimus, o tokio privalomojo nurodymo neįvykdymo pasekmes numato šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, dėl įpareigojimo vykdyti privalomąjį nurodymą Inspekcija per 2 mėnesius nuo šio nurodymo įvykdymo termino pabaigos dienos kreipiasi į teismą. Skirtingai nei savavališkos statybos atveju (įstatymo 14 straipsnis), Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymas nenumato kokius sprendimus turi priimti teismas, nagrinėdamas ieškinį šio įstatymo 11 straipsnio 8 dalies pagrindu. Kadangi pagal šio įstatymo 11 straipsnio 6 dalį, statytojas gali būti įpareigojamas atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų teisės aktų reikalavimus, tai pripažintina, kad statinio nugriovimas nėra vienintelis tokių statybos padarinių šalinimo būdas. Vadinasi sprendžiant atsakovo statybos padarinių šalinimo klausimą būtina nustatyti ar ieškovo reikalavimas nugriauti statinį yra vienintelis galimas tokios statybos padarinių pašalinimo būdas ir ar jis yra proporcingas šiuo konkrečiu atveju.

Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad visa teisės sistema turi būti grindžiama konstituciniu teisinės valstybės principu, kuris suponuoja ir nustatytos teisinės atsakomybės proporcingumą (Konstitucinio Teismo 2001-10-02 nutarimas). 2011-01-31 nutarime Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjui reguliuojant santykius, susijusius su statybų, pažeidžiančių teisės aktų reikalavimus, pasekmių šalinimu, kyla pareiga nustatyti kriterijus arba (ir) atvejus, kuriems esant teismas, sprendžiantis dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, teisinių pasekmių, įvertinęs visas bylos aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, turėtų galimybę parinkti tinkamą poveikio priemonę statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, pasekmėms šalinti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pripažįsta, kad teisiniai neteisėtos statybos padarinių šalinimo būdai turi būti taikomi atsižvelgiant į interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-20/2012).

Dabartinę nagrinėjamo ginčo situaciją vertinant vien tik formaliai atsakovo statinys negali būti įteisinamas nepakeitus žemės sklypo paskirties ir nepertvarkius paties pastato, todėl ieškovo reikalavimas bylos nagrinėjimo metu formaliai yra pagrįstas. Tačiau formaliai teismo vykdomas teisingumas nėra tas teisingumas, kurį įtvirtina, saugo ir gina Konstitucija (Konstitucinio Teismo 2006 m. rugsėjo 21 d., 2007 m. spalio 24 d., 2011 sausio 31 d nutarimai). Todėl formalus, įstatymo aiškinimas ir jo taikymas nėra teisingas, jeigu tai daroma nevertinant įstatymo paskirties, tikslo, kuriam pasiekti jis buvo priimtas, ir konkrečių bylos aplinkybių, kurioms esant šį įstatymą reikia taikyti.

Šiuo atveju ieškovo atstovė pripažino, kad atsakovo statinys galėtų būti įteisintas jeigu būtų pakeista jo žemės sklypo paskirtis į rekreacinę ir pertvarkytas pats pastatas, kad jis atitiktų elingui keliamus reikalavimus. Suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos atstovas papildomai žymėjo, kad pagal Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2008-12-05 sprendimu Nr. 5TS-648, patvirtinto Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių 2.4 punktą, elingus galima statyti prie Seirijo ir Veisiejo ežerų, pagal parengtus rekreacinių vietovių specialiuosius planus, tačiau tokio specialiojo plano savivaldybė nėra parengusi. Todėl norint įteisinti atsakovo pastatytą statinį be ieškovo nurodytų dviejų sąlygų reikalinga parengti dar ir specialųjį šios rekreacinės vietovės planą. Savivaldybės atstovas patvirtino, kad bendrajame plane savivaldybė yra numačiusi elingų statybos galimybę Veisiejo ežere ir yra pritarusi atsakovo detaliajam planui dėl žemės paskirties pakeitimo į rekreacinę, tačiau dėl lėšų stygiaus specialiojo plano nėra parengusi. Tačiau savivaldybės atstovas pripažįsta, kad atsakovas specialiojo plano parengimą gali inicijuoti savo lėšomis.

Įvertinus ieškovo ir trečiojo asmens atstovų argumentus ir jų nurodytus teisės aktus, kuriems šiuo metu prieštarauja atsakovo pastatytas statinys, teismas pripažįsta, kad atsakovas gali atlikti reikalingus statybos darbus, kad ginčo statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus.

Suinteresuoto asmens Lazdijų rajono savivaldybės administracijos pateiktas Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2013-11-26 sprendimas Nr. 5TS-902 patvirtina, kad savivaldybės taryba jau patvirtino atsakovo P. S. žemės sklypo detalųjį planą, atskiriant mišką nuo kitos žemės ir pakeičiant jos pagrindinę žemės naudojimo paskirtį iš miškų ūkio į kitą, nustatant naudojimo būdą – rekreacinės teritorijos, pobūdį – ilgalaikio (stacionaraus) poilsio pastatų statybos (b. l. 52), o ieškovas dėl to pats yra pateikęs teigiamą išvadą (b. l. 53). Atsakovas taip pat yra pateikęs prašymą Valstybinei miškų tarnybai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos prašymą dėl minėto Lazdijų rajono savivaldybės tarybos sprendimo realizavimo (b. l. 120-123) ir gavęs atsakymą dėl tolesnių veiksmų atlikimo tam, kad pakeisti miškų valstybės kadastro duomenis dėl miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis (b. l. 124). Vadinasi atsakovas ne tik gali, bet ir jau yra pradėjęs savo žemės sklypo paskirties pakeitimo procedūrą iš miškų ūkio į rekreacinės paskirties, todėl jo žemės sklypo paskirtis neabejotinai bus pakeista į rekreacinę. Tai reiškia, kad užbaigus šią procedūrą elingo statyba neprieštarautų nei Saugomų teritorijų įstatymo 20 straipsnio 5 dalies, nei Miškų įstatymo 2 straipsnio 3 dalies, nei Žemės įstatymo 26 straipsnio 1 dalies nuostatoms, nes elingas gali būti statomas vandens telkinių pakrantės apsaugos juostoje, rekreacinėje zonoje.

Elingo statybą Veisiejo ežere taip leidžia ir minėtas Lazdijų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, o jame numatyto būtino rekreacinių vietovių specialiojo plano parengimą atsakovas turi teisę inicijuoti pats ir teikti savivaldybei pasiūlymus dėl vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumentų rengimo, keitimo ar koregavimo ir (ar) finansavimo bei sudaryti teritorijų planavimo proceso inicijavimo sutartį (Teritorijų planavimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad parengus specialųjį rekreacinių vietovių planą elingo statyba neprieštarautų ir detaliajam atsakovo žemės sklypo planui, ir bendrajam planui, ir specialiajam teritorijų planavimo dokumentui.

Taip pat nekyla ginčo, kad atsakovo pastatytą statinį techniškai yra įmanoma pertvarkyti taip, kad jis atitiktų elingui keliamus reikalavimus, nes tą patvirtino ir liudytuoju apklaustas valstybinės priežiūros specialistas Kazys Jautakis, kuris pats ne vieną kartą tikrino šį statinį ir surašė jo patikrinimo aktus. Iš esmės tam reikalinga statinį pertvarkyti taip, kad į jį būtų įmanoma pakelti ir jame laikyti valtį, kaip tai numato Statybos techninio reglamento STR 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“ 5.2 punktas. Kadangi statinys stovi vandenyje ir savo konstrukcijomis susijęs su krantu, tai tokie statybos darbai statiniui pertvarkyti, kad jis atitiktų teisės aktų reikalavimus, iš tiesų yra įmanomi.

Įvertinus visas atsakovo pastatyto statinio statybos aplinkybes, jo turimą statybą leidžiantį dokumentą, jo pastangas ir pradėtas procedūras žemės sklypo paskirties keitimui, o taip pat galimybes atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys (jo dalis) atitiktų teisės aktų reikalavimus, pripažintina, kad sprendimas iš karto nugriauti atsakovo statinį neatitiktų nei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, nei proporcingumo principų. Todėl atsakovas įpareigotinas per teismo nustatytą terminą atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 11 straipsnio 6, 8 dalys).

Sprendžiant kokį terminą sprendimo įvykdymui nustatyti pažymėtina, kad teismo nustatytas terminas turėtų būti realus, atspindintis atsakovui būtinų atlikti statybos darbų ir pradėtų bei būtinų atlikti procedūrų apimtį šioje konkrečioje situacijoje. Įvertinus aptartų aplinkybių visumą, atsakovo statybai įteisinti prireiksiančių specialiojo teritorijų planavimo procedūrų apimtį, taip pat tai, kad šių procedūrų atlikimas priklauso ne tik nuo atsakovo pastangų, teisėjas sprendžia, kad vienerių metų terminas bus pakankamas statybos, prieštaraujančios teisės aktų reikalavimams, padarinių pašalinimui.

Atsakovas neturi būti įpareigojamas mokėti Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte ir Statybos įstatymo 1 priede nustatytą įmoką už savavališkos statybos įteisinimą, nes kaip minėta atsakovo statyba šiuo metu nėra savavališka ir jos padariniai nėra šalinami Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 14 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu būdu, kadangi jam nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento.

Atsakovui per nustatytą terminą neįvykdžius teismo įpareigojimo atlikti reikalingus statybos darbus, kad statinys atitiktų teisės aktų reikalavimus, jis įpareigotinas per nustatytą terminą savo lėšomis įvykdyti ieškovo reikalavimą nugriauti teisės aktų reikalavimų neatitinkantį statinį, nes tokiu statiniu naudotis ar juo disponuoti įstatymas draudžia (CK 4.103 straipsnio 1 dalies). Taip pat pabrėžtina, kad atsakovo statybos, neatitinkančios teisės aktų reikalavimų, padarinių pašalinimas negali priklausyti vien tik nuo atsakovo valios, nes piktnaudžiaujant suteikta teise ir laiku nevykdant teismo įpareigojimų galima neapibrėžtą laiką naudotis neteisėtos statybos padariniais, kas prieštarautų CK 4.103 straipsnio 1 dalies nuostatoms. Todėl sprendimo įvykdymui užtikrini taikytina Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 273 straipsnio 1 dalis, kuri numato, kad priimdamas sprendimą, kuriuo atsakovas įpareigojamas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar piniginių lėšų perdavimu, teismas tame pačiame sprendime gali nurodyti, kad, atsakovui neįvykdžius sprendimo per nustatytą terminą, ieškovas turi teisę atlikti tuos veiksmus arba imtis priemonių jiems nutraukti atsakovo lėšomis ir kartu išieškoti iš atsakovo reikiamas išlaidas. Remiantis šia įstatymo nuostata, ieškovui suteiktina teisė nugriauti atsakovo statinį, jeigu pats atsakovas per nustatytus terminus neįvykdys teismo įpareigojimų.

Ieškovas taip pat prašo įpareigoti atsa­ko­vą mokėti 100 litų baudą už kiekvieną uždelstą įpa­rei­go­jimo neįvykdymo dieną ,jeigu atsakovas per teismo nustatytą terminą neįvykdys ieškovo reikalavimo. Tačiau toks prašymas yra nepagrįstas. CPK 273 straipsnio 3 dalis, kurios pagrindu atsakovui už teismo sprendimo nevykdymą galima nustatyti baudą, numato, kad jeigu teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti tik atsakovas, tai teismas sprendime nustato terminą, per kurį sprendimas turi būti įvykdytas, ir nurodo, kokio dydžio bauda atsakovui yra skiriama, jeigu jis per nustatytą terminą neįvykdys sprendimo. Toks reglamentavimas reiškia, kad tais atvejais, kai teismo sprendime nurodytus veiksmus gali atlikti ne tik pats atsakovas, pastarajam negali būti skiriam bauda už teismo sprendime nurodytų veiksmų neįvykdymą, nes teismo sprendimą gali įvykdyti ieškovas atsakovo sąskaita. Akivaizdu, kad neteisėtos statybos padarinių šali­ni­mas, nugriau­nant neteisėtai pastatytus statinius, nepriskirtinas prie tokių veiksmų, kuriuos gali atlik­ti tik pats atsakovas. Tokia praktika formuojama ir aukštesnės instancijos teismų (Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-472-264/2014). Todėl šioje byloje priimtam teismo sprendimo įvykdymui užtikrinti bauda negali būti skiriama.

Nors ieškovo ieškinys tenkinamas iš dalies, tačiau savavališkai pradėtos ir šiuo metu teisės aktų reikalavimų neatitinkančios statybos padariniai pagal ieškinį yra pašalinami, todėl bylinėjimosi išlaidos neturi būti skirstomos proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.), kadangi ieškinio esmę sudaro savavališkos statybos padarinių pašalinimas, o dėl pasikeitusio teisinio reglamentavimo teismo pasirinktas kitoks tokių padarinių pašalinimo būdas nei prašė ieškovas, nereiškia, kad kokia nors ieškinio dalis buvo nepagrįsta. Ieškinio pagrindu priimant tokį sprendimą savavališkos statybos padariniai yra pašalinami. Tai reiškia, kad ieškinio tikslai yra pasiekti, o dėl visų su tuo susijusių bylinėjimosi išlaidų yra kaltas atsakovas, kuris per jam įstatymų suteiktą terminą nepašalino savavališkos statybos padarinių neteisminiu keliu (CPK 96 str.)

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus iš atsakovo valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 108 Lt dydžio žyminis mokestis nuo kurio mokė­ji­mo ieškovas yra atleistas, ir 19,20 Lt bylinėjimosi išlaidos už procesinių dokumentų įteikimą (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 5 p., 7d., 82 str., 83 str. 1 d. 5 p., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.). Viso iš atsakovo priteistina 127,20 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 268 str., 270 str. ir 273 str., teisėjas

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Įpareigoti atsakovą P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) per 1 (vienerius) metus nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos savo lėšomis atlikti reikalingus statybos ir žemės sklypo paskirties keitimo bei teritorijų planavimo darbus, kad jo pastatytas 4,15 m x 4,67 m dydžio, 5,10 m aukščio, 33,40 m² ploto pastatas ant metalinių polių, kurio galinė siena ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), atitiktų elingui keliamus teisės aktų reikalavimus.

Jeigu per nustatytą 1 (vienerių) metų terminą atsakovas P. S. šio reikalavimo neįvykdys, įpareigoti jį per 3 (tris) mėnesius nuo šio termino pabaigos savo lėšomis nugriauti 4,15 m x 4,67 m dydžio, 5,10 m aukščio, 33,40 m² ploto pastatą ant metalinių polių, kurio galinė siena ribojasi su atsakovui nuosavybės teise priklausančiu žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), ir sutvarkyti statybvietę.

Per teismo nustatytą trijų mėnesių terminą atsakovui neįvykdžius įpareigojimo savo lėšomis nugriauti statinį, suteikti teisę ieškovui atlikti šiuos veiksmus, išieškant iš atsakovo P. S. patirtas išlaidas.

Priteisti iš atsakovo P. S., a. k. (duomenys neskelbtini) 127,20 Lt (vieną šimtą dvidešimt septynis litus 20 centų) (36,84 EUR) bylinėjimosi išlaidų valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM sąs­kaitą Nr. LT247300010112394300, „Swedbank“, AB, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Lazdijų rajono apylinkės teismą.