Panevėžio apygardos teismo nutartis

2018-06-18 · Civilinė byla Nr. 2A-425-278/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-01-29Utenos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2018-06-18Panevėžio apygardos teismas
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-06-18
Bylos Nr.
2A-425-278/2018
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00840-2017-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolė Danguolė Smetonienė, Margarita Dzelzienė, Birutė Valiulienė
Atsakovas
P. T.
Ieškovas
O. V.
Išvadą teikia
Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. 2A-425-278/2018

teisėjas Rimvydas Žukauskas Teisminio proceso Nr. 2-54-3-00840-2017-6

Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.3.5.2.1; 3.2.4.11; 3.3.1.14; 3.3.1.18.1
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2018 m. birželio 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Margaritos Dzelzienės, Nijolės Danguolės Smetonienės, Birutės Valiulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo P. T. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-136-477/2018 pagal ieškovės O. V. ieškinį atsakovui P. T., institucijai teikiančiai išvadą byloje – Zarasų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui (toliau – VTAS), dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė O. V. patikslintu ieškiniu prašė teismą priteisti iš atsakovo P. T. išlaikymą nepilnametei dukrai G. T., gim. (duomenys neskelbtini), po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, išlaikymą priteisiant nuo kreipimosi į teismą dienos. Nurodė, kad ji viena išlaiko dukrą, o dukters tėvas atsisako gera valia teikti išlaikymą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Pirmosios instancijos teismas 2018-01-29 sprendimu ieškinį tenkino ir iš P. T. nepilnametei dukrai G. T. priteisė materialinį išlaikymą po 200,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2017-09-12) iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų tvarkytoja, uzufrukto teise, skyrė ieškovę O. V..Teismas nustatė, jog ieškovė viena augina du vaikus, nedirba, yra socialiai remtina ir gauna minimalias pajamas, nepilnametė dukra G. T. gyvena su motina, o atsakovas išlaikymo neteikia. Konstatavo, jog byloje nėra duomenų, kad atsakovas yra nedarbingas ar neįgalus. Įvertinęs, jog atsakovas P. T. apie nagrinėjamą civilinę bylą buvo informuotas tinkamai, tačiau nustatytais terminais nepateikė jokių prieštaravimų dėl ieškovės reikalavimų, į teismo posėdį neatvyko, darė išvadą, jog P. T. sutinka su ieškovės pareikštais reikalavimais ir jų neginčija.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas P. T. prašo 2018-01-29 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.Nurodo, kad nesutinka su teismo sprendimu, nes neturi finansinių galimybių teikti priteisto išlaikymo dydžio, be to, teigia, jog nebuvo informuotas apie vykstantį civilinį procesą.Tvirtina, jog skundžiamas sprendimas buvo priimtas tik todėl, kad jis neturėjo galimybės dalyvauti teismo posėdyje, nes jam nebuvo įteikti jokie procesiniai dokumentai, nežinojo kur viešo paskelbimo būdu yra skelbiami teismo pranešimai ir neturėjo objektyvios galimybės su jais susipažinti. Nurodo, kad teismas, nors ir turėjo galimybę, tačiau neišnaudojo visų įmanomų priemonių jo gyvenamajai vietai nustatyti. Teigia, jog teismas neužklausė apie jo gyvenamąją vietą VTAS specialistės, kuri nurodė, jog bendravo su juo prieš pateikdama išvadą byloje, be to, jo faktinę gyvenamąją vietą žinojo ir ieškovė, tačiau ieškinyje sąmoningai nurodė klaidingą jo adresą. Mano, jog teismas taip pat galėjo pasinaudoti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 132 straipsnyje įtvirtinta galimybe skelbti jo paiešką arba skirti kuratorių. Nurodo, kad nesiėmęs nurodytų veiksmų teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso nuostatas bei atėmė iš jo teisę būti išklausytam. Tvirtina, jog jei būtų žinojęs apie vykstantį teismo procesą būtų svarstęs taikos sutarties sudarymo galimybes arba teikęs atsiliepimą, kitus bylai reikšmingus dokumentus. Teigia, jog neturi jokių objektyvių galimybių teikti priteisto išlaikymo dydžio, ką nustatė ir pats teismas, išsireikalavęs duomenis apie jo turtinę padėtį, tačiau teismas nenustatė koks išlaikymo dydis yra proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai.Atsiliepimo į pateiktą apeliacinį skundą ieškovė O. V. nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinis skundas atmestinas.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas P. T. apeliaciniu skundu, be to, absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

10. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas iš apelianto P. T. priteisė šalių nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teismui padavimo dienos iki dukters pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Apeliantas teigia, jog teismas tinkamai jo neinformavo apie O. V. pareikštą reikalavimą, be to, nenustatė tikrųjų nepilnametės dukters poreikių bei jo galimybių teikti priteistą išlaikymą.

11. Byloje nustatyta, jog ieškovė O. V. 2017-09-12 kreipėsi į teismą dėl išlaikymo nepilnametei dukrai G. priteisimo ir ieškinyje, pagal CPK 111, 135 straipsnių reikalavimus, nurodė paskutinį žinomą atsakovo P. T. gyvenamosios vietos adresą – (duomenys neskelbtini) (b.l. 3). Nustatyta, kad ieškinio nuorašas su priedais bei kiti procesiniai dokumentai, nurodytu atsakovo gyvenamosios vietos adresu, buvo išsiųsti 2017-09-13 ir pakartotinai 2017-09-27, tačiau jie nebuvo įteikti ir 2017-09-25 bei 2017-10-31 grąžinti teismui, adresatui jų neatsiėmus pašte per siuntos saugojimo terminą (b.l. 16-17). Byloje nustatyta, kad, patikrinęs gyventojų registro duomenis, teismas nustatė, jog P. T. deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), tačiau ir minėtu adresu procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko – dokumentai grąžinti teismui, gavėjui neatsiėmus siuntos pašte. VSDFV duomenimis teismas nustatė, kad P. T. niekur nedirba (b.l. 20-23). Esant paminėtoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas 2017-12-29 priėmė nutartį procesinius dokumentus P. T. įteikti viešo paskelbimo būdu. Šaukimai į vyksiančius teismo posėdžius atsakovui taip pat buvo išsiųsti ieškovės nurodytu bei atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresais (b.l. 27-28).

12. Civilinio proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalis numato, jog, kai nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų dalyvaujančiam byloje asmeniui įteikti asmeniškai ir nėra galimybės arba nepavyksta procesinių dokumentų įteikti kodekso 123 straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka – tai yra, neradus adresato, nepavykus įteikti kuriam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių šeimos narių, o jeigu ir jų nėra, – darbovietės administracijai, procesiniai dokumentai įteikiami kodekso 129, 130 straipsniuose nustatyta tvarka (procesinių dokumentų įteikimas naudojantis kuratoriaus paslaugomis ir viešo paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje būdu). Nagrinėjamu atveju procesinių dokumentų, nei ieškovės nurodytu, nei atsakovo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, P. T. neįteikus ir nesant duomenų apie jo darbo vietą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog visos CPK numatytos galimybės įteikti procesinius dokumentus atsakovui yra išnaudotos ir, kaip minėta, 2017-12-29 nutartimi dokumentus nusprendė įteikti viešo paskelbimo būdu. Toks teismo pasirinktas dokumentų įteikimo būdas laikytinas tinkamu atsakovo informavimu apie procesą. Apelianto teiginiai, jog teismas turėjo pagrindą skirti kuratorių, skelbti jo paiešką, atmestini, nes kuratorius skiriamas tik priešingos šalies, kuri siekia atlikti skubius procesinius veiksmus, prašymu ir sąskaita (CPK 39 straipsnis), tuo tarpu paieškos procedūra yra išimtinė priemonė (CPK 132 straipsnis), o šiuo atveju bylą buvo galima išnagrinėti ir neskelbiant atsakovo paieškos. Minėtą išvadą leidžia daryti sekančios aplinkybės.

13. Iš apeliacinio skundo matyti, kad, nurodydamas gyvenamąją vietą, P. T. skunde nurodė adresą, kuris teismui buvo nurodytas ir O. V. ieškinyje, tai yra (duomenys neskelbtini) ir kuriuo jam buvo siunčiami procesiniai dokumentai. Be to, apeliacinės instancijos teismui P. T. pateikė ir (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos socialinės paramos skyriaus 2018-02-28 Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą, kuris buvo atliktas tikslu nustatyti P. T. faktinę gyvenamąją vietą. Iš minėto akto matyti, kad ties punktu „deklaruota ar faktinė gyvenamoji vieta“ padarytas įrašas „(duomenys neskelbtini), faktinė gyv. v. (duomenys neskelbtini)“. Akto išvadoje nurodoma, jog P. T. gyvenamoji vieta atitinka su faktine gyvenamąją vieta. Sprendime dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo apelianto gyvenamoji vieta taip pat nurodoma (duomenys neskelbtini) (b.l. 47,50). Esant šioms aplinkybėms ir apeliantui nepateikus jokių įrodymų, kad procesinių dokumentų išsiuntimo minėtais adresais metu jis buvo išvykęs ar dėl kitų objektyvių priežasčių negalėjo dokumentų priimti, laikytina, jog apie jam skirtą korespondenciją apeliantui buvo žinoma. Minėta aplinkybė leidžia konstatuoti, jog P. T. nebuvo pakankamai aktyvus, gindamas savo teises ir teisėtus interesus, be to, neatmestina, jog vengė priimti teismo siunčiamus dokumentus, taip tikėdamasis išvengti tam tikrų procesinių pasekmių. Įvertintina ir ta aplinkybė, kad 2017-09-25 su juo bendravo Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistės, todėl darytina išvada, jog P. T. buvo žinoma apie O. V. teismui paduotą ieškinį, tačiau jis pats nesidomėjo bylos eiga (b.l. 18). Kiti apeliaciniame skunde nurodomi argumentai apie tai, jog teismas galėjo jo ieškoti per VTAS specialistes ir kt., pirmiau aptartų aplinkybių kontekste laikytini nereikšmingais. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog P. T. apie jam pareikštą ieškinį buvo informuotas tinkamai, nepažeidžiant Civilinio proceso kodekso nuostatų, todėl nėra pagrindo konstatuoti egzistuojant absoliutų teismo sprendimo negaliojimo pagrindą bei bylą pirmosios instancijos teismui grąžinti nagrinėti iš naujo. Dėl apelianto nurodomo jo teisės būti išklausytam pažeidimo, teisėjų kolegija pažymi, jog, nesutikimo su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir sprendimu motyvus jis nurodė apeliaciniame skunde, išdėstė savo poziciją dėl faktinių ir byloje įrodinėtinų aplinkybių, kas leidžia daryti išvadą, jog tokiu būdu jis pasinaudojo teise būti išklausytas.

14. Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnio 2 dalyje ir 3.192 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Vykdydami šią prievolę, tėvai užtikrina savo nepilnamečių vaikų teisę į tinkamam vystymuisi būtinas gyvenimo sąlygas, kurias sudaro vaiko poreikių maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui patenkinimas. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Įvertinus minėtas nuostatas, sprendžiant klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, kiekvienu konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į vaiko amžių bei protingus vaiko poreikius.

15. Spręsdamas klausimą dėl vaikams teikiamo išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti turtinę tėvų padėtį ir jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-259/2004; Nr. 3K-3-495/2009 ir kt.). Tačiau minėtas kriterijus nėra imperatyvus ir jis taikytinas priklausomai nuo konkrečios situacijos.

16. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, jo sveikatos būklę ir kt. (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2011). Nurodytų kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaikų išlaikymo, bet ir kitus su vaikais susijusius klausimus (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Minėtas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas lemia, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Jei yra pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., teismas ją turi vertinti vaiko interesų naudai, t. y. laikyti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195-915/2015).

17. Nustatydamas priteistino išlaikymo dydį nepilnametei dukrai iš P. T., išlaikymo dydį pirmosios instancijos teismas nustatė pagal vidinį įsitikinimą bei įvertinęs ieškovės turtinę padėtį, tai, jog ieškovė O. V. nedirba, registruota darbo biržoje, yra socialiai remtina, viena augina du vaikus, o jos pajamos sudaro 57 Eur už vaikus gaunamos išmokos. Įvertinus šalių dukters amžių, teisėjų kolegija konstatuoja, jog būtiniausiems dukters poreikiams patenkinti (maistui, aprangai, apavui, būstui, laisvalaikiui ir kt.) kas mėnesį būtina 300 Eur suma. Kadangi P. T. išlaikymo dukrai neteikia, todėl akivaizdu, jog ieškovės gaunamos pajamos negali užtikrinti net būtiniausių dukters poreikių. Teigdamas, jog iš jo priteistas išlaikymo dydis yra nepagrįstas, savo skaičiavimų dėl dukrai reikalingų lėšų dydžio, būtinų jos poreikių tenkinimui, apeliacinės instancijos teismui P. T. nepateikė (CPK 178 str.).

18. Iš bylos duomenų matyti, kad apeliantas registruotino turto neturi (CPK 179 str. 3 d.). Nors „Sodros“ pažymoje apie asmens įdarbinimus nurodyta, kad duomenų apie P. T. nėra, tačiau neatmestina, jog apeliantas gauna neoficialias pajamas, ką patvirtina teismui pateikta VTAS išvada, kurioje nurodoma, jog skyriaus specialistei bendraujant su juo dėl išlaikymo dukrai priteisimo, P. T. nurodė, jog dirba įvairius statybos darbus ir jo pajamų vidurkis yra apie 400 Eur. Šias aplinkybes VTAS atstovė patvirtino ir 2018-01-24 teismo posėdyje. Netikėti minėtais duomenimis teisėjų kolegija neturi pagrindo, jų apeliaciniame skunde neneigia ir apeliantas.

P. T. nepateikė įrodymų, jog turi kitų išlaikytinių, sveikatos sutrikimų, todėl teisėjų kolegija konstatuoja, jog būdamas jauno amžiaus, sveikas, darbingas, jis turi ne tik pareigą, bet ir realias galimybes pasirūpinti pajamų gavimu, kad galėtų tinkamai išlaikyti savo nepilnametę dukrą. Įvertintina aplinkybė, jog ieškovė O. V. suteikia šalių dukrai būstą, jai tenka kasdieninė vaiko priežiūra ir poreikių tenkinimas, todėl teismas pagrįstai nurodė, kad nėra pagrindo perkelti vaiko išlaikymo pareigos vienai ieškovei, suteikiant galimybę atsakovui nusišalinti nuo prievolės vykdymo. Atsižvelgiant į pirmiau aptartas aplinkybes, kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog nagrinėjamoje byloje nebuvo ištirtos teisingam bylos išsprendimui reikšmingos aplinkybės, o įvertinus, jog apeliantas neįrodinėja savo turtinės padėties ir priteisto išlaikymo dydis nėra neprotingas, priteistas išlaikymo dydis laikytinas užtikrinančiu proporcingą pusiausvyrą tarp apelianto galimybių teikti paramą ir šalių nepilnametės dukters teisėtų interesų gauti jos poreikius tenkinantį išlaikymą. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos duomenis, nenustatė pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas neatskleidė bylos esmės ar iš esmės pažeidė bei netinkamai pritaikė materialinės ar proceso teisės normas. Dėl to paminėto, naikinti ar keisti skundžiamą sprendimą nėra teisinio pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2018 m. sausio 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjų kolegija: Margarita DzelzienėNijolė Danguolė SmetonienėBirutė Valiulienė