Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2022-05-31 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1474-369/2022

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-05-31
Bylos Nr.
1-1474-369/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36139-2021-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas
Kaltinamasis
M. J.
Nukentėjusysis
D. R.
Kategorijos
Baudžiamosios bylos Nr. 1-1474-369/2022
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36139-2021-0Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.6.2.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. gegužės 31 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant prokurorui Šarūnui Šimoniui,kaltinamajam M. J.,nukentėjusiajai D. R.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. J., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas

2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnį 2 dalį – šešių mėnesių laisvės apribojimo bausme,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (dvi veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. J. 2021 m. spalio 17 d. apie 19.30 val. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu pargriovė D. R. ant lovos ir tyčia sudavė jai kumščiais ne mažiau kaip keturis smūgius į galvą bei rankomis suėmęs jos kaklą smaugė. Šiais veiksmais M. J. sukėlė D. R. fizinį skausmą, padarė poodines kraujosruvas veide, pasmakrėje, kakle, dešinėje rankoje ir kojoje, odos nubrozdinimą kakle, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

2021 m. spalio 17 d. įvykdyta nusikalstama veika

Kaltinamasis M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad nukentėjusioji D. R. yra buvusi jo sugyventinė. Bute, adresu (duomenys neskelbtini) jie kartu gyveno apie (duomenys neskelbtini) metus, iki 2021 m. gruodžio mėnesio pabaigos. Šis butas priklauso buvusiai sugyventinei ir jos šeimos nariams. Bute trys kambariai, iš kurių viename gyveno sugyventinės sūnus su drauge. 2021 m. spalio 17 d. jis sugrįžo iš komandiruotės ir kartu su D. bute vartojo alkoholį. Jis gėrė degtinę, o ji alų. Kiek išgėrė, negali pasakyti, gal butelį degtinės. Tada jis atsigulė, o D. jo mobiliajame telefone surado kažkokį telefono numerį ir juo paskambino. Ten buvo moters numeris. Supykusi ji išmetė jo telefoną per buto langą. Jis išėjo ieškoti savo telefono. Jam sugrįžus viskas ir prasidėjo. Jis sėdėjo, o D. jam reiškė priekaištus. Vienu metu paėmusį puodelį trenkė jam per galvą ir prakirto. Tada jie apsistumdė. Jis D. pastūmė ir ši nukrito ant lovos. Gulinčios jos nemušė, smūgių jai nesudavė ir jos nesmaugė. Ji iškvietė policiją. Atvažiavo policija ir juos abu išvežė. Nežino, iš kur pas D. atsirado teismo eksperto nustatyti kūno sužalojimai. Gal kažkokie sužalojimai galėjo atsirasti, kai ją pastūmė. Nuo 2021 m. gruodžio 23 d. kartu su D. negyvena, bet pabendrauja telefonu. (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nesutinka atlyginti.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu įtariamasis M. J. kaltės nepripažino. Nurodė, kad gyvena bute, kuris priklauso jo sugyventinei D. R.. Su D. kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus. Kartu dar gyvena D. sūnus E. Š.. 2021 m. spalio 17 d. jis ir D. po pietų vartojo alkoholį. D. gėrė alų, o jis degtinę. Po to abu atsigulė į lovą. Jis snaudė, o D. „naršė“ jo telefone. Ji pažadino ir pradėjo priekaištauti dėl kažkokių moterų, nes telefone surado įtartiną numerį, kuriuo paskambino ir atsiliepė moteris. Dėl to D. buvo labai supykusi. Pykčio metu ji paėmė jo telefoną „Samsung“ ir išmetė pro langą. Tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jis nuėjo į lauką, ieškojo savo telefono. Telefonas buvo sudužęs. Jam sugrįžus, D. jo neįleido į butą. Prie buto durų jis stovėjo apie 10 min. ir beldė į duris. Buto duris atidarė D. sūnus E.. Jam nuėjus į kambarį D. vėl priekaištavo ir šnekėjo visokias nesąmones. Prie jo priartėjusi suduodavo delnu jam per veidą, gulėdama lovoje jį spardė. Jis piktai atsakydavo, kad ji kvaila ir panašiai. Bandė ją raminti, nes ji garsiai rėkė. Jis stūmė ją nuo savęs, kad jo nemuštų, o ji šaukė: „gelbėkit“. Kai jis sėdėjo ant lovos panarinęs galvą, šalia stovėjo puodelis su kava. D. priėjo, paėmė puodelį ir kokius 3 kartus puodeliu sudavė jam per galvą. Puodelis sudužo. Kažkokios šukės liko jos rankoje. Ji bandė supjaustyti jam rankas ir veidą. Pataikė į kairės rankos delną, giliai įpjovė, įdrėskė galvą. Jautė, kad jam iš galvos bėga kraujas. Jis dėjo kompresus prie žaizdų, o D. lakstė po kambarius ir pasakė, kad tuoj atvažiuos policija. D. jis nesmaugė, kumščiais į veidą jos nemušė. Prisipažįsta, kai ji puolė, tai nuo savęs ją stūmė. Stengėsi ją nustumti, kad jo nemuštų. D. stūmė į pečius, į rankas, nes gynėsi nuo jos smūgių. Nuo smūgių ji kelis kartus buvo nukritusi ant lovos. Atvyko policijos pareigūnai ir juos abu pristatė į policiją. Po to jį nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur sutvarstė žaizdas galvoje ir kairėje rankoje. D. visada pirma pradeda konfliktus, o po to kviečia policiją. Jis dirba, jo darbo vieta yra (duomenys neskelbtini). Namo grįžta tik savaitgaliais ir tai ne kiekvieną savaitgalį. Raktų nuo D. buto neturi (t.1 bl. 160-162). 2021 m. spalio 21 d. 23.33 val. įtariamajam M. J. buvo nustatytas 1,49 promilių girtumas (t. 1 b. l. 127).

Apklausta teisme nukentėjusioji D. R. nurodė, kad kaltinamasis M. J. pastoviai gyvendavo jos bute, tačiau dažnai išvykdavo į komandiruotes ar dar kur nors. Klausdavo pas ką, tačiau jis pastoviai meluodavo. 2021 m. spalio 17 d. kaltinamasis anksčiau sugrįžo iš komandiruotės. Po pietų parsivežė degtinės ir alaus. Jis pradėjo gerti degtinę, o ji gėrė alų. Išgėręs alkoholio kaltinamasis tampa agresyvus. Vienu metu jis griebė jos rankinę, kurioje buvo jos dokumentai, ir išmetė per buto langą. Po to pradėjo ją daužyti ir smaugti. Kai kaltinamasis ją mušė, norėdama apsiginti trenkė jam puodeliu. Namuose buvo jos sūnaus draugė vardu I., kurią ji kvietė į pagalbą, tačiau ji neatėjo. Nuėjusi į tualetą iškvietė policiją. Su atvykusiais pareigūnais ėjo į kiemą ieškoti jos rankinės ir ją surado. Kaltinamojo telefono per buto langą nemetė. Paleidus kaltinamąjį iš areštinės jis vėl apsigyveno jos bute. Sakė, kad ją labai myli. Dabar kartu negyvena.

2021 m. spalio 17 d. pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole nurodyta, kad D. R. pareiškė, jog 2021 m. spalio 17 d. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), apie 19.30 val. gulėjo lovoje. Jai gulint jos sugyventinis M. J. pradėjo ją smaugti ir sudavė jai kelis kartus kumščiais į galvos sritį. Ji pajuto stiprų fizinį skausmą. Bandydama apsiginti sudavė jam su kavos puodeliu per galvą (t.1 b.l. 1-4, 5-8).

?? Apklausta ikiteisminio tyrimo metu D. R. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu, 3-jų kambarių bute, kuris priklauso jai ir jos vaikams. Kartu gyvena sugyventinis M. J., jos sūnus E. Š. ir sūnaus draugė. Su M. (duomenys neskelbtini) metus gyvena kartu ir veda bendrą ūkį. 2021 m. spalio 17 d. apie pietus M. pradėjo gerti alkoholį. Išgėrė visą butelį 0,75 l degtinės ir dar kito nugėrė. Ji gėrė alų. Išgėrė 1 litrą 4 laipsnių stiprumo alaus. M., kai būna išgėręs, tampa agresyvus, neprognozuojamas. M. pirmas pradėjo konfliktą. Be jokios priežasties paėmė jos rankinuką ir išmetė pro langą į krūmus. Po to pargriovė ją ant lovos ir pradėjo abiejų rankų kumščiais mušti jai į veidą. Sudavė kokius 6-7 smūgius į galvos sritį. Praskėlė lūpą, po kaire akim įstatė mėlynę. Ant jos dešinės rankos taip pat liko mėlynės, įdrėskimai nuo jo suspaudimo, kai ją vertė ant lovos. Jis bandė toliau ją mušti, sugriebė už gerklės. Sąmonės ji nebuvo praradusi. Ji rėkė, šaukėsi pagalbos. Namuose tuo metu buvo sūnaus draugė I.. Ji šaukė: „I., ateik“. I. neatėjo, nes bijo M., bet ir policijos nekvietė. Ji sėdėjo ant lovos, o M. stovėjo šalia, aplink vaikščiojo. Kai jis prie jos pasilenkė norėdamas toliau ją mušti, ji paėmė nuo šalia stovėjusios siuvimo mašinos puodelį su kavos tirščiais ir sudavė vieną smūgį M. į galvą. Nuo smūgio puodukas sudužo. M. pradėjo bėgti kraujas iš galvos. Ji nubėgo į tualetą ir iškvietė policiją. Kai laukė policijos, M. jau buvo apsiraminęs. Atvyko pareigūnai, juos apklausė ir abu pristatė į policijos komisariatą. Kai atvyko pareigūnai, kartu su jais ieškojo išmesto rankinuko, kurį surado krūmuose. Nuo suduotų smūgių jautė fizinį skausmą. Apžiūrai pas teismo medikus užsirašė 2021 m. spalio 20 d. 14.00 val. Į polikliniką pas medikus ji nesikreipė. Įvykio dieną M. telefone nenaršė, jo telefono pro langą neišmetė. Kokiomis aplinkybėmis sudužo jo telefonas, nežino. Kokiomis aplinkybėms atsirado įpjovimas M. delne, ji nežino. Jis dirba (duomenys neskelbtini), ten ir gyvena viešbutyje, tačiau ne kiekvieną savaitgalį grįžta pas ją. Nežino, kur jis būna savaitgaliais, gal pas draugus, o gal pas kokią moterį. Prieš 3 mėn. buvo jį pagavusi su svetima moterimi (t.1 b.l. 14-15).

Analogiškus parodymus nukentėjusioji D. R. pateikė 2022 m. vasario 28 d. apklausta pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją (t.1 b.l. 116).

2021 m. spalio 26 d. specialisto išvadoje Nr. G2722/2021(01) nurodyta, kad D. R. padaryta poodinės kraujosruvos veide, pasmakrėje, kakle, dešinėje rankoje ir kojoje, odos nubrozdinimas kakle. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais (sužalojimus padariusio daikto (daiktų) identifikuoti negalima), ne mažiau 12 (dvylika) trauminių poveikių, iš kurių keturi į veidą būdingi smūgių sudavimui, sužalojimai kakle galėjo būti padaryti suspaudus kaklą pirštais (smaugiant), kiti sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kito asmens poveikyje, tiek pačiai užsigaunant. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis tiriamosios patikslintomis aplinkybėmis bei laiku, 2021 m. spalio 17 d.. Sužalojimai visumoje ir atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (t.1 b.l. 49).

Ikiteisminio tyrimo metu atlikus akistatą tarp įtariamojo M. J. ir nukentėjusiosios D. R., ji pareiškė, kad pasilieka prie ikiteisminio tyrimo metu duotų savo parodymų. Nurodė, kad ji gulėjo lovoje, o M. J. sėdėjo ant kėdės prie lango. Jis griebė jos rankinuką ir išmetė per langą į krūmus. Ji paklausė, kodėl jis mėto jos daiktus, tuo metu jau buvo atsisėdusi ant lovos. Jis be jokios priežasties pradėjo ją mušti kumščiu per veidą, į galvą, sudavė apie 6-7 smūgius, pargriovė ant lovos. Sugriebęs ją už kaklo pradėjo smaugti ir šnekėjo kažkokias nesąmones. Tada vėl pasilenkė virš jos ir norėjo toliau mušti. Ji griebė puoduką ir trenkė jam per galvą, kad nuo jos atstotų. Ji šaukė: „I., padėk“, bet ji neatėjo. Kai trenkė puoduku, sugyventinis iš karto apsiramino. Tada nuėjo į tualetą ir paskambino į policiją. Atvykę pareigūnai padėjo jai surasti rankinuką. Tyrėjai uždavus klausimą, kas pirmas pradėjo smurtauti, nukentėjusioji D. R. atsakė, kad sugyventinis, kai išmetė jos rankinuką. Nuo to ir prasidėjo. M. J. atsakė, kad D. visą laiką pradeda žodinius konfliktus. Kai ji išmetė per langą jo telefoną, jis išėjo į lauką ir jį surado, o sugrįžus į butą jie apsistumdė (t.1 b.l.62-63).

Iš bendrojo pagalbos centro pateikto telefoninio įrašo duomenų matyti, kad 2021 m. spalio 17 d. 19.44 val. D. R. paskambinusi BPC prašė, kad į jos namus atvyktų policija, nes jos neblaivus sugyventinis ją muša (t.1 b.l. 58).

2021 m. spalio 17 d. 19.52 val. pagal iškvietimą, adresu (duomenys neskelbtini) atvykę policijos pareigūnai naudojo „Body“ kameras. Šių kamerų vaizdo įrašai buvo perkelti į kitų objektų apžiūros protokolą. Protokole užfiksuota, kad buto duris atidaro moteris, kviečia pareigūnus užeiti. Visi užeina į kambarį. Kambaryje matyti vyras. Pareigūnai prašo papasakoti, kas atsitiko. Vyras ramiu balsu atsako, kad jis nežino, kuo ji nepasidalino, tegul ji pasakoja. Moteris sako, kad ją mušė, rodo mėlynę po kaire akimi. Pareigūnai sako, kad pas juos abu mato sužalojimus, todėl juos pristatys į komisariatą. Moteris aiškina, kad ji bandė apsiginti. Pareigūnas prašo, kad jie paaiškintų, kas čia įvyko. Vyras sako, kad moteris atėjo su kavos puodeliu, trenkė jam per galvą. Jis nežino, kas jai užėjo. Moteris sako, kad jis ją smaugė, ji bandė gintis, todėl jam trenkė. Pareigūnas prašo patikslinti, dėl ko įvyko konfliktas. Moteris atsako, kad jam psichiškos problemos, nusigeria ir pradeda mušti. Pareigūnas klausia, ar gulėjo psichiatrinėje. Vyras atsako, kad ji gulėjo, o jis kol kas dar ne. Vyro galvos kairėje pusėje matosi žaizda, kraujas. Pareigūnas klausia, ar jie abu šiandien vartojo alkoholį. Moteris atsako, kad ji gėrė alų, o vyras vodkę. Vyras sako, kad niekad nepradeda konfliktų. Moteris grįžta į kambarį, sako, kad jis išmetė jos rankinuką su visais daiktais pro langą (ranka rodo į langą). Vyras atsako, kad ji išmetė jo telefoną pro langą. Moteris rodo, kad jo telefonas čia. Jie tarpusavyje ginčijasi dėl išmestų daiktų. Pareigūnas prašo, kad jie papasakotų, nuo ko viskas prasidėjo. Vyras sako, kad jie gulėjo lovoje. Ji vis patraukdavo degtinės. Moteris sako, kad ji degtinės negeria. Vyras aiškina, kad jam vis priekaištavo dėl moters, kurią vadino "R.", po to, atsinešusi puodelį, trenkė jam per galvą. Moteris sako, kad jis meluoja, jis ją smaugė, ji bandė apsiginti ir puoduku jam trenkė. Pareigūnas klausia, ar jiems reikia greitosios. Abu atsako, kad nereikia. Moteris atidaro langą ir sako, kad išmetė jos rankinuką su visa kosmetika, sako, kad ją smaugė. Vyras kreipėsi į moterį, sako: „D., tu gi pati pradėjai“. Moteris sako, kad ji tik gynėsi. Vyras sako, kad jam supjaustė ranką su šukėm puoduko, stebisi, kodėl ji taip šneka, prašo, jog pasakotų teisybę. Pareigūnas dar kartą teiraujasi dėl greitosios. Moteris atsako, kad jai nereikia, tik mėlynės liko. Įjungus 2-ą vaizdo įrašą užfiksuota, kaip pareigūnas teiraujasi, kas dar šiame bute gyvena. Moteris atsako, kad sūnus su mergaite. Pareigūnas klausia, ar dažnai pas juos tokie konfliktai būna. Moteris atsako, kad pastoviai. Jai atrodo, jog jam (duomenys neskelbtini), nes blaivas taip nedaro. Kaip girtas, taip ir mušasi. Pareigūnas sako, kad reikia patikrinti jos blaivumą. Tikrinamas moters blaivumas. Ekrane matomi alkotesterio parodymai- 1,30. Įjungus 3-ą vaizdo įrašą užfiksuota, kaip moteris pasirašo, kad alkotesterio parodymai 1,30. Vyras sako, kad jam nelabai gerai (rodo į galvą). Pareigūnas klausia, gal jam greitąją reikia iškviesti. Moteris jam sako, kad jis (duomenys neskelbtini) ir vaidina.?Įjungus 4-ą vaizdo įrašą, užfiksuota, kaip pareigūnas sako, kad pradeda ikiteisminį tyrimą ir jie abu važiuoja į areštinę. Moteris sako, kad viskas buvo kitaip. Ji gynėsi nuo jo. Jis už gerklės ją smaugė. Pareigūnas klausia, dėl ko jis pradėjo smaugti. Moteris atsako, kad jam šizofrenija. Kai išgeria, jam reikia mušti moteris. Ne vieną kartą ją mušė. Pareigūnas kreipiasi į vyrą, klausia, dėl ko jis pradėjo smaugti. Vyras sako, kad taip nebuvo, nežino, kodėl ji taip kalba. Jie gulėjo lovoje, jis jai sakė, kad jam reikia pamiegoti, nes rytoj 5.00 val. reikia išvažiuoti į (duomenys neskelbtini), jis ten dirba, o ji vis patraukia (išgeria alkoholio). Jis prašė, kad leistų jam pamiegoti. Ji išvadino jį necenzūriniais žodžiais, o po to sudavė (jam) per galvą, tada jis ją pastūmė toliau, apsidraudžiant. Moteris nesutinka, kad taip buvo. Tikrina vyro blaivumą. Moteris vyrą vadina (duomenys neskelbtini), manipuliatoriumi, narcizu. Ekrane matomi vyro alkotesterio parodymai 2,27 (t.1 b.l. 60-61).

Teisme apklaustas nukentėjusiosios D. R. sūnus, liudytojas E. Š. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus. 2022 m. kovo 8 d. apklaustas liudytoju E. Š. nurodė, kad D. R. jo mama. Bute, adresu (duomenys neskelbtini), kartu su juo ir mama gyvena jo mergina vardu I.. M. J. mamos sugyventinis. Jį pažįsta apie 11-12 m. Jis kartu gyvena apie (duomenys neskelbtini) metus, bet su pertraukom, nes buvo išvykęs dirbti į užsienį, į kitus miestus. M. žmogus, kuris mėgsta alkoholį ir per išeigines beveik nuolat vartoja. Kiek įsivaizduoja, tai jis geria namuose, galimai su mama. Kai jis po darbų grįžta namo, jau būna po visko. Dažniausiai jie abu būna pavartoję alkoholio ir konfliktuoja tarpusavyje. Dėl ko kyla konfliktai, negali pasakyti. Jam neteko įsikišti į jų konfliktus. Jis nematė, kad M. naudotų smurtą prieš mamą, bet kitą dieną matydavo ant mamos kūno sužalojimus. Mama sakydavo, kad tai M. ją sumušė. M. yra impulsyvus žmogus. Negali pasakyti, ar mama jį provokuoja. Dėl konflikto 2021 m. rudenį nelabai prisimina tikslios datos, girdėjo, kad už sienos barasi mama ir M.. Jis stengiasi nesikišti į jų konfliktus, bet jam įstrigo, kad per langą buvo išmestas M. telefonas ir M. ėjo jo ieškoti. Mama tuo metu užrakino duris. M. raktų nuo buto neturi, todėl skambino į duris. Jis atidarė M. buto duris. Jis neatsimena, kas buvo toliau, nes per paskutinį pusmetį konfliktų ir sužalojimų buvo ne vienas (t.1 b.l. 119-120).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja I. S. parodė, kad gyvena pažymoje nurodytu adresu su draugu E. Š.. Šiame bute dar gyvena E. mama D. R. ir jos sugyventinis M. J.. Liudytoja šiame bute su E. gyvena (duomenys neskelbtini) metus. Jie turi atskirą kambarį. M. kažkur dirba kitame mieste ir grįžta tik savaitgaliais. M. grįžo 2021 m. spalio 15 d.. Sakė, kad D. jam paskambino ir pasikvietė, nors jis buvo suplanavęs vykti pas gimines į kažkokį miestą. M. sugrįžus jis su D. nuo penktadienio vartojo alkoholį. Ji girdėjo, kaip pakeltais tonais jie tarpusavyje konfliktavo. Į jų konfliktus ji nesikiša, nes jie būna gan dažni. Maždaug apie pietus D. išmetė M. telefoną pro langą. Kai jis išėjo ieškoti, užrakino duris ir jo neįleido. M. beldėsi, daužė duris. M. į butą įleido E.. E. išvažiavo į darbą ir sugrįžo prieš atvykstant policijai. D. su M. kaip ir apsiramino. Vakare D. atbėgo į jos kambarį ir skundėsi, kad M. ją muša, skriaudžia. Ji pasakė, kad pati išsikviestų policiją. Jai pasakė, kad ji pati M. įsileido, todėl ir turi spręsti savo problemą. Ant jos kūno smurto žymių liudytoja nepastebėjo. D. kelias dienas vartojo alkoholį ir jos veidas buvo patinęs, ar nuo gėrimo, ar nuo muštynių. Po kažkiek laiko D. į jos kambarį grįžo su telefonu. Rėkė, kad M. ją sumušė. D. rankos ir koja buvo ištepti krauju. Iš kur ant jos kraujas, ji nesuprato. Būdama jos kambaryje D. paskambino į policiją. M. tuo metu buvo kitame kambaryje. D. vis grįždavo pas M.. Ji (I. S.) girdėdavo D. balsą. Jie barėsi, keikėsi. D. vis ateidavo pas ją į kambarį ir sakydavo, kad M. ją muša. Ji sakė D., kad ramiai lauktų policijos jos kambaryje arba virtuvėje, bet D. neklausė. Ji (I. S.) nebuvo išėjusi pažiūrėti, kas ten vyksta, nes tai įprasta jų santykiuose ir nenorėjo veltis į šį konfliktą. Su M. jos santykiai geri. Jis mandagiai elgiasi, yra ramus žmogus, kol jo neišveda iš pusiausvyros. D. sugeba pati sukelti konfliktus, išprovokuoti, tai būna, kai ji išgėrusi. Kai būna blaivi, tai ji taip pat ramus žmogus. 2021 m. spalio 17 d. liudytoja girdėjo, kaip D. priekaištavo M. dėl neištikimybės, pinigų ir pan. Taip pat liudytoja girdėjo grumtynių garsus jų kambaryje, bet nematė. Kai atvažiavo policija, matė, kad M. galva kruvina. D. į namus sugrįžo pirmadienį. Po kaire akimi pas D. buvo mėlynė. Į jų namus ne vieną kartą buvo kviečiama policija, tačiau D. su M. susitaikydavo ir gyvendavo kartu (t.1 b.l. 45-46).

Byloje yra duomenys, kad 2021 m. lapkričio 11 d. prokuroro nutarimu ikiteisminis tyrimas D. R. atžvilgiu dėl to, kad ji 2021 m. spalio 17 d. apie 19.30 val. bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdama apsvaigusi nuo alkoholio (nustatyta 0,56 promilės alkoholio) žodinio konflikto metu sudavė M. J. kavos puodeliu per galvą ir sukėlė fizinį skausmą, buvo nutrauktas, nes M. J. ir D. R. susitaikė (t.1 b.l. 146).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo arba trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka bent vieno iš jų.

Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą kaltės nepripažino. Jis neneigė, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, tačiau tvirtino, kad konfliktą išprovokavo neblaivi jo sugyventinė, iškėlusi pavydo sceną dėl galimos jo neištikimybės. Pripažino, kad tarp jo ir D. R. įvyko santykių aiškinimasis. Tvirtino, kad nuo jos gindamasis fizinio smurto nenaudojo, tik ją pastūmė. Smūgių jai į veidą nesudavė ir jos nesmaugė. Priešingai, pati D. R. kėsinosi jį mušti ir kavos puodeliu praskėlė jam galvą. Kaip ant D. R. kūno galėjo atsirasti specialisto išvadoje konstatuoti kūno sužalojimai, paaiškinti negalėjo. Neneigė, kad kažkokie sužalojimai galėjo atsirasti, kai jie apsistumdė.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad M. J. kaltę patvirtina nukentėjusiosios D. R. (buvusios kaltinamojo sugyventinės), nuoseklūs parodymai apie jos atžvilgiu panaudotą smurtą, liudytojos I. S. parodymai, BPC pateikto telefoninio pokalbio įrašo stenograma, į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų Body vaizdo kamerų užfiksuoti duomenys, specialisto išvada, policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto. Teismas, įvertinęs minėtus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, kad M. J. būdamas apsvaigęs nuo alkoholio įvykusio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą sugyventinės D. R. atžvilgiu, sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė jos sveikatą. Specialisto išvadoje konstatuoti mažiausiai 12 trauminių poveikių, atlikti nukentėjusiosios atžvilgiu. Specialistas nustatė, kad iš 12 nustatytų trauminių poveikių, 4 trauminiai poveikiai būdingi smūgių sudavimui į veidą, o sužalojimai kakle galėjo būti padaryti suspaudus kaklą pirštais (smaugiant). Kitaip tariant, specialisto išvadoje konstatuoti D. R. sužalojimai atitinka nukentėjusiosios parodymus, kad kaltinamasis pargriovęs ją ant lovos sudavė smūgius kumščiu jai į veidą ir smaugė. Byloje esanti specialisto išvada kategoriškai paneigia M. J. parodymus, kad jis nesudavė nukentėjusiajai smūgių į veidą, jos nesmaugė, o tik pastūmė ant lovos ir nuo jos gynėsi.

BK 28 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtina, kad asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. BK 28 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad būtinosios ginties ribų peržengimas yra tuo atveju, kai tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata, jeigu gynyba aiškiai neatitiko kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikoma dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė pavojingas kėsinimasis, arba ginantis nuo įsibrovimo į būstą padaryta veika. Pagal susiformavusią teismų praktiką kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Jo pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, valstybės ar visuomenės interesams.

Vertindamas surinktus įrodymus teismas sprendžia, kad byloje nėra duomenų, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog kaltinamajam M. J. tikrai grėsė pavojingas, realus ar akivaizdus kėsinimasis į jo sveikatą ar gyvybę. Kaltinamasis akcentavo, kad konflikto metu nukentėjusioji savo rankų delnais sudavė jam per veidą, jam gulint lovoje spardė kojomis bei suduodama kavos puodeliu prakirto jam galvą, todėl nuo jos gindamasis ją pastūmė. Tačiau pažymėtina, kad kaltinamajam inkriminuojamas ne tik nukentėjusiosios pastūmimas, tačiau ir ne mažiau kaip 4 smūgių sudavimas jai į veidą ir jos smaugimas, todėl tokie kaltinamojo tyčiniai veiksmai negali būti pripažįstami kaip būtinoji gintis. Kaltinamas turėjo galimybę pasišalinti iš kambario, kuriame buvo nukentėjusioji, ar iš jos buto, dėl jos veiksmų iškviesti policiją, tačiau tai padaryta nebuvo. Neatmestina, kad nukentėjusioji galėjo sukelti tarpusavio konfliktą, tačiau kaltinamasis kaip fiziškai stipresnis asmuo neturėjo jokios teisės šio konflikto metu nukentėjusiosios atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, tuo labiau, kad būdamas 2020 m. lapkričio 5 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, turėjo suvokti, kokios pasekmės jo atžvilgiu gali kilti už nukentėjusiosios atžvilgiu įvykdytus smurtinius veiksmus. Bylą nagrinėjančiam teismui nekyla abejonių, kad M. J. veiksmuose yra visi nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, objektyvieji požymiai, t. y. tyčinis smurto prieš nukentėjusiąją panaudojimas ir įvykę tokio panaudojimo padariniai, sukeltas fizinis skausmas. Pažymėtina, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji duodami parodymus patvirtino, jog teismo nagrinėjamo įvykio metu jie buvo sugyventiniai. BK 248 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Kadangi M. J. smurtavo prieš savo sugyventinę, pastaroji aplinkybė sudaro pagrindą kaltinamojo padarytą nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip padarytą prieš šeimos narį. Pirmiau išdėstytų įrodymų ir aplinkybių visuma leidžia daryti išvadą, kad M. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

2021 m. gruodžio 23 d. įvykdyta nusikalstama veika

M. J. pateiktas kaltinimas, kad 2021 m. gruodžio 23 d. apie 16.00 val. bute esančiame (duomenys neskelbtini), buitinio konflikto metu sudavė ranka ne mažiau kaip du smūgius D. R. į kairį šoną, po ko ji nukrito. Šiais veiksmais M. J. sukėlė D. R. fizinį skausmą, padarė kairės blauzdos odos nubrozdinimą, kairio peties, žastų, nugaros, dešinio sėdmens, dešinės šlaunies, dešinio kelio, blauzdų poodines kraujosruvas, nežymiai sutrikdė jos sveikatą ir įvykdė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis M. J. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu kaltės nepripažino. Nurodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. sugrįžo iš komandiruotės ir atvyko į nukentėjusiosios butą. Sugyventinė jam atrodė keistai apsvaigusi, kaip prisigėrusi kokių vaistų, tačiau ji tai neigė. Tada jie dviese išgėrė alkoholio. Vienu metu sugrįžusi iš tualeto D. nukrito ant grindų ir taip atsitiko ne kartą. Tyčinių smūgių jai nesudavė. Nenorėdamas, kad ją gulinčią ant grindų pamatytų jos sūnus, tempė ją į lovą. Sekančią dieną jis išvažiavo. D. po savaitės kreipėsi į policiją ir nurodė, kad jis ją sumušė, tačiau ji viską išsigalvojo.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu M. J. kaltės nepripažino. Nurodė, kad D. R. pažįsta apie (duomenys neskelbtini) metų. Jie gyveno kartu. Turėjo bendrą biudžetą ir vedė bendrą ūkį. Iki įvykio jis gyveno pastoviai su D.. Pavasarį jis rado darbą ir prasidėjo jo komandiruotės į kitus miestus. Dabar jau 3 mėnesius dirba (duomenys neskelbtini) ir ten gyveno, bet kas 2 savaites važiuodavo pas D. į (duomenys neskelbtini). Ji niekada jo nevarė iš namų, kaip tik skambindavo ir prašydavo pas ją ateiti. Žino, kad D. turi problemų su (duomenys neskelbtini), gulėjo (duomenys neskelbtini) ligoninėje. Tuo metu jie dar nebendravo. Apie tai ji pati jam pasakojo. Pasakojo, kad jai buvo nustatyta (duomenys neskelbtini), turėjo (duomenys neskelbtini). Ji turi problemų su (duomenys neskelbtini), nes kasdien vartoja alų. Dėl D. jis turėjo porą ikiteisminių tyrimų. D. visada meluoja. Jos nemuša. Ji geria daug alaus, tai pati nugriūva, o kai nieko neatsimena, tada jį kaltina. Jis visada bando ją pakelti ir tada pas ją lieka tos mėlynės. Apie įvykį, kuris įvyko 2021 m. gruodžio 23 d., tikslaus laiko neatsimena, gali pasakyti, kad pas D. į butą jis atvyko apie 17.00 val. Ji buvo girta ir keista. Jai parvežė dvi skardines 5,2 laipsnių stiprumo alaus, o sau turėjo pusę butelio degtinės „Starka“. Jie kartu išgėrė. Ji gėrė alų ir dar su juo išgėrė 2 stiklines „Starka“. Tada D. pradėjo jam priekaištauti ir sakyti savo pretenzijas. Kai ji išgeria, visada tai daro. D. tą vakarą buvo 3 kartus nukritusi ant grindų. Jis D. kėlė, todėl ant jos kūno rado mėlynių. Konflikto tarp jų nebuvo. Jos nemušė ir smurto nenaudojo. Jie kartu nuėjo miegoti. 2021 m. gruodžio 24 d., kai jis atsikėlė, D. skundėsi, kad jai skauda visas šonas ir koja. Jis paaiškino, kad ji 3 kartus nugriuvo. Jis nesupranta, kodėl jį kaltina. Ji pati pastoviai prie jo priekabiauja, kai būna girta, pati nugriūna, o tada jį kaltina ir sako, kad gal jis ją sumušė. Ji kartais neatsimena net, kas įvyko po išgėrimo. Ją reikia gydyti tikrai. Kai pas ją neina, tada ji skambina ir prašo ateiti pas ją į namus. Jie tą dieną buvo tik dviese, niekas negalės paliudyti įvykio, kuris įvyko 2021 m. gruodžio 23 d.. Kol vyks ikiteisminis tyrimas, jis gyvens (duomenys neskelbtini) (t.1 b.l. 176-179).

Apklausta teisme liudytoja nukentėjusioji D. R. parodė, kad 2021 m. gruodžio 23 d. į jos butą atėjo neblaivus kaltinamasis ir pasiprašė pernakvoti. Užėjęs į butą jos klausė, kodėl neatsako į jo telefoninius skambučius, gyrėsi, kad dirbo (duomenys neskelbtini), kur vaikščiojo į viešnamį. Jai sugrįžus iš tualeto kaltinamasis stovėjo prie durų ir nieko nesakęs kumščiu du kartus trenkė jai į kairį šoną. Po smūgių ji nieko neatsimena. Pabudusi sekančios dienos ryte pajuto, kad jai skauda visą kūną. Ant vienos kojos ji negalėjo iš viso atsistoti. Jos chalatas buvo suplėšytas ir kaltinamasis jai liepė persirengti. Tai padariusi ji atsigulė į lovą. Ji klausė M. J., kas jai nutiko, o šis atsakė, kad ji buvo apdujusi ir griuvinėjo, nors tą dieną jokių tablečių nenaudojo. M. J. matė, kokia jos būsena, tačiau susiruošė ir išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Likusi viena pirmiausia paskambino sūnui ir pasakė, kad M. ją sumušė. Įvykio metu sūnus su mergina buvo išvažiavę į (duomenys neskelbtini). Jų namuose nebuvo. Po to ji paskambino kaimynei N. Č. ir jos paprašė atnešti ramentus. Kaimynei pasakė, kad sugyventinis ją vėl sumušė. Kaimynė atėjo ir vietoj ramentų atnešė vaistinio tepalo, kuriuo ją ištepė. Į policiją ji paskambino po kelių dienų, nes iš pradžių negalėjo apsirengti ir vaikščioti. Po šio įvykio kaltinamasis daugiau į jos butą nebegrįžo. Sūnus į namus sugrįžo po Kalėdų.

?? 2021 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo nurodyta, kad 2021 m. gruodžio 23 d. apie 16.00 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute neblaivus sugyventinis M. J. žodinio konflikto metu smurtavo prieš savo sugyventinę D. R. ir ranka du kartus trenkė jai į kairį šoną, ties šonkauliais. Dėl tokių M. J. veiksmų D. R. patyrė fizinį skausmą (t.1 b.l. 22-23).

?? 2021 m. gruodžio 28 d. apklausta liudytoja D. R. parodė, kad kartu su sugyventiniu M. J. gyvena jos bute (duomenys neskelbtini). Šiame bute jos sugyventinis deklaruotas. Anksčiau jos sugyventinis yra prieš ją smurtavęs ir ji kreipėsi į policiją. Jos bute gyvena ir jos sūnus E. Š., tačiau smurto atvejo metu jis buvo išvykęs. 2021 m. gruodžio 23 d. apie 16.00 val. jos sugyventinis M. J. grįžo iš komandiruotės. Sugyventinį kartais įsileidžia į namus, o kartais ne. Atsižvelgia, ar jis blaivus. Įvykio dieną jis atėjo į jos butą neblaivus ir vos pastovėjo ant kojų. Paprašė leisti pernakvoti, o rytą turėjo išvykti į (duomenys neskelbtini). Jie bendravo jos miegamajame. M. J. nuolat reiškė priekaištus, kad ji neatsiliepia į jo skambučius. Dėl šios priežasties įvyko žodinis konfliktas. Jai grįžtant iš tualeto, ties įėjimu į miegamąjį stovėjo M. J., kuris nieko nesakydamas du kartus ranka jai trenkė į kairį šoną ties šonkauliais. Ji pajuto fizinį skausmą ir nuo to momento nieko nepamena. 2021 m. gruodžio 24 d. apie 9.00 val. atsibudusi lovoje pajuto fizinį skausmą kairėje pusėje, šonkaulių dalyje. „X“ šonkaulio lūžis pas ją atsirado 2021 m. pavasarį, kai sugyventinis ją sumušė. Dėl šio įvykio į policiją ar medikus nesikreipė, tiesiog kentėjo. Kai ji atsibudo, sugyventinis gulėjo šalia jos lovoje ir pasakė, kad ji griuvinėjo. Atsikėlusi pastebėjo, kad jos chalato šonas suplėšytas. Nežino, ar tai padarė jos sugyventinis. Po kurio laiko sugyventinis pasiėmė savo daiktus ir išvyko į (duomenys neskelbtini). Iki 2021 m. gruodžio 28 d. ji nesikreipė į policiją, ar į med. įstaigą, nes nerado savo mobilaus ryšio telefono. Savo telefoną surado vėliau ir 2021 m. gruodžio 28 d. apie įvykį pranešė Bendro pagalbos centro telefonu 112. Po skambučio pas ją į butą atvyko policijos ekipažas bei greitosios medicinos pagalbos brigada, kuri ją pristatė į (duomenys neskelbtini) ligoninę. Smurto atvejo metu ji buvo blaivi, o jos sugyventinis neblaivus. Po įvykio sugyventinis nuolat jai skambina į mobilaus ryšio telefoną, tačiau ji neatsiliepia (t.1 b.l. 81-83).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji D. R. pateikė VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ((duomenys neskelbtini)) išduotą 2021 m. gruodžio 28 d. medicininių dokumentų išrašą / siuntimą. Šiame dokumente Anamneze nurodyta, kad pacientė skundžiasi kairės pusės krūtinės ląstos pusės skausmu. Traumos pobūdis – sužalojo kitas asmuo (t.1 b.l. 91-92).

2022 m. sausio 4 d. specialisto išvadoje Nr. G3586/2021(01) nurodyta, kad D. R. kūne nustatytas kairės blauzdos odos nubrozdinimas, kairio peties, žastų, nugaros, dešinio sėdmens, dešinės šlaunies, dešinio kelio, blauzdų poodinės kraujosruvos. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (daiktais), 6-14 parų laikotarpyje iki apžiūros, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2021 m. gruodžio 23 d.). Diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas nepagrįstas objektyviai medicininiais duomenimis, todėl kaip sužalojimas nevertinamas. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai 26 trauminiais poveikiais. Sužalojimuose neužsifiksavo individualūs žalojusio daikto (daiktų) požymiai. Sužalojimai nėra būdingi vienkartiniam griuvimui. Pagal sužalojimų lokalizaciją ir išsidėstymą pasakyti, kokioje padėtyje buvo tiriamoji sužalojimų padarymo jai metu, nėra galimybės. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiuojant kumščiais kitam asmeniui, tiek spardant, tiek suduodant kietu buku daiktu į sužalotas sritis, tiek ir pačiai tiriamajai griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais?(t.1 b.l. 97-99).

2022 m. vasario 28 d. apklausta pas Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji D. R. paliudijo, kad 2021 m. gruodžio 23 d., ji buvo namuose ir gulėjo lovoje. Vienu metu išgirdo durų skambutį ir suprato, kad kažkas atėjo. Į jos kambarį atėjęs sūnus pasakė, kad atėjo M. J., klausė ką daryti, nes jis prašosi pernakvoti. Sūnui pasakė, kad tegu M. eina pas savo draugus. Tačiau M. J. vis tiek užėjo į butą ir atėjo į jos miegamąjį. Užėjęs jos klausė, kodėl neatsako į jo skambučius. Jis klausė, kad R. S. skambino, ar ji skambino, ar jis skambino, klausė, ar ji skambino. Ji sakė, kad jai neskambino. M. J. atsigulė, o ji nuėjo į tualetą. Jai sugrįžus M. J. jau stovėjo ir trenkė jai kumščiu į kairės pusės šoną. Po šio smūgio ji nieko neatsimena. Atsibudo gruodžio 24 d. ryte. Jai visur skaudėjo. Kažkaip išlipo iš lovos, koją jai skaudėjo ir ji nukrito. Iš skausmo visiškai negalėjo kentėti. Galvojo, gal koja lūžo, gal kaulas išėjo iš vietos. Kojos negalėjo pajudinti. Paimdavo su abiem rankomis ir užtempdavo koją ant lovos. M. J. ruošėsi į (duomenys neskelbtini) važiuoti. Jis pasižiūrėjo autobusų, traukinių grafiką, apsirengė ir išvažiavo. Ją paliko tokiame stovyje. Ji galvojo, ką čia daryti, nes nieko pati negalėjo padaryti. Įgaliotinei neprisiskambino. Paskambino moterų tarnybai. Sakė kviesti policiją. Kai ji atsikėlė, pamatė, kad jos chalatas suplėšytas, mėlynės ant rankų, kojų, šone. Paklausė M. J., kas jai chalatą suplėšė, o jis atsakė, kad čia sudeginta. Pokalbis vyko kitos dienos rytą. Kažkaip sugebėjo persirengti ir atsigulė. Vėliau sūnui paskambino ir pasakė, kad M. J. ją tikriausiai sumušė, nes kodėl ji visa mėlyna. Sūnus tuo metu buvo su savo mergaite išvažiavęs Kalėdoms į (duomenys neskelbtini). Sūnus pasakė, kad nieko negali padaryti, ir į namus sugrįžo sekmadienį. Už poros dienų jai praėjo kojos skausmas. Ji pradėjo vaikščioti, paskambino policijai, iškvietė greitąją. Medikai ją nuvežė į ligoninę, atliko tyrimus ir išleido į namus. M. J. jos sugyventinis. Jie gyvena gal (duomenys neskelbtini) metus. Kai jis blaivus, tai normaliai sutaria, o kai girtas, tai triukšmas namuose. Anksčiau M. J. jos atžvilgiu yra smurtavęs. 2021 m. gruodžio 23 d. į jos butą atvykęs sugyventinis buvo neblaivus, o ji buvo blaivi. Prisimena du smūgius: du smūgiai buvo į kairės pusės šoną. Po to ji nieko neatsimena. Sekančios dienos ryte jai skaudėjo galvą ypatingai dešinėj pusėj, abi ausys buvo mėlynos, mėlynės ant rankų vidinėse pusėse, ant pečių, ant dešinės kojos šlaunies mėlynės, nugarą skaudėjo, patinus buvo. Daug mėlynių buvo. Tą rytą, kai prabudo, labai skaudėjo galvą, negalėjo dėl kojos paeiti, šoną skaudėjo. Ji paklausė M. J., iš kur sužalojimai pas ją, jis sakė, kad ji tablečių buvo apsivalgiusi ir pati krito. Jis visada klausia, ar ji prisimena ką nors ryte. Ji sakė prisimena, kad trenkė į šoną. Jokių tablečių nebuvo vartojusi, po smūgių į šoną ji nieko neatsimena. Kai jai sudavė smūgius į šoną, sūnus buvo jau išvažiavęs. Kai prabudo, tai paskambino kaimynei. Kaimynė N. Č. jai atnešė medicininio tepalo ir ją ištepė. Po šio įvykio sugyventinis nebuvo pas ją atvykęs. Jo rūbus sudėjo laiptinėje prie durų ir ten paliko (t.1 b.l. 116-117).

Apklausta teisme liudytoja N. Č. parodė, kad kaltinamąjį M. J. pažįsta. Praeitą vasarą jis pusę danties jai išmušė, tačiau jie nesusipykę. D. R. jos kaimynė. Prieš Kalėdas ar per Kalėdas D. paprašė, kad ji atneštų ramentus. Kadangi ramentų ji neturėjo, tai atnešė D. vaistų. Jai atėjus aiškiai buvo matyti, kad sumušta. Sakė, kad ją sumušė M.. Visas D. kūnas buvo mėlynėmis nusėtas. Gal prieš porą metų buvo atbėgusi pas ją nakvoti. Ir anksčiau ją matydavo sumuštą.

?? Apklausta ikiteisminio tyrimo metu N. Č. parodė, kad D. R. jos kaimynė. Jos sugyventinį M., jo pavardės nežino, pažįsta, tačiau artimai nebendrauja. Ne vieną kartą matė ant D. kūno mėlynes. D. gal du kartus buvo atbėgusi pas ją nakvoti, nes M. prieš ją smurtavo. Tai buvo pernai, ankstyvą rudenį, bet tikslios datos nepasakys. Negali tiksliai pasakyti, bet galimai smurto žymių ir nematė. Ji dažnai būna su mėlynėmis po akim, sako jog M. ją muša. M., kai išgeria, tampa agresyvus, smurtauja prieš D., nors ir sūnus kartu su jais gyvena. Jai atrodo, kad jis tai daro, kai sūnaus nėra namuose. Kai blaivus, M. ramus, geras, linksmas žmogus. M. pažįsta apie 3-4 metus, o D. – apie 10 metų. M. prieš ją yra smurtavęs. Tai buvo pernai vasarą, kai kartu šventė D. namuose. Ji su M. susibarė. Jis trenkė per veidą ir išmušė pusę danties. Jai teko bėgti iš namų su skirtingais batais. Jie susibarė, nes M. puolė mušti D., o ji užstojo. Į policiją jos nesikreipė. D. skųsdavosi, kad M. ją sumušė, tačiau ji nesupranta, kodėl priima tokį vyrą gyventi į savo namus. Į tyrėjos klausimus atsakė, kad nepamena, jog D. jai būtų skambinusi 2021 m. gruodžio mėn. Ji netepė D. kūno jokiu tepalu, net nežino, ar kokį ir turi. Pas ją namuose paskutinį kartą buvo gal tą vasarą, kai jis jai išmušė dantį. Su ja kartais susiskambina, bet nedažnai, į svečius nevaikšto. Ji tiesiog nenori klausytis, kaip D. pasakoja, koks jos M. negeras, nors ir toliau su juo gyvena. Kiek žino, dabar ji M. jau išvariusi ( t.1 b.l. 123-124).

Teisme apklaustas nukentėjusiosios D. R. sūnus liudytojas E. Š. prašė pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duotus parodymus. 2022 m. kovo 8 d. apklaustas liudytoju E. Š. nurodė, kad 2021 m. gruodžio mėn. konflikto neprisimena. Jam viskas susipainiojo dėl nuolatinių mamos ir M. konfliktų ir tų įvykių jis nesureikšmina. Per šventes jis buvo išvykęs į (duomenys neskelbtini). Nepamena, kad prieš tai būtų įleidęs M. į namus. Konflikto nematė, bet įtarė, kad konfliktas bus, nes jie abu buvo namie. Kai grįžo namo, tikslios datos pasakyti negali, mama sakė, kad ją vėl sumušė M.. Nuo to laiko M. jų bute negyvena. Nepastebėjo, kad mama būtų praradusi sąmonę, ar atmintį dėl alkoholio vartojimo. Prieš 15-20 metų mama susirgo (duomenys neskelbtini), bet negali pasakyti, ar šiuo metu ši diagnozė patvirtinta. Jis nematė, kad mama būtų vartojusi raminamuosius vaistus ar vaistus nuo (duomenys neskelbtini). Mama serga (duomenys neskelbtini) ir naudojasi inhaliatoriais. Jam neteko mamos gelbėti nuo M. agresyvaus elgesio. Kai jų konfliktai būdavo labai triukšmingi, kartais tekdavo įsikišti, nes buvo nesmagu prieš kaimynus. Tuo metu su M. jis gal ir apsižodžiuodavo, bet M. prieš jį nesmurtavo (t.1 b.l. 119-120).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Remiantis BPK 20 straipsniu, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaujantis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisI.i. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teismo vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus formuojamas išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus. Teismų praktikoje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, iš jų analizės turi logiškai išplaukti kaltinamojo kaltę bei kitas svarbias aplinkybes patvirtinančios išvados ir turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys.

Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą teismas daro išvadą, kad jų nepakanka, norint padaryti objektyvią ir neginčijamą išvadą, jog kaltinamasis M. J. 2021 m. gruodžio 23 d. apie 16.00 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš nukentėjusiąją D. R. ir padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis kategoriškai neigė, kad smurtavo prieš sugyventinę, tačiau pastaroji teigė priešingai. Byloje nėra liudytojų, kurie matė 2021 m. gruodžio 23 d. įvykius ir apie tai galėtų duoti parodymus. Pažymėtina, kad kaltinamojo parodymai, kad smurto sugyventinės atžvilgiu nenaudojo, kad ji pati būdama apsvaigusi ne kartą nukrito ant grindų ir jis ją paėmęs už pažastų kėlė į lovą, yra nuoseklūs. Ko negalima pasakyti apie nukentėjusiosios duotus parodymus. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu ji nurodė, kad 2021 m. gruodžio 24 d. ryte iš buto išvažiavus M. J. ji negalėjo paskambinti į bendrąjį pagalbos centą ir išsikviesti pagalbos, nes nerado savo telefono. Tačiau apklausta pas ikiteisminio tyrimo teisėją nukentėjusioji nurodė, kad išvykus sugyventiniui ji skambino telefonu įgaliotinei, moterų tarybai (jai patarė kviesti policiją), skambino sūnui ir pastarajam pasakė, kad ją tikriausiai sumušė M. J., nes ji visa sudaužyta. Paskambino kaimynei N. Č., kuri atėjusi jai atnešė medicininio tepalo. Apklausta teisme minėta liudytoja patvirtino nukentėjusiosios parodymus, tačiau apklausta ikiteisminio tyrimo metu, 2022 m. kovo 15 d. N. Č. pareiškė, kad D. R. jai neskambino ir jokio medicininio tepalo jai nenešė, nes paprasčiausiai tokio neturi. Paskutinį kartą D. R. bute ji buvo 2021 m. vasarą, kai kartu su D. ir jos sugyventiniu kažką šventė ir nuo M. gavo į dantis. Kaip vienas iš kaltinamojo kaltės įrodymų buvo specialisto išvados duomenys apie nukentėjusiajai nustatytus kūno sužalojimus, jų lokalizaciją. Tačiau pažymėtina, kad specialistas nustatęs 26 trauminius poveikius, neatmetė galimybės, kad jie galėjo atsirasti pačiai tiriamajai (D. R.) griuvinėjant ir kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, o būtent taip tvirtina kaltinamasis M. J.. Specialistas taip pat išvadoje pasisakė, kad VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės ((duomenys neskelbtini)) D. R. diagnozuotas krūtinės ląstos sumušimas nepagrįstas objektyviai medicininiais duomenimis, nors D. R. tvirtino, kad kaltinamasis jai sudavė du smūgius į šonkaulius. Įvertinus specialisto išvados aprašomojoje dalyje nurodytus visus nukentėjusiosios sužalojimus, pažymėtina, kad jų didžioji dauguma yra nustatytos poodinės kraujosruvos nukentėjusiosios žastuose, kas patvirtina kaltinamojo parodymus, kad rankomis sugriebęs už nukentėjusiosios žastų, į lovą tempė apsvaigusią ir ant grindų gulinčią sugyventinę. Kaltinamasis pripažino, kad nagrinėjamo įvykio metu buvo išgėręs, todėl akivaizdu, kad didelio švelnumo ir rūpestingumo tempiant nukentėjusiąją į lovą iš jo pusės nereikėtų tikėtis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pati nukentėjusioji savo parodymuose nurodė, jog atsikėlusi 2021 m. gruodžio 24 d. pajuto, kad jai labai skauda koja ir bandydama atsistoti nugriuvo, todėl neatmestina, kad kažkokios jai nustatytos kraujosruvos galėjo atsirasti ir šio kritimo metu. Pažymėtina ir tai, kad 2021 m. spalio 17 d. įvykusio konflikto metu buvo nustatytas kaltinamojo ir nukentėjusiosios kivirčo motyvas. Konfliktas kilo nukentėjusiajai įtarus sugyventinio neištikimybę ir išmetus jo telefoną per langą. Dėl galimo 2021 m. gruodžio 23 d. įvykio nukentėjusioji taip ir nenurodė, kodėl pasak jos kaltinamasis jai du kartus sudavė į šonkaulius. Nukentėjusiosios teigimas, kad neblaivus kaltinamasis visada muša moteris, nes yra narcizas ir (duomenys neskelbtini), negali būti pagrindu pripažįstant M. J. kaltu dėl nukentėjusiosios nurodyto 2021 m. gruodžio 23 d. įvykio. Pažymėtina ir tai, kad nukentėjusiosios parodymai turi būti vertinami labai kruopščiai visų įrodymų kontekste, nes ji nėra linkusi nurodyti jai nenaudingas aplinkybes. Taip dėl 2021 m. spalio 17 d. įvykio nukentėjusioji kategoriškai neigė, kad išmetė kaltinamojo telefoną per langą, nors tokią aplinkybę patvirtino net jos pačios sūnus E. Š..

BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pažymėtina, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Paminėtina ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

Įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinkus įrodymus teismas daro išvadą, kad nepakanka duomenų nustatyti, jog M. J. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Teismo nuosprendžiu pripažinus jį kaltu, toks nuosprendis negalėtų būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, nes būtų pažeisti baudžiamosios atsakomybės ir bausmės paskirtis, tikslai ir principai. Pagal teismų praktiką tada, kai nagrinėjant bylą teisme nustatoma, kad nusikalstama veika, apie kurią buvo pateikta informacija kaip apie nusikalstamą, nebuvo padaryta arba padaryta veika neatitinka baudžiamojo įstatymo numatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties, priimamas išteisinamasis nuosprendis remiantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, t. y. nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-455/2014, 2K-289-693/2017). Remiantis išdėstytu, teismas sprendžia, jog M. J. turi būti išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Dėl M. J. skirtinos bausmės

Teismas, skirdamas bausmę M. J., vadovaujasi BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatomis. Visų pirma, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas vienas tyčinis nesunkus smurtinis nusikaltimas prieš šeimos narį, veika baigta. Teismas nenustatė kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Tuo tarpu jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo tam įtakos (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį M. J. – yra vidutinio amžiaus, nevedęs, dirbantis, praeityje teistas už analogišką nusikalstamą veiką prieš nukentėjusiąją D. R., baustas administracine tvarka. Teismo vertinimu, M. J. nėra išskirtinai neigiama asmenybė ar linkęs sistemingai daryti nusikaltimus, tačiau matyti, jog jam būdingas polinkis smurtauti. Atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytas kaltinamąjį ir jo padarytą veiką apibūdinančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad už nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 2 dalyje, padarymą M. J. skirtina laisvės apribojimo bausmė jos dydį nustatant neviršinantį šios bausmės rūšies vidurkio. Įvertinus nusikalstamos veikos padarymo priežastis, vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu, 5 dalies 2, 4 punktais, bausmės vykdymo metu kaltinamajam uždraustina vartoti psichiką veikiančias medžiagas, privaloma toliau dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nesilankyti nukentėjusiosios D. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ir su ja nebendrauti. Jam skirtina BK 67 straipsnio 3 dalyje, 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kas, teismo nuomone, turėtų daryti teigiamą įtaką jo elgesiui. Kaltinamajam M. J. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, naikintina.

Civiliniai ieškiniai

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys dėl nukentėjusios D. R. gydymo išlaidų – 141,70 Eur (t. 1 b.l. 102-106), bei prašymas priteisti 5% metinių palūkanų už teismo priteistą sumą nuo nuosprendžio įsiteisėjimo iki visiško žalos atlyginimo paliktinas nenagrinėtas. Iš gydymo paslaugų apskaitos išrašo matyti, kad visos gydymo paslaugos buvo suteiktos D. R. laikotarpiu nuo 2021 m. gruodžio 28 d. iki 2022 m. sausio 20 d., tai yra jos sietinos su 2021 m. gruodžio 23 d. jos patirtų sužalojimų gydymu. Kadangi dėl 2021 m. gruodžio 23 d. padarytų sužalojimų M. J. yra išteisintas BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, ieškinys paliktinas nenagrinėtas (BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Vadovaujantis BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje (2021 m. spalio 17 d. veika), ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu toliau dirbti ar būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, nesilankyti nukentėjusiosios D. R. gyvenamojoje vietoje, (duomenys neskelbtini) ir su ja nebendrauti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės atlikimo laikotarpiu šešis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto c) papunkčiu, 66 straipsnio 2 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi, į M. J. paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2021 m. spalio 18 d. 22.00 val. iki 2021 m. spalio 19 d. 8.19 val. (vieną parą), ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

M. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, požymių (dėl 2021 m. gruodžio 23 d. nusikalstamos veikos).

(duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – voke esančią CD skaitmeninę laikmeną (prisegtą prie bylos viršelio), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Išaiškinti M. J., jog laisvės apribojimo bausmės vykdymą reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 46-49 straipsniai bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnis.

1. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: 1) atvykti į probacijos tarnybą per tris darbo dienas nuo teismo nuosprendžio (nutarties), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo arba probacijos tarnybos šaukimo gavimo; 2) laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones arba auklėjamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; 3) pranešti probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų;

2. Laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti intensyvią priežiūrą, paskirtas baudžiamojo poveikio priemones, įpareigojimus ir (ar) draudimus kitomis šio kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis arba įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui.

3. Jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal šio kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Bausmę vykdo nuteistojo gyvenamosios vietos probacijos tarnyba ((duomenys neskelbtini) – Lietuvos probacijos tarnybos (duomenys neskelbtini) regiono skyrius, (duomenys neskelbtini), el.p. (duomenys neskelbtini)@probacija.lt). Daugiau informacijos galima rasti http:// www.kaldep.lt.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas