- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-10-15
- Bylos Nr.
- I-8328-244/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02782-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Balčytienė, Liudmila Zaborovska (pran.), Henrikas Sadauskas
- Pareiškėjas
- K. L.
- Atsakovas
- Trakų rajono savivaldybės administracijai
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, J. B.
- Advokatai
- Jonas Mazurka, Ieva Balčiūnaitė
- Kategorijos
- 4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Liudmilos Zaborovskos, teisėjų Henriko Sadausko ir Violetos Balčytienės, dalyvaujant pareiškėjai K. L., pareiškėjos atstovei advokatei Ievai Balčiūnaitei, atsakovės atstovui Tadui Paslavičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui advokatui Jonui Mazurkai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos K. L. skundą atsakovei Trakų rajono savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos ir J. B. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja K. L. skunde (T. I, b. l. 4–5) prašo: 1) įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administracijos direktorių per 30 dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo įvykdyti jo kompetencijai priskirtus veiksmus pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimo Nr. 1057 106 punktą – suformuoti K. L. grąžintiną 0,1691 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti, organizuoti žemės sklypo kadastrinius matavimus (nustatyti žemės sklypo ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje) ir parengti žemės sklypo planą; nustatyti žemės sklypo specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, architektūrinius urbanistinius apribojimus ir sąlygas; apskaičiuoti žemės sklypo vertę, nustatyti žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą bei pobūdį, pateikti pasiūlymą dėl žemės servitutų nustatymo ir visus dokumentus pateikti Nacionalinės žemės tarnybos Trakų skyriui; 2) priteisti iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad yra 2009 m. birželio 10 d. mirusios A. Š., pretendentės atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusių savininkų A. Z. ir K. Z. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, paveldėtoja. 2004 m. vasario 12 d. Trakų r. žemėtvarkos skyriaus raštas Nr. 276 „Dėl žemės sklypų ribų, plotų ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. Š.“, 2006 m. rugpjūčio 31 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos raštas Nr. AP3-2093, kuriame konstatuota, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1691 ha, nėra įtrauktas į valstybės išperkamų sklypų sąrašą ir atkurti nuosavybės teises bei grąžinti šį žemės sklypą natūra nėra jokių kliūčių, taip pat įsiteisėjęs 2013 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas adm. byloje Nr. 1-921-561/2013 patvirtina, kad nėra kliūčių nuosavybės teisėms atkurti natūra ir grąžinti 0,1691 ha ploto žemės sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) (šalia sklypo, adresu: (duomenys neskelbtini)), tačiau jis iki šiol nėra grąžintas nuosavybėn. Dar daugiau, jai tapo žinoma, kad dalyje sklypo formuojamas naujas sklypas – paruoštas J. B. ir kitos paskirties sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), planas prilyginamas detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Iš UAB „Traksalis“ pateikto sprendinių brėžinio akivaizdu, kad naujai formuojamas sklypas projektuojamas (linija tarp taškų 48–49) jai grąžintino natūra sklypo dalyje (ją uždengia, jos dalis sumažėja). Atsakovė, savo veiksmais vilkindama nuosavybės teisių atkūrimo procesą, pažeidžia ne tik imperatyvias teisės normas ir jos teises, bet ir ignoruoja teisėtų lūkesčių, protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principus.
Atsiliepimas
Atsakovė Trakų rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą (T. I, b. l. 33–35, 81-85) su skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą atsakovė paaiškino, kad pareiškėjos ginčijamai teritorijai, į kurią ji pretenduoja atkurti nuosavybės teisę, taikomi šie teritorijų planavimo dokumentai: Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrasis planas, patvirtintas 2008 m. Trakų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Nr. Sl-183 „Dėl Trakų rajono savivaldybės teritorijos bendrojo plano tvirtinimo“, Trakų senamiesčio sklypų išplanavimo projektas, Trakų istorinio nacionalinio parko schema, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. gruodžio 6 d. nutarimu Nr. 912 „Dėl Trakų istorinio nacionalinio parko planavimo schemos patvirtinimo“. Pagal Trakų istorinio nacionalinio parko schemą (toliau – TINP), teritorija, į kurią pareiškėja pretenduoja atgauti nuosavybės teisę, yra urbanistinio draustinio teritorijoje. Vadovaujantis TINP schemos 2.2 punktu, Trakų senamiesčio urbanistinio draustinio tikslas – išsaugoti, atkurti bei eksponuoti istoriškai susiklosčiusias Trakų miesto planinės erdvinės struktūros, jos ryšio su gamtine aplinka, užstatymo elementų ir formų visumą. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 m. spalio 6 d. nutarimo Nr. 735 „Dėl žemės sklypų Respublikinės ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose“ 1.1 punktu nustatyta, kad gražinamų, skiriamų neatlygintinai, parduodamų ar nuomojamų sklypų ribas respublikinės reikšmės urbanistikos paminklų (senamiesčių) ir vietinės reikšmės urbanistikos paminklų teritorijose nustato miestų (rajonų) valdybos, remdamosi parengtais ir aprobuotais senamiesčių ir vietinės reikšmės sklypų urbanistikos paminklų sklypų išplanavimo projektais. 2013 m. kovo 27 d. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos kreipėsi į Trakų rajono savivaldybės administraciją raštu Nr. 46SD-(14.46.7)1074 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. Š.“. Jame nurodyta, kad A. Š. yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės K. Z. 0,1691 ha ploto turėtą žemę Trakų mieste. Trakų rajono savivaldybės administracija pradėdama žemės atkūrimo procedūras 2014 m. gegužės 29 d. kreipėsi į UAB „Geaokada“ raštu Nr. AP3-1959 „Dėl kadastrinių matavimų dokumentų“ kartu ir įgyvendindama 2013 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą byloje Nr. 1-921-561. Prie rašte pridėtos medžiagos nurodomos siūlomos formuojamų žemės sklypų ribos yra 0,690 ha, t. y. mažesnės, nei pareiškėja siekia susigrąžinti. Nacionalinės žemės tarnybos kreipimosi pridėtoje medžiagoje istorinio žemės sklypo schemoje taip pat nurodomas 0,1691 ha sklypo plotas ir pavaizduota istorinė sklypo schema. Trakų rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama pareiškėjos teisę atkurti žemės sklypą ir imdamasi sklypo formavimo procedūrų, neturi galimybės pradėti formuoti pareiškėjos pageidaujamo 0,1691 ha ploto žemės sklypo dėl anksčiau išvardytų teritorijų planavimo dokumentuose numatytų sprendinių. Įgyvendindama Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. vasario 6 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. 1-921-561/2013 bei 2014 m. kovo 27 d. gavusi Nacionalinės žemės tarnybos raštą Nr. 46SD/14.46.7/-1074 „Dėl žemės sklypo ribų, ploto ir naudojimo sąlygų nustatymo pil. A. Š.“ ėmėsi K. L. grąžintino 0,1691 ha žemės sklypo formavimo procedūrų. 2014 m. gegužės 29 d. raštu Nr. AP3-1959 „Dėl kadastrinių matavimo dokumentų“ paprašė parengti kadastrinių matavimų dokumentus žemės sklypo, skirto atkurti A. Š. nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą (duomenys neskelbtini). Atsižvelgusi į tai, mano, kad tolesnis bylos nagrinėjimas netikslingas, o pareiškėjos pareikšti reikalavimai nebeteko teisinio pagrindo.
Tretysis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašo bylą spręsti teismo nuožiūra (T. 1, b. l. 90).
Atsiliepimas
Trečiojo suinteresuoto asmens J. B. atstovas per teismo posėdį prašė skundą atmesti ir paaiškino, kad J. B. yra pastato – restorano, kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkas. Žemės sklypas, besiribojantis su J. B. statiniais priklauso valstybei, J. B. turi tikslą pirkti valstybei priklausantį sklypą ar jį nuomoti. Pagal Trakų rajono savivaldybės įsakymą turi būti suformuotas žemės sklypas prie J. B. pastatų, nes tai būtina pastatų eksploatacijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas.
Nagrinėjamos administracinės bylos dalykas yra pareiškėjos teisė susigrąžinti natūra iki nacionalizacijos Trakų mieste turėtos žemės sklypo dalį. Trakų rajono savivaldybės administracija atsisako pareiškėjai suformuoti 0,1691 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teisėms į žemę atkurti natūra, nors jos teisė atkurti nuosavybės teises į 0,1691 ha žemės, taip pat buvusio savininko iki nacionalizacijos turėtos žemės sklypo natūra nustatyta vieta bei ribos nėra ginčijamos. Atsisakymas grindžiamas argumentu, kad gali grąžinti tik 0,690 ha žemės.
Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad pareiškėja K. L. yra 2009 m. birželio 10 d. mirusios A. Š., pretendentės atkurti nuosavybės teises į išlikusį buvusių savininkų A. Z. ir K. Z. iki nacionalizacijos turėtą nekilnojamąjį turtą, paveldėtoja.
2006 m. rugpjūčio 31 d. Trakų rajono savivaldybės administracijos rašte Nr. AP3-2093 konstatuota, kad žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), kurio plotas 0,1691 ha, nėra įtrauktas į valstybės išperkamų sklypų sąrašą ir atkurti nuosavybės teises bei grąžinti šį žemės sklypą natūra nėra jokių kliūčių. Tai patvirtina ir 2013 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas adm. byloje Nr. 1-921-561/2013, tačiau iki šiol 0,1691 ha ploto sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) nėra grąžintas pretendentės K. L. nuosavybėn (T. 1, b. l. 13).
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 5 straipsnio 2 dalies 1 punktas nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos grąžinant natūra laisvą (neužstatytą) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, išskyrus žemę, pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirtą valstybės išperkamai žemei. Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktas nustato, kad žemė valstybės išperkama ir už ją atlyginama pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu ji iki 1995 m. birželio 1 d. buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta (pastatams, statiniams ar įrenginiams).
Šiuo metu galiojančios redakcijos Atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (2011 m. balandžio 20 d. nutarimo Nr. 457 redakcija) 106¹ punktas nustato, kad savivaldybės administracijos direktorius, gavęs iš žemėtvarkos skyriaus kartografinę medžiagą, kurioje pažymėtos savininko turėto žemės sklypo ribos miesto detaliai nesuplanuotose teritorijose, įsakymu paskiria savivaldybės administracijos valstybės tarnautojus, atsakingus už natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypo ribų projektavimą. Šios ribos projektuojamos žemėtvarkos skyriaus pateiktoje kartografinėje medžiagoje, atsižvelgiant į savininko turėtos žemės ribas. Suprojektuotas natūra grąžinamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypas turi būti tinkamas naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Taigi nuosavybės teisių į žemę, iki 1995 m. birželio 1 d. buvusią miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkūrimui natūra projektuojamiems laisvos (neužstatytos) žemės sklypams iš esmės nustatytas vienintelis reikalavimas – jie turi būti tinkami naudoti pagal savivaldybės bendrajame plane nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.
Sprendžiant, ar atsakovo atsisakymas atlikti veiksmus yra pagrįstas ir teisėtas, turi būti įvertinti bendrojo plano sprendiniai, faktinė situacija, galimai parengto detaliojo plano sprendiniai ir kitos aplinkybės ir nustatyta, ar visai teritorijai, į kurią pretenduojama: 1) yra visuomenės ar jos dalies interesai, kuriuos valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra konstituciškai įpareigota užtikrinti ir tenkinti; 2) ar tie visuomenės ar jos dalies interesai yra konkretūs ir aiškiai išreikšti ir 3) ar tų interesų nebūtų galima patenkinti, jeigu turtas būtų grąžintas natūra.
Aplinkybė, kad tretieji suinteresuoti asmenys faktiškai naudoja, pretenduoja išsipirkti ar išsinuomoti dalį žemės, į kurią nuosavybės teises natūra pretenduoja atkurti pareiškėja, nėra kliūtis laisvoje (neužstatytoje) žemėje formuoti sklypą, kadangi tai nėra Atkūrimo įstatyme nustatytas pagrindas tokią žemę pripažinti valstybės išperkama, be to, net ir tokiu atveju čia galėtų būti formuojamas žemės sklypas.
Byloje nėra ginčo, kad teritorija, kurioje pareiškėja siekia atkurti nuosavybės teises į žemę natūra, iki šio nėra suplanuota įstatymų nustatyta tvarka patvirtintu detaliuoju planu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. birželio 13 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A502-927/2008, nurodė, kad sprendžiant šios aplinkybės (detaliojo plano nebuvimas) įtaką nagrinėjamam ginčui, būtina vadovautis susiklosčiusia administracinių teismų praktika. Administracinių teismų praktikoje pažymima, kad žemės išpirkimo atvejus jungia esminis ir pagrindinis požymis – konkretus visuomenės poreikis pageidaujamai grąžinti natūra žemei. Šio poreikio buvimas turi būti išreikštas atitinkamose nuorodose atitinkamos teritorijos detaliajame plane. Jeigu tokios nuorodos teritorijos detaliajame plane nėra, sklypas (piliečiui pageidaujant) turi būti jam grąžintas natūra; jeigu yra požymių, kad prašomas grąžinti natūra žemės sklypas turi visuomenės poreikį (pvz., toks poreikis įžvelgiamas iš miesto bendrojo ar teritorijos specialiojo planų), o teritorijos, kurioje yra šis sklypas, detalusis planas dar nėra patvirtintas, žemės grąžinimas natūra nėra galimas, kol toks detalusis planas bus patvirtintas ir jame nebus atitinkamos nuorodos į apibūdinančias visuomenės poreikį aplinkybes, išvardytas Atkūrimo įstatymo 12 straipsnio 3 punkte (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2003 m. kovo 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11-263-2003). Detaliojo plano nebuvimas nėra pakankamas pagrindas pripažinti žemę laisva (neužstatyta), teikdama informaciją apie nesuplanuotas teritorijas savivaldybės institucija turi nurodyti, jei tai reikalinga, kad atliekamos ar per protingą laiką bus atliekamos teritorijų planavimo procedūros, kurių pagrindu atitinkama konkreti teritorija detaliaisiais planais bus priskirta įstatyme nustatytiems objektams. Jeigu tokia informacija neteikiama, vadinasi, žemė yra laisva (neužstatyta) ir grąžintina natūra (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 29 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A7-276-2004).
Nagrinėjamu atveju dalį natūra siekiamo susigrąžinti žemės sklypo naudoja trečiasis suinteresuotas asmuo, kitoje natūra išlikusioje žemės sklypo dalyje esantiems įvažiavimams į gretimus sklypus bei inžineriniams įrenginiams eksploatuoti gali būti nustatomi servitutai, todėl šios aplinkybės negali pagrįsti šios teritorijos poreikio visuomenei. Byloje kaip suinteresuotas asmuo dalyvaujančio asmens interesai gali būti apginti kitomis teisės aktuose nustatytomis priemonėmis, nesusijusiomis su pareiškėjos teisės atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą natūra suvaržymu.
Nuosavybės teisių atkūrimas vykdomas remiantis Atkūrimo įstatymu, kuriame, kaip matyti iš jo preambulės, pabrėžiama, kad Lietuvos Respublikos piliečių prieš okupaciją įgytos nuosavybės teisės nepanaikintos ir turi tęstinumą, todėl nesant šiame įstatyme aiškių pagrindų atsisakyti atkurti nuosavybės teises į turtą natūra, nustatytų įvertinus susiformavusius objektyvius visuomeninius turtinius santykius, atsisakyti atkurti nuosavybės teises į žemę negalima.
Administracinėje byloje pateikti nenuginčyti duomenys, patvirtinantys pareiškėjos teisę atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, yra identifikuota jo buvimo vieta, todėl atsakovės argumentai, kad negalima atkurti viso 0,1691 ha ploto žemės sklypo, laikytini nepagrįstais ir atmestini.
Pabrėžtina, kad 2013 m. vasario 6 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime byloje 1-921-561/2013 konstatuota, kad ginčo sklypas nepatenka į kiemo statinių – automobilių aikštelės – teritoriją prie pastato, adresu: (duomenys neskelbtini), todėl nėra pagrindo tvirtinti, kad ginčo sklypas priklauso valstybės išperkamai žemei ir grąžinti jo natūra nėra galimybes, t. y. teismas konstatavo, kad atsakovė, atsisakydama atkurti nuosavybės teises į ginčo sklypą K. L., pasielgė neteisėtai ir nepagrįstai.
Įvertinęs nustatytas nagrinėjamosios bylos aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos skundas yra pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 3 p., 127 str.,
nusprendė:
Pareiškėjos K. L. skundą patenkinti.
Įpareigoti Trakų rajono savivaldybės administraciją suprojektuoti ne mažesnį nei 0,1691 ha ploto žemės sklypą nuosavybės teisėms atkurti natūra pareiškėjai K. L. buvusios savininkės K. Z. iki 1940 m. nacionalizacijos turėtos žemės vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.