Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Simona Dementavičienė, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, uždarosios akcinės bendrovės „Erdvė profesionalams“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. spalio 30 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos ieškinį atsakovams Palangos miesto savivaldybės administracijai, uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Adiurate“, UAB „Ritata“, UAB „Kuberas“, UAB „Possessio“, UAB „IPS technik“, UAB Mėguvos vila, UAB „Hortisas“, UAB „Skogas“, mažajai bendrijai (toliau – MB) „Saulės ir vėjo namai“, MB „Sweet sun“, MB „Laserprime“, MB SG Invest, MB Monrai, G. B., D. B., M. B., R. B. (R. B.), R. N., A. K., I. K., Z. K., A. P., L. N., K. T., L. K., G. T., K. Š., A. P., I. P., R. T., R. A., L. B., G. S., A. V., E. Š., R. A., R. K., A. V., M. Š., R. P., J. P., E. T., J. J. (J. J.), I. J., N. G. dėl Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 11 d. išduoto leidimo Nr. (duomenys neskelbtini) dalies galiojimo panaikinimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, UAB „Senva“, MB „Kroop investment“, Ž. B., V. R., J. T., V. R., L. Š., Š. G., R. T., K. S., O. O. (O. O.), A. W., M. W. (M. W.), UAB „Erdvė profesionalams“, UAB „SME Capital 3“ ir UAB „P. C.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka objektas – pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių – įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo – panaikinimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

12. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas toliau pasisako tik dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties atskirojo skundo argumentų pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnis).

13. Iš byloje esančių ir Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko (toliau – Liteko) duomenų apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad Klaipėdos apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-305-995/2025 pagal ieškovės ieškinį, kuriuo ji, be kitų reikalavimų, prašo: panaikinti Palangos miesto savivaldybės administracijos 2023 m. gruodžio 11 d. leidimo statyti naują (-us) statinį (-ius) Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – statybą leidžiantis dokumentas) galiojimo dalį, kuria suteikiama teisės statyti 57 naujus statinius žemės sklypuose; įpareigoti statytojus per 12 mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pastatams, esantiems žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), parengti teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkančią projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą; ir kita.

14. Atsakovei nuosavybės teise priklauso 613/1557 dalys žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – žemės sklypas), ir butas / patalpa – butas, esantis (duomenys neskelbtini) (toliau – butas).

15. Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs Plungės apylinkės teismas) nagrinėjamoje civilinėje byloje priimta 2024 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones, kuriomis, be kita ko, nutarė atlikti įrašą viešame registre dėl žemės sklypo ir jame stovinčio pastato, kuriame yra butas, nuosavybės teisės perleidimo draudimo.

16. Trečiasis asmuo (apeliantas) pateikė prašymą panaikinti Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones pastatui, kiek tai susiję su butu, leidžiant butą perleisti. Klaipėdos apylinkės teismas (buvęs Plungės apylinkės teismas) 2024 m. spalio 30 d. nutartimi šio prašymo netenkino.

17. Trečiasis asmuo (apeliantas), nesutikdamas su skundžiama nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, argumentuodamas, kad, be kita ko, pastatas, kuriame yra butas, iš esmės atitinka projektinę dokumentaciją, pagal kurią buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, buto savininkas gali įteisinti statybos padarinius, bet atsakovė to nedaro. Trečiasis asmuo (apeliantė) pažymėjo, kad ji nuo buto preliminariosios pirkimo–pardavimo sutarties yra sumokėjusi beveik 66 proc. buto kainos, bet negali juo naudotis, nes nėra savininkas, taip pat negali sudaryti jo pirkimo–pardavimo sutarties ar sprendimu pripažinti preliminariąją sutartį pagrindine. Atskirajame skunde taip pat nurodoma, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia ekonomiškumo ir proporcingumo principus.

18. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir / ar panaikinimo (ne)pagrįstumo klausimą, neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju.

19. Minėta, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi nutarė atlikti įrašą viešame registre dėl pastato, kuriame yra butas, nuosavybės teisės perleidimo draudimo. Taigi, šia nutartimi buvo pritaikytos CPK 145 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos laikinosios apsaugos priemonės. Atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką disponavimo turtu ribojimų nustatymo paskirtis yra konservacinė, o tokių ribojimų tikslas – išsaugoti ginčo objektą bei jo teisinį statusą nepasikeitusius iki ginčo teisme išnagrinėjimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1541-330/2020).

20. CPK 149 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi. CPK 149 straipsnio 1 dalyje tiesiogiai nenurodyti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo pagrindai. Aktualioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad sisteminė CPK nuostatų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, analizė leidžia teigti, jog teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti panaikinamos, jei dėl pasikeitusių aplinkybių išnyko šių priemonių taikymo pagrindas arba laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principų reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2023 m. rugsėjo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-832-934/2023; 2023 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1061-407/2023).

21. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas 2024 m. liepos 19 d. nutartimi pritaikė laikinąsias apsaugos priemones iš esmės atsižvelgdamas į tai, kad ieškovė įrodė sąlygų, reikalingų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui, egzistavimą, taip pat tai, kad pritaikius laikinąją apsaugos priemonę, bus užkertamas kelias bylos nagrinėjimo metu pakisti esančiai situacijai bei atsirasti naujiems ginčo turto savininkams, kurių atsiradimas apsunkintų ar net padarytų neįmanomu ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, trečiasis asmuo (apeliantas), prašydamas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turėjo įrodyti, kad situacija yra pasikeitusi arba pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis galiojimas būtų neekonomiškas ar neproporcingas laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiamiems tikslams. Esamu atveju trečiasis asmuo (apeliantas) to neįrodė.

22. Minėta, kad trečiasis asmuo (apeliantas) atskirajame skunde teikė argumentus, susijusius su tuo, kad pastatas, kuriame yra butas, atitinka projektinę dokumentaciją, kurios pagrindu yra išduotas statybą leidžiantis dokumentas, ką, trečiojo asmens (apelianto) teigimu, įrodo byloje esantys duomenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad pastato, kuriame yra ginčo butas, atitikimas projektinei dokumentacijai ir statybą leidžiančio dokumento išdavimo teisėtumas bei jo tolesnis (ne)galiojimas yra civilinėje byloje Nr. e2-305-995/2025 nagrinėjamo ginčo dalykas, dėl kurio gali būti pasisakoma tik pirmosios instancijos teismui išnagrinėjus ginčą iš esmės ir priimant galutinį procesinį dokumentą, tačiau ne sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (ne)panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas dėl nurodyto trečiojo asmens (apelianto) argumento plačiau nepasisako.

23. Apeliacinės instancijos teismas taip pat atmeta kaip nepagrįstus atskirojo skundo argumentus, susijusius su tuo, kad panaikinus laikinąsias apsaugos priemones tik buto atžvilgiu, trečiasis asmuo (apeliantas) galės sudaryti buto pirkimo–pardavimo sutartį ar teismas sprendimu galės pripažinti preliminariąją buto pirkimo–pardavimo sutartį pagrindine sutartimi, o trečiasis asmuo (apeliantas), tapęs buto savininku, galės įteisinti statybos darbus. Trečiasis asmuo (apeliantas) prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo akcentavo tai, kad Klaipėdos apygardos teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-618-440/2024 pagal trečiojo asmens (apelianto) ieškinį atsakovei dėl preliminariosios buto pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir nurodė, kad atsakovė iš esmės sutinka perleisti ginčo butą, tačiau tenkinti trečiojo asmens (apelianto) (kitoje byloje ieškovo) ieškinį trukdo ginčo laikinosios apsaugos priemonės. Tačiau apeliacinės instancijos teismui patikrinus Liteko duomenis nustatyta, kad Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-618-440/2024, kurioje trečiasis asmuo (apeliantas) iš tiesų kaip ieškovas teikė ieškinį atsakovei dėl ginčo buto preliminariosios sutarties pripažinimo pagrindine sutartimi ir prievolės už įsigytą turtą nustatymo, priėmė 2024 m. gruodžio 30 d. sprendimą, kuriuo ieškinį atmetė. Nors teismo sprendimas nėra įsiteisėjęs trečiajam asmeniui (apeliantui) pateikus apeliacinį skundą, tačiau vien tokio sprendimo priėmimo faktas esamoje proceso stadijoje leidžia daryti prielaidą, jog trečiojo asmens (apelianto) reikalavimas, kurio tenkinimas sudarytų pagrindą jam tapti ginčo buto savininku, yra nepagrįstas. Be to, nors trečiasis asmuo (apeliantas) prašyme dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nurodė, jog atsakovė iš esmės sutinka perleisti trečiajam asmeniui (apeliantui) ginčo butą, bet to, padaryti negali dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių, tačiau atsakovė Kauno apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-618-440/2024 yra pateikusi atsiliepimą į trečiojo asmens (apelianto) apeliacinį skundą, kuriuo su apeliaciniu skundu nesutinka ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą.

24. Pirmiau nurodytų aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad pirmosios instancijos teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje yra sprendžiamas klausimas dėl statybą leidžiančio dokumento dalies galiojimo panaikinimo, įpareigojimo parengti teisės aktų reikalavimus ir teritorijų planavimo dokumentų sprendinius atitinkančią projektinę dokumentaciją ir naujo statybą leidžiančio dokumentų gavimo, o to nepadarius – žemės sklypuose esančių pastatų nugriovimo. Taigi, ieškinio tenkinimo atveju, ginčo butas bus laikomas pastatytas nesilaikant teisės aktų reikalavimų. Tuo tarpu CK 4.103 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (jį parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas ginčo laikinąsias apsaugos priemones (įrašą viešame registre apie draudimą perleisti nuosavybės teisę) panaikinti atsisakė pagrįstai.

25. Kiti atskirojo skundo argumentai vertinami kaip neturintys reikšmės apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

26. Apibendrindamas apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino civilinio proceso normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių (įrašo viešame registre dėl nuosavybės teisės perleidimo draudimo) (ne)panaikinimą, todėl trečiojo asmens (apelianto) atskirasis skundas atmetamas ir Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. spalio 30 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, veikdama Klaipėdos apygardos teismo vardu, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo (buvusio Plungės apylinkės teismo) 2024 m. spalio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutarties kopiją siųsti ieškovei Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, atsakovei bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Ritata“ ir trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei „Erdvė profesionalams“ (jos atstovei advokatei) per EPP.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.