Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

2022-07-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-635-818/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-07-12
Bylos Nr.
II-635-818/2022
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00833-2022-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
G. S., Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių
Institucija
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius
Kategorijos
Skundas Nr. II-635-818/2022
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00833-2022-1Procesinio sprendimo kategorija: 16.9.3; 21.10.4 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2022 m. liepos 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Violetai Makevičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui G. S.,

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus atstovei Virginijai Bartkevičienei,

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo G. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės 2022 m. gegužės 30 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6227-2022 panaikinimo ar pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės V.Bartkevičienės 2022 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-6227-2022 (toliau – ir Nutarimas) G. S. buvo pripažinta kalta padariusi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, o būtent – ji, 2021 m. balandžio 21 d., 08:24 val. (duomenys neskelbtini), nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 150.5 punkto reikalavimų, nes vairuodama automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) sustojo ir stovėjo ant vejos. Minėtu procesiniu sprendimu G. S. buvo paskirta 60 Eur dydžio bauda (b. l. 8-9).

II. Pagrindiniai skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškėja G. S. pateikė skundą, kuriuo prašė panaikinti skundžiamą Nutarimą, o tuo atveju, jeigu teismas netenkins pirmojo prašymo, - sumažinti paskirtą baudą. G. S. skunde nurodė, kad jai gavus pranešimą apie padarytą administracinį nusižengimą jį Institucijai buvo išsiuntusi el. laišką su prašymu pateikti papildomus duomenis (įvykio vietos nuotraukas su data), siekdama įsitikinti jai inkriminuoto nusižengimo aplinkybėmis. Pasak pareiškėjos, atsakymo iš Institucijos jį nėra gavusi, todėl jos manymu, ji neturėjo galimybės sumokėti pusę šio straipsniuo sankcijoje numatytos baudos dydžio. Be to, jos teigimu, automobilį „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ji nėra palikusi priparkuotą ties (duomenys neskelbtini), nes toje vietoje palikinėti transporto priemonė nebuvo būtinybės. Administracinėn atsakomybėn ji traukama praejus metams nuo įvykio, ant prisegtu nuotraukų nėra datos, todėl prašo teismo ištaisyti esančias klaidas bei sudaryti jai galimybę sumokėti pusė minimalios baudos.

Atsiliepimas

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriuo prašė skundo netenkinti. Atsiliepime nurodyta, kad Vilniaus miesto savivaldybėje 2021-04-21 08:50 val. per mobilią programėlė „Tvarkau Vilnių“ buvo gautas pranešimas apie tai, kad 2021-04-21 08:24 val. automobilis (duomenys neskelbtini) stovi ant vejos (duomenys neskelbtini). Programėlė „Tvarkau Vilnių“ buvo sukurta siekiant suteikti galimybę Vilniaus miesto gyventojams operatyviai informuoti Savivaldybės darbuotojus apie problemas, esančias mieste. Informacija apie problemas gali pateikti vartotojai, kurie yra užsiregistravę www.vilnius.lt tinklalapyje, bet kurio paros metu ir nesvarbu, kur jie yra. Pranešimas taip pat galima pateikti ir naudojantis telefone esančia ta pačia programėlė. Mobilioji programėlė „Tvarkau Vilnių“ identifikuoja prašančiojo lokaciją ir leidžia pridėti nuotrauką prie pastebėtos problemos, kuri netrukus adresuojama tiesiogiai už ją atsakingiems specialistams. Asmuo, teikęs informaciją apie šį pažeidimą pats įrašė adresą (duomenys neskelbtini). Viešosios tvarkos specialistas patikslino protokole nusižengimo vietą pagal GPS duomenis – iš (duomenys neskelbtini), į (duomenys neskelbtini). Taigi, administracinio nusižengimo protokolas G. S. surašytas teisingai ir teisėtai, nusižengimo esmė bei sudėtis įrodyta protokolu ir surinkta medžiaga, o G. S. skunde nurodyti argumentai nėra pagrindas naikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priimtą nutarimą .

Šalies argumentai

G. S. teismo posėdyje paaiškino, kad pagrindinis motyvas yra tas, kad protokolas yra surašytas klaidingai, tokiu adresu jos automobilis nestovėjo ir apskritai ji tuo adresu negyvena. Automobilio ten nestato. Paties pažeidimo neneigia, bet rašė bendru savivaldybės elektroniniu paštu prašymą, kad pateiktų nuotraukas, kuriose matytųsi tiek data, nes jai užkliuvo, kad po metų laiko pažeidimas yra surašomas ir negali tikrai atsiminti kur stovėjo, nes kai gaudavo iš policijos, tai būdavo data po nuotraukomis kada yra nufotografuota. Čia datos nėra. Jokio atsakymo negavo, tačiau gavo keturis kartus didesnę baudą, negu buvo pirminiame protokole. Neneigia, kad stovėjo, tik nuoširdžiai neatsimena kur stovėjo prieš metus laiko. Ir esminis skundas yra dėl klaidingai surašyto protokolo. Nurodė, kad patikrinti labai paprasta, tereikia nuvažiuoti į vietą pagal nuotrauką ir pažiūrėti ar ten yra (duomenys neskelbtini), bei prašo grąžinti pirminę baudą, nes 15 Eur nemokėjo nepiktybiškai, o tiesiog laukdama atsakymo iš savivaldybės.

Motyvuojamoji dalis

III. Teismo išvados

Skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Taigi asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK ypatingoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal ANK 617 straipsnio 1 dalies nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka, privalo nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar šis asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar nėra šio kodekso 591 straipsnyje nurodytų aplinkybių, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padaryta turtinė žala, taip pat kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ANK 641 straipsnis nustato, jog teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Žemesnės instancijos teismas

KET 5 punkte numatyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Taisykles ir jų laikytis.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog sustojimas ir stovėjimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimas ir stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimas užtraukia baudą vairuotojams nuo trisdešimt iki devyniasdešimt eurų.

KET 150.5 punktas nustato, kad sustoti ir stovėti draudžiama ant vejos, šaligatvio (išskyrus tuos atvejus, kai ten stovėti leidžia stovėjimo būdą nurodantys kelio ženklai arba transporto priemonė nurodyta leidime, išduotame prekiauti viešoje vietoje renginių metu), taip pat sporto, vaikų žaidimo aikštelėse ir kitose transporto priemonių eismui (stovėjimui) neskirtose teritorijose.

Byloje, be administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pateikto skundo (2 b. l.), išnagrinėti pateikti rašytiniai įrodymai – 2022-05-30 administracinio nusižengimo protokolas Nr. SAVAD-13-ANR_P-6227-2022, kuriame yra užfiksuotos visos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (8 b. l.), pranešimas (34-35 b. l.), pranešimo priedas – nuotraukos (36-37 b. l.). Iš nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad kelio ženklų, nurodančių automobilių toje vietoje statymo būdą arba kad tai yra automobilių stovėjimo aikštelė, nėra. Akivaizdu, kad vieta, kurioje buvo pastatytas pareiškėjos automobilis, yra aiškiai atskirta nuo važiuojamosios kelio dalies, matosi bortelis, kuris nepritaikytas užvažiavimui, o automobilis prekinė dalimi dviem ratais užvažiavęs ant vejos. KET 150.5 punkte nurodytas draudimas sustoti ir stovėti ant vejos galioja ne tik toje vietoje, kur tuo metu auga žolė, bet apima ir tuos atvejus, kai žolė neželia dėl objektyvių priežasčių, tai yra, kai ji nuolat išvažinėjama ar ištrypiama, kai žiemos metu yra apsnigta ar jos nesimato, ir panašiai.

Teismas pažymi, kad šiam administraciniam nusižengimui konstatavimui užtenka objektyvių duomenų, tiek asmens pranešimo per mobiliojo programėlę „Tvarkau Vilnų“ su fotonuotraukomis, tiek paties pareiškėjos teismo posėdžio metu išsakyto teiginio, jog G. S. neneigia savo automobilio pastatymo ant vejos, tam neleistinoje vietoje, dėl padaryto nusižengimo, tačiau ji kelia klausimą, ar buvo teisingai nurodytą pažeidimo vieta - (duomenys neskelbtini). Faktas, kad pareiškėja nesutinka su nurodytu vietos adresu, nereiškia, kad nusižengimas nebuvo padarytas, tai neturi jokios įtakos padaryto nusižengimo kvalifikavimui ar veikos vertinimui ir nešalina jos atsakomybės pagal ANK 417 str. 2 d.

Vadovaujantis ANK 590 str. 2 d. nuostatą, administracinio nusižengimo teisena gali būti pradėta gavus pranešimą, aktą ar kitokį dokumentą, kurio asmuo, nėra pareigūnas, užfiksavo nusižengimo požymių turinčios veikos padarymą. Kodekse nenumatytas reikalavimus, kokios tiri būti fotonuotraukos fiksuojant pažeidimą (su data ar be jos), tačiau asmenys, teikiantys informaciją apie pastebėtus nusižengimus, nurodo vietą, laiką, datą ir kitas svarbias aplinkybes. Iš skundo medžiagoje esančiu nuotraukų matomą automobilio „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvimo vieta – automobilis stovi ant vejos, pervažiavus kelio bortą ribojantį stovėjimo aikštelės ribas.

Ištirtų įrodymų visuma patvirtina faktą, jog G. S., pažeisdama KET 150.5 papunktį, formaliai padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 2 dalyje, kai 2021-04-21 08:24 val. sustojo ir paliko stovėti transporto priemonę „Mercedes Benz“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) dviem automobilio prekiniais ratais užvažiuodamas ant vejos. Šių aplinkybių iš esmės neneigia ir pats administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo. G. S. tik teigia, jog Vilniaus miesto savivaldybės neveiklumo rūpinantis tvarka kiemuose, padarinys, tad nuobauda jai paskirta nepagrįstai.

16 Teismas nesutinka su tokiais pareiškėjos teiginiais.

ANK 417 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už sustojimą ir stovėjimą vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ir stovėti, sustojimą ir stovėjimą nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų, važiavimo tvarkos gyvenamosiose zonose ir kiemuose pažeidimą. Pažymėtina, kad ANK 417 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas yra priskiriamas prie formalių teisės pažeidimų, o tai reiškia, kad atsakomybei pagal šį pažeidimą kilti transporto priemonei pakanka vien stovėti ten, kur tai draudžia KET.

Pažymėtina, jog aplinkybė, kad daugiabučio namo kieme yra mažai vietų automobiliams statyti, ir visi namo gyventojai jau ilgą laiką stato savo automobilius nusižengimo protokole nurodytoje vietoje ir nurodytu būdu, nesuteikia teisės pareiškėjai savo automobilį statyti neleistinoje vietoje.

Atkreiptinas dėmesys, kad nei protokole, nei nutarime pareiškėjai nėra inkriminuotas eismo gyvenamojoje zonoje reikalavimų pažeidimas, jis yra nubaustas už KET XVII skyriaus, reglamentuojančio sustojimą ir stovėjimą, 150.5 papunkčio nuostatų pažeidimą, o jos yra taikomos ne tik kelyje, gatvėje ar sankryžoje, bet ir už kiekvieną automobilio sustojimą ar pastatymą transporto priemonių stovėjimui neskirtoje teritorijoje.

G. S. skundu prašo apsvarstyti galimybę taikyti jos atžvilgiu ANK 34 str. 6 d. nuostatas bei esant pagrindui neskirti administracinės baudos.

Remiantis teismų praktika, administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-54-489/2018, 17 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinė nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-28-303/2020, 24 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

Taigi, ANK 34 straipsnio 6 dalies normos taikymas siejamas su aplinkybių visuma, rodančia, kad sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principui. Tai gali būti itin nepalankiai susiklosčiusi situacija, arba konstatavimas, kad paskirta nuobauda ir dėl jos patiriami suvaržymai bus neproporcingi. Šiuo atveju G. S. vairuojamą automobilį paliko stovėti ant vejos. Teisiamojo posėdžio metu pareiškėja neneigė, jog automobilį paliko neleistojoje vietoje. ANK 417 str. 2 d. numatytas nusižengimas laikytinas baigtu, tuo atveju, jeigu automobilio vairuotojas pasišalina nuo automobilio palikdamas jį stovėti draudžiamoje vietoje. Nagrinėjamu atveju neginčijamai nustatyta, kad pareiškėja buvo pasišalinusi nuo draudžiamoje vietoje palikto stovėti automobilio. Taigi, ta nurodyta aplinkybė, jog automobilis buvo paliktas neteisingai nurodant nusižengimo adresą, nėra teisiškai reikšminga tinkamam jo nusižengimo kvalifikavimui. Pažymėtina ir tai, jog G. S. yra bausta už analogiško nusižengimo padarymą.

Teismas konstatuoja, jog G. S. paskirta nuobauda – minimali įstatymo sankcijoje numatyta 60 Eur dydžio bauda, yra teisėta ir pagrįsta. Paskirtą nuobauda yra protinga, proporcinga padarytam nusižengimui bei atitinkanti administracinės nuobaudos tikslus. Taip pat jokių išskirtinių aplinkybių, kurioms esant būtų pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalį, nenustatyta, todėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2022-05-30 nutarimas paliekamas nepakeistu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 644 straipsniu, 646 straipsniu, teismas

Nutaria:

G. S. skundo netenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiosios specialistės Virginijos Bartkevičienės 2022 m. gegužės 30 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. SAVAD-13-ANR_N-6227-2022, palikti nepakeista.

Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius