Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Regionų administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Jolantos Medvedevienės ir Astos Urbonienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl nutarimo panaikinimo arba pakeitimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašo panaikinti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas, atsakovas) 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Nutarimas) ir įstatymo pažeidimo bylą Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) nutraukti arba pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą įstatymo pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) ir skirti pareiškėjai minimalią 1 000 Eur baudą.

Pareiškėja skunde nurodė, kad jai, vykdančiai atliekų tvarkymo veiklą, yra išduotas ir šiuo metu galioja Taršos leidimas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Taršos leidimas). Teigė, kad 2024 m. liepos 5 d. atsakovas atliko jos veiklavietės, esančios adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir veiklavietė) neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo fiksuojami teisės aktų pažeidimai. Teigė, jog šiuo metu yra vykdomi privalomojo nurodymo reikalavimai ir šalinami neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai, taip pat jau yra įvykdytas administracinis nurodymas, pateiktas 2024 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumokėta 400 Eur bauda. Pabrėžė, kad 2024 m. rugpjūčio 21 d. atsakovas išnagrinėjo įstatymo pažeidimo bylą ROIK (duomenys neskelbtini), pradėtą pagal 2024 m. liepos 12 d. įstatymo pažeidimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), ir priėmė Nutarimą skirti jai 1 200 Eur baudą už Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – ir AAĮ) 55 straipsnio 5 dalies pažeidimą. Pareiškėja nesutiko su Nutarime nurodytais teisiniais argumentais. Pastebėjo, kad 2024 m rugpjūčio 20 d. prašyme pareiškėja aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad su įstatymo pažeidimo protokole nurodytu administraciniu nusižengimu nesutinka, todėl Nutarimo argumentas apie pareiškėjos sutikimą su teisės aktų pažeidimu laikytinas atsakovo subjektyviu pareiškėjos prašymo argumentų interpretavimu. Akcentavo, kad ji prašyme nurodė pagrindus, dėl kurių Nutarimo priėmimo dieną jos atžvilgiu negalėjo būti konstatuota AAĮ 55 straipsnio 5 dalies pažeidimų, kadangi dėl įstatymo pažeidimo protokole nurodytų AAĮ pažeidimų jai jau buvo surašytas privalomasis nurodymas pašalinti pažeidimus ir nustatytas konkretus terminas šiems pažeidimams pašalinti - 2024 m. spalio 10 d., 24:00 val., todėl ji negalėjo būti ir negali būti patraukta atsakomybėn už AAĮ 55 straipsnio 5 dalies pažeidimus iki privalomojo nurodymo termino pabaigos, t. y. iki 2024 m. spalio 10 d., 24:00 val. Tik 2024 m. spalio 10 d., 24:00 val. pasibaigus pažeidimų šalinimo terminui ir nustačius, kad ji neįvykdė privalomojo nurodymo reikalavimų, atsiras teisinis pagrindas konstatuoti, kad yra pažeista AAĮ 55 straipsnio 5 dalis, dėl ko gali būti taikoma atsakomybė. Atkreipė dėmesį į tai, jog Nutarime konstatuota, kad bauda pareiškėjai taikoma pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalies nuostatas už AAĮ 19² straipsnio 2 dalies pažeidimus. Tokiu atveju pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo (toliau – ir AAVKĮ) 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 26 straipsnio 5 dalį yra surašomas privalomasis nurodymas, kuriuo asmeniui nustatomas terminas konstatuotiems pažeidimams pašalinti. Asmeniui nepašalinus konstatuotų pažeidimų nurodytu terminu, galima laikyti, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog asmeniui gali būti taikoma AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta sankcija. Mano, jog kitoks teisės aktų aiškinimas būtų nelogiškas. Taip už tą patį pažeidimą asmuo būtų baudžiamas du kartus: pirmą kartą asmuo būtų nubaustas pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį už konstatuotus pažeidimus, kurių pašalinimui yra duotas privalomasis nurodymas; antrą kartą asmuo būtų nubaustas už konstatuotus pažeidimus asmeniui neįvykdžius privalomuoju nurodymu nustatyto reikalavimo pašalinti padarytą teisės aktų pažeidimą. Kritikavo Nutarimą ir dalyje dėl nuobaudos skyrimo, kadangi baudos skyrimo motyvai ir argumentai Nutarime nėra išdėstyti, t. y. nėra nurodyta kuo vadovavosi atsakovas, skirdamas 1 200 Eur dydžio baudą. Nutarime nenurodyta ar buvo nustatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jeigu buvo - kokios tai aplinkybės, taip pat Nutarime nėra nurodyta ar buvo nustatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjos vertinimu, įstatymo pažeidimo konstatavimo procesas buvo formalus, neįsigilinta į faktinių aplinkybių esmę. Pažymėjo, jog pareiškėja, pateikdama paraišką Taršos leidimo sąlygoms koreguoti, informavo tiek Aplinkos apsaugos agentūrą, tiek ir atsakovą apie tai, kad šiuo metu negali visa apimtimi įgyvendinti galiojančio Taršos leidimo sąlygų bei pateikė informaciją apie tai, jog šiuo metu vykdoma veikla neatitinka leidimo sąlygų ir prašoma jį pakoreguoti, taip pat buvo pateiktas parengtas trūkumų šalinimo planas. Pareiškėjos vertinimu, yra visos sąlygos pripažinti, kad neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, kadangi ji dar iki planinio patikrinimo ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti. Prašė skundą patenkinti.

Atsakovas Aplinkos apsaugos departamentas prie Aplinkos ministerijos atsiliepime į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą nurodė, kad Departamento Teisės departamento Vilniaus administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus Nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta padariusi pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 1 200 Eur bauda. Atsakovo nuomone, jo priimtame Nutarime buvo pagrįstai prieita išvados, kad pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime iš esmės sutiko su jos padarytu pažeidimu, todėl jai buvo paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis sankcija. Paaiškino, kad nuo 2024 m. sausio mėn. nutarimai įstatymo pažeidimų bylose pradėti formuoti ir pasirašinėti elektroninėje sistemoje, kurioje yra pažymimos pasirinktos atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Dėl sistemos netobulumo pasirinkta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo automatiškai perkelta į Nutarimo tekstą. Pažymėjo, kad ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime (TL) nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų (AAĮ 55 straipsnio 5 dalis). Pastebėjo, jog Nutarime yra nurodyta, kad šioje byloje esančiu įstatymo pažeidimo protokolu yra teisiškai įvertinti ir kvalifikuoti pareiškėjos veiksmai padaryti iki 2024 m. liepos 5 d. atlikto pareiškėjos patikrinimo ir tik pareiškėjai neįvykdžius jai duoto privalomojo nurodymo, šio privalomojo nurodymo neįvykdymas bus atitinkamai vertinamas. Jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo (AAVKĮ 26 straipsnio 4 dalis).

Atsakovas atkreipė dėmesį į tai, kad AAĮ 47 straipsnyje reglamentuotas rašytinio įspėjimo ir AAVKĮ antrame skirsnyje reglamentuotas privalomojo nurodymo institutai yra atskirti ir savarankiški. Jų taikymo pagrindus ir tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Priešingai negu teigia pareiškėja skunde, AAĮ 47 straipsnis nereglamentuoja privalomojo nurodymo taikymo. Šis straipsnis nustato atvejus kuomet juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Kai AAĮ 47 straipsnio 1 dalyje nurodytuose straipsniuose numatyti pažeidimai nustatomi juridinio asmens įgalioto atstovo akivaizdoje, šio straipsnio 1 dalyje nurodytas įspėjimas įteikiamas jam pasirašytinai, kitais atvejais - siunčiamas registruotu laišku Juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą korespondencijos įteikimo adresą, arba elektroniniu paštu Juridinių asmenų registre nurodytu elektroninių siuntų pristatymo adresu. Jeigu per AAĮ 47 1 dalyje nustatytą terminą pažeidimas nepašalinamas, pradedama bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teisena. Teigė, kad tik paraiškos pateikimas Taršos leidimo sąlygoms koreguoti nesuteikia teisės nesilaikyti galiojančio Taršos leidimo reikalavimų. Atsakovo nuomone, byloje nėra surinkta duomenų, patvirtinančių pareiškėjos padaryto pažeidimo atitikimą nurodytų mažareikšmių pažeidimų kriterijams. Skirdamas pareiškėjai ekonominę sankciją atsakovas tiksliai vadovavosi imperatyviomis AAĮ normomis, šio AAĮ 51 straipsniu ir atsižvelgė į padarytų teisės pažeidimų pobūdį, į tai, kad yra nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl priėmė pagrįstą Nutarimą paskirdamas pareiškėjai mažesnę nei vidurkis baudą. Atsakovas mano, kad priimant Nutarimą buvo tinkamai pritaikytas įstatymas, todėl nėra teisinio pagrindo šį Nutarimą naikinti ar pripažinti nepagrįstu.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo UAB „(duomenys neskelbtini)“ pripažinta pažeidusi AAĮ 19² straipsnio 2 dalį, ir už tai jai paskirta 1 200 Eur bauda pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį.

Pareiškėjai, vykdančiai atliekų tvarkymo veiklą, yra išduotas ir šiuo metu galioja Taršos leidimas.

Byloje nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos pareigūnai 2024 m. liepos 5 d. atliko UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklavietės neplaninį patikrinimą, kurio metu buvo nustatyta, kad įmonės veiklavietėje įrengta kieta vandeniui nelaidi danga yra suskilinėjusi, sutrupėjusi, vietomis dangos nėra. Nevientisa kieta danga užfiksuota įmonės funkcinėse zonose Nr. 1, 3, 4. Patikrinimo metu apėjus įmonės veiklavietės perimetrą pagal funkcines zonas Nr. 1, 3, 4 nustatyta, kad įrengti bortai, skirti užtikrinti, kad paviršinės nuotekos iš veiklavietės nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir į veiklavietę nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, yra nevientisa (su plyšiais), vietomis bortų nėra. Vykdant atliekų tvarkymo veiklą neįrengus vientisos, kietos vandeniui nelaidžios dangos, neįrengus vientisų bortų ir neužtikrinus, kad paviršinės nuotekos iš veiklavietės nenutekėtų ant šalia esančių teritorijų ir į veiklavietę nepatektų vanduo nuo šalia esančių teritorijų, pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 12 d. įsakymu Nr. Dl-193 patvirtinto „Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamentas“ (toliau – ir Reglamentas) 13 punkto nuostatos.

Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis įmonės veiklavietės funkcinėse zonose Nr. 1 ir Nr. 4 tvarkomų (laikomų) atliekų išverstos už įmonės įrenginio ribų (įrengtų bortų) į aplinką. Nesilaikant Taršos leidime numatytų atliekų laikymo vietų pažeistos AAĮ 19² straipsnio 2 dalies nuostatos.

Patikrinimo metu šalia įmonės personalo patalpų užfiksuota įrengta kuro pylimo kolonėlė (talpykla), iš kurios pagal įmonės direktoriaus paaiškinimą, pilamas kuras į įmonės transporto priemones. Šalia kuro pylimo kolonėlės nėra įrengtos kuro pilstymo aikštelės, t. y. nėra įrengtos kietos vandeniui nelaidžios dangos, neužtikrinamas paviršinių nuotekų surinkimas ir organizuotas nuvedimas per kontrolinį šulinį, neužtikrinama, kad paviršinės nuotekos nuo kuro pilstymo vietos nepatektų į aplinkines teritorijas ir vanduo iš aplinkinių teritorijų nepatektų į kuro pilstymo vietą. Tokiais veiksmais pažeistos Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. DI- 434 patvirtintų „Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų LAND 80-2006" 11, 18 punktų nuostatos.

Patikrinimo metu įmonės veiklavietėje funkcinėje zonoje Nr. 6 užfiksuotas įrengtas paviršinių nuotekų valymo įrenginys, kuriame valomos paviršinės nuotekos, susidariusios įmonės ir UAB (duomenys neskelbtini) veiklaviečių teritorijose ((duomenys neskelbtini)). Nuotekos po valymo išleidžiamos į aplinką (vietos koordinatės LKS 94 sistemoje X: 6062824, Y: 592605). Atidarius nuotekų valymo įrenginio dangčius vizualiai nustatyta, kad įrenginys prižiūrimas, esant reikalui valomas. Įvertinus įmonės direktoriaus pateiktus 2023 ir 2024 metų paviršinių nuotekų po valymo mėginių tyrimų rezultatus (tyrimų protokolai Nr. (duomenys neskelbtini)) viršijimų nenustatyta.

Patikrinimo metu įvertinus įmonės pateiktą paviršinių nuotekų sistemos schemą nustatyta, kad įmonės veiklavietėje įrengtas paviršinių nuotekų susirinkimo šulinys. Faktinio patikrinimo metu įmonės veiklavietėje paviršinių nuotekų surinkimo šulinio užfiksuoti ir apžiūrėti nepavyko.

Patikrinimo metu įmonės direktorius nurodė, kad paviršinių nuotekų surinkimo/tvarkymo sistemoje nėra įdiegtos priemonės, leidžiančios vykdyti nustatytus reikalavimus atitinkančią nuotekų apskaitą, ir esant reikalui, per 10 min. nuo sprendimo priėmimo uždaryti nuotekų išleistuvą. Šias priemones planuojama įdiegti. Eksploatuojant paviršinių nuotekų surinkimo tvarkymo sistemą neįrengus visų būtinų priemonių pažeistos Reglamento 14 punkto nuostatos.

Patikrinimo metu įmonės veiklavietės funkcinėje zonoje Nr. 5 (statybinių medžiagų laikymo, smulkinimo, gatavos produkcijos laikymo aikštelėje) užfiksuotose krūvose laikomos susmulkintos statybinės atliekos (produkcija) ir nesusmulkintos betono luitų, plytų, keramikos, metalo atliekos. Dalis betono, plytų, keramikos atliekų laikytos ant įrenginėjamos iš betoninių plytų kietos (su tarpais) dangos, kurios perimetre įrengta iš blokelių pastatyta sienutė (su tarpais). Kitos atliekos laikytos ant žemės. Vadovaujantis įmonės Taršos leidimo 2.2 punktu, pateikta įmonės Taršos leidimo veiklavietės schema, funkcinėje zonoje Nr. 5 statybinių medžiagų laikymo, smulkinimo, gatavos produkcijos laikymo aikštelėje leistina laikyti statybines medžiagas ir gatavą produkciją. Įmonė funkcinėje zonoje Nr. 5 laikydama metalo, betono luitų, plytų, keramikos atliekas pažeidė Taršos leidimo reikalavimus, AAĮ 19² straipsnio 2 dalies nuostatas.

Vadovaujantis įmonės Taršos leidimo 2.2 punktu, pateikta įmonės Taršos leidimo veiklavietės schema, įmonės veiklavietės funkcinėje zonoje Nr. 5 numatytas statybinių atliekų smulkinimas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo 3 straipsnio 2 dalies nuostatomis, atliekų tvarkymo objekto teritorija apibrėžiama kaip galimai teršiama teritorija. Galimai teršiamai teritorijai taikomi Reglamento 13, 14, 15 punktų reikalavimai. Patikrinimo metu nustatyta, kad įmonės veiklavietės funkcinėje zonoje Nr. 5 nėra pilnai įrengta kieta vandeniui nelaidi danga, nėra įrengta paviršinių nuotekų surinkimo tvarkymo sistema, susidarančios paviršinės nuotekos gali patekti iš funkcinės zonos Nr. 5 į aplinką ir iš aplinkos į funkcinę zoną Nr. 5. Tokiais veiksmais pažeistos Reglamento 13, 14, 15 punktų nuostatos.

Atlikto neplaninio patikrinimo metu konstatavus teisės aktų pažeidimus buvo priimti procesiniai sprendimai:

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos specialisto 2024 m. liepos 10 d. privalomasis nurodymas Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Privalomasis nurodymas), kuriuo buvo nurodyta pareiškėjai iki 2024 m. spalio 10 d., 24:00 val. veiklavietę, kurioje vykdoma atliekų tvarkymo veikla (funkcinės zonos Nr. 1, 3, 4, 5) įrengti taip, kad atitiktų Reglamento 13, 14, 15 punktų nuostatas; įmonės veiklavietėje eksploatuojamą asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklą įrengti taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. PI-434 patvirtintų „Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų LAND 80-2006“ nuostatas; įmonės veiklavietėje tvarkomas atliekas laikyti vadovaujantis Taršos leidime nustatytomis sąlygomis;

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos specialisto 2024 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinių nusižengimų, numatytų Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 235 straipsnio 7 dalyje, 235 straipsnio 9 dalyje, padarymo teikiant administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui direktoriui J. Ž. (J. Ž.) administracinį nurodymą iki 2024 m. rugpjūčio 11 d. sumokėti subendrintą 400 eur baudą (baudą pareiškėjos direktorius 2024 m. liepos 23 d. sumokėjo);

Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos specialisto 2024 m. liepos 12 d. įstatymo pažeidimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl AAĮ 55 straipsnio 5 dalies reikalavimų pažeidimo, o būtent 2024 m. liepos 5 d. atlikus veiklavietėje neplaninį patikrinimą nustatyta, kad įmonės veiklavietės funkcinėje zonoje Nr. 5 (statybinių medžiagų laikymo, smulkinimo, gatavos produkcijos laikymo aikštelėje) užfiksuotos krūvose laikomos nesusmulkintos betono luitų, plytų, keramikos, metalo atliekos. Dalis betono, plytų, keramikos atliekų laikytos ant įrenginėjamos iš betoninių plytų kietos (su tarpais) dangos, kurios perimetre įrengta iš blokelių pastatyta sienutė (su tarpais). Kitos atliekos laikytos ant žemės. Vadovaujantis įmonės Taršos leidimo 2.2 papunkčiu, pateikta Taršos leidimo įmonės veiklavietės schema, funkcinėje zonoje Nr. 5 (statybinių medžiagų laikymo, smulkinimo, gatavos produkcijos laikymo aikštelė) leistina laikyti statybines medžiagas ir gatavą produkciją. Įmonė funkcinėje zonoje Nr. 5 laikydama metalo, betono luitų, plytų, keramikos atliekas pažeidė Taršos leidimo reikalavimus, AAĮ 19² straipsnio 2 dalies nuostatas. Patikrinimo metu nustatyta, kad dalis įmonės veiklavietėje funkcinėse zonose Nr. 1 ir Nr. 4 tvarkomų (laikomų) atliekų, išvertos už įmonės veiklavietės ribų (įrengtų bortų) į aplinką. Nesilaikant Taršos leidime numatytų atliekų laikymo vietų pažeistos AAĮ 19² straipsnio 2 dalies nuostatos.

Departamento Nutarimu pareiškėja buvo pripažinta kalta padarius pažeidimą, numatytą AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, ir jai paskirta 1200 Eur bauda.

Pareiškėja prašo panaikinti Nutarimą, kadangi AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas galėjo būti konstatuotas po Privalomojo nurodymo termino pabaigos, t. y. po 2024 m. spalio 10 d., 24:00 val. Teismui įvertinus, kad vis dėl to pareiškėja padarė AAĮ 55 straipsnio 5 dalies pažeidimą, pareiškėja turi būti atleista nuo atsakomybės konstatavus, kad padarytas pažeidimas yra mažareikšmis arba pareiškėjai gali būti skiriama ne didesnė, negu minimali bauda.

AAĮ 55 straipsnio (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 07 03 iki 2024 10 01), numatančio juridinių asmenų atsakomybę už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, arba pateikus įrenginio registracijos duomenis neturint teisės juos pateikti, nesilaikant leidime nustatytų sąlygų ar įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų, negavus įgaliotos institucijos sprendimo dėl leidime nurodytų sąlygų įgyvendinimo iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios atitikties, 5 dalis numato, jog ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime nustatytų sąlygų (išskyrus pažeidimus, nurodytus šio įstatymo 57 straipsnyje, reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens kiekį) užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių eurų.

Nutarimu pareiškėja pripažinta pažeidusi AAĮ 19² straipsnio 2 dalį (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 07 03 iki 2024 10 01), kurioje nurodyta, kad fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.

Skunde pareiškėja patvirtino, jog pareiškėja, gavusi atsakovo surašytus procesinius dokumentus, vykdo Privalomojo nurodymo reikalavimus šalindama neplaninio patikrinimo metu nustatytus pažeidimus ir yra įvykdžiusi administracinį nurodymą įmonės direktoriui J. Ž. (J. Ž.) pateiktą 2024 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokole Nr. (duomenys neskelbtini), sumokėdama 400,00 EUR baudą. Todėl pripažintina, kad pareiškėja sutinka, kad yra padariusi procesiniuose dokumentuose nurodytus pažeidimus. Be to, pažymėtina, kad pareiškėja skunde nedėsto jokių teisinių argumentų, paneigiančių, jog neplaninio patikrinimo metu nustatytuose teisės aktų, reglamentuojančių aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą, pažeidimuose nėra pažeidimų sudėties, todėl nutraukti įstatymo pažeidimo bylą Nr. ROIK: (duomenys neskelbtini) dėl ekonominės sankcijos skyrimo, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra.

Pareiškėja skunde teigia, kad 2023 m. gegužės 1 d. įsigaliojus AAĮ pakeitimams, AAĮ 47 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas juridinį asmenį įspėti raštu ir jam nustatyti protingą terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti nebetaikomi AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatytam pažeidimui, tačiau pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) suformuotą teisės taikymo ir aiškinimo taisyklę, susijusią su AAĮ 47 straipsniu ir 55 straipsnio 5 dalies taikymu, nagrinėjamu atveju pareiškėja turėjo būti raštu įspėta.

AAĮ 47 straipsnio 1 dalis (akto redakcija, galiojusi nuo 2024 07 03 iki 2024 10 10) numato, kad nustačius šio įstatymo 55 straipsnio septintojoje dalyje, 57 straipsnio pirmojoje, trečiojoje, penktojoje dalyse, 58¹ straipsnio trečiojoje dalyje, 76 straipsnio pirmojoje dalyje, 93 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje dalyse, 94 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje dalyse, 94¹ straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje dalyse, 107 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje dalyse, 109 straipsnio trečiojoje, ketvirtojoje, šeštojoje, devintojoje, dešimtojoje, vienuoliktojoje, dvyliktojoje, tryliktojoje, penkioliktojoje, devynioliktojoje, dvidešimtojoje dalyse, 112 straipsnio pirmojoje dalyje, 118¹ straipsnio pirmojoje, trečiojoje dalyse, 122¹ straipsnio pirmojoje, penktojoje dalyse, 122² straipsnio dvidešimt pirmojoje dalyje, 122³ straipsnio penktojoje dalyje, 122⁴ straipsnio pirmojoje dalyje, 122⁵ straipsnio tryliktojoje dalyje numatytus pažeidimus, juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7 kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.

Sutiktina su atsakovu, kad 2022 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIV-1369 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 15, 19, 19-1, 19-2, 19-3, 37, 47, 55, 56, 81, 89 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 20-1, 58-1 straipsniais“, nuo 2023 m. gegužės 1 d. panaikinus šio įstatymo 47 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą juridinį asmenį įspėti raštu ir jam nustatyti protingą terminą nustatytiems pažeidimams pašalinti 55 straipsnio 5 dalyje numatytam pažeidimui, LVAT 2022 m. sausio 19 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-380-815/2022, išdėstytas AAĮ 47 straipsnio ir 55 straipsnio 5 dalies taikymo aiškinimas nagrinėjamu atveju yra jau nebeaktualus.

Pareiškėja skunde teigia, kad Nutarimas yra neteisėtas, nes Nutarime konstatuota, kad nuobauda pareiškėjai taikoma pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalies nuostatas už AAĮ 19² straipsnio 2 dalies pažeidimus. Tokiu atveju pagal AAVKĮ 18 straipsnio 1 dalies 8 punktą, 26 straipsnio 4 dalį yra surašomas privalomasis nurodymas, kuriuo asmeniui nustatomas terminas konstatuotiems pažeidimams pašalinti. Ir tik asmeniui nepašalinus konstatuotų pažeidimų nurodytu terminu, galima laikyti, kad egzistuoja pagrindas konstatuoti, jog asmeniui gali būti taikoma AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje numatyta sankcija. Nagrinėjamu atveju pareiškėja įsitikinusi, jog sankcija galėjo būti paskirta tik neįvykdžius Privalomojo nurodymo.

Jau nustatyta, kad Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos specialistas 2024 m. liepos 10 d. davė Privalomąjį nurodymą, kuriuo buvo nurodyta pareiškėjai iki 2024 m. spalio 10 d., 24:00 val. veiklavietę, kurioje vykdoma atliekų tvarkymo veikla (funkcinės zonos Nr. 1, 3, 4, 5) įrengti taip, kad atitiktų Reglamento 13, 14, 15 punktų nuostatas; įmonės veiklavietėje eksploatuojamą asmeninio naudojimo skystojo kuro talpyklą įrengti taip, kad atitiktų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 29 d. įsakymu Nr. PI-434 patvirtintų „Asmeninio naudojimo skystojo kuro degalinių bei asmeninio naudojimo kuro talpyklų įrengimo ir naudojimo aplinkos apsaugos reikalavimų LAND 80-2006“ nuostatas; įmonės veiklavietėje tvarkomas atliekas laikyti vadovaujantis Taršos leidime nustatytomis sąlygomis.

AAVKĮ 26 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus, išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse.

Pagal AAVKĮ 26 straipsnio 2 dalį kai privalomojo nurodymo teisėtumas ar privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimas nagrinėjami šio Įstatymo nustatyta tvarka aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančioje institucijoje, priėmus sprendimą nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina sprendime nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar priimamas sprendimas dėl privalomojo nurodymo įvykdymo termino nepratęsimo, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

Pagal AAVKĮ 26 straipsnio 3 dalį kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme, įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo, privalomasis nurodymas neįvykdomas laiku, aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdanti institucija, atsižvelgdama į privalomajame nurodyme nurodytų įpareigojimų turinį, kuo skubiau, bet ne vėliau kaip per 3 mėnesius, kreipiasi į teismą dėl įpareigojimo asmeniui, kuriam duotas privalomasis nurodymas, įvykdyti privalomajame nurodyme nustatytus reikalavimus.

Pagal AAVKĮ 26 straipsnio 4 dalį jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, išskyrus atvejus, kai byla dėl privalomojo nurodymo teisėtumo arba privalomojo nurodymo įvykdymo termino pratęsimo nagrinėjama teisme. Tokiais atvejais už privalomojo nurodymo neįvykdymą asmuo traukiamas atsakomybėn įsiteisėjus teismo sprendimui nepanaikinti privalomojo nurodymo arba kai sueina teismo nustatyti papildomi privalomojo nurodymo įvykdymo terminai ar įsiteisėja teismo sprendimas dėl privalomojo nurodymo termino nepratęsimo.

AAĮ 34 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Veikos, už kurias skiriamos ekonominės sankcijos juridiniams asmenims, ir įstatymo nuostatų dėl atsakomybės už juridinių asmenų padarytus pažeidimus galiojimas apibrėžtas AAĮ 36 straipsnyje. Pareigūnai, turintys teisę surašyti juridinių asmenų padarytų pažeidimų protokolus (toliau – protokolas), baigę pažeidimo tyrimą, surašo protokolą ir jo kopiją įteikia įtariamam pažeidimo padarymu juridiniam asmeniui šio įstatymo 44 straipsnyje įtvirtinta tvarka. Protokole nurodoma įtariamas pažeidimo padarymu juridinis asmuo, pažeidimo esmė, pažeidimo padarymo aplinkybės; atsakomybę už juridinio asmens padarytą pažeidimą nustatantis šio įstatymo straipsnis ar straipsnio dalis, įstatymo ar kito teisės akto, kurio reikalavimus pažeidė juridinis asmuo, straipsnis, dalis, punktas; įrodymai, kuriais grindžiamas pažeidimo padarymas; liudytojai; numatoma bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo vieta, data ir laikas; pasiūlymas pateikti paaiškinimą raštu dėl pažeidimo, pateikti įrodymus ir prašymus iki protokole nurodytos bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjimo pradžios; protokolą surašęs pareigūnas; kiti duomenys, būtini bylai išnagrinėti.

Bylos dėl ekonominės sankcijos skyrimo teiseną reglamentuoja AAĮ 48-50 straipsniai. Pareigūnas, išnagrinėjęs bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, priima nutarimą: 1) skirti ekonominę sankciją arba 2) nutraukti bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo, jeigu nėra pažeidimo sudėties arba yra kitų šio įstatymo 49 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių, arba 3) atlikti papildomą tyrimą byloje, jeigu bylą dėl ekonominės sankcijos skyrimo nagrinėjantis pareigūnas nustato, kad byloje trūksta įrodymų, kad būtų galima priimti pagrįstą nutarimą (AAĮ 50 straipsnio 1 dalis).

Juridiniams asmenims skiriamos ekonominės sankcijos už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, nurodytus AAĮ 55–128¹ straipsniuose (AAĮ 36 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis minėtu teisiniu reglamentavimu, jeigu privalomasis nurodymas neįvykdytas, suėjus privalomojo nurodymo įvykdymo terminui, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnas privalo asmenį, kuriam duotas privalomasis nurodymas, patraukti atsakomybėn už privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjai Nutarimu paskirta ekonominė sankcija už aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančio teisės akto pažeidimą, nurodytą AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje, o ne už Privalomajame nurodyme nustatytų reikalavimų neįvykdymą laiku, todėl konstatuotina, kad non bis in idem principas, drausdamas antrą kartą bausti tą patį asmenį už tą patį pažeidimą, nedraudžia taikyti asmeniui kitų atsakomybės rūšių, kurių pagrindinė paskirtis nėra baudimas (pavyzdžiui, civilinę atsakomybę), taip pat nedraudžia už tą pačią veiką bausti skirtingus asmenis ar bausti tą patį asmenį už skirtingas veikas. Situacija, kai už tą patį teisės pažeidimą atsakomybėn patraukiamas fizinis ir juridinis asmuo, pati savaime non bis in idem principo nepažeidžia. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju ekonominė sankcija ir administracinė nuobauda yra paskirtos netapačiam asmeniui, nes Departamento Vilniaus valdybos Vilniaus aplinkos apsaugos inspekcijos specialisto 2024 m. liepos 12 d. administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 235 straipsnio 7 dalyje, 235 straipsnio 9 dalyje, padarymo, su administraciniu nurodymu pateiktas administracinius nusižengimus padariusiam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriui J. Ž. (J. Ž.), o prašomu panaikinti Nutarimu ekonominė sankcija - bauda paskirta juridiniam asmeniui. Taigi non bis in idem principas nėra pažeistas. Pažymėtina, kad nepaisant to, jog Privalomojo nurodymo vykdymas neatsiejamas nuo fizinio asmens veiksmų, teisinė atsakomybė kaip atskiriems subjektams savarankiškais pagrindais kyla tiek fiziniam, tiek ir juridiniam asmeniui. (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. rugpjūčio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1809-502/2021; 2021 m. gruodžio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2793-492/2021 ir kt.). Bendrovė yra atskiras teisės pažeidimo subjektas, todėl jam tenka atsakomybė už padaryto teisės pažeidimo pasekmes.

Pareiškėja teigia, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos sąlygos pripažinti, kad neplaninio patikrinimo metu nustatyti pažeidimai yra mažareikšmiai, nes dar iki neplaninio patikrinimo pradžios pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų pažeidimams pašalinti, t. y. pareiškėja, pateikdama paraišką Taršos leidimo sąlygoms koreguoti, informavo tiek Aplinkos apsaugos agentūrą, tiek Aplinkos apsaugos departamentą apie tai, kad negali visa apimtimi įgyvendinti galiojančio Taršos leidimo sąlygų, o paraiškos dokumentuose pareiškėja pateikė informaciją apie tai, jog šiuo metu vykdoma veikla neatitinka leidimo sąlygų ir prašoma jį pakoreguoti.

Pagal Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. balandžio 20 d. įsakymo Nr. Dl-322 „Dėl Kriterijų, pagal kuriuos pažeidimai priskiriami mažareikšmiams, nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Tvarkos aprašas)(aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2021 10 15) 3 punktą mažareikšmių pažeidimų kriterijus taiko ūkio subjektų veiklos aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdantys Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai (toliau – pareigūnas), patikrinimo metu nustatę aplinkos apsaugą, gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų (toliau – teisės aktų reikalavimai) nesilaikymo ar netinkamo vykdymo faktą (toliau – pažeidimas).

Priskirdami pažeidimus mažareikšmiams, pareigūnai turi vadovautis šio Tvarkos aprašo nuostatomis, o taip pat Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme įtvirtintais principais, suteikiančiais pareigūnui diskrecijos teisę spręsti dėl galimybės konkrečius pažeidimus priskirti prie mažareikšmių. Pažeidimas priskiriamas prie mažareikšmio pažeidimo, jeigu jis atitinka visus šiuos kriterijus: ūkio subjektas pripažįsta, kad jis padarė pažeidimą, bendradarbiavo su pareigūnu, padėjo pažeidimą išaiškinti ir, jeigu ūkio subjekto veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatyta prievolė ūkio subjektams informuoti ar pranešti apie teisės akte nustatytų reikalavimų nesilaikymą, informavo Departamentą apie padarytą pažeidimą ir ėmėsi veiksmų jį pašalinti (Tvarkos aprašo 11.1 papunktis); pažeidimas pašalinamas patikrinimo metu patikrinimą atliekančio pareigūno akivaizdoje arba per rašytiniame nurodyme nustatytą terminą, arba patikrinimo metu nustatytas pažeidimas jau iki patikrinimo buvo nutrauktas ar pašalintas (Tvarkos aprašo 11.2 papunktis); pažeidimas nesukėlė žalos aplinkai arba žala aplinkai yra mažareikšmė, t. y. neviršija Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu patvirtinto mažareikšmės žalos išieškojimo išlaidų dydžio (Tvarkos aprašo 11.3 papunktis).

Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėja nepagrįstai nurodo, kad padarytas pažeidimas turėtų būti vertinamas kaip mažareikšmis, nes jis neatitinka Tvarkos aprašo 11.1 papunktyje išdėstyto kriterijaus (skunde pareiškėja nurodė, jog nepripažįsta, kad padarė aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimą), o taip pat neatitinka kitų Tvarkos apraše nurodytų kriterijų, nes pažeidimas priskiriamas prie mažareikšmio pažeidimo, jeigu jis atitinka visus nurodytus kriterijus. Patikrinimo akte buvo nustatyti ir kiti pareiškėjos pažeidimai, todėl, atsižvelgdamas į visumą nustatytų pažeidimų, atsakovas neprivalėjo vertinti, ar minėtas pažeidimas yra mažareikšmis.

Pareiškėja skunde nurodo, kad Nutarime nėra nurodyta, kuo vadovavosi atsakovas skirdamas pareiškėjai 1200 eur dydžio baudą, nes Nutarime nenurodyta ar buvo nustatytos pareiškėjos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jeigu buvo - kokios tai aplinkybės. Taip pat Nutarime nėra nurodyta ar buvo nustatytos pareiškėjos atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Pareiškėjos vertinimu, įstatymo pažeidimo konstatavimo procesas buvo formalus, neįsigilinta į faktinių aplinkybių esmę.

Įstatymų leidėjas, už AAĮ pažeidimus nustatydamas skirtingus baudų dydžius su skirtingais maksimalios ir minimalios baudų intervalais, jau sudarė prielaidas baudą skiriančiai institucijai kiekvienu konkrečiu atveju individualizuoti ekonominę sankciją, kaip tai nustatyta AAĮ 51 straipsnio 1 dalyje, pagal kurią, skiriant juridiniam asmeniui ekonominę sankciją, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, juridinio asmens atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Konkretus baudos dydis nustatomas pagal šio įstatymo straipsniuose, numatančiuose sankcijas už juridinių asmenų padarytus pažeidimus, nustatytą minimalios ir maksimalios baudų vidurkį, įvertinus aplinkybes, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į jų kiekį ir reikšmingumą (AAĮ 51 straipsnio 4 dalis). Pagal AAĮ 51 straipsnio 2 dalį, atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis laikoma tai, kad padaręs pažeidimą juridinis asmuo savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti ir likviduoti, atlygino padarytą žalą (nuostolius) aplinkai ir kitiems asmenims, padėjo tyrimo metu.

LVAT yra nurodęs, kad, siekiant dar didesnio atsakomybės individualizavimo kiekvieno konkretaus pažeidimo atveju, AAĮ 52 straipsnyje skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjančiam teismui, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes (dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga), vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, yra numatyta galimybė skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą (žr. 2021 m. balandžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1796-492/2021).

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad pagal AAĮ 52 straipsnio nuostatą, ekonominė sankcija gali būti švelninama (skiriama mažesnė nei įstatymo nustatyta minimali bauda) tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje įtvirtintos minimalios baudos taikymas konkrečiam juridiniam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-117-502/2021).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija); teisingumo ir teisinės valstybės principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui (2000 m. gruodžio 6 d. nutarimas); už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (2001 m. spalio 2 d. nutarimas). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad ekonominės sankcijos sumažinimas, atsižvelgus į teisės pažeidimo pobūdį, jo mastą, atsakomybę lengvinančias bei kitas reikšmingas aplinkybes, atitinka teisingumo, protingumo kriterijus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Įvertinusi bylos duomenų visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjos nurodyta aplinkybė (įstatymo pažeidimo konstatavimo procesas buvo formalus) nesudaro pagrindo mažinti Nutarimu paskirtą ekonominę sankciją iki minimalios baudos dydžio, nors ginčijamas Nutarimas šioje dalyje yra nemotyvuotas, o paskirta ekonominė sankcija neindividualizuota.

Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus aplinkybes, į kurias atsižvelgė atsakovas (pareiškėja 2024 m. rugpjūčio 20 d. paaiškinime iš esmės sutiko dėl jos padaryto pažeidimo, todėl buvo paskirta mažesnė nei sankcijos vidurkis sankcija, o dėl informacinės sistemos netobulumo pasirinkta atsakomybę lengvinanti aplinkybė nebuvo automatiškai perkelta į nutarimo tekstą)(atsakovės atsiliepimo į skundą 6 ir 7 punktai), svarstydamas pareiškėjai paskirtos ekonominės sankcijos teisėtumą ir pagrįstumą, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo taikyti AAĮ 52 straipsnį. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiškėjos skunde nurodoma aplinkybė (laiku kreipėsi dėl Taršos leidimo sąlygų koregavimo, dėl padaryto pažeidimo) nėra išimtinė (išskirtinė), leidžianti teismui švelninti 1200 eur ekonominę sankciją (mažesnė nei sankcijos vidurkis sankcija). Ir nors paskirta ekonominė sankcija neindividualizuota, tačiau akivaizdu, jog pagal AAĮ 55 straipsnio 5 dalį tai nėra nustatytos minimalios ir maksimalios baudų vidurkis. Be kita ko, aplinkybė, jog pareiškėja pripažino padariusi teisės pažeidimus kaip lengvinanti, jau buvo įvertinta skiriant sankciją, todėl nėra jokio pagrindo (pareiškėja neigia, jog pripažino padariusi teisės pažeidimus) ją dar kartą vertinti. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog pareiškėja į Aplinkos apsaugos agentūrą ir Aplinkos apsaugos departamentą kreipėsi su prašymu koreguoti Taršos leidimą taip pat nevertintina kaip išskirtinis atvejis, sudarantis pagrindą taikyti AAĮ 52 straipsnį.

Teisėjų kolegija, įvertinusi šalių pateiktus paaiškinimus, į bylą pateiktus įrodymus, teisinį reguliavimą ir suformuotą teismų praktiką, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra aplinkybių, sudarančių pagrindą už AAĮ 55 straipsnio 5 dalyje nustatytą pažeidimą skirti pareiškėjai minimalią šioje normoje nustatytą baudą už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Įvertinus minėtų aplinkybių ir bylos rašytinių įrodymų visumą, nenustačius Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2024 m. rugpjūčio 21 d. nutarimo įstatymo pažeidimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) neteisėtumo pagrindų, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Pareiškėja skundu taip pat prašė atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų paskaičiavimu ir pagrindimu. Proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai.

Nagrinėjamu atveju, sprendimu atmetus pareiškėjos skundą, t. y. sprendimą priėmus atsakovės naudai, skundu pareikštas pareiškėjos prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmetamas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.