- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-10-05
- Bylos Nr.
- 2A-1365-555/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-20078-2015-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Egidijus Tamašauskas, Raimondas Buzelis, Albina Rimdeikaitė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Corpack“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos kartono tara“
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Raimondo Buzelio, Albinos Rimdeikaitės ir Egidijaus Tamašausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Corpack“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-2343-748/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Klaipėdos kartono tara“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Corpack“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė UAB „Klaipėdos kartono tara“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovės 30 245,20 Eur sumą, kurią sudaro 29 733,03 Eur skola ir 512,17 Eur delspinigių, 6 procentus dydžio metines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas – 894,00 Eur žyminio mokesčio.
Nurodė, kad tarp ieškovės ir atsakovės 2015 m. kovo 25 d. sudaryta sutartis Nr. LT-2015/17 dėl gofruotojo kartono produkcijos pagaminimo ir pardavimo, kuria šalys susitarė, jog atsakovė už ieškovės pateiktas prekes sumoka per 30 kalendorinių dienų nuo ieškovės PVM sąskaitos-faktūros išrašymo. Ieškovė įrodinėjo, kad atsakovė gavusi produkciją, su ja iki šiol nėra atsiskaičiusi ir yra jai skolinga nurodytą pinigų sumą.
Atsakovė su ieškiniu sutiko iš dalies – sutiko su prašomu priteisti skolos dydžiu, tačiau nurodė, kad su ieškove atsiskaityti iš karto negali, todėl prašė sprendimą išdėstyti.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. kovo 8 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, ieškovei iš atsakovės priteisė 20 000,00 Eur skolos, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (20 000 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2015 m. spalio 23 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, kitoje dalyje priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio dalies – 10 245,20 Eur ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovės prašymą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo atmetė.
Šalies argumentai
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atsakovė teismo nagrinėjimo metu pateikė ieškinio pripažinimą dalyje dėl 20 000,00 Eur skolos, kitoje dalyje ieškovė pateikė ieškinio atsisakymą dėl 10 245,20 Eur reikalavimo. Tuo tarpu dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo teismas nurodė, kad atsakovė nepateikė teismui jokių įrodymų, patvirtinančių prastą įmonės finansinę padėtį, o byloje esantys atsakovės 2014 metų balanso duomenys, teismo vertinimu, neatspindi realios įmonės padėties, finansinė būklė per 2015 metus galėjo pasikeisti, be to, atsakovė jokių papildomų įrodymų, pvz.: sudarytų sutarčių ar debitorių sąrašų, nepateikė. Teismas sprendė, kad atsakovė nepateikė įrodymų, kurie leistų pagrįstai manyti, kad įmonės finansinė būklė yra bloga ir gali dar pablogėti dėl to, kad teismo sprendimo įvykdymas nebus išdėstytas.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Corpack“ nesutinka su Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimo dalimi, kurioje teismas atsisakė tenkinti jos prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Susidariusią skolą ieškovei įsipareigojo sumokėti dalimis, mokant po 2500,00 Eur kas mėnesį, todėl bendras skolos išmokėjimo terminas yra septini mėnesiai. Tuo tarpu pateiktas mokėjimo grafikas atitinka abiejų proceso šalių interesus. Iki sprendimo priėmimo (2016 m. kovo 7 d.) sumokėjo dar 2 500,00 Eur sumą, todėl ginčijama suma yra 17 500,00 Eur.
Ieškovės teisės į procesines palūkanas neginčija, sutinka, jog privalo mokėti 6 procentus procesinių palūkanų, ir išdėsčius sprendimo įvykdymą dalimis, ieškovė šios teisės nepraranda.
Pirmosios instancijos teismas prašymą dėl sprendimo įvykdymo išdėstymo nepagrįstai laikė neįrodytu. 2014 m. balansas patvirtina, kad atsakovės turtą sudaro 80 procentų trumpalaikiai įsipareigojimai, o 2015 metų balanso galimybės neturėjo pateikti, nes tuo metu jis nebuvo parengtas.
Atsiliepimas
Ieškovė UAB „Klaipėdos kartono tara“ atsiliepimu į atsakovės UAB „Corpack“ apeliacinį skundą prašo jį atmesti, o Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, jog patvirtina, kad atsakovė savo įsipareigojimų dydį sumažino 2 500,00 Eur suma, tačiau atsakovei jau buvo suteikta nemažai galimybių įvykdyti savo įsipareigojimus, tačiau iki šiol ji nėra jų pilnai įvykdžiusi. Taip pat nesutinka su atsakovės pateiktu mokėjimo grafiku, šio pagrindimui nebuvo pateikta jokių įrodymų, tuo tarpu teismui pateiktas atsakovės 2014 m. balansas neįrodo realios atsakovės finansinės padėties.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka pagal apeliaciniame skunde nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, kurių pagrindu prašoma panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, nenustatė absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų bei nenustatė aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 str. 2 d., 329 str. 2 d.).
Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria atmestas apeliantės prašymas išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo.
CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą, yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Teismo sprendimo privalomumas, pasireiškiantis tuo, kad įsiteisėję teismo sprendimai turi būti vykdomi įstatymų nustatyta tvarka (CPK 18 str.), lemia, jog sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais. Šios nuostatos suponuoja, kad vien turtinė atsakovo padėtis negali lemti sprendimo įvykdymo privalomo išdėstymo. Sprendžiant šį klausimą, taip pat vertintina aplinkybė, ar, išdėsčius teismo sprendimo vykdymą apelianto nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti kitos šalies lūkesčiai.
Bylos duomenimis nustatyta, kad šalių 2015 m. kovo 25 d. sudarytos sutarties Nr. LT-2015/17 dėl gofruotojo kartono produkcijos pagaminimo ir pardavimo pagrindu, ieškovė įsipareigojo pagaminti ir parduoti, o atsakovė įsipareigojo nupirkti gofruotojo kartono produkciją ir laiku už ją sumokėti (Sutarties 1.1 p.), t. y. atsakovė įsipareigojo apmokėti už gautas prekes per 30 kalendorinių dienų, skaičiuojant nuo sąskaitos faktūros išrašymo dienos (Sutarties 5.2 p.). Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teismo metu byloje tarp šalių nekilo ginčas nei dėl skolos pagrįstumo, nei dėl jos dydžio, atsakovė pripažino ieškovės reikalavimą, tačiau nurodė, kad šiuo metu dėl blogos finansinės padėties neturi galimybių įvykdyti visą prievolę iš karto, todėl prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą pagal atsakovės teismui pateiktą skolos mokėjimo grafiką.
Iš į bylą atsakovės pateikto skolos mokėjimo grafiko (b. l. 80) matyti, kad atsakovė prašė išdėstyti teismo sprendimo įvykdymą laikotarpiui nuo 2015 m. gruodžio 1 d. iki 2016 m. lapkričio 1 d., sumokant po 2 500,00 Eur kiekvieno mėnesio pirmą dieną, pirmą įmoką, t. y. 2 745,20 Eur sumokant iki 2015 m. gruodžio 1 d., paskutinės įmokos apmokėjimo terminas iki 2016 m. lapkričio 1 d. Pagal į bylą pateiktus mokėjimo pavedimus (b. l. 64-65, 81-82) matyti, kad atsakovė ieškovei, iki pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą, yra sumokėjusi 10 245,20 Eur, todėl šioje dalyje civilinė byla nutraukta, ieškovei atsisakius nuo 10 245,20 Eur dydžio reikalavimo. Teikdama apeliacinį skundą atsakovė taip pat nurodė, kad ieškovei yra sumokėjusi dar 2 500,00 Eur, šią aplinkybę patvirtina ir byloje pateiktas mokėjimo nurodymas (b. l. 99), šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė. Nors apeliantė ir nurodo, kad vykdo savo įsipareigojimus pagal jos į bylą pateiktą skolos mokėjimo grafiką, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, susidariusi situacija niekaip neužtikrina abiejų šalių interesų pusiausvyros, priešingai, pažeidžia ieškovės teises ir teisėtus lūkesčius.
Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad nors apeliantės prašymas pirmosios instancijos teismo ir buvo atmestas, tačiau iš jos nebuvo atimta teisė atsiskaitant su ieškove ir toliau mokėti skolą pagal jos pačios į bylą pateiktą grafiką iki tol, kol apeliacinės instancijos teisme bus išnagrinėtas ginčas dėl skundžiamos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies. Apeliantė kartu su apeliaciniu skundu yra pateikusi įrodymus tik apie vieną atliktą mokėjimą, t. y., kad ieškovei 2016 m. kovo 7 d. yra sumokėjusi 2 500,00 Eur, todėl likusi nesumokėta suma yra 17 500,00 Eur. Jokių kitokių įrodymų, pagrindžiančių apie kitus atliktus mokėjimus pagal pačios apeliantės teismui pateiktą grafiką, nei kartu su apeliaciniu skundu, nei iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės apeliantė teismui nėra pateikusi. Akivaizdu, kad pati apeliantė prašiusi išdėstyti teismo sprendimą pagal jos pateiktą skolos mokėjimo grafiką, jo nevykdė, ir turėjusi visas galimybės iki apeliacinio skundo išnagrinėjimo iš esmės beveik visa apimtimi atsiskaityti su ieškove, to nepadarė. Taigi, šios nustatytos aplinkybės leidžia teigti, kad apeliantė nededa jokių pastangų įvykdyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu ieškovei priteistą skolą, net ir pagal pačios į bylą pateiktą skolos mokėjimo grafiką.
Pažymėtina, jog sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo, atsižvelgtina ne tik į atsakovės interesus, tačiau įvertintina ir tai, kad teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas, kuomet pati apeliantė turėjo visas galimybes iki tol, kol bus išnagrinėtas jos apeliacinis skundas, atsiskaityti su ieškove pagal jos pačios pateiktą skolos mokėjimo grafiką, bet šio savo pačios įsipareigojimo nevykdžius, sąlygotų akivaizdžią interesų disproporciją vienos šalies naudai. Vadovaujantis teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principu privalu pripažinti teisėtai įgytas ieškovės civilines teises, be to, teisėti lūkesčiai yra siejami ir su CPK 18 straipsnyje įtvirtintu vienu iš esminių civilinio proceso principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumu, apimančiu ir būtinumą įvykdyti sprendimą, nes tik įvykdžius sprendimą yra atkuriamos pažeistos teisės arba atlyginama pažeidimu padaryta žala. Taigi teismo sprendimo įvykdymas gali būti išdėstomas tik išimtiniais atvejais, tuo tarpu nagrinėjamu atveju teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas faktiškai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo principo pažeidimą, bet ir esminį sprendimo reikšmės sumenkinimą.
Remiantis išdėstytu, spręstina, jog teismo sprendimo įvykdymo išdėstymas šiuo konkrečiu atveju neužtikrina teismo sprendimo privalomumo, be to pažeidžia ne tik šalių interesų pusiausvyrą, bet ir ieškovės teisėtus lūkesčius. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad keisti ar naikinti teisėtą ir pagrįstą sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Dėl šių priežasčių atsakovės UAB „Corpack“ apeliacinis skundas netenkintinas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 3 Eur sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymą Nr. 1R-298/1K-290, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. kovo 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.