- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-03-22
- Bylos Nr.
- I-1577-463/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00229-2018-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Malijauskienė
- Pareiškėjas
- D. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolanta Malijauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas D. S. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 15–16), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Skunde nurodoma, kad laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose trūko vietos, sanitarinis mazgas buvo atskirtas nuo bendro kamerose ploto tik 1,5 m aukščio sienele, neįrengta oro šalinimo sistema, kamerose, kuriose buvo laikomas, buvo blogas apšvietimas ir ventiliacija, natūraliu būdu vėdinti patalpas buvo neįmanoma dėl grotų, kalint Lukiškių TI-K buvo pažeistas jo privatumas, kadangi pareigūnai jį galėjo stebėti visą parą per duryse įrengtą akutę, kamerose, kuriose buvo laikomas, nebuvo karšto vandens, jam suteiktų higienos priemonių neužteko tinkamai prižiūrėti savo higieną, į dušą galėjo nueiti tik vieną kartą per savaitę, o nusiprausti jam skirdavo tik 15 min., dušo patalpoje neveikė ventiliatorius, pasivaikščiojimų kiemeliai buvo per maži ir jam buvo leista tik 1 val. juose pasivaikščioti. Dėl šių kalinimo sąlygų pareiškėjas patyrė nežymius sveikatos sutrikdymus, dvasinius išgyvenimus dėl ko prašo jam kilusios neturtinės žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K atsiliepime į pareiškėjo skundą (b. l. 55–65) nesutiko su pareiškėjo skundu ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K kiek įmanoma stengiamasi mažinti neigiamą laikymo sąlygų poveikį, sudarant galimybes naudotis pasivaikščiojimo kiemelyje teise, pasinaudoti sporto kiemeliu, biblioteka, koplyčia, kamerose įrengta kabeline televizija, užtikrinant galimybę naudotis socialinės reabilitacijos specialistų teikiama pagalba bei programomis. Lukiškių TI-K kamerų įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Vidinių grotų įrengimas neprieštarauja galiojantiems teisės aktams bei nepažeidžia kamerose laikomų asmenų teisių. Tualetas nuo likusio kameros ploto atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė kaip 1,5 metro aukščio. Sanitarinio mazgo patalpa su klozetu užima apie 0,56 kv. m. Asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos. Šiuo metu užuolaidos įrengtos atitinkamose 1 ir 2 korpuso kamerose, o artimiausiu metu užuolaidos bus įrengtos visose Lukiškių TI-K gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose. Atitinkamuose postuose sanitarinio mazgo patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Nuo 2017 m. įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir apžiūros langelio duryse. Vis dėlto, atitvėrimai nuo kameros duryse esančių stebėjimo akučių negali būti numatyti, kadangi taip priežiūros posto pareigūnai negalėtų užtikrinti asmenų, laikomų laisvės atėmimo vietose, nuolatinę elgesio kontrolę jų buvimo vietose, įgyvendinant nustatytus vidaus tvarkos reikalavimus, užkardant konfliktines situacijas ir ypatingų įvykių priežasčių atsiradimą. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros yra vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina, prižiūri ir tvarko savo kameras, neturi problemų dėl atsirandančio pelėsio ar drėgmės gyvenamosiose kamerose. Apšvietimas kamerose įrengtas vadovaujantis teisės aktų reikalavimais. Lukiškių TI-K laikomiems asmenims kartą per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duše ir tai atitinka higienos normų reikalavimus. Išvedimas į dušą organizuojamas kiekvieną dieną pagal postus, kurių gyvenamosiose kamerose yra laikomi suimtieji asmenys. Siekiant užtikrinti asmenų privatumą duše, Lukiškių TI-K dušo patalpose yra įrengtos pertvaros, kurių aukštis – 1,6 m, plotis – 1,2 m. Patalpose įrengta vieta nusirengimui / apsirengimui, kur yra grindų kilimėlis, pakabos, suoliukas, lentynėlės ir jie yra valomi kiekvieną dieną naudojant dezinfekcines priemones. Dušinėse veikia mechaninė vėdinimo sistema – įrengti ventiliatoriai, įrenti šviestuvai. Dušuose yra nuolat teikiamas karštas vanduo, taip sudarant galimybę prausti visą kūną po šiltu dušu ne rečiau kaip kartą per savaitę. Toks dušų įrengimas Lukiškių TI-K atitinka teisės aktų reikalavimus. Higienos priemonės pareiškėjui išduodamos laikantis galiojančių teisės aktų reikalavimų. Nuteistiesiems (suimtiesiems) nustatyta teisė kiekvieną dieną ne mažiau kaip valandą pasivaikščioti atitinkamų plotų pasivaikščiojimo kiemelyje. Pareiškėjas su skundais į Lukiškių TI-K dėl pasivaikščiojimo gryname ore nesikreipė. Laikosi pozicijos, kad pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, nėra konkretumo. Pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą turi būti vertinamas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Kadangi nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos, pareiškėjos skundas turi būti atmestas kaip nepagrįstas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka, atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Lukiškių TI-K neprieštaravo, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje 1 dalis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva.
Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo galėtų būti tenkinamas nustačius neteisėtus Lukiškių TI-K veiksmus (neveikimą), neturtinės žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios neturtinės žalos (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) išplėstinės teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008). Tam, kad būtų konstatuotas veiksmų neteisėtumas CK 6.271 straipsnio prasme, reikia nustatyti, jog nurodytų valdžios institucijų pareigūnai / darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba, nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai.
Šiame kontekste pabrėžtina, kad pagal LVAT praktiką tokio pobūdžio bylose, atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (žr. 2013 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013, 2015 m. gegužės 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-52-858/2015 ir kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui ir jo atstovui (žr. LVAT 2013 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-197/2013, 2017 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3358-624/2016 ir kt.).
Kadangi nagrinėjamoje byloje pareiškėjo galimai pažeistos teisės ginamos laikotarpiu nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., byloje teismas, remdamasis Lukiškių TI-K pateiktais duomenimis, kurių teisingumo pareiškėjas neginčijo, vertins būtent šį laikotarpį.
Dėl vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos
Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose nebuvo užtikrinta vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto norma.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. V-124) 1.3.1 papunktyje numatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis nei 3,6 kv. m.
Europos Žmogaus Teisų Teismas (toliau – ir EŽTT) yra pažymėjęs, jog sprendžiant, ar konkrečiu atveju kilo Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimo prezumpcija, t. y. ar vienam asmeniui teko mažiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, iš bendro kameros ploto turėtų būti atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, bet plotas, užstatytas baldais, yra įskaičiuotinas į bendrą kameros plotą (žr. 2016 m. spalio 20 d. sprendimą byloje Muršic prieš Kroatiją (pareiškimo Nr. 7334/13)). Tai atitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktiką panašaus pobūdžio bylose (žr. 2017 m. kovo 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1351-624/2017, 2017 m. kovo 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-702-756/2017, 2017 m. balandžio 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-146/2017 ir kt.). Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. pranešime Nr. 24-1617 (b. l. 74–78) nurodyta, kad gyvenamosiose kamerose yra sanitarinio mazgo patalpa su klozetu, kurios plotas – apie 0,56 kv. m.
Remiantis rašytiniais bylos duomenimis (b. l. 55–57) nustatyta, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu, t. y. nuo 2017 m. sausio 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d. buvo laikomas vienas arba nuo dviejų iki vienuolikos asmenų kamerose, kurių plotas buvo nuo 7,31 kv. m iki 42,33 kv. m.
Įvertinus Lukiškių TI-K pateiktus duomenis, darytina išvada, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo laikomas nepažeidžiant nustatytos vienam asmeniui tenkančio minimalaus gyvenamojo ploto normos, įtvirtintos Įsakymo Nr. V-124 1.3.1 papunktyje. Vertinant Lukiškių TI-K veiksmus pagal Konvenciją, nustatyta, kad ginčo laikotarpiu pareiškėjui, kuris buvo laikomas kamerose, iš kurių bendro ploto buvo atimtas kameroje esančio sanitarinio mazgo plotas, teko daugiau nei 3 kv. m gyvenamojo ploto, t. y. Konvencijos 3 straipsnio Lukiškių TI-K nepažeidė.
Visgi, pareiškėjas nurodo, kad kamerų, kuriose buvo laikomas, gyvenamojo ploto dalį mažino jose esantys baldai ir sanitarinis mazgas. Teismas atkreipia dėmesį, kad pagal suformuotą administracinių bylų praktiką, tik nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimą pagal nacionalinę teisę ir tokiu atveju sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tekusį asmeninės erdvės plotą, atsižvelgiama į plotą, skirtą baldams ir kitiems įrenginiams (žr. Europos EŽTT 2012 m. gegužės 31 d. sprendimą byloje Grzywaczewski prieš Lenkiją (pareiškimo Nr. 18364/06), LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1798/2013, 2016 m. birželio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1686-502/2016 ir kt.). Todėl nenustačius, kad Lukiškių TI-K neveikė taip kaip pagal įstatymus turėjo veikti, t. y. nenustačius Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamu aspektu, pareiškėjo argumentai dėl gyvenamojo ploto atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl sanitarinio mazgo įrengimo ir privatumo užtikrinimo
Pareiškėjas teigė, kad Lukiškių TI-K kamerose, kuriose jis buvo laikomas, netinkamai įrengtas sanitarinis mazgas (neįrengta oro šalinimo sistema), buvo ribojamas jo privatumas.
Tardymo izoliatorių gyvenamųjų patalpų įrengimo reikalavimus nustato Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtintos Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (ginčui aktuali redakcija, galiojanti nuo 2016 m. sausio 28 d.) (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 14.5 papunktyje nustatyta, kad kameroje turi būti įrengta sanitarinio mazgo patalpa. Ši patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Esant galimybių, sanitarinis mazgas turi būti visiškai izoliuotas nuo likusio kameros ploto. Tardymo izoliatorių, pataisos namų, nepilnamečių pataisos namų, kalėjimų, atvirų kolonijų, areštinių, laisvės atėmimo vietų ligoninių, teritorinių policijos įstaigų areštinių visuomenės sveikatos saugos reikalavimus iki 2015 m. lapkričio 11 d. nustatė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtina Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurios 21 punkte buvo nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo) patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areštinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi būti įrengtas sanitarinis mazgas. Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Sanitariniame mazge turi būti unitazas, praustuvė, veidrodis, tualeto reikmenų spintelė (lentynėlė). Sanitarinis mazgas turi turėti atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą. Minėtai higienos normai netekus galios nuo 2015 m. lapkričio 11 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – HN 134:2015). Pastarojoje reikalavimai laisvės atėmimo vietose įrengiamiems sanitariniams mazgams nėra nustatyti. Teismo vertinimu tai, kad naujai patvirtinta higienos norma nenustato sanitarinio mazgo įrengimo gyvenamosiose kamerose reikalavimų, nereiškia, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų situacija, palyginti su iki 2015 m. lapkričio 1 d. galiojusiu reglamentavimu, gali būti bloginama. Į tai bus atsižvelgta sprendžiant dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų nagrinėjamu aspektu.
Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. pranešime Nr. 24-1617 (b. l. 74–78) nurodyta, kad ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K priežiūros postų Nr. 7, 23, 25 ir 26 gyvenamosiose kamerose (Nr. 252–257, Nr. 386–395, Nr. 406–417, Nr. 418–426) sanitarinių mazgų patalpos įrengtos kaip atskiros kabinos su durimis. Kitose Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinų nėra techninių galimybių, todėl nuo likusio kameros ploto ši patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara, o asmens privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos, kurios uždengia matomumą iš kameros vidaus ir nuo apžiūros langelio duryse.
Įvertinus Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktus duomenis (b. l. 55–57) nustatyta, kad pareiškėjas nuo 2017 m. vasario 8 d. iki 2017 m. vasario 9 d., 2017 m. vasario 23 d. kameroje, 2017 m. balandžio 3 d., pusę 2017 m. balandžio 12 d., 2017 m. balandžio 13 d., pusę 2017 m. balandžio 26 d., 2017 m. birželio 6 d., 2017 m. birželio 15 d., 2017 m. liepos 31 d., 2017 m. rugsėjo 6 d., nuo 2017 m. rugsėjo 11 d. iki 2017 m. rugsėjo 12 d., 2017 m. rugsėjo 13 d., 2017 m. rugsėjo 14 d. (viso – 14,5 paros) buvo laikomas kamerose, kuriose buvo vienas ir kuriose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos. Atitinkamai, pareiškėjas pusę 2017 m. sausio 24 d., nuo 2017 m. sausio 25 d. iki 2017 m. vasario 7 d., nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2017 m. vasario 19 d., nuo 2017 m. vasario 20 d. iki 2017 m. vasario 22 d., nuo 2017 m. vasario 24 d. iki 2017 m. vasario 28 d., pusę 2017 m. kovo 3 d., nuo 2017 m. kovo 4 d. iki 2017 m. kovo 5 d., nuo 2017 m. kovo 6 d. iki 2017 m. kovo 7 d., nuo 2017 m. kovo 8 d. iki 2017 m. balandžio 2 d., nuo 2017 m. balandžio 4 d. iki 2017 m. balandžio 9 d., nuo 2017 m. balandžio 14 d. iki 2017 m. balandžio 18 d., nuo 2017 m. birželio 7 d. iki 2017 m. birželio 14 d., nuo 2017 m. birželio 16 d. iki 2017 m. liepos 30 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 20 d., nuo 2017 m. rugpjūčio 21 d. iki 2017 m. rugsėjo 5 d., nuo 2017 m. rugsėjo 7 d. iki 2017 m. rugsėjo 10 d., nuo 2017 m. rugsėjo 15 d. iki 2017 m. spalio 5 d. (viso – 188 paras) pareiškėjas buvo laikomas kamerose, kuriose buvo su kitu asmeniu ir kuriose sanitarinio mazgo patalpa atitverta 1,5 m aukščio pertvara ir privatumui užtikrinti įrengtos užuolaidos.
Įvertinus Lukiškių TI-K atsiliepime pateiktus duomenis (b. l. 55–57) nustatyta, kad pareiškėjas su dar 9 asmenimis 2017 m. balandžio 27 d., 2017 m. balandžio 29 d., 2017 m. gegužės 3 d., nuo 2017 m. gegužės 10 d. iki 2017 m. gegužės 11 d., nuo 2017 m. gegužės 14 d. iki 2017 m. gegužės 16 d., nuo 2017 m. gegužės 18 d. iki 2017 m. gegužės 22 d., nuo 2017 m. gegužės 27 d. iki 2017 m. gegužės 31 d., su dar 8 asmenimis 2017 m. balandžio 28 d., nuo 2017 m. gegužės 6 d. iki 2017 m. gegužės 9 d., 2017 m. gegužės 13 d., 2017 m. gegužės 23 d., su dar 10 asmenų nuo 2017 m. balandžio 30 d. iki 2017 m. gegužės 2 d., nuo 2017 m. gegužės 4 d. iki 2017 m. gegužės 5 d., 2017 m. gegužės 12 d., 2017 m. gegužės 17 d., nuo 2017 m. gegužės 24 d. iki 2017 m. gegužės 26 d., nuo 2017 m. birželio 1 d. iki 2017 m. birželio 5 d. (viso – 39 paras) buvo laikomas kameroje Nr. 252 (plotas – 42,33 kv. m), kurioje sanitarinio mazgo patalpa įrengta kaip atskira kabina su durimis.
Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, pateiktas fotonuotraukas (b. l. 145–148) ir vadovaujantis suformuota administracinių bylų praktika tokio pobūdžio bylose (žr. 2017 m. liepos 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1882-502/2017, 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017 ir kt., taip pat EŽTT 2015 m. kovo 10 d. sprendimą byloje Varga ir kt. prieš Vengriją (pareiškimo Nr. 14097/12 ir kt.), konstatuotina, kad nors Lukiškių TI-K kamerose įrengtų sanitarinių mazgų atskyrimas nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio sienele nepažeidžia reikalavimų, įtvirtintų Eksploatavimo taisyklių 14.5 papunktyje, visgi toks sanitarinio mazgo atskyrimas nuo daugiavietės kameros gyvenamosios erdvės nelaikytinas pakankamu asmenų privatumui užtikrinti, atsižvelgiant į tai, kad sanitarinis mazgas nėra visiškai atskirtas nuo gyvenamosios patalpos, jis matomas kitiems asmenims, esantiems kameros viduje, taip pat kameros duris atidarantiems pareigūnams. Taip pat tualetą atskiriantis audeklas (užuolaida) negali būti laikomas tinkamu tualeto įrengimu bei jo atskyrimu nuo gyvenamųjų patalpų. Šios išvados nepaneigtinos Lukiškių TI-K nurodytomis aplinkybėmis dėl nuolatinės laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų elgesio kontrolės (žr. LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013 ir kt.). Todėl pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu 202,5 paros buvo pažeista. Šiuo aspektu Lukiškių TI-K neteisėti veiksmai konstatuotini, tačiau vertinant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina į tai, kad iš 202,5 paros pareiškėjas 14,5 paros buvo laikomas atitinkamose kamerose vienas. Šioje vietoje pažymėtina, kad kalinimo sąlygos, kai asmeniui neužtikrinamas privatumas naudojantis tualetu, net ir nesant asmens teisės į tam tikrą laisvės atėmimo vietos, kurioje jis laikomas, plotą pažeidimo, lemia Konvencijos 3 straipsnio pažeidimą (žr. 2015 m. gruodžio 8 d. sprendimą byloje Mironovas ir kiti prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 70065/13)). Todėl nustatytais veiksmais Lukiškių TI-K pažeidė ir Konvencijos 3 straipsnį.
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo teisė į privatumą ginčo laikotarpiu 39 paras jam būnant kameroje Nr. 252 pažeista nebuvo.
Vertinant, ar sanitarinio mazgo patalpa atitiko jai taikomus įrengimo reikalavimus, darytina išvada, kad viso ginčo laikotarpiu sanitarinio mazgo įrengimas neatitiko jam taikomų reikalavimų, kadangi bylos duomenys nepatvirtina, kad kamerose, kuriose buvo laikomas pareiškėjas, yra įrengta atskira oro šalinimo sistema. Šiuo aspektu yra pagrindas konstatuotini Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus.
Dėl apšvietimo, kamerų vėdinimo ir karšto vandens
Pareiškėjas teigia, kad Lukiškių TI-K kamerose nebuvo užtikrintas pakankamas apšvietimas, tinkamas kamerų vėdinimas bei nebuvo įrengta karšto vandens tiekimo sistema.
HN 134:2015 14 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų bendra dirbtinė apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 200 lx. Nurodytos higienos normos 17 punkte įtvirtinta, kad laisvės atėmimo vietose turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus. Nustatyta, kad ginčo laikotarpiu operatyviąją visuomenės sveikatos apsaugos kontrolę vykdantis Nacionalinės visuomenės sveikatos centro prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamentas nėra nustatęs Lukiškių TI-K kamerose pažeidimų, susijusių su netinkamu apšvietimu ir vėdinimu (b. l. 81–83, 83–88, 89–91, 92–94, 95–96, 99–101, 103–104, 105–106, 110–112, 118–119, 120–122, 124–125, 128–130, 132–134, 136–137, 138–139, 140–141, 143–144). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo argumentai dėl netinkamo apšvietimo ir kamerų vėdinimo yra nepagrįsti. Pareiškėjo teiginiai, jog jam dėl netinkamo apšvietimo pablogėjo regėjimas, vertintini kritiškai, kadangi medicininiuose dokumentuose pareiškėjo nusiskundimų sutrikusiu regėjimu dėl netinkamo apšvietimo neužfiksuota (b. l. 24–54). Vertinant pareiškėjo argumentus, kad neįmanoma atidaryti langų dėl grotų, atsižvelgiama, kad Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. pranešime Nr. 24-1617 (b. l. 74–78) nurodyta, jog visose gyvenamųjų tipų kamerų langų angose įrengtos grotos (b. l. 75) bei visi langų rėmai lengvai atidaromi, pritaikyti vėdinimui (b. l. 75). Nurodytų aplinkybių nepaneigia jokie kiti byloje pateikti įrodymai, todėl pareiškėjo argumentai dėl natūralaus vėdinimo vertinti kaip abstraktūs ir deklaratyvūs. Šioje vietoje atkreiptinas dėmesys, kad Lukiškių TI-K Administracijos reikalų skyriaus 2018 m. vasario 12 d. tarnybiniame pranešime Nr. 24-1456 apie pareiškėjo prašymus ar skundu dėl laikymo sąlygų (b. l. 73) nurodyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K administracijai skundų ar prašymų dėl laikymo sąlygų nepateikė. Teisės aktuose nėra nustatytas reikalavimas gyvenamosiose patalpose įrengti karšto vandens tiekimo sistemą, todėl pareiškėjo argumentas, kad kamerose nebuvo tiekiamas karštas vanduo atmestinas kaip nepagrįstas. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamais aspektais nėra pagrindo konstatuoti.
Dėl higienos priemonių
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad jam nebuvo suteikta pakankamai higienos priemonių. Kaip matyti, pareiškėjas neteigia, kad jam apskritai nebuvo suteikiami higienos reikmenys, vadinasi ginčo dėl to nėra. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas tiesiog nurodo, kad higienos priemonių jam buvo išduota per mažai. Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. pranešime Nr. 24-1617 (b. l. 74–78) nurodyta, kad pareiškėjui Lukiškių TI-K administracija higienos priemonių neišduotos, kadangi jis ginčo laikotarpiu savo asmeninėje sąskaitoje turėjo daugiau kaip 0,5 bazinės socialinės išmokos dydžio pinigų sumą, t. y. buvo mokus. Tai atitinka nuo 2017 m sausio 1 d. galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius materialinį buitinį aprūpinimą ir byloje pateiktus duomenis (b. l. 79–80). Kadangi pareiškėjas nenurodė jokių kitų argumentų dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtus veiksmus. Kadangi kaip matyti pareiškėjas ginčo laikotarpiu apsipirkdavo Lukiškių TI-K parduotuvėje (b. l. 79–80), teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas, būdamas mokus, turi teisę pats įsigyti jam reikalingų higienos priemonių Lukiškių TI-K esančioje parduotuvėje.
Dėl dušų patalpų įrengimo ir prausimosi dušuose tvarkos
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad į dušą galėjo nueiti tik vieną kartą per savaitę, o nusiprausti jam buvo skirta tik 15 min., dušo patalpoje neveikė ventiliatorius.
Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) (ginčui aktuali redakcija, galiojusi 2017 m. sausio 1 d. su visais vėlesniais pakeitimais ir papildymais) 107 punktas nustato, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė pasinaudoti dušu. Pagal HN 134:2015 laisvės atėmimo vietose, policijos areštinėse laikomiems asmenims turi būti sudaryta galimybė ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę nusiprausti duše (44 punktas). Atsižvelgiant į minėtas nuostatas ir pareiškėjui neneigiant, kad jam buvo sudaryta galimybė nusiprausti duše ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę, šiuo aspektu nėra pagrindo konstatuoti Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų. Iš pareiškėjo argumento, kad jam buvo leidžiama praustis duše tik 15 min. matyti, kad pareiškėjas neneigia, kad jam buvo suteikta galimybė iki 15 min. pasinaudoti dušu, tiesiog jis teigia, kad tam skirtas laiko buvo per trumpas. Pareiškėjas nenurodė jokių kitų argumentų, pagrindžiančių jo teiginius, kad dėl tokios tvarkos buvo pažeistos jo teisės ir teisėti interesai, teismas tokius pareiškėjo argumentus vertina kaip abstrakčius ir deklaratyvius, neturinčius teisinės reikšmės sprendžiant dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų. Taip pat pareiškėjas nurodo, kad dušų patalpose neveikė ventiliatoriai, tačiau, priešingai, Lukiškių TI-K Ūkio skyriaus 2018 m. vasario 21 d. pranešime Nr. 24-1617 (b. l. 74–78) visgi nurodyta, kad Lukiškių TI-K dušų patalpose veikia mechaninė vėdinimo sistema, įrengti ventiliatoriai (b. l. 75). Atsižvelgęs į tai, ir įvertinęs tai, kad šiuo aspektu pareiškėjas nėra nė karto kreipęsis į Lukiškių TI-K administraciją su skundais ar prašymais (b. l. 73), o bylos duomenys nepatvirtina pareiškėjo nurodytų aplinkybių, teismas šį pareiškėjo argumentą taip pat vertina kaip abstraktų ir deklaratyvų, neturintį teisinės reikmės sprendžiant dėl Lukiškių TI-K galimai neteisėtų veiksmų.
Dėl pasivaikščiojimo kiemelių
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad pasivaikščiojimų kiemeliai buvo per maži ir jam buvo leista tik 1 val. per dieną juose pasivaikščioti.
Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo (toliau – SVĮ) 29 straipsnyje nustatyta, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip 1 val. pasivaikščioti gryname ore. Pažymėtina, kad Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą (CPT) standarto (2002) 1 – Rev. 2006 II skyriaus „Įkalinimas“ pateiktos ištraukos iš trečiosios bendros ataskaitos [CPT/ Inf (93)12] 47 punkte numatyta, kad „Europos komitetas prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą mano, kad turėtų būti stengiamasi užtikrinti, kad kalintieji kardomojo įkalinimo įstaigose galėtų praleisti tinkamą dienos dalį (8 val. ar daugiau) ne jų kamerose užimti skirtingo pobūdžio tiksliniuose užsiėmimuose. Šiuo atveju minėtoje normoje rekomenduojamas 8 ir daugiau valandų laikotarpis, taikytinas kalinamų asmenų buvimui ne savo kamerose. Kadangi ginčo byloje dėl to, kad pareiškėjui buvo užtikrintas 1 val. pasivaikščiojimas gryname ore nėra, šis pareiškėjo teiginys atmestinas kaip nepagrįstas.
Eksploatavimo taisyklių 21 ir 22 punktuose reglamentuota pasivaikščiojimo kiemelių įrengimo tvarka. Pareiškėjo skunde nurodoma, kad pasivaikščiojimų kiemeliai yra labai maži. Iš Lukiškių TI-K pateiktų rašytinių duomenų matyti, kad pasivaikščiojimų kiemelių plotai siekia nuo 15,55 kv. m iki 35,57 kv. m (b. l. 77–78). Įvertinus rašytinę bylos medžiagą, teismas sprendžia, kad pareiškėjo teiginys dėl pasivaikščiojimo kiemelių ploto yra pakankamai deklaratyvus ir abstraktus, pareiškėjas nenurodė jokių papildomų argumentų, kurie atskleistų, kodėl pareiškėjas mano, kad pasivaikščiojimo kiemelių plotas yra per mažas, taip pat nenurodė, kokią neigiamą įtaką jam turėjo pasivaikščiojimo kiemelių dydis. Kadangi minėtų argumentų pareiškėjas visiškai nedetalizavo, jo nurodyta aplinkybė vertintina kaip nepagrįsta ir neįrodyta. Vadinasi, Lukiškių TI-K neteisėtų veiksmų nagrinėjamu aspektu nėra pagrindo konstatuoti.
Dėl neturtinės žalos
Atsižvelgus į anksčiau nustatytas faktines aplinkybes, t. y. pareiškėjui 202,5 paros buvo pažeista jo teisė į privatumą, 241,5 paros sanitarinio mazgo patalpos įrengimas neatitiko teisės aktų reikalavimų, darytina išvada, jog tokios kalinimo sąlygos pareiškėjui neišvengiamai sukėlė sunkumų, nepatogumų, dėl kurių jis galėjo patirti papildomus neigiamus dvasinius išgyvenimus, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių nebūtų patyręs, jei būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis, ir taip buvo pažeistos jo neturtinės teisės. Todėl konstatuotina, kad egzistuoja pagrindas priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.
Vertindamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nagrinėjau atveju nebuvo nustatyta, kad Lukiškių TI-K būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog pareiškėjui dėl netinkamų laikymo sąlygų būtų pablogėjusi sveikata bei į tai, kad 14,05 paros pareiškėjas buvo laikomas Lukiškių TI-K vienas.
Įvertinęs tai, kas išdėstyta, ir atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo mąstą bei trukmę, Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT ir administracinių teismų suformuota praktika, protingumo ir teisingumo principais, teismas daro išvadą, kad pareiškėjui priteistina 1 600 Eur neturtinei žalai atlyginti. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju pareiškėjo prašoma priteisti 10 000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra aiškiai per didelė ir neatitinka jo patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Vadinasi, pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo D. S. (D. S.) skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 1 600 Eur (vieną tūkstantį šešis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti.
Kitą pareiškėjo skundą dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.