Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Egidijos Puzinskaitės, teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič ir Liudmilos Zaborovskos, dalyvaujant pareiškėjai K. L. ir jos atstovei advokatei Liudmilai Grigorjevai, atsakovės atstovui T. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriui dėl sprendimų panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Byloje ginčas keliamas dėl Tarnybos 2015-12-29 sprendimų, kuriais už valstybės išperkamą žemę pareiškėjai atlyginta pinigais, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje neginčytinai nustatyta, kad pareiškėja yra pretendentė mirusiosios A. Š. vardu atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų K. Z. ir A. Z. bei A. Z. iki nacionalizacijos Trakų mieste valdytą žemę.

Mirusioji A. Š. 2003-03-18 Trakų rajono žemėtvarkos skyriui pateikė prašymus atkurti nuosavybės teises į 0,0728 ha, 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemę Trakų mieste, grąžinant laisvą žemę natūra arba suteikiant sklypą individualiai statybai.

Išnagrinėjus A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusio savininko A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,0728 ha žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2007-12-12 sprendimu Nr. 2.7-79407-475 jai natūra grąžintas 0,0721 ha ploto kitos paskirties žemės sklypas. Ginčijamu Tarnybos 2015-12-29 sprendimu Nr. 46S-200 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,0007 ha žemės dalį nuspręsta kompensuoti pinigais.

Išnagrinėjus A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusio savininko A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,2253 ha žemės sklypą, Tarnybos 2014-05-20 sprendimu Nr. 46S-116 jai perduotas nuosavybėn naujas 0,0455 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (sklypo projektinis Nr. 11). Ginčijamu Tarnybos 2015-12-29 sprendimu Nr. 46S-199 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,1798 ha žemės dalį nuspręstą kompensuoti pinigais.

Išnagrinėjus A. Š. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo į jai tenkančią buvusių savininkų K. Z. ir A. Z. iki nacionalizacijos valdytą 0,1529 ha žemės sklypą, Tarnybos 2014-05-20 sprendimu Nr. 46S-117 jai perduotas nuosavybėn naujas 0,0455 ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) (sklypo projektinis Nr. 12). Ginčijamu Tarnybos 2015-12-29 sprendimu Nr. 46S-198 už likusią neatkurtą A. Š. tenkančią 0,1074 ha žemės dalį nuspręstą kompensuoti pinigais.

Pareiškėja nesutinka su Tarnybos 2015-12-29 sprendimais ir mano, kad nuosavybės teisės jai turėjo būti atkurtos vienu iš 2003-03-18 pateiktuose prašymuose nurodytų būdų, t. y. natūra arba suteikiant naują žemės sklypą individualiai statybai.

Lietuvos Respublikos piliečių, kurių nekilnojamasis turtas pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip neteisėtai nusavintas nuosavybės teisių atkūrimo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas (toliau – Atkūrimo įstatymas).

Ginčijamų sprendimų priėmimo metu, galiojusioje Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatyta, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, taip pat piliečiui, nuosavybės teise turinčiam pastatus, jo naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei, ir žemę, kurios susigrąžinti turėtoje vietoje pilietis nepageidauja (1 p.); perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiams, turintiems nuosavybės teise gyvenamuosius namus ar kitus pastatus ne jų nuosavybės teise turėtoje žemėje, jų naudojamą teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose nustatytų ribų žemės sklypą prie šių statinių arba teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose numatytą jų naudojamą žemės sklypą kitai paskirčiai (daržui, sodui ir kt.) (2 p.); perduodant neatlygintinai nuosavybėn piliečiui naują Vyriausybės nustatyta tvarka įrengtą arba neįrengtą žemės sklypą, Vyriausybei patvirtinus jo dydį tame mieste, kuriame buvo turėtoji žemė, išskyrus Kuršių nerijos nacionalinio parko teritoriją, arba piliečių pageidavimu mieste, kuriame jie gyvena (3 p.).

Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. nustatyta, kad už valstybės išperkamą žemę, miškus ir vandens telkinius valstybė piliečiams atlygina šiais būdais: perduodama lygiavertį žemės, miško ar vandens telkinio plotą (1 p.); įskaitymu panaikindama piliečio pinigines prievoles valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto nusavinimo iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo dienos (2 p.); perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė, lygiavertį turėtajam žemės sklypą prie nuosavybės teise turimų pastatų (nepaisant turėtos žemės vietos). (4 p.); pinigais – išpirkdami kaimo vietovėje žemę, mišką (5 p.); pinigais – išpirkdama žemę, kuri nustatyta tvarka buvo priskirta miestų teritorijoms iki 1995-06-01 (6 p.); pinigais – Lietuvos Respublikos piliečiams politiniams kaliniams ir tremtiniams, sugrįžusiems iš tremties po šio įstatymo įsigaliojimo ir nepageidaujantiems susigrąžinti žemės, miško ir vandens telkinių kaimo vietovėse natūra (7 p.); pinigais – piliečiams, atsisakiusiems jiems perduodamo neatlygintinai nuosavybėn naujo žemės sklypo individualiai statybai miestuose, kompensuojant Vyriausybės nustatyto dydžio žemės sklypo tame mieste vidutinės vertės sumą, kurią nustato Vyriausybė (8 p.); perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam vandens telkinį – už išperkamą arba neišlikusį vandens telkinį (9 p.).

Pagal Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d., tuo atveju, kai šio įstatymo nustatytais terminais piliečiai nepareiškė valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą ar atlyginama už valstybės išperkamą turtą, arba nepareiškė valios dėl atlyginimo būdo pakeitimo, kai prašyme nurodytas nuosavybės teisių atkūrimo būdas nenumatytas šiame įstatyme, ar nurodytuoju būdu nėra galimybių atkurti nuosavybės teisių ir (ar) atlyginti už nekilnojamąjį turtą, nuosavybės teisės šiems piliečiams atkuriamos atlyginant pinigais.

Nagrinėjamos bylos duomenys patvirtina, kad A. Š. 2003-03-18 išreiškė valią, kad nuosavybės teisės į buvusių savininkų K. Z. ir A. Z. bei A. Z. iki nacionalizacijos Trakų mieste valdytą žemę, t. y. 0,0728 ha, 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemės sklypus, jai būtų atkurtos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje, taip pat išreiškė valią, kad nesant galimybės atkurti nuosavybės teises natūra, būtų suteikti sklypai individualiai statybai. Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-08-31 rašte Nr. AP3-2093 pateikti duomenys tvirtina, kad 0,2253 ha žemės sklypas Nr. 76-2, (duomenys neskelbtini), ir 0,1529 ha žemės sklypas Nr. 76-6, esantis (duomenys neskelbtini), priskirti valstybės išperkamai žemei, kliūčių atkurti nuosavybės teises natūra nėra į 0,0728 ha žemės sklypą Nr. 76-1.

Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad spręsdama dėl nuosavybės teisių atkūrimo į 0,2253 ha ir 0,1529 ha žemės sklypus, Tarnyba negalėjo įgyvendinti A. Š. prašymo ir atkurti nuosavybės teises natūra, todėl už valstybės išperkamą žemę turėjo atlyginti vienu iš Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. nustatytų būdų. Teismo vertinimu, Tarnyba nepagrįstai nusprendė, kad pareiškėja nėra išreiškusi valios dėl būdo, kuriuo jai turi būti atlyginama už valstybės išperkamą žemę, todėl neturėjo teisės vadovautis Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d. nuostatomis ir priimti ginčijamus sprendimus. A. Š. 2003-03-18 prašymuose išreiškė valią, kad nuosavybės teisės jai būtų atkurtos natūra, o nesant tam galimybės – būtų suteikti sklypai individualiai statybai. Teismo vertinimu, tokia 2003-03-18 prašymų formuluotė, turi būti vertinama kaip išreiškianti valią dėl atlyginimo už valstybės išperkamą turtą, į kurį nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos. Šiuos savo argumentus teismas grindžia tuo, kad piliečiai negalėjo pasirinkti alternatyvių būdų, kaip jiems turi būti atkurtos nuosavybės teisės, t. y. prašymuose turėjo nurodyti vieną iš Atkūrimo įstatymo 5 str. 2 d. nustatytų būdų – natūra, perduodant žemės sklypą prie turimų statinių arba perduodant naują žemės sklypą individualiai statybai. Vadinasi, A. Š. nurodė, kad už valstybės išperkamą turtą jai būtų atlyginama Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nustatyta tvarka, t. y. perduodant neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam naują žemės sklypą individualiai statybai miestuose ir kaimo vietovėse, kur buvo turėtoji žemė. Teismui pateiktoje nuosavybės teisių atkūrimo byloje kitų A. Š. ar jos teisių perėmėjos prašymų dėl atlyginimo už valstybės išperkamą žemę būdo nėra.

Teismas taip pat pažymi, kad byloje nėra duomenų, kad 0,0728 ha žemės sklypas Nr. 76-1 yra priskirtas valstybės išperkamai žemei, priešingai, Trakų rajono savivaldybės administracijos 2006-08-31 rašte Nr. AP3-2093 nurodyta, kad į šį žemės sklypą nėra kliūčių atkurti nuosavybės teises natūra. Atsižvelgiant į tai, Tarnyba, priimdama 2015-12-29 sprendimą Nr. 46S-200, neturėjo jokio teisinio pagrindo vadovautis Atkūrimo įstatymo 21 str. 5 d. nuostatomis.

Tai, kad Trakų mieste nėra laisvos žemės formuoti sklypus nuosavybės teisėms atkurti, nėra teisėtas pagrindas priimti ginčijamus sprendimus, nes Atkūrimo įstatymo 16 str. 9 d. 4 p. nustatyta, jog Vyriausybės nustatyta tvarka piliečio pageidavimu lygiavertis turėtajam naujas žemės sklypas individualiai statybai gali būti perduotas neatlygintinai nuosavybėn kituose, negu buvo turėtas žemės sklypas, miestuose bei kaimo vietovėse, išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir Neringos miestus.

Teismo vertinimu, Tarnyba turėjo spręsti dėl atlyginimo pareiškėjai suteikiant lygiavertį sklypą individualiai statybai ir tik nesant tokios galimybės, kreiptis į ją dėl būdo, kuriuo bus kompensuota už valstybės išperkamą žemę, pakeitimo.

Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad ginčijami Tarnybos 2015-12-29 sprendimai Nr. 46S-198, Nr. 46S-199 ir Nr. 46S-200 yra neteisėti ir nepagrįsti, todėl naikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 str., 88 str. 2 p., 132 ir 134 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjos K. L. skundą patenkinti.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2015-12-29 sprendimus Nr. 46S-198, Nr. 46S-199 ir Nr. 46S-200.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.