Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-02-13 · Civilinė byla Nr. e2S-1128-340/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-02-13
Bylos Nr.
e2S-1128-340/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-40640-2017-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tatjana Žukauskienė
Ieškovas
UAB „Bunasta“
Atsakovas
UAB „Urban logistic“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-1128-340/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-40640-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 3.1.18.1.1; 3.1.18.1.2; 3.3.2.4.; (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. vasario 13 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Tatjana Žukauskienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Bunasta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Bunasta“ ieškinį atsakovei UAB „Urban logistic“ dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė UAB „Bunasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Urban logistic“ ieškovės naudai 18 973,12 Eur skolą ir bylinėjimosi išlaidas.Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB ,,Urban logistic“ priklausančio nekilnojamo turto, kilnojamų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę areštą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-11-10 nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.Teismas nurodė, kad ieškovė, prašydama taikyti laikinąsias apsaugos priemones nepateikė pakankamai objektyvių duomenų, kurių pagrindu galima būtų pagrįstai manyti, jog prašoma priteisti suma atsakovei iš tiesų yra didelė arba atsakovės turtinė padėtis yra sunki, o nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo procesinio sprendimo įvykdymas pasunkės ar taps negalimas. Ieškovė, be kita ko, nepateikė įrodymų, kurie bent preliminariai leistų spręsti, jog atsakovė aktyviais veiksmais siekia išvengti skolos sumokėjimo (slapstosi, ėmėsi kitų aktyvių veiksmų, siekdamas paslėpti ar realizuoti priklausantį turtą, apsunkinti išieškojimą), elgiasi nesąžiningai. Teismas konstatavo, kad, remiantis ieškovės nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo spręsti, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atskiruoju skundu ieškovė UAB „Bunasta“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB „Urban logistic“ priklausančio nekilnojamo turto, kilnojamų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę areštą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:Nors atsakovė 2017 m. gegužę dar turėjo 6 darbuotojus, šiuo metu turi tik 1 darbuotoją. Ši informacija leidžia pagrįstai manyti, kad atsakovės veikla yra laikinai sustabdyta ar iš viso nevykdoma, todėl nėra sąlygų generuoti pajamas, skirtas prievolėms vykdyti.Atsakovė neturi jokio nekilnojamojo turto į kurį galėtų būti nukreiptas išieškojimas, iš atsakovės kreditingumo istorijos matyti, kad atsakovės metinės pajamos 2016 m. sudarė vos 20 000 – 30 000 Eur. Tai reiškia, kad atsakovei 18 973,12 Eur suma iš tiesų didelė, nes prašoma priteisti suma yra lygi atsakovės per metus gaunamoms pajamoms.Atsakovės kreditingumo istorijoje pažymėta, kad atsakovė iki 2017-10-10 nuosavybės teise turėjo du krovininius automobilius, tačiau juos perleido tretiesiems asmenims ir šiai dienai transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Vadinasi, atsakovė nuosekliai mažina savo turto masę, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Tad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla didelė rizika, kad atsakovė visą savo dar turimą turtą perleis tretiesiems asmenims, o būsimo sprendimo vykdymas taps nebeįmanomas.

Atsakovė UAB „Urban logistic“ atsiliepimo į ieškovės UAB „Bunasta“ atskirąjį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Bunasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Urban logistic“ ieškovės naudai 18 973,12 Eur skolos ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – UAB ,,Urban logistic“ priklausančio nekilnojamo turto, kilnojamų daiktų, piniginių lėšų, turtinių teisių, priklausančių atsakovei ir esančių pas atsakovę areštą.Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai priėmė skundžiamą nutartį, kuria atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatas teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Lietuvos apeliacinis teismas yra išaiškinęs, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti būsimo procesinio sprendimo byloje realų ir tinkamą įvykdymą. Tokių priemonių taikymo pagrindu yra pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių būsimo teismo sprendimo, kuris gali būti palankus ieškovui, įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas turi ištirti ir įvertinti pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis pastarasis grindžia šių priemonių ėmimosi būtinumą. Kaip minėta, jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys, pirma, tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir, antra, yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar prašyme dėl tokių priemonių taikymo nurodytų aplinkybių pakanka jų taikymui (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-242-178/2016). Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas atsisakė taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones, nes ieškovė neįrodė vienos iš būtinų sąlygų, sudarančių pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. neįrodė, jog nepritaikius ieškovės prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkės ar pasidarys neįmanomas. Ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad byloje esantys įrodymai vienareikšmiškai pagrindžia, kad prašoma priteisti 18 973,12 Eur suma atsakovei yra ypač didelė, o tai gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad prezumpcija, jog turtinis ginčas dėl didelės pinigų sumos objektyviai padidina būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką, yra tik vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgiama sprendžiant, ar nesiėmus prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Tačiau vien didelė ieškinio suma nėra pakankamas pagrindas taikyti turto areštą, nes tai savaime dar nepatvirtina egzistuojančios grėsmės, jog sprendimas gali būti neįvykdytas.Pažymėtina, jog naujausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pasisakoma, jog byloje, kurioje yra pareikšti turtinio pobūdžio reikalavimai, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti reikšminga ne tik ieškinio suma, atsakovo turtinė padėtis, jo turtinės padėties pokyčio perspektyvos, bet ir jo elgesys iki bylos iškėlimo ar jos nagrinėjimo metu, leidžiantis įvertinti atsakovo (ne)sąžiningumą. Laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tuomet, kai, be kita ko, esama duomenų ir apie atsakovo nesąžiningumą, pavyzdžiui, ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-46-464/2017; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-351-302/2017; 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-629-302/2017; 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1034-464/2017). Asmens nesąžiningumo laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atveju teisės aktai nepreziumuoja, todėl šio išimtinio ir itin antrosios ginčo šalies interesus varžančio procesinio instituto taikymas galimas tik tuomet, kai jo taikymo prašantis asmuo pateikia konkrečių duomenų apie atsakovo nesąžiningą elgesį, apie jo atliktus ar atliekamus veiksmus (turimo turto slėpimas, perleidimas, įkeitimas ar jo apsunkinimas bet kokia kita forma) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016-01-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016-06-16 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016).Nagrinėjamu atveju ieškovė atskirajame skunde nurodo, kad atsakovės kreditingumo istorijoje pažymėta, jog atsakovė iki 2017-10-10 nuosavybės teise turėjo du krovininius automobilius, tačiau juos perleido tretiesiems asmenims ir šiai dienai transporto priemonių nuosavybės teise neturi. Šios aplinkybės, ieškovės nuomone, rodo, kad atsakovė nuosekliai mažina savo turto masę, į kurią galėtų būti nukreiptas skolos išieškojimas. Apeliacinės instancijos teismas su šiais atskirojo skundo argumentais nesutinka. Atkreiptinas dėmesys, jog iš byloje esančios ieškovės nurodomos kreditingumo istorijos matyti, jog atsakovė iki 2017-10-10 buvo dviejų krovininių automobilių naudotoja, tačiau nuosavybės teisės į šiuos automobilius neturėjo, todėl ieškovės teiginiai, susiję su šių automobilių nuosavybės teisės perleidimu tretiesiems asmenims ir nuosekliu savo turto masės mažinimu, yra nepagrįsti. Jokių kitų argumentų, kurie sudarytų pagrindą daryti prielaidą dėl atsakovės nesąžiningumo ieškovė nenurodė.Apeliantei neįrodžius atsakovės nesąžiningumo, nėra prasmės pasisakyti dėl jos atskirajame skunde išdėstytų argumentų, susijusių su atsakovės turtine padėtimi, nes subjekto nesąžiningumas yra būtina sąlyga taikyti jo atžvilgiu laikinąsias apsaugos priemones. Apeliantei nepaneigus pirmosios instancijos teismo padarytos išvados, jog nagrinėjamu atveju nebuvo įrodyta laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti būtina sąlyga – reali grėsmė, jog nesiėmus šių priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, nėra pagrindo apskųstą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nutartį panaikinti, todėl ieškovės atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-11-10 nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., CPK 338 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Tatjana Žukauskienė