Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Julitos Dabulskytės-Raizgienės (kolegijos pirmininkės bei pranešėjos), Rasos Paužaitės ir Ugniaus Trumpulio,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų I. G. bei I. S. ir nuteistosios S. Ž. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

S. Ž. pripažinti kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 2 d., 11.30 val., iki 2020 m. kovo 30 d., vieną laikinojo sulaikymo ir suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo S. Ž. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

I. G. pripažinta kalta padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, ir jai skirta laisvės atėmimo bausmė 9 (devyneriems) metams

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 2 d., 11.30 val., iki 2020 m. kovo 4 d., 11.26 val., t. y. dvi dienos, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo I. G. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Laikinas nuosavybės teisės apribojimas S. Ž. piniginėms lėšoms (151,02 Eur), saugomoms Vilniaus apskrities vyriausiajame policijos komisariate, paliktas taikyti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o, jam įsiteisėjus, naikintinas.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatomis, kaip nusikalstamos veikos rezultatas konfiskuoti 78 Eur, paimti S. Ž. asmens kratos metu. Kitus asmens kratos metu paimtus pinigus – 73,02 Eur, nuosprendžiui įsiteisėjus, nuspręsta grąžinti.

I. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, ir jam skirta laisvės atėmimo bausmė 1 (vieneriems) metams.

Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. kovo 2 d., 11.00 val., iki 2020 m. kovo 2 d., 17.10 val., t. y. viena dieną, ją prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo I. S. faktinio sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos faktinės aplinkybės

1. I. G. ir S. Ž. nuteistos už tai, kad, veikdamos bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, turėdamos tikslą jas platinti, ir narkotines medžiagas platino, t. y. S. Ž. 2020 m. kovo 2 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, laikė su savimi ir gabeno ne mažiau kaip 147 vnt. lankstinukų su 0,002132 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir ne mažiau kaip 0,106 g narkotinės medžiagos – metadono. 2020 m. kovo 2 d., apie 10.00 val., S. Ž. atvyko pas I. G. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), 2020 m. kovo 2 d., 10.42 val., I. G. telefonu pasiūlė I. S. įsigyti 14 lankstinukų su narkotine medžiaga ir netrukus (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje už 78 eurus pardavė I. S. dalį, t. y. 13 vnt., S. Ž. atgabentų folijos lankstinukų su 0,000212 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,010 g narkotinės medžiagos – metadono. 2020 m. kovo 2 d., 11.02 val., I. G., telefonu susitarusi su tyrimo nenustatytu asmeniu parduoti jam narkotines medžiagas, kartu su S. Ž. ėjo į sporto stadioną, esantį Vilniuje, Gelvonų g. 1, tačiau buvo sulaikytos policijos pareigūnų, kurie 2020 m. kovo 2 d., 11.30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato patalpose, Vilniuje, Laisvės pr. 80, S. Ž. asmens kratos metu rado ir paėmė 134 vnt. folijos lankstinukų su 0,00192 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,096 g narkotinės medžiagos – metadono. Tokiais savo veiksmais I. G. ir S. Ž., veikdamos bendrininkų grupėje, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje.

2. I. S. nuteistas už tai, kad neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, t. y. I. S. 2020 m. kovo 2 d., 10.42 val., telefonu susisiekė su I. G., kuri pasiūlė jam įsigyti 14 lankstinukų su narkotine medžiaga, ir netrukus namo, esančio (duomenys neskelbtini) laiptinėje, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš I. G. neteisėtai už 78 eurus įgijo 13 vnt. folijos lankstinukų su 0,000212 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,0010 g narkotinės medžiagos – metadono, kurias neteisėtai laikė savo rankinėje iki 2020 m. kovo 2 d., 11.30 val., kai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato patalpose, Vilniuje, Laisvės pr. 80, policijos pareigūnai jam priklausančioje rankinėje rado ir paėmė jo įgytas narkotines medžiagas – 0,000212 g karfentanilio ir 0,0010 g metadono. Tokiais savo veiksmais I. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

II. Apeliacinių skundų prašymai ir teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išaiškinimai

Dėl nuteistųjų I. G. ir S. Ž. veiksmų kvalifikavimo

9. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą apeliacine tvarka, taip pat daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, kurie leidžia konstatuoti, kad nuteistosios I. G. ir S. Ž. narkotinėmis medžiagomis disponavo turėdamos tikslą jas išplatinti, taip pat ir išplatino jas. Ikiteisminį tyrimą pradėjus pagal kriminalinės žvalgybos informaciją dėl V. Ž. galimai platinamų narkotinių medžiagų, buvo vykdoma pastarojo elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, kurios metu gauti duomenys apie tai, jog galimai narkotinių medžiagų platinimu užsiima V. Ž. sugyventinė I. G. ir motina S. Ž.. Gavus tokius duomenis, atitinkamai buvo pradėta vykdyti pastarųjų (I. G. ir S. Ž.) telefoninių ryšių kontrolė, kurios metu užfiksuota, kad nuteistosios bendrauja apie narkotinės medžiagas, jų kiekius, apyvartą (tą patvirtina 2020 m. vasario 14 d. pokalbis, kuris yra aprašytas ir tinkamai įvertintas skundžiamame nuosprendyje). Liudytojo (policijos pareigūno) V. M. parodymais nustatyta, kad buvo disponuojama informacija apie tai, kad nuteistosios užsiėmė narkotinių medžiagų platinimu – S. Ž. jas pristatydavo I. G. ir ši, prižiūrima bei kontroliuojama S. Ž., jas platino; narkotinių medžiagų S. Ž. sūnaus sugyventinei nepalikdavo, baimindamasi, kad ši pati gali suvartoti, be to, būdama apsvaigusi, neatsimindavo kam atiduodavo medžiagas, dalindavo į skolą, vėliau atiduodavo S. Ž. ne visus pinigus, dėl ko susidarydavo skolos, kildavo pykčiai (4 t., b. l. 169-17).

11. Taigi matyti, kad I. G. ir I. S. pirminiai parodymai ikiteisminiame tyrime sutampa, jų suderinti pastarieji negalėjo, kadangi abu buvo sulaikyti. Pabrėžtina, jog apklausose dalyvavo gynėjai, dėl ko nėra objektyvaus pagrindo spręsti, kad pareigūnai galėjo daryti spaudimą, reikalauti tam tikro turinio parodymų, aiškindami, jog nuo to priklausys kardomosios priemonės griežtumas, kaip tai nurodoma nuteistosios I. G. apeliaciniame skunde. Iš apklausų protokolų matyti, kad nuteistoji su parodymais susipažino, pastabų dėl turinio neturėjo, jokių pastabų neįvardino ir jos gynėja. Pagrindą spręsti, kad būtent anksčiau įvardintų apklausų metu I. G. ir I. S. nurodė tikrovę atitinkančias aplinkybes, patvirtina kiti bylos duomenys. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu nustatyta kad tai I. G. 2020 m. kovo 2 d. skambina I. S., nurodo atvykti pas ją, susitaria dėl 14 vnt. (pabrėžtina, jog sulaikius I. S. jo rankinėje buvo rastas labai artimas lankstinukų kiekis – 13 vnt.); tik tada, kai susitariama dėl nurodyto kiekio, užsimenama apie kažkokią skolą (3 t., b. l. 141-178). Be to, nei I. G., nei I. S. negalėjo aiškiai ir nuosekliai nurodyti skolos dydžio, kokia suma įvykio dieną neva buvo grąžinta I. G. (I. S. teisme aiškino grąžinęs 20 Eur, tuo tarpu I. G. vardino vis skirtingas sumas – 15 Eur, 20 Eur, o sugrąžino 15 Eur, vėliau (teisme) – atvežė 30 Eur skolą, bet grąžino tik 14 Eur). Iš 2020 m. kovo 2 d. tarp I. G. ir I. S. vykusio telefoninio pokalbio turinio matyti, jog I. G. klausia I. S., ar šiam įėjus į laiptinę, joje nieko nėra, kas tik papildomai leidžia spręsti, kad I. S. atvykimo tikslas buvo ne skolos grąžinimas. Nors I. S. teisme tikino narkotines medžiagas pagrobęs iš rankinėje buvusios pirštinės, tačiau negalėjo apibūdinti, kaip atrodė kuprinė, nepaaiškino, dėl kokių priežasčių jis liko pas I. G. po to, kai šiai neva grąžino skolą. Apklausiamas teisme I. S. teigė, kad po to, kai jis atidavė skolą, I. G. jam liepė palaukti, o pati išėjo ruošti arbatą, paskui ją išėjo ir S. Ž.. Tokios nuteistojo dėstomos aplinkybės vertintinos kritiškai. Jeigu I. G. būtų buvusi grąžinta skola, I. S., kuris esą tik dėl to ir atvyko, pagrindo likti pastarosios namuose nebebuvo, juolab, sunku patikėti, jog S. Ž. rankinę (dar akivaizdžiai atidarytą) su joje įdėtomis pirštinėmis, kuriose buvo narkotinės medžiagos, būtų palikusi kambaryje su pirmą kartą matomu asmeniu. Čia pabrėžtina, kad I. G. ikiteisminiame tyrime paskutinių dviejų apklausų metu nurodžiusi, kad po to, kai I. S. jai atidavė skolą, ji nuėjo į virtuvę ir negirdėjo, ką pastarasis kalbėjo ir darė pasilikęs su S. Ž., teisme jau tvirtino, kad I. S. į jos butą nė nebuvo įėjęs, jie susitiko laiptinėje. Nuteistoji S. Ž. ikiteisminiame tyrime parodė, kad jai būnant pas I. G. ir geriant arbatą, matė, kaip I. G. su kažkuo kalbėjo telefonu, vėliau ji (S. Ž.) išėjo parūkyti į kiemą, nematė, ar per tą laiką pas šią buvo kas nors atvykę; S. Ž. teisme nurodė, kad jai būnant pas I. G. „buvo tas vaikinas, pasisveikino ir aš nuėjau į virtuvę“, kokiu tikslu buvo atvažiavęs I. S., teigė nežinojusi, galvojo, kad jis sūnaus pažįstamas, nekalbėjo su juo (4 t., b. l. 3-10). Aptarti prieštaravimai nuteistųjų parodymuose leidžia spręsti, kad parodymai neatitinka tikrovės, jie duoti siekiant nuslėpti tikrąsias aplinkybes, dėl ko skundžiamame nuosprendyje šie nuteistųjų parodymai pagrįstai įvertinti kritiškai. Pirmosios instancijos teismas, surinktų įrodymų visete remdamasis, be kita ko, ir apeliantų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimo nepadarė. Kasacinės instancijos teismas nutartyse ne kartą yra pažymėjęs, jog kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui savarankiškos įrodomosios galios teismui priimant nuosprendį neturi, tačiau jie nėra niekiniai, beverčiai, ikiteisminio tyrimo pareigūnui duoti parodymai gali būti reikšmingi tikrinant kitų byloje esančių įrodymų patikimumą. Kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojo parodymų, duotų prokurorui ar ikiteisminio tyrimo pareigūnui, perskaitymas ir jų analizė bendrame bylos duomenų kontekste gali būti veiksnys, formuojantis teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014, 2K-276-976/2015 ir kt.).

14. Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus, taip pat pirmosios instancijos teismo nuosprendyje aptartus argumentus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad byloje surinktų, teisme patikrintų bei įvertintų įrodymų visetas leidžia daryti abejonės nekeliančią išvadą, kad I. G. ir S. Ž. narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamos tikslą jas platinti, o taip pat ir platinusios. Apylinkės teismas, įvertinęs neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų bendrą kiekį (365,93 % ((0,002132 g)/0,0006 g (karfentanilis) + 0,106 g /1 g (metadonas)) x 100 %), pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ viršija didelį narkotinių medžiagų kiekį, I. G. ir S. Ž. veiksmus kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

15. Pagal BK 260 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Už tuos pačius veiksmus (išskyrus narkotinių medžiagų pardavimą ar kitokį platinimą) be tikslo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti atsakomybė numatyta BK 259 straipsnio 1 dalyje. Būtent tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas yra esminis šiuose BK straipsniuose numatyto neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis atribojimo kriterijus. Tikslo parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas turėjimas yra subjektyvusis BK 260 straipsnio 1–2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų požymis, todėl, kaip ir kiekvienas nusikalstamos veikos sudėties požymis, turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. Aplinkybės, parodančios tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas buvimą, gali būti medžiagų kiekiai, rūšių įvairovė, dozių paruošimas, priemonių, reikalingų dozėms pasverti ar supakuoti, turėjimas, faktai apie tai, ar pats kaltininkas vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, tai, ar anksčiau kaltininkas yra platinęs šias medžiagas, ar buvo susitarimas su vartotoju, ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-138/2013, 2K-7-173/2014, 2K-361/2014). Pažymėtina ir tai, kad kaltininkas, disponuodamas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, gali turėti ir du tikslus – vartoti ir parduoti (ar kitaip platinti), todėl tokiu atveju kaltininko veiksmai kvalifikuojami kaip atskiros BK 259, 260 straipsniuose numatytos nusikalstamos veikos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48-303/2016).

16. Nors anksčiau išdėstytais argumentais konstatuota, kad nuteistosios S. Ž. ir I. G. narkotinėmis medžiagomis disponavo, turėdamos tikslą jas platinti bei išplatino, tačiau byloje taip pat yra duomenys, tą nuosekliai tvirtina ir pati nuteistoji S. Ž. apie pastarosios priklausomybę narkotinėms medžiagoms. S. Ž. parodė, kad nors įvykio metu dalyvavo metadono programoje, tačiau ji taip pat ir pati savo iniciatyva vartojo narkotines medžiagas, jų buvo susileidusi ir įvykio dieną. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė Respublikinio priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašyta nuo 1993 m., jai nustatyti psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, dar anksčiau buvo gydyta psichiatrijos ligoninėje (diagnozė – narkomanija opiatams, abstinencinis sindromas) (3 t., b. l. 118, 119), nuo 1998 m. su pertraukomis dalyvauja metadono programoje (4 t., b. l. 147-14), praeityje teista ir už nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu narkotinių medžiagų disponavimu neturint tikslo jas platinti. 2020 m. kovo 2 d. sulaikius S. Ž., jos kuprinėje (priekinėje kišenėje), be kita ko, buvo rasti į popierių įsukti 7 švirkštai ir viena adata; vienas švirkštas panaudotas, taip pat panaudota ir adata, matyti, kad joje yra šiek tiek kraujo (3 t., b. l. 29, 31-33). 2020 m. balandžio 27 d. specialisto išvadoje nustatyta, kad ant adatos, uždengtos apsauginiu dangteliu, ir vienkartinio švirkšto su adata, paimtų iš S. Ž., vidinių paviršių rasti narkotinės medžiagos – metadono pėdsakai (3 t., b. l. 40-41). Kitoje specialisto išvadoje Nr. T-N 622/2020(01) konstatuota, kad S. Ž. šlapime rasta metadono, EDDP (metadono metabolito), difenhidramino pėdsakų (2 t., b. l. 141). Šie duomenys kartu su S. Ž. parodymais patvirtina pastarosios priklausomybę narkotinėms medžiagoms, jų vartojimą nusikalstamų veiksmų atlikimo metu. Pirmosios instancijos teismas šių duomenų detaliau neanalizavo ir taip padarė nepagrįstą išvadą, kad narkotinės medžiagos buvo skirtos tik platinimui. Iš nuosprendžio matyti kad teismas akcentavo tą aplinkybę, kad buvo rasti 147 lankstinukai su karfentaniliu ir metadonu, dėl ko sprendė, kad toks kiekis yra per didelis asmeniniam vartojimui. Aplinkybė dėl kiekio, taip pat tai, kad narkotinė medžiaga buvo padalinta į lankstinukus, yra svarbi nustatant tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas, ši aplinkybė ir nagrinėjamu atveju neabejotinai prisideda prie išvados dėl tokio tikslo buvimo, tačiau savaime nepaneigia nurodytų duomenų dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo metu S. Ž. buvo priklausoma nuo narkotinių medžiagų ir jas vartojo, nepaneigtina, kad esant poreikiui dalį turimų lankstinukų su narkotinėmis medžiagomis galėjo suvartoti ir pati, juo labiau, kad nėra nustatyta, jog nuteistosios visas narkotines medžiagas ketino išplatinti asmeniui, su kuriuo ėjo susitikti prieš pat sulaikymą (2020 m. kovo 2 d., 11:02:22 val. telefoninis pokalbis Nr. IID-2673). Nustačius tokias aplinkybes, privalu nustatyti ir tai, kokia dalis neteisėtai disponuotų medžiagų buvo skirta asmeniniam vartojimui, o kokia – parduoti ar kitaip platinti, kadangi tai turi reikšmės teisingam bylos išsprendimui, nuo to priklauso nusikalstamų veikų teisinis vertinimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-195/2009, 2K-48-303/2016). Akivaizdu, kad nustatyti minimas aplinkybes nagrinėjamu atveju nėra jokios galimybės, dėl ko S. Ž. veiksmai perkvalifikuotini iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį. Konstatavus, jog dalis nuteistųjų disponuotų narkotinių medžiagų buvo skirta S. Ž. asmeninėms reikmėms, tačiau nenustačius tos dalies kiekio, atitinkamai koreguotina ir nuteistosios I. G. nusikalstamų veikų kvalifikacija, t. y. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuojant į BK 260 straipsnio 1 dalį.

17. Toks nusikalstamų veikų perkvalifikavimas nelaikytinas kaip suvaržantis nuteistųjų teisę į gynybą bei galimybę gintis nuo pakeistų kaltinimų. Vadovaudamasis BPK 256 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas, nustatęs pagrindą, gali keisti kaltinime nurodytas esmines faktines aplinkybes ar kaltinime nurodytos veikos kvalifikavimą ir savo iniciatyva, apie tokią galimybę teismas paprastai turi pranešti nagrinėjimo teisme dalyviams ir informuoti apie teisę prašyti pertraukos pasirengti gynybai. Jei kaltinimas keičiamas ir kaltinimo apimtis nėra vien tik siaurinama, jam turi būti iš anksto pranešama apie kaltinimo keitimo galimybes ir teismo proceso metu sudaromos sąlygos išsakyti argumentus tiek dėl veikos teisinio vertinimo, tiek dėl sprendimui priimti reikšmingų faktinių aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-228/2008, 2K-P-36/2010, 2K-7-330/2011, 2K-551/2011, 2K-614/2011, 2K-651/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju buvo pakeistas nuteistosios I. G. nusikalstamų veiksmų vertinimas, o nuteistosios S. Ž. veiksmai nors ir kvalifikuoti papildomai pagal BK 259 straipsnio 1 dalį, nurodant dar vieną neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis tikslą, tačiau pašalintas kvalifikuojantis požymis, platinimui skirtų narkotinių medžiagų kiekio nevertinant kaip didelio. Šie pakeitimai yra palankūs nuteistosioms ir nė vienos iš jų teisinės padėties nepablogino. Darant išvadą, kad šioje konkrečioje situacijoje nebuvo suvaržytos įstatymų garantuotos nuteistųjų teisės į gynybą, atsižvelgtina į tai, kad dėl pasikeitusio veikos kvalifikavimo bei dalyje pakitusių faktinių bylos aplinkybių nuteistųjų gynyba nebūtų buvusi kitokia. Pabrėžtina, jog nuteistosios S. Ž. gynėjas baigiamojoje kalboje pats minėjo apie tokią galimą nuteistosios veiksmų kvalifikaciją. Nuteistoji I. G. ir jos gynėja prašė tik išteisinimo, aplinkybė dėl narkotinių medžiagų kiekio gynybos niekaip nebūtų pakeitusi, kadangi nuteistoji kategoriškai neigė kartu su S. Ž. turėjusi tikslą platinti bei platinusi narkotines medžiagas.

18. Taigi teisėjų kolegija, pakeisdama pirmosios instancijos teismo nuosprendį dėl teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybėms ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir nuteistosios S. Ž. veiksmus perkvalifikuodamas iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį ir 259 straipsnio 1 dalį, I. G. – iš BK 260 straipsnio 2 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį, nustato, kad S. Ž. ir I. G., veikdamos bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis, turėdamos tikslą jas platinti ir narkotines medžiagas platino, o S. Ž. taip pat turint ir tikslą dalį narkotinių medžiagų suvartoti pačiai, o būtent: S. Ž. 2020 m. kovo 2 d., apie 09.30 val., (duomenys neskelbtini), tyčia, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, taip pat suvartoti savo reikmėms, laikė su savimi ir gabeno ne mažiau kaip 147 vnt. lankstinukų su 0,002132 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir ne mažiau kaip 0,106 g narkotinės medžiagos - metadono. 2020 m. kovo 2 d., apie 10.00 val., S. Ž. atvyko pas I. G. į butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), po ko 2020 m. kovo 2 d., 10.42 val., I. G. telefonu pasiūlė I. S. įsigyti 14 lankstinukų su narkotine medžiaga ir netrukus (duomenys neskelbtini) namo laiptinėje už 78 eurus pardavė I. S. dalį, t. y. 13 vnt., S. Ž. atgabentų folijos lankstinukų su 0,000212 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,010 g narkotinės medžiagos – metadono. 2020 m. kovo 2 d., 11.02 val., I. G., telefonu susitarusi su tyrimo nenustatytu asmeniu parduoti jam narkotines medžiagas, kartu su S. Ž. ėjo į sporto stadioną, esantį Vilniuje, Gelvonų g. 1, tačiau buvo sulaikytos policijos pareigūnų, kurie 2020 m. kovo 2 d., 11.30 val., Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 6 policijos komisariato patalpose, Vilniuje, Laisvės pr. 80, S. Ž. asmens kratos metu rado ir paėmė 134 vnt. folijos lankstinukų su 0,00192 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,096 g narkotinės medžiagos – metadono. Tokiais savo veiksmais I. G. ir S. Ž., veikdamos bendrininkų grupėje, padarė šias nusikalstamas veikas: S. Ž., nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje ir 260 straipsnio 1 dalyje, o I. G. – BK 260 straipsnio 1 dalyje.

Dėl nuteistosioms S. Ž. ir I. G. skirtinų bausmių

19. Perkvalifikavus nuteistųjų S. Ž. ir I. G. padarytas nusikalstamas veikas, turi būti išspręstas ir bausmės paskyrimo klausimas nuteistosioms.

20. Nuteistoji S. Ž. padarė dvi nusikalstamas veikas, kurių viena priskirtina nesunkių (BK 259 straipsnio 1 dalis), o kita – sunkių (BK 260 straipsnio 1 dalis) nusikaltimų kategorijoms (BK 11 straipsnio 3, 5 dalys). Nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, baigtos. Atsakomybę lengvinanti aplinkybė BK 259 straipsnio 1 dalies atveju pripažintina tai, kad S. Ž. kaltę pripažino, gailėjosi, dėl BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra; nuteistosios atsakomybę sunkina tai, kad BK 260 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), be to, ji nusikalto būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Skiriant bausmę atsižvelgtina ir į nuteistosios asmenybę charakterizuojančius duomenis, kurie detaliai aptarti ir tinkamai įvertinti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, svarbu tai, kad nuteistoji praeityje ne kartą buvo teista (iš viso 8 kartus), visos ankstesnės nusikalstamos veikos padarytos išskirtinai dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šioje byloje nagrinėjamus nusikaltimus padarė neišnykus teistumui (už BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, už kurią jai buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė). Atsižvelgiant į tai, yra pagrindas išvadai, kad S. Ž. nusikalstami veiksmai nėra atsitiktiniai, pastaroji nėra linkusi kritiškai vertinti savo elgesio, kas rodo neabejotinai didesnį jos asmenybės pavojingumą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad S. Ž. tikslinga skirti pagal BK 260 straipsnio 1 dalį įstatymo sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant kiek didesnį nei galimas skirti šios bausmės rūšies vidurkis, o pagal BK 259 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį. Atsižvelgiant į tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes nusikalstamos veikos nurodytos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, paskirtos bausmės bendrintinos apėmimo būdu pagal BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte numatytą bausmių bendrinimo taisyklę.

21. Nors nuteistosios gynėjas apeliacinės instancijos teisme ir užsiminė apie galimybę taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir S. Ž. skirti su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, akivaizdu, kad toks prašymas yra daugiau deklaratyvus ir jį tenkinti nėra jokio juridinio pagrindo. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, paskyrus S. Ž., kuri nusikalto turėdama neišnykusį teistumą už analogišką nusikaltimą, švelnesnę bausmę nei ta, kuri numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, o už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką skyrus švelnesnę nei apeliacinės instancijos teismo nurodytą parinktą bausmę, tai neišvengiamai reikštų tokios bausmės neproporcingumą padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliktų savo funkcijų, nerealizuotų bausmės paskirties ir tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme.

22. Nuteistoji I. G. padarė vieną sunkų (BK 11 straipsnio 5 dalis) baigtą nusikaltimą, nusikalstami veiksmai atlikti veikiant tiesiogine tyčia. Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, o atsakomybę sunkina tai, kad nusikalto veikdama bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), taip pat būdama recidyviste (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nuteistosios asmenybę charakterizuojantys duomenys, į kuriuos atsižvelgtina sprendžiant bausmės klausimą, yra išsamiai nurodyti bei tinkamai įvertinti teismo nuosprendyje. Iš naujo neaptariant visų šių duomenų, pabrėžtina, kad jų analizė leidžia daryti aiškią išvadą, kad I. G. priešingas teisei (nusikalstamas) elgesys nėra atsitiktinio pobūdžio, ji turi susiformavusias antivisuomenines nuostatas, anksčiau jai taikytos teisinio poveikio priemonės nedavė pageidaujamų rezultatų, nė kiek nepaskatino kritiškai įvertinti ir keisti savo elgesio. I. G. anksčiau teista net 17 kartų (daugiausia už nusikalstamas veikas nuosavybei), sistemingai daro administracinius nusižengimus, paskirtų baudų nemoka, šioje byloje nagrinėjamą nusikalstamą veiką padarė praėjus nepilnai metams, kai atlikusi laisvės atėmimo bausmę buvo paleista iš pataisos įstaigos. Tokios aplinkybės leidžia spręsti, kad I. G. yra tikslinga skirti BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kurios trukmė nustatytina kiek ilgesnė už įstatymo numatytą galimą skirti šios bausmės vidurkį. Nors apeliaciniame skunde nuteistoji tikina pakeitusi gyvenimo būdą, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad po to, kai buvo paleista iš laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos už ankstesnes tyčines nusikalstamas veikas, I. G. jau netrukus pradėjo daryti administracinius nusižengimus, ne vienas nusižengimas yra susijęs su smulkiomis vagystėmis (iš parduotuvių vagiant alkoholinius gėrimus), be to, pastaroji, būdama neblaivi viešoje vietoje, keikėsi necenzūriniais žodžiais, taip trukdydama viešąją tvarką ir žmonių rimtį (2 t., b. l. 150-158). Įvertinus nurodytas aplinkybes, taip pat tą faktą, kad nepraėjus metams ji padarė naują tyčinį nusikaltimą, nėra pagrindo sutikti su I. G. teiginiais dėl jos pakeisto gyvenimo būdo. Bylos medžiaga ir pačios nuteistosios parodymais nustatyta, kad ji vėl ėmė vartoti narkotines medžiagas, nors skunde nurodo, kad jau kurį laiką jų nebevartoja ir gydosi nuo priklausomybės, kas nors ir vertinama teigimai, tačiau, kita vertus, kaip matyti iš teismų informacinėje sistemoje LITEKO patalpintų duomenų, ji ir anksčiau yra nurodžiusi, jog gydosi nuo priklausomybės, keičia elgesį, tačiau reikšmingesnių pokyčių neįvyko. Prašydama neskirti laisvės atėmimo bausmės, nuteistoji akcentavo auginanti ir išlaikanti dukrą, tačiau atitinkamai nutylėjo, kad dukros ji susilaukė dar (duomenys neskelbtini), net ir pastarasis įvykis nesulaikė I. G. nuo tyčinių nusikalstamų veikų darymo, juo labiau, kai jai teko atlikti ir laisvės atėmimo bausmę (beje, pareiga realiai atlikti laisvės atėmimo bausmę kilo 2017 m. teismui panaikinus bausmės vykdymo atidėjimą), nepaisant to, paleista į laisvę netrukus ėmė daryti administracinius nusižengimus, galiausiai padarė sunkų nusikaltimą. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. balandžio 12 d. sprendimu neterminuotai buvo apribota I. G. (taip pat ir jos sugyventinio V. Ž.) tėvų valdžia nepilnametės dukros K. Ž. atžvilgiu. Įvertinus tai, kas aptarta, nėra pagrindo spręsti egzistuojant objektyvias aplinkybes, kurios sudarytų pagrindą už I. G. padarytą sunkų nusikaltimą skirti minimalią bausmę, ar juo labiau, švelnesnę nei įstatymo numatytą bausmę.

Dėl nuteistojo I. S. apeliacinio skundo

23. Nagrinėjamoje byloje I. S. yra nuteistas už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą. BK 259 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneriems metams, su tokia bausme apeliantas nesutinka, mano, kad ji yra per griežta ir prašo sušvelninti.

24. Konkrečią bausmę teismas skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 1, 2 dalis skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, įvertina kiekvienos tokios aplinkybės reikšmę. BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tai reiškia, kad, individualizuojant bausmę, būtina tinkamai įvertinti tiek BK bendrosios dalies nuostatų suteikiamas galimybes teismui skiriant bausmę, tiek ir BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes (padaryto nusikaltimo pavojingumą, kaltės formą ir rūšį, nusikaltimo padarymo motyvus, tikslus ir stadiją, kaltininko asmenybę ir kt.). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti gali tik tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą bausmę. Tokių aplinkybių apeliacinės instancijos teismas šioje byloje nenustatė.

25. Nagrinėjamu atveju negalima daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas apeliantui bausmę, būtų pažeidęs anksčiau nurodytus baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų bausmės skyrimo motyvų matyti, kad skiriant bausmę buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistasis, veikdamas tiesiogine tyčia, padarė baigtą nesunkų nusikaltimą, jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas) ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą. Čia pažymėtina, jog, priešingai nei nurodoma skunde, I. S. nors ir neneigė disponavęs narkotinėmis medžiagomis, neturėdamas tikslo jas platinti, tačiau apklausiamas teisme pakeitė parodymus, neigdamas dalį kaltinimo aplinkybių, tikino lankstinukus su narkotinėmis medžiagomis pagrobęs, o ne pagal susitarimą įgijęs iš nuteistosios I. G., dėl ko pagrįstai nebuvo konstatuota nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Skirdamas bausmę teismas įvertino nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – nedirbantis (ikiteisminio tyrimo metu registruotas Užimtumo tarnyboje, anksčiau dirbęs), nevedęs, teistas, baustas administracine tvarka, nusikalto lygtinio paleidimo metu. Galima matyti, kad būtent nuteistojo asmenybę charakterizuojantys duomenys nulėmė, jog pastarajam buvo skirta griežiausia įstatymo numatyta bausmės rūšis. Sprendžiant bausmės skyrimo klausimą, neabejotinai svarbu, kad I. S. praeityje buvo ne vieną kartą teistas, taip pat ir už sunkius nusikaltimus, numatytus BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, tiek už pastarąsias nusikalstamas veikas, tiek ir praeityje padarytus nusikaltimus nuosavybei jam buvo skirtos laisvės atėmimo bausmės. Ypatingai reikšminga ta aplinkybė, kad I. S. nusikalto lygtinio paleidimo metu, praėjus vos keliems mėnesiam, kai buvo paleistas iš bausmės atlikimo vietos, kurioje atliko bausmę už nusikaltimus, numatytus BK 259 straipsnio 1 dalyje, 260 straipsnio 1 dalyje. Pilnai sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai rodo didesnį nuteistojo pavojingumą, polinkį ignoruoti visuomenėje nustatytas taisykles. Spręstina, kad I. S. nėra linkęs daryti kritiškas išvadas, jo elgesiui įtakos nepadarė nei anksčiau skirtos laisvės atėmimo bausmės, nei tai, kad jam buvo parodytas pasitikėjimas, paleidžiant iš pataisos įstaigos pilnai neatlikus anksčiau paskirtos bausmės. Nuosprendyje teisingai pažymėta, kad I. S. už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis buvo teistas ir Nyderlandų Karalystėje. Apeliaciniame skunde su pastarąja aplinkybe nesutinkama, tačiau byloje esantys objektyvūs duomenys (oficialus išrašas iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų) patvirtina, kad 2008 m. Olandjoje I. S. buvo taikyta atsakomybė už nusikaltimus, susijusius su narkotinėmis medžiagomis arba prekursoriais, veika padaryta Utrechto mieste, paskyrus bausmę, jos vykdymas atidėtas dvejų metų laikotarpiui (2 t., b. l. 65-70). Paminėti pastarieji duomenys, kurie, kaip matyti, yra susiję su prieš keliolika metų padaryta veika, nėra esminiai skiriant bausmę, tačiau jie galėjo būti paminėti ir įvertinti bendrame nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visete. Be kita ko, pirmosios instancijos teismas, dėstydamas bausmės skyrimo motyvus, paminėjo ir tai, kad I. S. bylos nagrinėjimo metu sistemingai pažeidinėjo jam skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, tuo papildomai grįsdamas teiginius dėl susiformavusių antivisuomeninių nuostatų. Apeliaciniame skunde nuteistasis vėlgi tikina niekada nepažeidęs paskirtos kardomosios priemonės, kas akivaizdžiai prieštarauja bylos medžiagai, kurioje yra policijos įstaigos teismui teikti tarnybiniai pranešimai, jog I. S. neatvyksta periodiškai registruotis policijos įstaigoje (5 t., b. l. 16, 25).

26. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į anksčiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad I. S., kuris teisiamas, anaiptol, ne pirmą kartą ir naują nusikaltimą padarė ne tik esant neišnykusiam teistumui, bet ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu, skundžiamu nuosprendžiu laisvės atėmimo bausmė buvo parinkta pagrįstai, jos dydis, kuris yra nežymiai mažesnis už straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, yra tinkamas ir ne per griežtas. Kitokios išvados neleidžia daryti nuteistojo nurodomi teiginiai, kad jis pakeitė gyvenimo būdą, stengiasi kovoti su priklausomybe, užsiregistravo į Užimtumo tarnybą, kas nors ir vertintina teigiamai, tačiau nesudaro pagrindo švelninti bausmę, skiriant kitą bausmės rūšį, nustatant mažesnę laisvės atėmimo bausmės trukmę ar atidedant paskirtos bausmės vykdymą. Nuteistojo nurodoma aplinkybė dėl onkologine liga sergančios motinos, kuriai reikalinga priežiūra, nėra pagrįsta jokiais objektyviais duomenimis, nenustatyta, kad apeliantas ją išlaiko, prižiūri ir be jo daugiau nėra kam pasirūpinti motinos priežiūra. Taigi teismas neturi pagrindo konstatuoti BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos aplinkybės, juo labiau, švelninti bausmę, vadovaudamasis BK 62 straipsnio nuostatomis, kadangi nagrinėjamu atveju nenustatyta nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės (tokių aplinkybių turėtų būti ne mažiau kaip dvi), o taip pat nėra nė vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1–6 punktuose numatytų sąlygų.

27. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas nuteistajam I. S. bausmę baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė, paskirta vienerių metų laisvės atėmimo bausmė nei savo rūšimi, nei dydžiu nėra aiškiai per griežta, priešingai, yra adekvati jo padarytai nusikalstamai veikai bei asmenybės pavojingumui, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų

28. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2022 m. balandžio 11 d. pateikė teismui pažymą Nr. (12.32Mr) PT-2863 (pirminė), kurioje nurodoma, kad iš I. G. valstybės naudai priteistinos 180 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos. Atitinkamai buvo pateikta ir pažyma, prašant priteisti valstybės naudai iš nuteistojo A. S. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, t. y. 2022 m. balandžio 15 d. teisme gautoje pažymoje Nr. (12.32Mr) PT-3065 (pirminė) nurodomos 56 Eur dydžio išlaidos.

29. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

30. Baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama, be kita ko, ir pagal nuteistųjų I. G. ir A. S. apeliacinius skundus. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, turi dalyvauti gynėjas (BPK 322 straipsnio 1 dalis), ir į tai, jog nuteistieji neturėjo pasirinkę gynėjų, kreipėsi su prašymu į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus koordinatorių dėl gynėjo parinkimo. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Koordinavimo ir parinkimo skyrius I. G. parinko advokatę J. Damanskienę, nuteistajam A. S. – advokatą K. Paplovuchiną, kuriuos teismas paskyrė nuteistųjų gynėjais advokatais. Taigi įstatymui numatant privalomą gynėjo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, gynėjai nuteistiesiems buvo paskirti teismo iniciatyva, kas reiškia, kad nuteistieji neturėjo teisės rinktis, ar jiems gintis patiems, ar su gynėjo pagalba. Esant tokioms aplinkybėms teismas sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas iš nuteistųjų I. G. ir A. S. nesuderinamas su šių teise į gynybą. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad nuteistosios I. G. apeliacinis skundas buvo tenkintas iš dalies, nė vienas iš nuteistųjų nedirba, jų finansinė sudėtis yra sudėtinga.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 3 punktais,

nusprendžia:

nuteistojo I. S. (I. S.) apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistųjų I. G. ir nuteistosios S. Ž. gynėjo advokato Mariaus Monkevičiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 11 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistosios S. Ž. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 259 straipsnio 1 dalį ir BK 260 straipsnio 1 dalį, paskiriant šias bausmes:

už nusikalstamą veiką, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje, paskirti S. Ž. laisvės atėmimo bausmę dešimčiai mėnesių.

už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, paskirti S. Ž. laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti S. Ž. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą šešeriems metams.

Nuteistosios I. G. nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 260 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės atėmimo bausmę šešeriems metams.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskaičiuotų antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš nuteistųjų I. G. ir I. S. nepriteisti.