Vilniaus apygardos teismo nuosprendis, 1-57-648/2014

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2014-10-01
Bylos Nr.: 1-57-648/2014
Teisminio proceso Nr.: 1-10-2-00376-2008-0
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Artūras Pažarskis
Nukentėjusysis: K. M., V. S., A. G., G. J.
Civilinis ieškovas: S. C.
Kaltinamasis: J. Š.
Advokatai: Mindaugas Vaivada

Kategorijos

1.1.7.1Bausmės paskirtis (BK 41 str.)

Baudžiamoji byla Nr. 1-57-648/2014Teisminio proceso Nr. 1-10-2-00376-2008-0Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.1., 1.1.8.1.2., 1.1.12.1.; (S) 1.2.14.5.1.; 1.2.14.6.2; 1.2.18.10.;1.2.29.1.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. spalio 1 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Artūras Pažarskis,

sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei ir Linai Butkuvienei, vertėjaujant Olgai Vostrenkovai, Jekaterinai Chochlanovai, Rimantui Skuratovič, dalyvaujant prokurorams Kęstučiui Karalkevičiui, Audriui Pėstininkui ir Valdui Uždanavičiui, nukentėjusiesiems K. M., V. S., A. G., G. J., civiliniam ieškovui S. C., gynėjui advokatui Mindaugui Vaivadai, kaltinamajai J. Š. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, ištekėjusi, aukštesniojo išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d., 183 str. 2 d., 300 str. 1 d. (du kaltinimai) ir 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent, ji, nuo 2007-09-14 darbo sutarties Nr.1 pagrindu būdama priimta Kredito unijos „X“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas pakeistas (duomenys neskelbtini), administracijos vadove ir laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2007-10-24 ir nuo 2008-03-27 iki 2008-09-30 valdybos pirmininke, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama Kredito unijos „X“ turtą, tiksliai nenustatytu laikotarpiu, bet ne vėliau kaip iki 2008-06-30, pasisavino Kredito unijos „X“ kasoje buvusius 62 800 Lt grynųjų pinigų ir juos panaudojo savo asmeninėms reikmėm, po ko, turėdama tikslą nuslėpti grynųjų pinigų trūkumą kasoje, kaip išlaidas pagrindžiančius dokumentus Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento Nebankinių kredito įstaigų skyriaus inspektavimo komisijai adresu Vilnius, Jogailos g. 14 2008-07-11 dienos metu pateikė žinomai suklastotus dokumentus, t.y. kredito unijos „X“ 2008-06-16 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-06-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) dėl J. Š. suteiktos 62800 Lt paskolos, tokiu būdu pasisavino jos žinioje buvusį didelės 62800 Lt vertės svetimą kredito unijos „X“ turtą.

J. Š. apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, o būtent, ji, nuo 2007-09-14 darbo sutarties Nr.1 pagrindu būdama priimta Kredito unijos „X“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas pakeistas (duomenys neskelbtini), administracijos vadove laikotarpiu nuo 2007-09-14 iki 2008-06-30 pagal 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 21 str., numatantį, kad “Už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas”, būdama atsakinga už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, tyčia apgaulingai tvarkė Kredito unijos „X“ buhalterinę apskaitą, neužtikrino tinkamo buhalterinės apskaitos dokumentų tvarkymo, ko padarinyje pažeidė :

LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą, numatatntį, kad „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių 3 punktą, numatantį, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <...>“, nes tarp KU „X“ nėra dokumentų, pagrindžiančių kasos knygoje 2007-03-06 nurodytą 15000 Lt likutį.

Pažeidė 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574:

12 str. 1 dalies reikalavimą, numatantį, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, nes

1) apskaitos dokumentu nebuvo pagrįstas 24000 Lt paskolos grąžinimas T. L.,

2) 2007-09-28 avanso apyskaitoje Nr. 3, nurodytos UAB „M.“ sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), patvirtinančios 300 Lt išlaidas, nėra,

3) pinigų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 10 liudytojų apklausų protokoluose nurodytų kredito unijai sumokėtų 13240 Lt, iš jų: 380 Lt – V. R., 380 Lt – M. F., 380 Lt – V. O., 380 Lt – Ž. R., 380 Lt – M. S., 380 Lt – V. S., 380 Lt – S. L., 380 Lt – G. M., 380 Lt – G. R., 9820 Lt – J. F. bei kredito unijos pajininkams sugražintų 9900Lt, iš jų: 200 Lt – T. S., 9700 Lt – J. F. dokumentų nėra.

12 str. 4 dalies reikalavimą, numatantį, kad „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti,nes

1) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas 24000Lt paskolos grąžinimas T. L.,

2) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas G. J. 10000 Lt terminuoto indelio įnešimas į unijos kasą pagal 2008-05-16 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini),

3) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas pagal 2008-07-10 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) KU nario G. M. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas,

4) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas pagal 2008-07-11 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) KU nario S. L. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas,

5) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas pagal 2007-08-21 mokėjimo kvitus be Nr. iš T. S. priimtas 300 Lt pajaus mokestis ir 80 Lt stojamasis mokestis.

6) pagal liudytojų parodymus apklausų protokoluose, KU „X“ ūkinės operacijos: grynų pinigų priėmimas, iš viso 43200 Lt bei pinigų išdavimas iš viso 24300 Lt neįvyko, tačiau neįvykusioms operacijoms pagrįsti buvo išrašyti pinigų apskaitos dokumentai, pagal kuriuos operacijos buvo apskaitytos kasos knygoje: 43120 Lt (43200 Lt - 80 Lt pagal 2007-01-09 mokėjimo kvitą) pinigų priėmimas pagal (duomenys neskelbtini) ir 24300 Lt pinigų išdavimas pagal 2008-03-15 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-02 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini).

6 str. 2 dalies reikalavimą, numatantį, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, nes

1) nebuvo įtrauktas į apskaitą 24000 Lt paskolos grąžinimas T. L.,

2) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2008-05-16 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) G. J. 10000 Lt terminuoto indelio įnešimas,

3) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2008-07-10 kasos pajamų orderį serija (duomenys neskelbtini) KU nario G. M. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas.

3) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2008-07-11 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) KU nario S. L. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas.

4) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2007-08-21 mokėjimo kvitus iš T. S. priimtas 300 Lt pajaus mokestis ir 80 Lt stojamasis mokestis.

5) pagal liudytojų parodymus apklausų protokoluose, KU „X“ ūkinės operacijos: grynų pinigų priėmimas, iš viso 43200 Lt bei pinigų išdavimas iš viso 24300 Lt neįvyko, tačiau neįvykusioms operacijoms pagrįsti buvo išrašyti pinigų apskaitos dokumentai, pagal kuriuos operacijos buvo įtrauktos į apskaitą: 43120 Lt (43200 Lt - 80 Lt pagal 2007-01-09 mokėjimo kvitą, mok. kvitas datuotas iki KU įregistravimo) pinigų priėmimas pagal (duomenys neskelbtini) ir 24300 Lt pinigų išdavimas pagal 2008-03-15 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-02 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini).

6) į apskaitą buvo įtrauktos operacijos dėl 758,33 Lt palūkanų išmokėjimo T. L. pagal kasos išlaidų orderius ser. (duomenys neskelbtini): 2007-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 58,33 Lt, 2007-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 58,33 Lt, 2007-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 81,67 Lt, 2007-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 58,33 Lt, 2007-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 81,67 Lt; 2008-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 140,00 Lt, 2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 280,00 Lt, kurių T. L. nėra gavęs, tai operacijos nėra įvykusios.

7) neįvykusios operacijos buvo įtrauktos į apskaitą pagal 2008-03-27 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) Ž. Č. 300 Lt pajaus grąžinimas (nėra gavėjo parašo), pagal 2007-12-21 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) J. Š. 500 Lt steigimo išlaidų grąžinimas (iš viso KIO – 3206 Lt, nėra gavėjo parašo, 500 Lt išlaidoms pagrįsti nepateiktas dokumentas).

Dėl nustatytų norminių aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-11-09 iki 2008-09-30.

Kaltinamoji J. Š. kalta prisipažino iš dalies ir apklausta teisme parodė, jog 2006 m. rugpjūtį ar rugsėjį ją supažindino su J. F., kuris papasakojo, kad turi daug pinigų, bet neturi kur jų investuoti. Tuo metu ji dirbo kredito unijoje, buvo paskolų komiteto narė, ruošdavo Lietuvos bankui dokumentus, išmanė darbą, kurį dirbo, todėl ji sutiko padėti J. F. įsteigti kredito uniją. Ji išėjo iš kitos unijos, pradėjo ruošti dokumentus, reikalingus naujos unijos steigimui. „X“ banke J. F. draugas T. L. turėjo įmonę antrame aukšte ir iš pradžių leido dirbti tose patalpose. Ten prabuvo iki gruodžio mėnesio. Po to ji savo vardu išsinuomojo kitą kabinetą, esantį tame pačiame antrame aukšte. Už šį kabinetą pinigus mokėjo ji, kadangi tuo metu turėjo santaupų. Dar kai dirbo pas T. L. kabinete, t.y. 2006 m. lapkričio mėnesį, pradėjo rinkti pinigus – pajus. J. F. ir J. L. ateidavo paimti mokėjimo kvito, kuriame buvo nurodomi asmens, kuris įneša pinigus, duomenys, dėl ko ir kas pinigus priėmė. Vienas egzempliorius būdavo paliekamas pas juos, kitas – atiduodamas žmogui. Kaip ji galvoja, kai jiems atnešdavo pinigus ir išduodavo mokėjimo kvitą, vienas jo egzempliorius būdavo nešamas žmogui pasirašyti ir kvitas jiems buvo grąžinamas su žmogaus parašu. Tai darė J. L. ir J. F.. Dalis žmonių atėjo įnešė pajus ir pasirašinėjo patys. Reikėjo surinkti 50 narių ir per draugus, giminaičius, pažįstamus jie buvo surinkti. Kiekvienas žmogus įnešdavo po 300 litų kaip pajų ir 80 litų - stojamąjį mokestį. Iš viso buvo surinkta 19 000 litų. 300 litų pajus pagal įstatymą buvo grąžinama pinigų suma, o 80 litų stojamasis – kredito unijos vidaus išlaidoms, negrąžinamas. Visi išlaidų dokumentai buvo pridėti prie dokumentų paketo, kuris buvo pateiktas Lietuvos bankui, kad gauti licenciją. Išlaidas, nepriklausančias unijai, ji mokėjo iš savo lėšų. J. F. tuo metu išlaidoms davė 1150 litų. J. L. išlaidoms gal kelis šimtus ir davė, neatsimena, gal 500 litų, bet jie pastoviai neturėjo pinigų. Prieš gaunant licenciją, ji paėmė pirmą paskolą iš „X“, sumos neatsimena, kažkur nuo 8 iki 15 tūkstančių litų, perdavė pinigus J. F., kuris neva nunešė kyšį už licencijos gavimą. Patalpų nuoma nebuvo pigi, iš savo pinigų ji mokėjo už nuomą, už registracijos adreso gavimą. Kiek galėjo, mokėjo iš savų pinigų, vėliau pradėjo imti paskolas. Gavus licenciją, reikėjo pradėti dirbti, o pinigų nebuvo. Buvo vien išlaidos, kadangi reikėjo kompiuterių, stalų. Jos nuomonės J. F., J. L. ir Ž. Č. klausėsi tik kai unija buvo steigiama. Įsteigus uniją, pradėjo su ja nesiskaityti, išlaidauti, žadėdami, kad bus indėlių, taip pat bus didelis indėlis. J. F. reikėjo įrengti atskirą kabinetą (duomenys neskelbtini) gatvėje, pakeisti kiliminę dangą ir pan., o jis sakydavo pinigus paimti iš kasos ir sumokėti darbininkams. Vieną kartą ji jam pasakė, kad čia ne UAB‘as, kad pinigus galima būtų iš kišenės į kišenę perdavinėti, bet jis tik paklausė, ar ji viską pasakė. Gavus licenciją, šie asmenys pinigų neįnešinėjo. T. L. pagal subordinuotą paskolos sutartį pinigus įnešė 2 kartus, tiksliai sumų neatsimena, gali būti 10 000 litų ir 14 000 litų. Daugiau niekas jokių pinigų neįnešė. J. F. jokių pinigų neįnešinėjo ir ji kalbino savo tėvus, kad jie įneštų, nes jos tikslas buvo dirbti, o ne sužlugdyti uniją. Kvito šaknelę, kur J. F. neva įnešė 15 000 litų, jis apsidraudimui pasiėmė, užrakino savo seife, o kai neįnešė pinigų, ta šaknelė dingo. V. S. įnešė pinigus, jos (kaltinamosios) tėvai, vyras, o J. F. jokių pinigų neįnešinėjo, buvo tik ankščiau laiko išrašyti dokumentai. Grąžinimo dokumentas buvo išrašytas, nes jai buvo pasakyta, kad, jei ji sumokės jam, jis paliks uniją ir išeis. Ikiteisminio tyrimo metu šių aplinkybių nenurodė, nes bijojo. Kai įvyko Lietuvos banko patikrinimas, ji sulaukė J. F. skambučio ir jai buvo pasakyta „galvok, ką darai, jeigu mane įmaišysi, tau bus galas“. Ji turi du vaikus, jis žinojo, kur ji gyvena, pabijojo dėl vaikų gyvybės. Dabar jai nebėra ką prarasti. Šias aplinkybes galėtų patvirtinti dar du žmonės, bet viena iš jų – V. S. eina prieš ją. V. S. teisme ne viską pasakė, kodėl sako ne visą tiesą, nežino, gal J. F. grasino ne tik jai (kaltinamajai). Dėl grasinimų niekur nesikreipė. Tam, kad J. F. išeitų, jam buvo sumokėta 30 000 litų. Ji paėmė apie 80 000 litų paskolą X banke, kad galėtų su visais atsiskaityti. Ji iš asmeninių lėšų visiems mokėjo, nes norėjo uniją išsaugoti. Buvo suradusi, kas įdės indėlius, esant normaliai unijos veiklai po to, kai išėjo J. F., J. L., T. L., Ž. Č.. Jai vasario mėnesį buvo pasakyta, kad šiems asmenims sumokėjus pinigus, jie išeina ir ji galės daryti, ką nori. Pas juos vaikščiojo žmonės, kurie ieškojo J. F. ir ji girdėjo kalbas, kad uniją norima parduoti – iš pradžių už 300 000 litų, paskui už 200 000 litų, paskui už 150 000 litų. Ji norėjo išsaugoti uniją, ne tam ji mokėjo savo pinigus ir dirbo, kad šitaip sužlugdytų uniją. Dėl to ji ir sumokėjo J. F., kad jis išeitų. J. L. buvo sumokėta 25 000 litų. Jiems reikėjo sumokėti tam, kad jie pasitrauktų ir netrukdytų dirbti. Ji ir pati galėjo išeiti, bet tuo metu atrodė, kad ji imdama paskolas ir mokėdama jiems pinigus elgiasi teisingai. Ji norėjo išsaugoti uniją, darbo vietas, apsaugoti žmonių įdėtus pinigus. Ji paskui pinigus į unijos sąskaitą įnešė tam, kad galėtų atlyginimus išmokėti.

Indėlininkas K. M. mamos vardu padėjo apie 10 000 litų indėlį, tikslių sumų neatsimena. Su juo buvo sutarta, kad jis ateis kiekvieną mėnesį ir atsiims palūkanas. Sutartyje buvo nustatyta, kaip jis paima palūkanas, kuriam laikui, kokie procentai. Jo indėlis buvo panaudotas atlyginimams, patalpų nuomai ir mokesčiams sumokėti, nes nebuvo daugiau iš ko mokėti. Palūkanos jam buvo mokamos iš papildomai įnešamų pajų iš naujų narių. Neatsimena, kuriam terminui buvo sudaryta K. M. sutartis, bet kai buvo Lietuvos banko patikrinimas, ji dar nebuvo pasibaigusi.

G. J. įnešė 9000 litų. Žino, kad jis padėjo indėlį pusei metų su sąlyga, kad palūkanas jis pasiims po sutarties pasibaigimo. Ji pažeisdama įstatymus sutartį pratęsė. Jis prašė paskaičiuoti, kiek bus 9000 litų su palūkanomis, trūko kelių šimtų, kuriuos jis įmokėjo grynais. Pagal dokumentus formaliai padarė pinigų grąžinimą dėl sutarties pasibaigimo ir sudarė naują sutartį, kad įnešta 10 000 litų, kadangi jis nenorėjo indėlio atsiimti, pageidavo jį palikti, jį indėlio sąlygos tenkino. Pinigai irgi buvo panaudoti atlyginimams išmokėti, kitoms reikmėms, einamosioms išlaidoms. Jeigu G. J. tuo metu, t.y. 2008 m. gegužės mėnesį, būtų paprašęs grąžinti indėlį, kasoje buvo ta suma ir jam būtų ji grąžinta. Ji pažeidė Lietuvos banko įstatymą, kadangi unijos veikla tuo metu buvo apribota ir jokių indėlių priimti nebuvo galima, nebuvo galima išduoti paskolų. Taip elgėsi, nes tikėjosi, kad pavyks susitvarkyti.

Jos išsilavinimas aukštesnysis– yra įgijusi prekių žinovės specialybę. Prieš tai dirbo kredito unijoje „V.“, paskolų komiteto nare visuomeniniais pagrindais gal metus laiko. Jos pareigos buvo nagrinėti paraiškas dėl paskolų. Iš šios kredito unijos išėjo, nes buvo trūkumų kasoje. Su kredito unijos steigimo tvarka, reglamentuota įstatymuose, ji buvo susipažinusi. Turėjo buhalterinės apskaitos pagrindus, mokslus baigė 1991 metais. Nuo to laikotarpio iki 2005 m. turėjo savo įmonę. Šioje įmonėje buhalterinės apskaitos nevedė, samdė buhalterę. Sutinka, kad buvo labai drąsu tik metus padirbus kredito unijoje, steigti savo uniją, tačiau buvo labai įsigilinusi į visus dokumentus, jai unijos veiklos subtilybės buvo puikiai žinomos, be to, J. F. man sakė, kad bus šioje srityje patirties turinčių žmonių, nes Ž. Č. dirbo „X“ banko kreditų departamente viršininku, ar pavaduotoju. Buhaltere dirbo ta pati, kuri dirbo ir ankstesnėje unijoje.

2007 metais, kai pradėjo dirbti (duomenys neskelbtini) gatvėje, reikėjo priduoti ataskaitą už spalio, lapkričio ir gruodžio mėnesius, J. F. jai pasiūlė, kiek galimybės leidžia, apiforminti paskolą jo vardu arba jos ar kito asmens, kad būtų judėjimas. Ji atsisakė. 2008 m. sausio mėnesį Lietuvos bankas kredito unijai „X“ sustabdė licenciją. Toliau vadovavo J. F., kuris sakė, jog ieško indėlininkų, o realiai tuo metu jis jau pardavinėjo uniją. Apie J. F., kiek jis yra apgavęs žmonių, ji sužinojo 2008 metų vasarą, kai ją perspėjo jos pažįstami. Pagal darbo sutartis unijoje buvo keturi darbuotojai: ji, buhalterė, V. S., valytoja – jos (kaltinamosios) mama. Atlyginimai buvo mokami, juos suskirstė J. F. iš tų pinigų, kas buvo surinkta - 15 000 litų pajų, 4000 litų stojamieji mokesčiai, T. L. įnešti 24 000 litų, 2 indėliai vidutiniškai po 10 000 litų, jos vyras įnešė 10 000 litų, jos tėvai irgi nešė tūkstančiais, neatsimena kiek, V. S. įnešė, G. B. įnešė, neatsimena sumų, bet yra dokumentuose užfiksuota. T. L. jo įnešta pinigų suma buvo grąžinta. Pinigai buvo sumokėti ir J. F. bei J. L. iš tų pačių unijos pinigų, kurie buvo surinkti. Kiek trūko, ji ėmė paskolas iš „X“ „X“ du kartus maksimaliai, kiek leido galimybės – po 2000 litų, po 8000 litų, iš X banko – 80 000 litų, iš X banko– 5000 litų, iš X – 30 000 litų, neatsimena tiksliai tų sumų, bet jos buvo didelės. X banke paskolai gauti buvo reikalingi laiduotojai. Laidavo V. S. ir E. A.. Ji negali įrodyti, kad tos lėšos buvo panaudotos unijos veiklai, bet jų ji savo reikmėms nenaudojo. Pinigais, gautais iš X banko, ji padengė trūkumą kasoje, nes ji buvo tuščia. Trūkumą kasoje buvo paskaičiavusi buhalterė, kiek ji nurodė, tiek ir įnešė, tačiau neatsimena, kokią sumą pinigų. Ji ėmė 79 000 litų paskolą ir dokumentuose, jei ji neklysta, buvo nurodyta, kad jie buvo panaudoti atlyginimams. Pinigus dėjo ne tik į unijos kasą, bet juos nešė į banką į kredito unijos sąskaitą. Visus pinigus sumokėjo, jokių pinigų sau nepasiliko. Ji neatsimena, kodėl ne visi pinigai buvo įnešti į kredito unijos sąskaitą, gal dalis buvo sumokėta J. F., T. L., sumokėti mokesčiai, atlyginimai. Dokumentuose pinigai buvo, bet realiai jų nebuvo.

Lietuvos banko patikrinimas vyko 2008 m. birželio mėnesį. Patikrinimas vyko kelias dienas, tikrino dokumentus, surado buhalterinių klaidų. Kasoje trūko beveik 63 000 litų. Ji suderino, kad pasirašys– L. S., D. S., neatsimena kas dar, ir ji savo vardu pasirašė paskolos sutartį. Buvo paskolos sutartis, protokolas, kad jai suteikiama paskola. Jai šitą mintį pasakė asmuo, dirbantis Lietuvos banke Kreditų priežiūros departamente. Tokiu atveju ji tikėjosi gauti mažesnę baudą iš Lietuvos banko. Sprendimą dėl paskolos išdavimo kredito unijoje priima paskolų komitetas ir valdyba. Ji pasikalbėjo su komiteto nariais – L. S., V. S., D. S., kas daugiau buvo iš narių, neatsimena. Visi sutiko, kad tai geriausias variantas, nes tai būtų tik pažeidimas, už kurį jai grėsė 10 000 litų bauda. Protokolą surašė pati, nes visada kompiuteryje rinko tekstus. Paskolos sutartį ir kasos išlaidų orderis buvo surašytas 16- tą dieną, kurio mėnesio, neatsimena. Bankui sutartis buvo pateikta patikrinimo 2-ą ar 3-ią dieną. Paskola buvo surašyta atbuline data. Parašus sudėjo visi asmenys, nurodyti dokumentuose. Ji atsimena, kad pas D. S. važiavo į darbą. Kad pasirašė už D. J., ji pripažįsta, atsimena, kad vieną kartą pasirašė už ją. Tai, kad pasisavino kredito unijos „X“ 62 800 litų, nepripažįsta, nes ji jų nepasisavino, tik pasiskolino ir būtų gražinusi. Atgaline data imdama paskolą, ji tik norėjo pateisinti unijos kasoje esantį trūkumą. Dėl buhalterinės apskaitos apgaulingo tvarkymo, tai buhalterijos dokumentus tvarkė buhalterės, o ne ji, kredito unijoje ji buvo administracijos vadovė. Ji atlikinėjo visas pareigas, išskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nors į jos pareigas įėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo priežiūra, bet buvo visiškai pasikliauta buhalteriais, nes tai buvo jų darbas. Pagal šabloną kasos orderius, įrašiusi į juos vardą, pavardę, ji atspausdindavo, bet tai darydavo visi, nes visi kompiuteriu moka naudotis. Kasos knyga buvo perrašyta. Ją perrašė V. S., nes L. S. sužinojo, kad ji padarė aritmetinę klaidą. Kasos knygoje braukyti negalima, todėl nutarė perrašyti visą knygą. Kur operacijos realiai nevyko, t.y. nebuvo išmokamos paskolos ir pan., buvo tik keli tokie dokumentai. Jai buvo žinoma apie tuos dokumentus. Juos pasirašinėjo buhalterė ir, jai atrodo, ji (kaltinamoji) juos pasirašydavo kaip kasininkė. Kasos operacijas unijoje tvarkė buhalterė – iš pradžių L. S., paskui D. J.. Pastaroji išduodavo iš kasos pinigus. Už kasininką ji pasirašinėjo tik todėl, kad D. J. jai buvo paaiškinusi, jog ji negali pasirašinėti ir už buhalterę, ir už kasininką. Buhalterė jai buvo paaiškinusi, kad pagal įstatymus kasininko pareigas gali eiti ir vadovas. Dokumentuose tai įforminta nebuvo, bet realiai kasininkės pareigas ėjo ji. Jos paimtos paskolos nebuvo įneštos į kredito unijos kasą, jokių kasos dokumentų nebuvo, ji tik dengė trūkumą, esantį kasoje. Kaip minėjo, kasoje trūkumas atsirado dėl to, kad reikėjo mokėti žmonėms už darbą, kurie teikė paslaugas J. F.. Jis ateidavo ir liepdavo žmogui iš kasos sumokėti pinigus. Kaip administracijos vadovė ir kasininkė ji mokėjo pinigus žmonėms, neišrašydama tai patvirtinančių dokumentų J. F. paliepimu. Jis tuo metu unijoje buvo valdybos pirmininkas. Jo nuomone, tai buvo jo unija ir jis galėjo visus valdyti. J. F. neteisėtus nurodymus vykdė ir toliau dirbo unijoje, nes J. F. sakė, kad į uniją bus įnešti 5 mln. litų. T. L. grąžinta suma pagal subordinuotą paskolos sutartį buvo patvirtinta buhalteriniais dokumentais. J. F. sumokėta suma jokiais buhalteriniais dokumentais nebuvo patvirtinta. Ji su juo pasirašė lapelį, kad ji J. F. sumoka konkrečia sumą pinigų. Šis lapelis, kaip ir su J. L. pasirašytas lapelis, iš jos stalčiaus dingo. Jokių įrodymų, kad ji jiems sumokėjo, ji neturi. Tai buvo ne kredito unijos vardu pasirašytas dokumentas, jis buvo pasirašytas tik tarp jos, kaip fizinio asmens, ir J. L. bei F. F.. Kredito unijos pinigai buvo ištaškyti į kairę ir į dešinę. Kas buvo pagrįsta dokumentais, tas buvo, kas buvo mokama be dokumentų – neoficialiai, tokių dokumentų nėra. Į kasą – į seifą, kuriame visą laiką buvo grynųjų pinigų apie 10 000 litų, galėjo patekti visi – J. F., J. L., Ž. Č.. Jai nebuvo minties, kad kažkas kažką gali padaryti, todėl jokių veiksmų apsaugoti kasą ji nesiėmė. Kad iš kasos dingsta pinigai, ji nepastebėjo, nes kasoje esančių pinigų ji neskaičiavo. Privaloma kasmetinė kasos inventorizacija nebuvo atlikta, nes buhalterė jos nedarė. Ji, kaip administracijos vadovė, inventorizacijos komisijos nebuvo sudariusi. Lėšos, kurios buvo jos asmeninės, paimtos paskolomis, buvo išleistos be buhalterinės apskaitos dokumentų, nes kasa realiai buvo nulinė. Buhalterės dokumentus tvarkė gerai, vienai sekėsi geriau, kitai – prasčiau. Kai ji trūkumus kasoje pašalindavo, ir kasoje buvo viskas tvarkoje, tačiau išlaidų, kurios buvo be dokumentų, ji kontroliavo, nes negalėjo paveikti J. F.. Jos parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, neteisingi, jų iš dalies atsisako, nes apie 62 800 litų paskolos sudarymą ji kalbėjo netiesą, ji buvo sudaryta patikrinimo metu, už D. S. ji nepasirašė, o pasirašė tik už D. J. vieną kartą ant kasos orderio. 62 800 litų paskolos pinigai nebuvo panaudoti jos asmeninėms reikmėms.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis K. M. parodė, kad kaltinamoji prieš įkurdama kredito uniją “X” dirbo kitoje kredito unijoje, kur jis turėjo indėlį, kurio terminas buvo besibaigiantis. J. Š. jam pasakė, kad atidarys naują kredito uniją ir jam pasiūlė pereiti į tą uniją. Mamos vardu buvo pasirašyta dėl 10 tūkstančių litų indėlio, tačiau pinigai buvo jo asmeniniai. Pasirašant sutartį dalyvavo jis ir J. Š., jis įnešė pinigus grynaisiais. Tai buvo 2007 m. Be to, jis į kredito uniją „X“ įnešė 100 litų pajų ir 80 Lt stojimo mokestį. Kad būtų kažkiek kontrolės, jis pagal įgaliojimą kas mėnesį pasiimdavo palūkanas. Tam tikrą laiką palūkanas gavo, kiek byloje yra kasos išlaidų orderių, tai tiek ir gavo palūkanų. Vėliau prasidėjo problemos, jam atėjus, tai buhalterio nėra, tai pinigai neparuošti. Paskutinį kartą palūkanas gavo balandžio mėn. (2008 m.). Po to buveinė buvo uždaryta, jis pradėjo J. Š. ieškoti, bet į telefono skambučius neatsakydavo. Vėliau ji parašė garantinį raštą, kad bus grąžinti pinigai, bet tada dingo ir jis su ja daugiau nebendravo.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusioji A. G. parodė, kad maždaug 2006 m. jos kaimynas J. L. pasakė, kad pažįstami steigia kredito uniją, kad reikia žmonių, ir ji sutiko sumokėti 300 Lt ir dar 80 Lt. Ji asmeniškai nepažinojo J. Š.. J. L. pasakė, kad jie kartu dirbę ir sakė, kad tai patikimas žmogus. Ji jam davė pinigus ir gavo lapuką, kad ji įnešė pinigus. Sakė, kad yra valdyba, vieną kartą ji dalyvavo susirinkime, vyko kažkokie nesklandumai, perrinkinėjo valdybą, ji nelabai ir susigaudė kas vyksta. Neatsimena kokiomis aplinkybėmis pasirašė ant susirinkimo protokolo. Paskui paskambino J. L. ir pasakė, kad kredito unija bankrutuoja ir ji su dukra vaikščiojo atsiimti pinigus. Gal 10 kartų buvo atėjusi, bet durys buvo užrakintos. Tai pakeldavo ragelį, tai nekeldavo. J. Š. sakė, kad kas pirmi kreipėsi ji atidavė pinigus ir sakė, kad daugiau pinigų nėra.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusioji V. S. parodė, kad kaltinamoji yra jo sūnėno žmona. Ji (nukentėjusioji) 2007 m. neteko darbo ir J. pasiūlė ateiti pas ją dirbti. Atrodo, kad 2007 m. rugsėjį pagal sutartį ji įsidarbino vadybininke. Taip pat ji sumokėjo pajų 300 Lt ir 80 Lt mokestį, kada tai padarė, neatsimena. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini). Dirbo J., ji ir buhalterė L., kuri nuo 2008 m. sausio mėn. išėjo į dekretą, o paskui buhaltere puse etato dirbo D. Per visą darbo laikotarpį buvo du indėlininkai – M. ir J. Kredito unija veiklos kaip ir nepradėjo, nes nebuvo kapitalo, kad dalinti paskolas. Valdybos pirmininkas J. F. žadėjo, kad bus pinigų, bet realiai tas nebuvo padaryta. Kai bankas uždėjo apribojimus, tai galima buvo tik priimti naujus narius, o dalinti paskolų negalima. Ji neėmė paskolos. Kapitalo didinimui J. Š. paėmė 82 tūkst. litų paskolą. Kažkokia suma buvo įnešta į unijos kasą, bet nežino kokia, tik žino, kad buhalterė turėjo nešti pinigus į banko sąskaitą. Ji buvo paskolos laiduotoja, dabar moka bankui už paskolą, kaip ir kita laiduotoja. J. Š. prašymu buvo ruošiami dokumentai, kad Lietuvos bankas nuimtų apribojimus, tačiau tam reikėjo didinti kapitalą. J. Š. ieškojo investuotojų. Ta paskola buvo prašyta trijų-keturių mėnesių laikotarpiui ir ji turėjo atsiskaityti. Kai po Joninių 2008 m. atėjo iš Lietuvos banko daryti patikrinimą, jos nebuvo, apie tai ji sužinojo kitą dieną. Patikrinimo metu unijos kasoje buvo nustatytas trūkumas. Ji tiksliai nežino, kodėl jis susidarė, bet J. sakė, kad ji paėmė pinigus. Ji kažką minėjo, kad pinigų reikėjo žemės forminimui. J. Š. tėvas dovanojo žemę ir ten reikėjo tvarkytis brėžinius, bet ji tiksliai nežino. J. jai minėjo, kad tėvas dovanojo žemę ir reikalingi pinigai, bet kam, ji apie tai niekada neklausė. Apie trūkumą kasoje ji sužinojo patikrinimo metu. Kredito unijoje buhalterė turėjo raktus nuo seifo, bet ir J. galėjo prieiti, jei reikėdavo J. ar buhalterė galėdavo paimti pinigus. Valdybos pirmininkas negalėjo prieiti prie seifo. Kiek prisimena, buvo stalčiuje nedidelis seifukas ir rakteliai. J. F. retai būdavo ofise. Jis turėjo savo kabinetą, buvo valdybos pirmininkas. Nurodymų jis neduodavo, nebent J., asmeniškai jai nėra davęs jokių nurodymų. Ji nežino, ar jis imdavo pinigus iš kasos, taip pat nežino jo materialinės padėties.

Teisme apklaustas nukentėjusysis G. J. parodė, kad įvykių metu gerai uždirbdavo ir norėjo investuoti savo pinigus, pasitikėjo J. Š., bet pastaroji jį apgavo. Ji siūlė geras palūkanas, jam tai tiko. 2007 pabaigoje indėlio sutarties sąlygas aptarė tik su J. Š., ją ne vieną kartą vežiodavo kaip klientę, ėmė pasitikėti. Įnešė 10000 litų, sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Iš pradžių sutartis buvo pasirašyta pusei metų, praėjus terminui pinigai jam nebuvo grąžinti, pasirašius naują sutartį, liko ta pati suma. Kai jam reikėjo pirkti automobilį darbui, norėjo pasiimti 7000 litų, paskambino J. Š., o ji pasakė, kad pinigų nėra, kitą dieną irgi nebuvo ir paskui tapo akivaizdu, kad neatgaus pinigų. Ji vis žadėjo, bet pinigų nebuvo. Vėliau J. Š. neatsiliepdavo į jo skambučius. Daugiau su ja ir nebendravo, ji jam nieko daugiau neaiškino.

Teisme apklausta liudytoja R. J. parodė, kad 2008 m. dirbo Lietuvos banke. Dėl ,,X” pamena, kad teko atlikti inspektavimą šioje kredito įmonėje ir buvo nustatyta, kad unija pinigų neturi. Vadovu buvo J. Š., ką ji aiškino, nepamena.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos R. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 2), liudytoja patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi ir paaiškino, jog kredito unijoje pinigų nebuvo, J. Š. tik pasakė, kad kažkam paskolino tuos pinigus. Patikrinimo metu J. Š. bandė rodyti, kur yra kasa, bet paskui prisipažino, kad pinigų nėra. Seifo ofise ji nematė.

Teisme apklaustas liudytojas K. J. parodė, kad 2008 m. dirbo Lietuvos banke, jis pasiūlė vadovybei patikrinti kredito uniją ,,X”. Unijoje buvo netvarka, kasos nebuvo, daugybė dokumentų stalčiuose. Kasa jiems buvo reikalinga tam, kad patikrinti finansinius duomenis, bet nepavyko to padaryti, nes nepavyko suvesti pirminių dokumentų. Vėliau Lietuvos bankas skyrė unijai laikiną administratorių. Likutis kasoje turėjo būti virš 60000 litų. Jis suprato, kad J. Š. pinigus buvo pasiskolinusi pati sau, ji gal ir buvo pateikusi sutartį, gerai nepamena. Patikrinimo metu su juo buvo kolegė R. J., dalyvavo ir J. Š., paskui kitą dieną prisijungė kitas kolega iš banko, nes reikėjo sutvarkyti buhalterinę apskaitą. Pagal rastus dokumentus įtraukė duomenis į balansą. Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus nukentėjusiojo G. J. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 36-37), nukentėjusysis patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi ir paaiškino, kad galimai pirmą kartą įnešė 9400 litų. Palūkanų neatsiminėjo per visą laikotarpį, jų nėra gavęs. Kai antrą kartą pasirašė sutartį, realiai pinigų neįnešė. Dėl pajaus ir stojimo mokesčio jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi.

Teisme apklausta liudytoja D. J. parodė, kad ji kredito unijoje „X“ įsidarbino rudenį, metų neatsimena, gal prieš penkerius metus. Prisimena, kad birželio 30 d. išėjo iš darbo. Įsidarbino per draugus ir buvo vyr. buhalterė. Pradėdama dirbti ji priėmė kasą, bet ten buvo nedaug pinigų, tačiau pagal dokumentus viskas sutapo. Ji atvykdavo į darbą vieną ar du kartus per savaitę, ten susivesdavo dokumentus ir ataskaitas Lietuvos bankui, kurios buvo teikiamos kas 10 dienų. Jos pareiga buvo teikti ataskaitas, pildyti dokumentus, teikti mokesčius į Sodrą ir ataskaitas, tvarkyti apskaitą. Kredito unijoje buvo tik keli indėliai ir tekdavo išmokėti palūkanas. Paskui prasidėjo problemos. Kovo 31 d. buvo akcininkų susirinkimas, po kurio visi dokumentai ir akcininkų susirinkimo protokolas buvo priduota Lietuvos bankui ir kiek suprato, kad kažkas negerai. J. sakydavo, kad Lietuvos bankas nagrinės protokolą ir bus galima vykdyti veiklą, bet praėjo vienas mėnuo, kitas, ir nieko nevyko. J. pradėjo neatsakinėti į skambučius, nekelti ragelio, ji nepasirodydavo darbe, paskui suprato, kad geruoju nesibaigs ir ji nutarė išeiti iš darbo. Ji kaip tik išėjo iš darbo, kai paskambino iš banko ir pasakė, kad atlieka patikrinimą, nes buvo problema dėl kasos. Banko atstovams J. pasakė, kad kredito unijos seifas pas ją (liudytoją) namie, bet paskui ji tai paneigė. Ofise buvo nedidelis seifukas, kuris tilpdavo į stalčių ir jis buvo rakinamas raktu. Iš pradžių ji buvo atsakinga, bet kadangi ji turėjo pastovų darbą ir negalėdavo kiekvieną kartą atvykti, tai maždaug nuo kovo mėnesio (2008 m.) viską tvarkė J. Ji neatsimena, kiek pinigų buvo kasoje, kai ją perleido J. Prisimena, jog vieną kartą J. atėjo su pinigais, sumos negali pasakyti, ir lyg tai pasakė, kad tai yra pajinis indėlis. Kiek prisimena, buvo išmokėti atlyginimai ir likusią sumą ji nešė į banką. Sumos nepamena, gal 30 ar 40 tūkstančių litų, kuriuos ji įnešė į kredito unijos sąskaitą. Apie trūkumus kasoje nieko nežino, nes kai ji atėjo viskas dirbti, viskas buvo gerai. Neprisimena, ar kai perdavinėjo jai kasą buvo pasirašytas priėmimo aktas, bet kai ji perdavinėjo J. Š. ją, jai atrodo, kad perdavimo aktas buvo pasirašytas. Perdavimo priėmimo akto kopijos neturi. Jai niekas jokių pretenzijų dėl trūkumų kasoje nereiškė. Kai ji išeidinėjo iš darbo, tai jau seniai nebetvarkė kasos. Kai tvarkė kasą, tai mano, kad tik ji viena turėjo seifo raktą. Kai atidavė J. Š. raktus, tai jau negalėjo prieiti prie kasos. Kai ji buvo atsakinga už kasą, tai išmokėdavo tik palūkanas, atlyginimai buvo mokami grynais, paskui kai Lietuvos bankas uždraudė veiklą, tai už du tris mėnesius atlyginimai nebuvo mokami. Kasos knyga buvo vedama, rašydavo ji arba J. Š.. J. F. kelis kartus matė, bet jis bendraudavo su J. Š.. Atrodo, kad jis buvo valdybos narys. Kaip darbuotojas, tai jis nebuvo įdarbintas, jo vaidmens unijoje nežino, nurodymų jai nėra davęs, tarpusavyje nebendravo. Vieną dieną J. Š. jai paskambino, jos susitiko, tuo metu ji jau nebedirbo. J. Š. jai pasakė, kad iš kasos pasiėmė pinigus ir padirbo jos (D. J. ) parašą. Sakė, jei jos kas klaustų, kad ji patvirtintų, jog ji (D. J.) išmokėjo pinigus. Sumos neprisimena, bet tai nemaža suma, kasos orderis buvo atgaline data. Neprisimena tokių atvejų, kad ji būtų pasirašiusi dokumentuose nematydama pinigų.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos D. J. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 3, 4-6), liudytoja patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklaustas liudytojas Ž. Č. parodė, kad pažįsta kaltinamąją kaip kredito unijos darbuotoją. Kredito unija buvo įsteigta 2006 m. ar 2007 m. Tuometinis unijos vadovas J. F. paprašė jo, kaip turinčio patirties ir darbo stažą, visuomeniniais pagrindais eiti unijos valdybos nario pareigas, bet įdarbintas jis nebuvo. J. Š. buvo darbuotoja, o jis buvo valdybos narys. Buvo pati kredito unijos veiklos pradžia, buvo renkami pajininkai. Jis pamatė, kad unija nepradeda veikti ir atsistatydino. Pajų jis įnešė kaip unijos narys, unija turėjo pradėti veikti kaip normali finansinė institucija, tai yra, surenkami indėliai iš indėlininkų, turi būti kreditavimo veikla. Nebuvo surinkti pinigai iš indėlininkų. Unijos vadovas J. F. aiškino, kad buvo ieškoma investuotojų. Tiksliai visų aplinkybių jis nežino. Pajaus jis neatsiėmė. Nežino, ar buvo mokami atlyginimai, nes jis pats nebuvo įdarbintas. Jo pajus buvo apie 120 Lt. Turėjo būti pasirašyti dokumentai, bet jis jų neišsaugojo. Su J. F. buvo darbiniai santykiai. Praktiškai nieko nežino apie J. F. finansinę būklę, tik žino, kad jis negalėjo investuoti pinigų, nes pats taip sakė. Jis turbūt neturėjo tokių lėšų, kad investuoti. Nežino, ar bent kiek pinigų jis investavo.

Teisme apklaustas liudytojas J. L. parodė, kad pažįsta kaltinamąją, kartu steigė kredito uniją. J. F. ir jis nutarė įsteigti uniją ir per pažįstamus susirado J., kaip administratorę, šios srities specialistę. Perspektyvos buvo geros. Įsteigė kredito uniją, viskas buvo normaliai, turėjo kompanioną, kuris įnešinėjo pagrindines sumas, o jie po 5-10 tūkst. litų įnešinėjo priežiūrai, nuomai, komunalinėms paslaugoms. Jis investavo apie 15-20 tūkst. litų. J. Š. ir J. F. viskam vadovavo. J. F. buvo prezidentas. Buvo buhalterė, ofisas, kur dirbo 3 žmonės. Pagrindinę sumą turėjo finansuoti T., jį pažinojo J. F., bet neinvestavo, atsisakė tą daryti. Tam, kad pradėti dirbti, J. jiems pasiūlė išpirkti jų dalį, grąžinti visas skolas, sumas, kurias jis su J. F. buvo įnešę. Jie sutiko, viskas vyko draugiškai, be jokių pretenzijų. Ji tuomet tapo prezidente. Taip viskas ir baigėsi. Draugiškai išsiskyrė. Jam piniginės lėšos buvo grąžintos, kai išstojo iš unijos. Kiek įnešė, tiek ir grąžino. Pinigus jam išmokėjo J. Š.. Jis nedalyvavo, kai J. Š. buvo išrinkta į valdybą. Kažkoks atlyginimas J. Š. buvo mokamas. Taip pat pirko techniką, baldus J. F. atvežė savo, mokėjo už patalpų nuomą. J. Š. rado rėmėją ir jam grąžino pinigus. J. Š. taip sakė ir J. F. tai patvirtino. Jis nežino kas tas kitas rėmėjas. Jis grynais davė pinigus J. Š. ir ji išrašė dokumentus - kvitą ar išlaidų orderį, ji buvo administratorė ir atsakinga. Kai perdavinėjo pinigus, dalyvavo ir J. F.. Tuo metu J. F. materialinė padėtis buvo normali. Jis negalėjo turėti kelių milijonų litų

Teisme apklausta liudytoja D. S. parodė, kad J. Š. pažįsta. Kredito unijos ,,X” valdybos nare tapo, kai paprašė J. Š., nes ji žinojo, kad kita pusė irgi renka narius, galimai tai buvo asmuo pavarde F. Sutiko tapti valdybos nare, nes seniai buvo pažįstamos. Neprisimena, ar įnešė pajų tuo metu. Kaip valdybos narė nedalyvavo susirinkimuose, ant kelių dokumentų yra pasirašiusi, juos jai pateikdavo J.. Kadangi turėjo savo darbą, nesidomėjo kredito unijos veikla. Pasirašydavo dokumentus jų neskaičiusi, kai buvo iškviesta į ekonominę policiją dėl jos parašų ant dokumentų, matė, kad kai kur ne jos parašai. Jai J. Š. sakė, kad J. F. ją apgavo, liepdamas paimti pinigus, nes jam jie buvo reikalingi. Ką ji padarė su tais pinigais, jai nežinoma, J. smulkiau nepasakojo dėl pinigų perdavimo J. F..

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos D. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 23-24), liudytoja patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi ir paaiškino, jog J. Š. apie apgavystę jai sakė galbūt prieš visą įvykį, konkrečiai kuriuo metu, negali pasakyti. Dėl pajaus įnešimo, berods, pasirašė ant orderio (duomenys neskelbtini), kabinete, dalyvaujant J. Š., pajų ir stojimo mokestį atidavė jai.

Teisme apklaustas liudytojas T. L. parodė, kad kaltinamąją pažįsta. 2006 žiemą J. F. kreipėsi į jį. Tuo metu jis (T. L.) turėjo daug apyvartinių lėšų ir jas norėjo investuoti į kitą verslą. J. F. jam sakė, kad pažįsta J., su kuria būtų galima įregistruoti kredito uniją, įkalbėjo jį dalyvauti. Sutiko, kad jis ir dukra bus akcininkais stebėtojų taryboje, vadovauti turėjo J. F.. Suteikė darbui patalpas ,,X” banke savo patalpose, J. Š. su drauge ruošė visą dokumentaciją, su ja kalbėjosi apie unijos veiklą, patardavo ir J. F., kuris gerai žinojo unijos ,,virtuvę”. Išlaidas dengdavo jis, kaip akcininkas skolindavo. Jau įregistravus uniją, J. F. su J. pasakė, kad nori rasti naujas patalpas, kur galėtų dirbti. Jie surado patalpas, jis mokėjo už nuomą ir nuo to laiko jis su dukra negalėjo jų kontroliuoti, nes unija negalėjo iš karto veikti, jam tai nepatiko. Veiklos nebuvo, o išlaidos didėjo, tada jis su dukra nusprendė, kad padarė klaidą ir pasakė J. F. ir J., kad pasitrauks iš šios veiklos ir paprašė grąžinti jų įneštus pinigus. Kiek vėliau J. sakė, kad yra naujas investuotojas, kuris žadėjo nupirkti uniją. Taip ir nutiko, jiems buvo grąžinti įnešti pinigai, sumos tiksliai nepamena. Pagal paskolos sutartis ar gaudavo palūkanas, nepamena. Ant kasos orderių gal ir pasirašinėjo. Pajų mokėjo su dukra po 300 litų. Pajaus sumas jam irgi grąžino, pretenzijų neturi. Iš J. F. žodžių žino, kad atėjus naujam investuotojui, jis irgi pasitraukė iš verslo. Pagrindiniais investuotojais turėjo būti jis ir J. F., kuris turėjo atgauti savo pinigus, kuriuos būtų investavęs, bet tuo laiku pinigų neturėjo, todėl jis (T. L.) buvo pagrindinis investuotojas. Galimai buvo paskolinę 24000 litų. Kredito unijai įmokėdavo dažniausiai grynais, kiek kartų mokėjo, neprisimena. Įnašai buvo raštiškai forminami. Galėjo būti ir taip, kad vieną dieną duoda pinigus, o įformindavo tai kitą dieną. Kaip realiai buvo naudojami pinigai, jam nežinoma, jų panaudojimo nekontroliavo. Apie J. F. vaidmenį unijos veikloje, jam žinoma nedaug. Nežino, ar J. F. realiai vadovavo unijai, ar jis buvo ėmęs lėšų iš unijos. Įnešdamas pinigus į kredito uniją juos atiduodavo J. Š., jei gerai pamena, ji tikrai formindavo dokumentus. Kai jiems grąžino pinigus, tai irgi įformino.

Teisme apklausta liudytoja S. L. parodė, kad jai tėtis pasiūlė įsteigti kredito uniją. Mano, kad unijai vadovavo J. Š.. Kurią yra kelis kartus mačiusi. Neprisimena, ar ji, ar tėtis sumokėjo pajų už ją. Išėjo iš verslo, nes niekur nebuvo kviečiami, su dokumentacija nebuvo susipažinę. Kredito unijos steigimo metu ji pasirašė pas notarą, neprisimena, ar pasirašinėjo ant orderių. Neprisimena sumos, kokią buvo paskolinę J. Š., bet ji juos grąžino. Galimai pasirašė kažkokius dokumentus, kad jiems grąžinti pinigai. Tuo metu galimai buvo ir J. F.. Tėvo nebuvo, nes jis tuo metu sirgo. Jis galimai paprašė jos nuvykti pas J. Š. ir pasiimti pinigus, smulkiau aplinkybių nepamena. Pinigus gavo grynais, iš kur J. Š. paėmė tuos pinigus, nematė. J. F. pažįsta, bet apie jo veikla kredito unijoje, jai nieko nežinoma.

Teisme apklaustas liudytojas J. F. parodė, kad jo buvusi buhalterė jį supažindino su J. Š., kuri buvo anksčiau dirbusi kredito unijoje, žinojo tą veiklą. Jie nutarė steigti uniją ir reikėjo investuotojo. Jį išrinko valdybos pirmininku, neatsiradus investicijų, nematė perspektyvos ir nutarė išeiti iš verslo. Jie paskaičiavo, kiek reikia grąžinti paskolintų pinigų, J. Š. viską paskaičiavo ir su jais atsiskaitė, pretenzijų dėl to neturi. Kredito unijos steigėjais buvo T. L. ir S. L.. Pradinės lėšos buvo jo, paskui J. L. ir L., sumos nebuvo didelės, reikėjo lėšų išlaidoms, įrangai. Jie įsikėlė į ofisą ,,E.” gamyklos patalpose. Pasirašinėjo už įneštus pinigus ant dokumentų, įnešti pinigai buvo panaudoti kompiuterių pirkimui, buvo padarytas geras remontas ofise. Kredito unija veiklos nevystė. Iš kokių lėšų J. Š. grąžino jiems pinigus, negali pasakyti. Pasirašė už gautus pinigus ir jis, ir L., T. L. pinigus J. Š. grąžino S. L.. Kokią sumą jis investavo ir kokią jam grąžino, negali tiksliai pasakyti, galimai 30000-40000 litų. Jis pasirašinėjo už gautus pinigus ant raštelio, pasirašė, kad neturi pretenzijų. Ant kasos orderių nėra pasirašęs. Iš kredito unijos kasos paimti pinigų jis negalėjo, nors priėjimą turėjo. Nuo kasos seifo rakto neturėjo. Kai buvo valdybos pirmininku, J. Š. buvo ir buhalterė, ir administratorė. Ji turėjo raktus nuo kasos seifo, bet ten pinigų nebuvo. Priėjimą prie seifo turėjo ir J. Š., ir jis, bet ten tikrai nebuvo pinigų. Kur buvo saugomi įnešami pajai, jam nežinoma. Atsiskaitymų nei su pajininkais, nei su ir kreditoriais nebuvo. Unija veiklos nevykdė, todėl jis galėjo pasirašyti vos kelis dokumentus. Išeidamas iš unijos paskaičiavo, kiek buvo iš viso investavęs. Įnešdavo lėšas dalimis, jis duodavo pinigus grynais J. Š.. Investicijos buvo įforminamos orderiais išrašomais, kiekvieną kartą jam duodant pinigus.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo J. F. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 99-101), liudytojas patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi ir paaiškino, jog į galutinę sumą, kuri buvo jam grąžinta, buvo įskaičiuotos lėšos, galimai tinkamai neįformintos. Su juo atsiskaitė, bet iš kur J. Š. gavo pinigus, jam nežinoma. Visi pinigai buvo fiksuojami, jis rašydavosi sau, kiek investuoja pinigų, žymėjosi, kad žinotų, kiek įnešė pinigų. Jis realiai nedirbo kredito unijoje, buvo tik ofise, dalyvavo remonto darbuose, pirko brangius baldus. Unijos darbuotojams dėl lėšų panaudojimo ar dėl veiklos yra davęs nurodymus tik dėl to, kad reikėjo lėšų remontui, įrangai, kanceliarinėms prekėms įsigyti. Iš kredito unijos kasos pinigų neėmė, nedavė nurodymų, kad jam būtų duoti pinigai. Pinigai buvo naudojami ofiso reikmėms. Unijoje buhaltere buvo J. Š., jai nebuvo kam atsiskaityti, nes nebuvo veiklos. Jis nieko nekontroliavo ir netikrino. Kodėl susidarė lėšų trūkumai unijos kasoje, negali pasakyti. Apie J. Š. įsiskolinimą unijai ir kreditą iš „X“ banko, jam nieko nežinoma. J. Š. su juo atsiskaitė 2 savaičių laikotarpyje, kai ji perdavė jam pinigus, jis parašė prašymą išeiti savo norų iš pareigų. Materialinių vertybių, dokumentų perdavimas kaip vyko, nežino.

Teisme apklausta liudytoja V. O. parodė, kad nepažįsta kaltinamosios, o J. F. yra jos vyras. Ji žino, kad vyras norėjo organizuoti kredito uniją, bet nesigavo, o kodėl, ji nežino, nes ji nesikiša į jo reikalus, jų tarpusavio santykiai sudėtingi. Ji asmeniškai pajaus nemokėjo. Vieną kartą pasirašė, buvo kažkoks sąrašas, prie savo pavardės pasirašė. Apie vyro finansinę padėtį jai sunku pasakyti kokia ji, kadangi ji dažnai būna Ukrainoje ir daugelį metų su vyru santykiai sudėtingi. Ji nežino, ar vyras turėjo kažkokių santaupų.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos V. O. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 102-103), liudytoja patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklausta liudytoja Ž. R. parodė, kad nepažįsta kaltinamosios. Jos tėvas yra J. F.. Tėvas norėjo įsteigti uniją, reikėjo sumokėti įnašą, bet ar tėvas sumokėjo, ar ji - neatsimena. Kažkokį vieną dokumentą ji pasirašė, bet veikloje nedalyvavo. Nežino, ar unija pradėjo veiklą. Tėvas dalyvavo toje veikloje, bet kažkas nepavyko. Ar jis pinigų įnešė, ji nežino. Tėvo finansinė padėtis buvo normali. Ji nežino, iš kur jis gaudavo pinigus, nežino apie jo santaupas ar turtą.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos Ž. R. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 104-105), liudytoja patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklausta liudytoja G. V. parodė, kad šeimos draugas J. L. buvo atvykęs ir užsiminęs apie steigiamą kredito uniją. Jis atsinešė kvituką ir ji pasirašė. Ji pati pinigų nemokėjo, J. L. už ją sumokėjo. Buvo du kvitai: vienas pajaus mokestis 300 Lt ir kitas stojamasis mokestis 80 Lt, ji tik juos pasirašė. Viskas vyko 2006 m. lapkričio 16 d. Pinigus priėmė J. Š., taip ant kvito parašyta, bet ji nematė, kad J. Š. pasirašė, nes ji pati tuos kvitus pasirašė namie. Ji buvo nuvykus (duomenys neskelbtini) į kredito unijos“X” kabinetą ir rašė prašymą, kad grąžintų pinigus. Gal pati J. Š. ten buvo, bet nelabai atsimena. Ji neklausė, ar J. L. atsiėmė tuos pinigus.

Teisme apklaustas liudytojas S. M. parodė, kad kaltinamosios nepažįsta, pažinojo J. F.. Pasiūlė tapti kredito unijos nariu, tuo metu jis (liudytojas) vadovavo UAB, galvojo gal bus reikalinga ateityje kredituojant įmonę. Gali būti, kad sumokėjo 300 litų ir 80 litų „X“ banko pastate 3 ar 4 aukšte. Pamena, jog pinigus priėmė juodaplaukė mergina, jos pavardės neatsimena. Jis pasirašė ant kvito. Paskui jis paskambino J. F. ir pasakė, kad sumokėjo pinigus, tai pasakė, kad gerai. Jis daugiau nesidomėjo unijos veikla.

Teisme apklausta liudytoja E. A. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. 2007 m. rudenį V. S. ir J. Š. atėjo pas ją į darbą ir pasakė, kad gaus licenciją įkurti kredito uniją. Kovo 7 d. (2008 m.) paskambino J. Š., pasakė, kad jai reikalinga paskola, neminėjo, kad reikės laiduoti butu, paminėjo tik, kad dalyvaus V. S., o ji giminaitė. J. Š. reikėjo pinigų, ji sakė, kad yra laikinos problemos J. Š. paėmė 82 tūkst. litų paskolą ir turėjo grąžinti per 4 su puse mėnesio. Ji sakė, kad kredito unija kainuoja 300 tūkstančių litų. Tuo metu, kai kovo 8 d. pasirašinėjo paskolos dokumentus, kredito unijos veikla buvo apribota, tačiau J. Š. jos apie tai neinformavo, ji net kredito unijos pavadinimo nežinojo. Ji pasirašė vekselį, suprato, ką pasirašinėja, bet to nesusiejo su savo turtu. Šiuo metu ji kas mėnesį bankui moka po 1000 litų, jos turtas areštuotas. Dar buvo paėmusi du greituosius kreditus J. Š. savo vardu. Vieną kreditą ji sumokėjo. J. Š. siūlė įnešti 180 Lt, bet ji nesutiko, tada J. Š. sakė, kad už ją įneš pinigus. Ji nesutiko tapti pajininke, bet vėliau sužinojo, kad buvo įmokėta 180 litų, tačiau ji nemokėjo jokių pinigų.

Teisme posėdyje apklausta liudytoja T. S. parodė, kad ji nieko nežino apie kredito unija. E. F. ją atvedė tik dėl žmonių skaičiaus, jis pats įnešė pajų, ji pasirašė. Ji pinigų sumos ir kada viskas vyko, neprisimena. Jai vėliau pinigai buvo grąžinti, ji juos atidavė E. F.. Pamena, jog dalyvavo viename susirinkimas, ten kažkokius ten klausimus aptarinėjo, bet kažko ypatingo, tai nebuvo. Ji susirinkime buvo tik dėl skaičiaus ir jos nedomino, kas ten vyko.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos T. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 150-151), liudytoja patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad pažinojo J. F., kartais bendraudavo. J. F. jam pasiūlė įsigyti akcijų, sakė, kad gera unija, bus galima paimti kreditą. Jis porą kartą lankėsi kredito unijoje, kuri buvo banko „X patalpose, (duomenys neskelbtini), antrame aukšte. Jis nupirko akcijas už 380 Lt, bet tiksliai neatsimena. Nežino, kaip kredito unijos veikla baigėsi, jis nedalyvavo susirinkimuose. Pinigų jam negrąžino. Jokių pretenzijų neturi.

Teisme apklaustas liudytojas V. M. parodė, kad nieko nežino apie kredito uniją „X“. Turbūt mokėjo įnašus, bet neatsimena su kuo bendravo. Jis nedalyvavo unijos veikloje.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka teisiamajame posėdyje pagarsinus liudytojo V. M. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 108-109), liudytojas patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklaustas liudytojas G. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Apie kredito unijos veiklos pradžią jis nežino, o dalyvauti kredito unijos veikloje jam pasiūlė J. Š., bet veikla taip ir neprasidėjo. Jis nepamena, kuriais metais viskas vyko. Jis mokėjo buhalterijai nario mokestį ir pajinius įnašus. Kalbėjo su J. Š., kad veikla pajudėtų, tai reikėjo apyvartinių lėšų, kuo daugiau narių, pinigų ir bus galima pradėti vykdyti veiklą. Gali būti, kad 2008 m. kovo mėnesį jis įnešė 15 tūkstančių litų, prieš tai buvo sumokėjęs 180 litų. Buhalterė priėmė pinigus ir jis gavo dokumentą. Pinigus perdavė kredito unijos patalpose, bet kam tiksliai nepamena. Jis dalyvavo susirinkime, jį paskyrė stebėtojų tarybos nariu. Kas vadovavo visai kredito unijos veiklai iki susirinkimo, jis nežino, bet po susirinkimo, kai jį paskyrė nariu, tai tada vadovavo J. Š.. Jis nežino kaip ten viskas baigėsi, bet kredito unija nepradėjo veiklos. Jam pinigai negrąžinti, bet ieškinio jis nereiškė. Dar pinigus kredito unijai mokėjo ir jo tėvas bei mama, bet kiek tiksliai įmokėjo – neprisimena. Jis domėjosi, kodėl kredito unija nepradėjo veiklos, apie tai kalbėjosi su J. Š., kuri sakė, kad ieško investitoriaus.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo G. B. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 163-163), liudytojas patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja D. P. parodė, kad kaltinamąją pažįsta, šiuo metu nebendrauja. Ji nesusijusi su kredito unija, nebuvo nei narė, nei pajus nešė. Ji J. Š. jos reikmėms paskolino 2000 litų, kurių ši negrąžino. Paskolinti pinigai nesusiję su kredito unija. Gal 2007 m. ar 2008 m. ji buvo minėjusi apie kredito uniją, pasakojo, kad ruošiasi ar įsigijo kredito uniją, bet ar įsigijo ar ne, ji nežino. J. Š. neminėjo, kad kažką įsteigė. Ji nemano, kad J. Š. finansinė padėtis tuo metu buvo pasikeitusi. Ji buvo užsiminusi, kad turi finansinių problemų, atrodo, kad ji ir iš giminių buvo prisiskolinusi pinigų, bet smulkmenų nežino.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja R. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Apie kredito uniją nieko nežino, neatsimena, ar buvo pajininkė. Žino, kad mama kreipėsi į uniją dėl paskolos. Vieną kartą ji kartu važiavo su mama, nes mama skolinosi pinigų ar norėjo skolintis. Jos nuvažiavo kažkur šalia (duomenys neskelbtini). Tai buvo pirmas aukštas, stiklinis pastatas. Ten kabinete buvo J. Š.. Nematė, kaip mama skolinosi, žino, kad ji ten buvo kelis kartus, nežino, kokius ten dokumentus pasirašė. Neatsimena, kad J. Š. būtų prašiusi pasirašyti ant kokio dokumento. Ji nėra davusi pinigų J. Š. pati ar per mamą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui parodžius liudytojai kasos pajamų orderį (t. 5 b.l. 145), liudytoja R. S. nurodė, kad parašas yra panašus į jos, bet ji neatsimena, kad būtų pasirašiusi.

Teisiamajame posėdyje apklausta liudytoja J. G. parodė, jog nepažįsta kaltinamosios. Metų nepamena, jos tėvas J. L. kažką aiškino apie kredito uniją, bet ji neatsimena ką. Ji su savo tėvu jau seniai nebendrauja. Neatsimena, kokius parodymus davė tyrėjui.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos J. G. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.6, b.l. 119-120), liudytoja patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklausta liudytoja J. T. parodė, kad ji žinojo, jog J. Š. turėjo kredito uniją, siūlė ir jai tapti pajininke, bet ji atsisakė ir pinigų nemokėjo. Tie įvykiai buvo seniai, ji neatsimena.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojos J. T. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.7, b.l. 75-76), liudytojas patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi bei parodė, kad pažįsta J. F., žinojo, kad jis turi skolų.

Teisme apklausta liudytoja I. M. parodė, jog ji neturėjo jokių reikalų su kredito uniją ir nieko nežino. Tyrėjas kvietė jos sūnų, kuris seniai išvažiavęs, ir ji kaip motina nuėjo. Sūnus pretenzijų neturi.

Teisme apklausta liudytoja D. J. parodė, kad kaltinamąją mato pirmą kartą, nieko nežino apie kredito uniją, dokumentų ji nepasirašinėjo, pinigų nemokėjo.

Teisme apklausta liudytoja M. S. parodė, kad nepažįsta kaltinamosios. Ji dirbo įmonėje UAB „H.“. Žino patį faktą, kad vadovas norėjo pajų įnešti kredito unijai. Daugiau nieko nežino apie kredito uniją.

Teisme apklaustas liudytojas I. C. parodė, kad pažįsta kaltinamąją iš reikalų su kredito unija. Į kredito uniją įnešė 1080 litų. Neatsimena, kieno vardu buvo įnešta ir kam sumokėjo pinigus. Kai užsidarė unija, jam pajaus negrąžino.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo I. C. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.7, b.l. 43-44), liudytojas patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklaustas liudytojas A. V. parodė, kad nepažįsta kaltinamosios. Apie kredito unijos veiklą nieko nežino. Kaimynas S. P., kuris yra miręs, pasiūlė tapti kredito unijos nariu. Jis davė 100 litų ir pasirašė.

Teisme apklausta liudytoja M. K. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Vieną kartą ji buvo susirinkime, kai J. perėmė kredito unijos valdymą. Neatsimena, kuriais metais tai įvyko Ji sumokėjo 380 litų ir tapo pajininke, bet kredito unijos veikloje nedalyvavo ir ja nesidomėjo. Pajinio įnašo neatgavo.

Teisme apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad seniai susipažino su J. Š.. Jis buvo UAB „V.“ vadovas ir kažkiek, gal 500 litų, kaip pajaus įnašas buvo sumokėtas kredito unijai „X“. Kai unija žlugo, pajus liko negrąžintas, bet jie ir nereikalavo grąžinti.

Teisme BPK 276 str. 4 d. nustatyta tvarka pagarsinus liudytojo A. S. parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (t.7, b.l. 45-46), liudytojas patvirtino, jog pagarsinti parodymai yra teisingi.

Teisme apklaustas liudytojas J. S. parodė, kad kaltinamąją pažįsta iš matymo, apie kredito uniją ar jos veiklą nieko nežino.

Teisme apklausta liudytoja S. S. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Kredito unijos veikloje nedalyvavo. Sumokėjo 180 litų pajų ir pasirašė. Tai padaryti jai pasiūlė J. Š., kuri dar pasakojo, jog unija išdavinės paskolas. Kaip viskas baigėsi tai nelabai žino, tik J. Š. sakė, kad bandė atstatyti unijos veiklą, nes tas, kuris vadovavo iki jos, kažką padarė su pinigais. Ji atsiėmė pajinį mokestį.

Teisme apklaustas liudytojas A. B. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. Jis nedalyvavo kredito unijos veikloje. Gal ir buvo siūlymas, bet jis atsisakė. Apklausos ikiteisminiame tyrime metu jam buvo parodytas kasos išlaidų orderis, neatsimenu kas jame buvo įrašyta, bet jis sakė, kad tikrai nepasirašinėjo. Jis pinigų nemokėjo ir jų negavo.

Teisme apklaustas liudytojas (civilinis ieškovas) S. C. parodė, kad jo buvusi kaimynė S. D. jam paskambino ir pasakė, kad Vilniuje kuriama nauja kredito unija ir reikia įnešti 300 Lt. Paskui ji dar kartą paskambino ir pasakė, kad reikia įmokėti dar 80 Lt. Jis pinigus S. perdavė Klaipėdoje, kažkokį popieriuką pasirašė. Jam atrodo, kad ant jo buvo kredito unijos atstovo parašas.Po to jis su S. D. pas notarą užpildė prašymą, kad ji atstovaus kredito unijoje. Kai pasirašinėjo įgaliojimą pas notarą, buvo daug žmonių. Jis nesidomėjo tą uniją, tik suprato, kad nenori grąžinti pinigų. Savo civilinį ieškinį palaiko.

Teisme apklausta liudytoja M. T. parodė, kad J. Š. buvo jos klientė, ji nesiūlė dalyvauti kredito unijos veikla. Kai buvo iškviesta į policiją, jai rodė kažkokį dokumentą, bet ten buvo ne jos parašas. J. Š. jai apie kredito uniją nieko nepasakojo ir nesiūlė joje dalyvauti.

Teisme apklausta liudytoja R. Š. parodė, kad ji tyrė bylą, apklausinėjo įtariamąją. Vyko oficialios apklausos, visos aplinkybės, kurias ji nurodė, yra užrašytos. Apie J. F. ji kalbėjo tyrimo metu, kad buvo didelis J. F. indėlis, kuris paskui buvo sugrąžintas. Pirmą kartą girdi, kad J. F. nieko nemokėjo. J. L. taip pat daug įnešė, taip pat didesnis įnašas buvo pačios J. Š.. Konkrečių dalykų, kad jai grasinama negirdėjo, jai J. Š. jokių aplinkybių dėl grasinimų neminėjo, nes tai būtų tiriama ir būtų aiškinamasi. Ji nesakė, kad J. F. jai grasino. Apklausos protokolai surašyti taip, kaip ji sakė. Vienoje apklausoje buvo advokatas, o paskui ji advokato paslaugų atsisakė. Viso tyrimo metu jos gerai bendravo. Apklausos vyko jos kabinete, kur dirba ir jos kolegė. Į jokius atskirus kabinetus su J. Š. neidavo. Esminiai parodymai buvo duoti pirminės apklausos metu dalyvaujant advokatui, paskui aplinkybės tik buvo tikslinamos. Jei būtų nurodytos aplinkybės dėl grasinimų būtų imtasi priemonių, bet J. Š. tokių aplinkybių nenurodė.

Teisme apklaustas liudytojas V. P. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. 2007 m jis buvo UAB „S.“ direktorius. Įmonė užsiiminėjo patalpų nuoma (duomenys neskelbtini), 8 aukšte, turėjo daug klientų, patalpas nuomojosi ir kažkokia kredito unija, pavadinimo nepamena. Ten buvo kabinetas, bet ar vienas ar du, nepamena. Dauguma kabinetų buvo remontuojami ir jie stengėsi išnuomoti suremontuotus kabinetus, bet buvo keletas atvejų, kai nuomodavo ir neremontuotus. Tiksliai nepamena, kada buvo išnuomotos tos patalpos. Jis pasirašė sutartį, atsiskaitoma buvo pavedimais per banką. Neprisimena, kad grynais kas nors atsiskaitydavo. Dalis patalpų buvo su baldais, o dalis ne, tai šiuo atveju neatsimena kaip buvo. Nepamena, kiek laiko buvo nuomojamos patalpos ir ar jos nuomos metu buvo remontuojamos. Iš kredito unijos darbuotojų prisimena tik J. Š., daugiau su niekuo iš kredito unijos darbuotojų nebendravo. Buvo nuomojamos eilinės patalpos, nebuvo ten prabangių baldų. Kiekvieną mėnesį išrašydavo sąskaitas už nuomą ir pateikdavo nuomininkams. Nepamena, ar buvo įsiskolinimų. Kodėl buvo nutraukta nuomos sutartis ir kieno iniciatyva, nežino.

Teisme apklaustas liudytojas G. R. parodė, kad pažįsta kaltinamąją. 2007 m. jis dirbo UAB „S.“ ir susipažino su J. Š., kai jos vadovaujama kredito unija „X“ nuomojosi pas juos patalpas - du kabinetus. Viename kabinete darė kosmetinį remontą, buvo pakeista kiliminė danga ir naujai ištapetuotos sienos. Jie turėjo savo baldus. Tai buvo eiliniai biuro baldai. Patalpos buvo išnuomotos be baldų ir orgtechnikos. Nutraukus sutartį su kredito unija buvo kažkoks įsiskolinimas. Nežino, ar kredito unija atsiskaitinėjo grynais.

Lietuvos banko 2008-07-08 rašte Nr. 1206-373 nurodyta, kad 2008-06-30 vykdant tikslinį kredito unijos „X“ inspektavimą kredito unijos valdybos pirmininkė J. Š. komisijai nepateikė patikrinti kredito unijos grynųjų pinigų, nors pagal pateiktas kredito unijos balansinės ataskaitos straipsnių sumas kasoje turėjo būti 63,27 tūkst. litų. J. Š. pirmame savo paaiškinime teigė, kad kredito unijos seifas yra pas vyr. buhalterę namuose, o antrame paaiškinime ji teigė, kad pinigus yra išvežusi ir jie yra paskolinti, bet dokumentų, patvirtinančių minėtą skolinimo operaciją, valdybos pirmininkė nepateikė (t.1, b.l. 19). Prie šio rašto pateiktame 2008-06-30 Kredito unijos „X“ kasos patikrinimo akte nurodyta, jog buvo tikrintas kredito unijos grynųjų pinigų faktinis likutis, pagal kredito unijos ‚X“ apskaitos duomenis (kasos knygos paskutinį įrašą 2007m. gruodžio 29 d.) kasos likutis 7058,59 Lt, pagal kredito unijos „X“ pateiktą Lietuvos bankui balansinę 2008 m. birželio 1 d. grynųjų pinigų likutis – 61300 litų (t. 1, b.l. 20). Taip pat prie minėto rašto pateikti kredito unijos „X“ valdybos pirmininkės J. Š. du paaiškinimai (t. 1, b.l. 21-22).

Lietuvos banko valdybos 2008-01-24 nutarimu Nr. 5 kredito unijai „X“ laikinai atšauktas leidimas priimti terminuotuosius ir neterminuotuosius indėlius, teikti savitarpio paskolas unijos nariams (t. 1, b.l. 34).

Lietuvos banko valdybos 2008-09-04 nutarimu Nr. 135 kredito unijai „X“ visam laikui atšauktas leidimas verstis Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo 7 str. 1 d. 1,2,3,4,5 punktuose nustatyta veikla (t. 1, b.l. 35).

Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento 2008-07-11 Tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 1206-30 nurodyta, jog kredito unija „X“ Lietuvos bankui nuo 2008 m. vasario 1 d. kas mėnesį teikė finansines ir priežiūrai skirtas ataskaitas, o tikslinio inspektavimo metu nustatyta, kad pagal 2008-04-30 ir 2008-05-31 duomenis sudarytose ir Lietuvos bankui pateiktose balansinėse ataskaitose nurodytas kasos likutis neatitiko kasos knygoje nurodytam bei pagal pirminius dokumentus nustatytam kasos likučiui.

Kredito unija „X“, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neįtraukia į apskaitą ir jų duomenų neregistruoja apskaitos registruose, išskyrus kasos operacijas ir pajinių sąskaitų judėjimą.

Tikslinio inspektavimo metu pagal valdybos pirmininkės J. Š. pateiktus 2008 m. birželio mėn. apskaitos dokumentus buvo sudaryta kredito unijos 2008-06-30 kredito unijos pajamų ir išlaidų bei turto, įsipareigojimų ir kapitalo straipsnių suvestinė, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos atliekamos ūkinės operacijos neįtraukiamos į apskaitos registrus, nustatyti realų unijos turtą, įsipareigojimus ir nuosavybę, patikrinti, ar teisingai sudarytos kredito unijos teikiamos Lietuvos bankui finansinės ataskaitos, nebuvo galimybės.

Tikslinio inspektavimo metu kredito unijos „X“ buveinėje grynųjų pinigų seifo nerasta. Kredito unijos valdybos pirmininkė J. Š. nepateikė inspektavimo komisijai kredito unijos grynųjų pinigų. Pagal unijos pateiktos kasos knygos paskutinį įrašą (2008-06-06) kasos likutis turėjo būti 32866,79 litų. Inspektavimo metu J. Š. pateikė unijos 2008 m. balandžio 28 d. – 2008 m. birželio 30 d. kasos dokumentus, kurie neįtraukti į kasos knygą (kasos pajamų orderiai 34140 litų sumai ir kasos išlaidų orderiai 3736,71 litų sumai). Tikslinio inspektavimo metu patikrinus pateiktus kredito unijos kasos dokumentus, unijos grynųjų pinigų kasos likutis 2008 m. birželio 30 d. turėjo būti 63270,08 litų.

Pagal unijos apskaitos dokumentus iki 2008 m. sausio 30 d. kasininkės funkcijas vykdė unijos administracijos vadovė J. Š., nuo 2008 m. sausio 31 d. – vyr. buhalterė D. J.. Nuo 2008 m. balandžio 28 d. unijos apskaitos dokumentuose unijos kasininkė buvo nurodoma D. J., tačiau jos parašų minėtuose dokumentuose nėra (t. 1, b.l. 50-56).

2008-12-11 specialisto išvadoje Nr.11-2896 (08) duota išvada, kad:

1.1. 2008-06-16 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Buhalteris D. J. (Parašas)" pasirašė ne D. J., o kitas asmuo.

1.2. Atsakyti į klausimą, ar 2008-06-16 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Buhalteris D. J. (Parašas)" pasirašė J. Š., ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2.1. Tikėtina, kad 2008-06-16 paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kredito unijos "X" ir J. Š. skiltyje „PASKOLOS DAVĖJAS: Kredito unija „X" Valdybos pirmininkės pavaduotoja L. S." pasirašė L. S.. Atsakyti į klausimą kategoriškai negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2.2. Atsakyti į klausimą, ar 2008-06-16 paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp kredito unijos "X" ir J. Š., skiltyje „PASKOLOS DAVĖJAS: Kredito unija „X" Valdybos pirmininkės pavaduotoja L. S." pasirašė J. Š., ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

3.1. 2008-06-16 valdybos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) antrame lape eilutėje „Posėdžio pirmininkas L. S." pasirašė ne L. S., o eilutėje „Posėdžio sekretorė D. S." pasirašė ne D. S..

3.2. Atsakyti į klausimą, ar 2008-06-16 valdybos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini)antrame lape eilutėje „Posėdžio pirmininkas L. S." ir eilutėje „Posėdžio sekretorė D. S." pasirašė J. Š., ar kitas asmuo negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje. (3 t. b.l. 11-19).

2012-07-18 Akistatos protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvestos į akistatą įtariamoji J. Š. ir liudytoja L. S., kuri dėl 2008-06-16 tariamai suteiktos paskolos J. Š., paaiškino, jog 2008-06-16 valdybos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) ir paskolos sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ji pasirašė paprašyta J. Š., kuri jai pasakė, jog Lietuvos bankas tikrino kredito uniją ir kasoje rado trūkumą. J. Š. pasiūlė pasirašyti paskolos sutartį kasoje trūkstamų pinigų sumai. Ji sutiko. Visus reikiamus dokumentus parengė J. Š. ir po kurio laiko ji (liudytoja) protokolą ir sutartį pasirašė. Įtariamoji J. Š. su tokiais paaiškinimais nesutiko, nurodydama, kad neatsimena, kas buvo 2008 m. (t.8, b.l. 111-112).

2012-07-18 Akistatos protokole užfiksuota, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo suvestos į akistatą įtariamoji J. Š. ir liudytoja V. S., kuri paaiškino, jog jai J. Š. sakiusi, kad Lietuvos bankas atlieka kredito unijos patikrinimą ir kad yra pinigų trūkumas kasoje ar sąskaitoje. Liudytoja patvirtino, jog iki inspektavimo pradžios paskolos suteikimas J. Š. nebuvo svarstomas, jokia paskola jai nebuvo suteikta, dokumentai apie tariamą paskolos suteikimą J. Š. buvo sugalvoti ir surašyti bei pasirašyti laikotarpyje nuo Lietuvos banko inspektavimo pradžios iki jiems surašant ataskaitą, tačiau tų dokumentų surašyme ir pasirašyme ji nedalyvavo. Įtariamoji J. Š. su tokiais paaiškinimais nesutiko. (t. 8, b.l. 113-114).

2011-07-19 specialisto išvadoje Nr.11-1956 (11) duota išvada, kad:

1.1. 2008-07-10 kasos pajamų (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už G. M. pasirašė ne G. M..

Nustatyti, ar 2008-07-10 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už G. M. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2008-06-06 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už M. T. pasirašė ne M. T..Nustatyti, ar 2008-06-06 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už M. T. pasirašė J. S. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

3.1. 2008-05-06 kasos pajamų orderiuose (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už D. J. pasirašė ne D. J..

3.2. Nustatyti, ar 2008-05-06 kasos pajamų orderiuose (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už D. J. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2008-05-06 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už T. S. pasirašė ne T. S..Nustatyti, ar 2008-05-06 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už T. S. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

5.1. 2008-04-28 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje ..Priimta iš" už V. U. pasirašė ne V. U..

5.2. Nustatyti, ar 2008-04-28 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už V. U. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

6.1. 2008-03-26 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už E. A. pasirašė ne E. A..

6.2. Nustatyti, ar 2008-03-26 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už E. A. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

7.1. 2008-03-26 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje ..Priimta iš" už R. S. pasirašė ne R. S..

7.2. Nustatyti, ar 2008-03-26 kasos pajamų (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už R. S. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

8.1. 2008-01-21 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje ..Priimta iš" už S. L. pasirašė ne S. L..

8.2. Nustatyti, ar 2008-01-21 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už S. L. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2007-12-14 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje ..Priimta iš" už T. F. pasirašė ne T. F..Nustatyti, ar 2007-12-14 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už T. F. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2007-11-30 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už V. C. pasirašė ne V. C..Nustatyti, ar 2007-11-30 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už V. C. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2007-09-24 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už A. B. pasirašė ne A. B..Nustatyti, ar 2007-09-24 kasos išlaidų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už A. B. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2007-09-24 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už J. T. pasirašė ne J. T..Nustatyti, ar 2007-09-24 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už J. T. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

13.1. 2007-08-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už D. S. pasirašė ne D. S..

13.2. Nustatyti, ar 2007-08-31 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už D. S. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2007-08-21 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už T. S. pasirašė ne T. S..Nustatyti, ar 2007-08-21 kasos pajamų orderyje (duomenys neskelbtini) eilutėje „Priimta iš" už T. S. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje.

2007-08-20 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už M. Š. pasirašė ne M. Š..Nustatyti, ar 2007-08-20 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „Gavėjo parašas" už M. Š. pasirašė J. Š. ar kitas asmuo, negalima dėl priežasčių, nurodytų tiriamojoje dalyje (3 t. b.l. 24-48).

2008-12-19 specialisto išvadoje Nr.5-1/209 patvirtina, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo apliktas kredito unijos „X ūkinės finansinės veiklos tyrimas už laikotarpį nuo 2007-07-27 iki 2008-09-30.

Tyrimo metu nustatyta, kad kredito unija „X“ ir jos įstatai juridinių asmenų registre įregistruoti 2007-07-27, įmonės kodas (duomenys neskelbtini). Kredito unijos „X“ įregistruotuose įstatuose nurodytas bendrovės buveinės adresas (duomenys neskelbtini). 2008-04-21 įregistruotuose kredito unijos „X“ įstatuose buvo pakeistas bendrovės adresas – (duomenys neskelbtini). Įstatuose įregistruota kredito unijos veikla – terminuotų ir neterminuotų indėlių priėmimas; trumpalaikių ir ilgalaikių savitarpio paskolų išdavimas; vekselių diskontavimas ir inkasavimas; pinigų skolinimas kitoms kredito unijoms; laisvų unijos lėšų investavimas į vertybinius popierius. Lietuvos banko valdybos 2007-06-28 dienos nutarimu Nr. 84 kredito unijai „X“ buvo išduota licencija, suteikianti teisę nuo kredito unijos įregistravimo dienos verstis kredito unijų veikla. Kredito unija „X“ nuo 2008-09-30 turi likviduojamos įmonės statusą. Likvidatorė paskirta V. S..

Remiantis tyrimui pateikta 2007-09-14 darbo sutartimi Nr. 1 J. Š. nuo 2007-09-14 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos ėjo kredito unijos „X“ administracijos vadovės pareigas. Tyrimui pateiktame LR Juridinių asmenų registro išplėstiniame kredito unijos „X“ išraše su istorija nurodyta, kad nuo 2007-05-08 iki 2007-10-24 ir nuo 2008-03-27 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos kredito unijos valdybos pirmininkė buvo išrinkta J. Š..

Kredito unijos „X“ buhalterės pareigas nuo 2007-09-14 iki 2008-05-06 ėjo L. S., vyr. buhalterės pareigas nuo 2008-01-02 iki 2008-06-30 ėjo D. J..

Tyrimui buvo pateikta 2008-06-16 paskolos sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), kurią nurodyta sutartyje sudarė kredito unija „X“ (Paskolos davėjas), atstovaujama valdybos pirmininkės pavaduotojos L. S., ir J. Š. (Paskolos gavėjas). Pagal šią sutartį kredito unija „X“ suteikia 62 800 Lt paskolą J. Š. su 15 proc. metinių palūkanų. Visos 63 585 Lt paskolos su palūkanomis grąžinimo terminas sutartyje nurodytas iki 2008 m. liepos 16 dienos.

Tyrimui buvo pateiktas 2008-06-16 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. Š. iš kredito unijos „X“ kasos išduoti 62 800 Lt, pagrindas išmokėti pinigus nurodytas „išėmimas iš kasos“. Kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėje „įmonės vadovas“ įrašyta J. Š., prie pavardės yra parašas, eilutėje „buhalteris“ įrašyta D. J., prie pavardės yra parašas, eilutėse „gavėjo parašas“ ir „išdavė kasininkas“ parašai yra. Pagal 2008-06-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) operacija buvo įrašyta kasos knygoje. Remiantis LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 dalies nuostata „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, tačiau tyrimui nebuvo pateiktas kasos operacijų apskaitos registras. Tyrimui pateiktoje Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento atlikto kredito unijos „X“ tikslinio inspektavimo 2008-07-11 ataskaitoje Nr. 1206-30 nurodyta, kad „kredito unija <...> ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neįtraukia į apskaitą ir jų duomenų neregistruoja apskaitos registruose <...>“. Taigi, pagal 2008-06-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) operacija nebuvo įregistruota kasos operacijų apskaitos registre ir dėl to kredito unijoje buvo pažeista Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 dalies nuostata „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Tyrimui pateiktoje kredito unijos „X“ finansinėje ataskaitoje, formoje Nr. 7051 (balansinė ataskaita), 2008 m. liepos 1 dienai, kuri buvo pateikta Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui, eilutėje Nr. 6 „suteiktos paskolos“ bei eilutėje Nr. 6.1.1 „suteiktos paskolos kredito unijos nariams“ nurodyta 0,00 Lt, o eilutėje Nr. 12 „Kitas turtas (aktyvai)“ nurodyta 62 800 Lt. Dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti kokiam tikslui buvo išmokėti J. Š. 62 800 Lt.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus kredito unijos „X“ kasininko pareigybės nebuvo. Pagal unijos apskaitos dokumentus nustatyta, kad nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2008 m. sausio 30 d. (įskaitytinai) kasininkės funkcijas vykdė unijos administracijos vadovė J. Š., nuo 2008 m. sausio 31 d. – vyr. buhalterė D. J.. Įmonėse kasininko pareigybės būtinumo Lietuvos Respublikos norminiai aktai nenumato. Pagal LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 27 punkto nuostatas „<...> jeigu ūkio subjekte nėra kasininko pareigybės, atlikti kasos operacijas ta pačia tvarka pavedama kitiems ūkio subjekto darbuotojams“, o pagal taisyklių 23 punktą „ūkio subjekto vadovas, priimdamas kasininką į darbą, privalo pasirašytinai susipažinti jį su šiomis taisyklėmis ir sudaryti su juo visiškos materialinės atsakomybės sutartį.“ Kredito unijos „X“ vyr. buhalterės D. J., kuri vykdė ir kasininko funkcijas, vadovo sudaryta materialinės atsakomybės sutartis bei dokumentai dėl susipažinimo su šiomis taisyklėmis, tyrimui pateikti nebuvo. Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą – “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

Žemesnės instancijos teismas

Kredito unijos „X“ administracijos vadovės pareigas nuo 2007-09-14 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos ėjo J. Š..

Tyrimo metu nustatyta, kad įrašai kredito unijos kasos knygoje atitinka tyrimui pateiktų grynųjų pinigų apskaitos dokumentų duomenis. Tačiau, įrašai kasos knygoje neatitinka įrašų ataskaitose. Tyrimui nebuvo pateikti kredito unijos „X“ tiriamojo laikotarpio apskaitos registrai, dėl to tyrimo metu nebuvo galima nustatyti ar sudarytose kredito unijos teikiamose Lietuvos bankui finansinėse ir priežiūrai skirtose ataskaitose kiti straipsnių duomenys nurodyti teisingi.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal tyrimui pateiktus kredito unijos „X“ apskaitos dokumentus J. Š. nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2007-09-13 vykdė administracijos vadovo bei vyr. finansininko (buhalterės) funkcijas, nors oficialiai įdarbinta ne vienose pareigose nebuvo. Pagal LR 1995-02-21 kredito unijų įstatymo Nr. I-796 35 str. 6 dalies nuostatus valdyba kredito unijos vardu sudaro darbo sutartis su samdomais darbuotojais.

Nuo 2007-09-14 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos kredito unijos „X“ administracijos vadovės pareigas, pagal 2007-09-14 darbo sutartį Nr. 1, ėjo J. Š.. J. Š. nuo 2007-05-08 iki 2007-10-24 ir nuo 2008-03-27 iki tiriamojo laikotarpio pabaigos buvo išrinkta ir kredito unijos valdybos pirmininke.

Pagal LR 1995-02-21 kredito unijų įstatymo Nr. I-796 39 str. 5 dalies nuostatas „kredito unijos administracijos vadovas negali eiti vyriausiojo finansininko (buhalterio) pareigų, dirbti kitos kredito unijos ar banko administracijoje“, bei pagal to paties str. 7 dalies nuostatas „kredito unijos administracijos vadovo pareigas gali eiti kredito unijos valdybos pirmininkas ar kitas valdybos narys“.

Žemesnės instancijos teismas

Kredito unijos „X“ buhalterinė apskaita nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2007 m. gruodžio mėn. pateikta nebuvo, išskyrus kasos knygą. Tyrimui nebuvo pateikti kredito unijos tiriamojo laikotarpio (nuo 2007-07-27 iki 2008-09-30) piniginių lėšų, turto, materialinių vertybių, pajamų bei išlaidų apskaitos registrai.

Pagal tyrimui pateiktus grynųjų pinigų apskaitos dokumentus piniginės lėšos nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2008-06-30 buvo apskaitytos kasos knygoje, tačiau įrašai kasos knygoje neatitinka įrašams finansinėse ataskaitose 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. 1 d., kurios buvo pateiktos Lietuvos bankui. Tyrimui nebuvo pateikti kredito unijos apskaitos registrai, dėl ko nebuvo galima nustatyti ar sudarytose kredito unijos teikiamose Lietuvos bankui finansinėse ir priežiūrai skirtose ataskaitose nurodyti duomenys yra teisingi. Tyrimo metu buvo prašoma J. Š. pateikti apskaitos registrus, tačiau J. Š. rašte įrašė, kad nurodytų dokumentų pateikti negali, nes jie nebuvo vedami.

Kredito unija „X“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neįtraukdama į apskaitą ir tų duomenų neregistruodama apskaitos registruose pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 str. 1 d. nuostatą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Dėl tyrimo metu nustatytų 2008 m. sausio- birželio mėn. kredito unijos „X“ duomenų apskaitos dokumentuose ir duomenų įrašytų finansinėse ataskaitose neatitikimų bei norminių aktų pažeidimų, nebuvo galima iš dalies nustatyti kredito unijos tiriamojo laikotarpio (nuo 2007-07-27 iki 2008-09-30) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b.l. 63-69).

2009-01-21 papildomoje specialisto išvadoje Nr. 5-1/7 dėl Kredito unijos „X“ ūkinės finansinės veiklos vertinant 2008-06-16 paskolos suteikimo teisėtumą konstatuota, kad remiantis LR 1995-02-21 kredito unijų įstatymo Nr. I-796 36 str. 2 dalies nuostatomis „paskolų komitetas nagrinėja kredito unijos narių paraiškas dėl savitarpio paskolų. Jis sprendžia, ar nario prašoma paskola atitinka įstatuose nustatytą paskirtį, numato išmokėjimo ir grąžinimo sąlygas bei tvarką ir teikia pasiūlymus šiais klausimais kredito unijos valdybai. Valdyba negali sudaryti savitarpio paskolos sutarties su kredito unijos nariu, jei tam nepritarė paskolų komitetas“, tačiau dokumentai, apie paskolų komiteto sprendimus dėl paskolos kredito unijos narei J. Š., tyrimui nebuvo pateikti. Be to, kredito unijos 2008-06-16 valdybos posėdžio protokole Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytas valdybos sprendimas, dėl paskolos sutarties pasirašymo su J. Š., prieštarauja ir Lietuvos banko valdybos 2008-01-24 priimtam nutarimui Nr. 5 (1 punktas) „Dėl kredito unijos „X“, kuriuo laikinai buvo atšauktas kredito unijai „X“ leidimas priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius, teikti savitarpio paskolas unijos nariams. Todėl kredito unijos „X“ valdyba negalėjo priimti sprendimo pasirašyti paskolos sutartį su J. Š., tačiau buvo surašytas kredito unijos 2008-06-16 valdybos posėdžio protokolas Nr. (duomenys neskelbtini), dėl paskolos sutarties pasirašymo su J. Š., kurį, kaip nurodyta Lietuvos teismo ekspertizės centro 2008-12-11 specialisto išvadoje Nr. 11-2896 (08), pasirašė ne jame įvardyti asmenys, t.y. ne L. S. (Posėdžio pirmininkas) ir ne D. S. (Posėdžio sekretorė) bei įformintas 62800 Lt išmokėjimas J. Š. pagal 2008-06-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame pasirašė ne buhalterė D. J. (t. 4, b.l. 65-67).

2011-03-04 specialisto išvadoje Nr.5-1/35 nurodyta, kad KU „X“ narių pajiniai įnašai nuo 2006-11-09 iki įsteigimo 2007-07-27 ir vėliau, t.y. iki 2008-07-11 (paskutinis įrašas) buvo įregistruoti „narių registre“, kuriuos pagal LR 1995-02-21 kredito unijų įstatymo Nr. I-796 18 str. 1 dalį tvarko valdyba. Pagal narių registravimo registrus negalima nustatyti kiek iš viso pajų buvo sumokėta bei grąžinta konkrečiai datai, taip pat ir iki 2007-07-27, t.y. iki KU „X“ įsteigimo datos, nes šiuose registruose nėra nurodyta pagal kokius pinigų apskaitos dokumentus sumokėtas pajus bei stojamas mokestis, nenurodyta pajų ir stojamo mokesčio mokėjimo data, bei pajų grąžinimo suma bei data, duomenys: stojamas mokestis bei pajų sumokėjimas nurodyti tik šių registrų sudarymo datai 2008 m. kovo 27 d. ir 2008 m. rugsėjo 20 d.

KU „X“ buhalterinės apskaitos registrai, kuriuose būtų atvaizduotos ūkinės operacijos: stojamojo mokesčio, pajų mokėjimas, jų grąžinimas pagal pinigų apskaitos dokumentus, tyrimui nebuvo pateikti. <...> Kredito unija „X“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistruodama apskaitos registruose pažeidė LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 dalies reikalavimą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Žemesnės instancijos teismas

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus KU „X“ bei ikiteisminio tyrimo medžiagoje surinktus duomenis nustatyta, kad KU „X“ tiriamuoju laikotarpiu pagal 3 terminuotų indėlių sutartis priėmė iš savo narių iš viso 29400 Lt indėlių, iš jų 9400 Lt grąžino (G. J.) bei sumokėjo 692,08 Lt palūkanų. Terminuoto indėlio sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) tarp kredito unijos „X“ ir G. J. (Indėlininkas), pagal kurią indėlininkas įsipareigojo laikyti unijoje 10000 Lt indėlį su 7,2 proc. metinių palūkanų nuo 2008-05-16 iki 2008-12-16 buvo sudaryta 2008-05-16 bei tą pačią 2008-05-16 pagal kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) buvo priimtas į unijos kasą 10000 Lt indėlis, t.y. po to, kai Lietuvos banko valdyba 2008-01-24 priėmė nutarimą Nr. 5 (1 punktas), kuriuo laikinai buvo atšauktas kredito unijai „X“ leidimas priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius, teikti savitarpio paskolas unijos nariams. KU „X“ tiriamojo laikotarpio pabaigai (2008-09-30) liko skolinga indėlininkams 20000 Lt indėlių. Pagal 3 paskolų sutartis KU „X“ gavo 29000 Lt paskolų, 29000 Lt paskolų grąžino bei sumokėjo 200 Lt palūkanų.

Pagal tyrimui pateiktus dokumentus nėra duomenų, kad KU „X“ tiriamuoju laikotarpiu vykdė šia finansinę veiklą: vekselių disponavimą, pinigų skolinimą kitoms kredito unijoms, laisvų unijos lėšų investavimą į vertybinius popierius. Buvo sudaryta tik viena paskolos sutartis 2008-06-16 Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad suteikiama 62800 Lt paskola J. Š. ir įformintas 2008-06-16 kasos išlaidų orderis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad J. Š. išmokėta 62800 Lt. Paskolos sutartis sudaryta 2008-06-16, t.y. po to, kai Lietuvos banko valdyba 2008-01-24 priėmė nutarimą Nr. 5 (1 punktas), kuriuo laikinai buvo atšauktas kredito unijai „X“ leidimas priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius, teikti savitarpio paskolas unijos nariams. Dėl kredito unijos „X“ 62800 Lt paskolos suteikimo J. Š. pagal 2008-06-16 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), yra atliktas tyrimas ir pateikta 2008-12-19 Specialisto išvada Nr. 5-1-209 „Dėl kredito unijos „X“ ūkinės finansinės veiklos“.

Pagal tyrimui pateiktas KU „X“ 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. 1 dienai Pelno nuostolio ataskaitas (Forma Nr. 7052), kurios buvo pateiktos Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui, KU „X“ veikla buvo nuostolinga:

Žemesnės instancijos teismas

2008 m. sausio 1 dienai (už 2007 m.) – 52820 Lt nuostolis,

Iš viso pagal ataskaitas KU „X“ nuostolis 2008 m. liepos 1 dienai – 103260 Lt (52820+50440).

Tyrimui nebuvo pateikti KU „X“ pajamų ir išlaidų apskaitos registrai, išskyrus nuo 2007-03-06 iki 2008-06-30 kasos knygą. <...>. Pažeidžiant LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 16 str. 1 dalies nuostatą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ KU „X“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistravo apskaitos registruose, dėl to nebuvo galima patikrinti ar pateiktose Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamentui KU „X“ 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. 1 dienai Pelno nuostolio ataskaitose (forma Nr. 7052), veiklos rezultatų duomenys yra teisingi.

Kredito unija „X“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neregistruodama apskaitos registruose pažeidė LR 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 bei 16 str. 1 dalies reikalavimą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“.

Žemesnės instancijos teismas

Pirmas įrašas kasos knygoje yra padarytas 2007-03-06, nurodytas likutis dienos pradžiai 15000 Lt. Pažeidus 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 16 straipsnio 3 dalies reikalavimą „ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus <...>“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir operacijų vykdymo taisyklių 3 punktą „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį <...>“, KU „X“ dokumentų pagrindžiančių šį įrašą tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra, dėl to nebuvo galima nustatyti ar kasos knygoje 2007-03-06 nurodytas 15000 Lt likutis yra teisingas.

KU „X, pažeidus 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimą „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>, Apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus,

1) apskaitos dokumentu nebuvo pagrįstas 24000 Lt paskolos grąžinimas T. L.,

Žemesnės instancijos teismas

2) 2007-09-28 avanso apyskaitoje Nr. 3, nurodytos UAB „M.“ sąskaitos faktūros (duomenys neskelbtini), patvirtinančios 300 Lt išlaidas, tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra,

3) pinigų apskaitos dokumentų, pagrindžiančių 10 liudytojų apklausų protokoluose nurodytų kredito unijai sumokėtų 13240 Lt, iš jų:

380 Lt – V. R., 380 Lt – M. F., 380 Lt – V. O., 380 Lt – Ž. R., 380 Lt – M. S., 380 Lt – V. S., 380 Lt – S. L., 380 Lt – G. M., 380 Lt – G. R., 9820 Lt – J. F., bei kredito unijos pajininkams sugražintų 9900 Lt, iš jų:

200 Lt – T. S., 9700 Lt – J. F., tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra.

12 str. 4 d. reikalavimą „Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to kai yra galimybė tai padaryti,

1) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas 24000Lt paskolos grąžinimas T. L.,

2) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas G. J. 10000 Lt terminuoto indelio įnešimas į unijos kasą pagal 2008-05-16 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini),

3) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas pagal 2008-07-10 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) KU nario G. M. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas,

4) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas pagal 2008-07-11 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) KU nario S. L. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas,

Žemesnės instancijos teismas

5) kasos knygoje ir kituose registruose nebuvo apskaitytas pagal 2007-08-21 mokėjimo kvitus be Nr. iš T. S. priimtas 300 Lt pajaus mokestis ir 80 Lt stojamasis mokestis.

43120 Lt (43200 Lt - 80 Lt pagal 2007-01-09 mokėjimo kvitą) pinigų priėmimas pagal (duomenys neskelbtini) ir 24300 Lt pinigų išdavimas pagal 2008-03-15 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-02 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini).

6 str. 2 d. reikalavimą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu,

1) nebuvo įtrauktas į apskaitą 24000Lt paskolos grąžinimas T. L.,

2) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2008-05-16 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) G. J. 10000 Lt terminuoto indelio įnešimas,

3) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2008-07-10 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) KU nario G. M. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas.

Žemesnės instancijos teismas

3) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2008-07-11 kasos pajamų orderį (duomenys neskelbtini) KU nario S. L. 180 Lt privalomo pajaus ir stojamojo mokesčio įnešimas.

4) nebuvo įtrauktas į apskaitą pagal 2007-08-21 mokėjimo kvitus iš T. S. priimtas 300 Lt pajaus mokestis ir 80 Lt stojamasis mokestis.

43120 Lt (43200 Lt - 80 Lt pagal 2007-01-09 mokėjimo kvitą, mok. kvitas datuotas iki KU įregistravimo) pinigų priėmimas pagal (duomenys neskelbtini) ir 24300 Lt pinigų išdavimas pagal 2008-03-15 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2007-08-02 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini).

Žemesnės instancijos teismas

6) į apskaitą buvo įtrauktos operacijos dėl 758,33 Lt palūkanų išmokėjimo T. L. pagal kasos išlaidų orderius ser. (duomenys neskelbtini):

2007-10-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 58,33 Lt,

2007-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 58,33 Lt,

2007-11-30 Nr. (duomenys neskelbtini) – 81,67 Lt,

2007-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 58,33 Lt,2007-12-29 Nr. (duomenys neskelbtini) – 81,67 Lt2008-01-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 140,00 Lt,

Žemesnės instancijos teismas

2008-03-31 Nr. (duomenys neskelbtini) – 280,00 Lt, kurių kaip nurodė T. L. 2009-09-16 liudytojo apklausos protokole, nėra gavęs, tai operacijos nėra įvykusios.

Pagal tyrimui atlikti pateiktus KU „X“ dokumentus, nustačius KU „X“ padarytus 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr.IX-574 6 str. 2 d. reikalavimo „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu pasikeitimu“ pažeidimus, nebuvo galima iš dalies nustatyti kredito unijos „X“ tiriamojo laikotarpio nuo 2006-11-09 iki 2008-09-30 turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 dalies nuostatą – “Už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”.

Motyvuojamoji dalis

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalies nuostatą –“Vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą ir finansinės atskaitomybės pateikimą laiku.”

Pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio “Atsakomybė už apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą” 2 dalies nuostatą “už apskaitos dokumentų išsaugojimą įstatymų nustatyta tvarka atsako ūkio subjekto vadovas” (t. 4, b.l. 92-122).

Dėl kaltinimo pagal LR BK 183 str. 2 d.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., baudžiamojon atsakomybėn traukiamas tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pasisavinimas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį turtą ar turtinę teisę tyčia neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su svetimu turtu kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, kurią suponuoja tai, kad kaltininkas supranta, jog svetimą turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savu turtu, numato, kad dėl to savininkas šio turto neteks, ir to nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K–733/2007, 2K-123/2007, Nr. 2K-7-198/2008, 2K-208/2008, 2K-171/2010, 2K-575/2010 ir kt.).

Ištyręs ir įvertinęs bylos įrodymus, teismas daro išvadą, kad yra įrodyta, jog kaltinamosios J. Š. nusikalstamos veikos kvalifikacija pagal Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. yra teisinga. Kaltinamoji J. Š. kalta dėl inkriminuoto nusikaltimo prisipažino iš dalies, teigė, kad ji nepasisavino ir nepanaudojo savo asmeniniams poreikiams kaltinamajame akte nurodytos pinigų sumos iš kredito unijos „X“ kasos, 62 800 litų tik pasiskolino ir būtų gražinusi, o atgaline data imdama paskolą, ji tik norėjo pateisinti unijos kasoje esantį trūkumą, kuris susidarė dėl to, kad J. F. nurodydavo sumokėti asmenims, kurie jam dirbo, iš kasos pinigų, neišrašant tai patvirtinančių dokumentų. Taip pat kaltinamoji teigė, jog į unijos kasą – seifą, kuriame visą laiką būdavo apie 10000 litų, galėjo patekti J. F., J. L., Ž. Č.. Tokių aplinkybių nenurodė ikiteisminio tyrimo metu, nes jai buvo grasinta ir tą darė J. F.. Teismas pastebi, jog kaltinamosios parodymai dėl kredito unijos lėšų pasisavinimo aplinkybių buvo nenuoseklūs ir prieštaringi. Ikiteisminio tyrimo metu pirmoje apklausoje 2009-04-02 J. Š. teigė, jog ji 2008-06-16 pagal paskolos sutartį realiai pasiskolino iš kredito unijos „X“ 62800 litų, jų nepasisavino ir su procentais grąžins (t.8, b.l. 93-96). 2012-07-17 papildomos apklausos metu, kaltinamoji teigė, jog 62 800 Lt ji panaudojo savo asmeninėms reikmėms, tačiau kokioms, apklausos metu negalėjo konkretizuoti (t. 8, b.l. 99-100). Trečios apklausos 2012-10-02 metu kaltinamoji irgi teigė, jog paskolos sutartis yra tikra, ji realiai pasiskolino 62800 litų, kuriuos žada grąžinti, taip pat nurodė, kad pinigus panaudojo savo asmeninėms reikmėms (t. 8, b.l. 107-108). Taigi, matyti, jog kaltinamoji savo parodymus teisme, lyginant su ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, pakeitė. Kaltinamosios J. Š. parodymai duoti teisme šioje dalyje vertinami kritiškai ir atmetami, kaip prieštaraujantys kitiems bylos įrodymams.

Liudytoju apklaustas J. F. neigė ėmęs pinigus iš kredito unijos kasos, ar davęs kam nors nurodymus sumokėti pinigus be dokumentų. Jis taip pat neigė grasinęs J. Š.. Kredito unijoje dirbusios nukentėjusioji V. S. ir liudytoja D. J. taip pat nepatvirtino, jog J. F. disponavo kasos pinigais, priešingai, jos teigė, jog jis retai būdavo unijos ofise ir nurodymų darbuotojams neduodavo. Liudytojai J. L. ir Ž. Č. nei ikiteisminio tyrimo metu, teisme irgi nenurodė tokių aplinkybių. Liudytojai V. P. ir G. R. – UAB „S.“, kurios patalpas nuomojosi KU „X“, darbuotojai teisme nurodė, jog nuomojamos patalpos niekuo neišsiskyrė iš kitų patalpų, teigė, kad jose buvo padarytas kosmetinis remontas, pakeista kiliminė danga bei ištapetuotos sienos. Taigi, byloje nėra jokių objektyvių įrodymų, patvirtinančių kaltinamosios J. Š. teisme išdėstytą versiją apie piniginių lėšų trūkumo susidarymą kredito unijos „X“ kasoje.

Nukentėjusioji V. S. teisme tvirtino, jog J. Š. jai sakė, kad ji paėmė pinigus, kurių reikėjo dovanoto žemės sklypo forminimui, dokumentų tvarkymui. Tokias aplinkybes iš esmės nukentėjusioji nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 6, b.l. 127-129). Liudytoja D. J. teisme nurodė, jog po jos išėjimo iš darbo kredito unijoje, J. Š. jai susitikimo metu pasakė, kad iš kasos pasiėmė pinigus ir padirbo jos (D. J. ) parašą, prašė, jei jos kas klaustų, kad ji patvirtintų, jog ji (D. J.) išmokėjo pinigus. Šių liudytojų parodymai paneigia kaltinamosios J. Š. versiją nesisavinus kredito unijos lėšų. Be to, iš specialistų išvadų matyti, jog kredito unijoje buhalterinė apskaita buvo tvarkoma nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatyme įtvirtintų nuostatų, ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai nebuvo įtraukiami į apskaitos registrus, kas leidžia daryti išvadą, jog kredito unijoje buvo visos sąlygos J. Š. savintis unijos kasoje esančius grynuosius pinigus jų neįtraukiant į apskaitą.

Pastebėtina, jog kaltinamoji J. Š. teisme teigė, jog kredito unijos kasoje pastoviai būdavo grynųjų pinigų trūkumas, dėl ko ji imdavo paskolas ir dengdavo susidariusį trūkumą, o pinigų įnešimas nebuvo forminamas. Teismo nuomone, toks kaltinamosios aiškinimas yra nelogiškas ir nesuprantamas, nes tada kyla klausimas, kodėl toks didelis pinigų trūkumas (63 270 litų) nustatytas 2008 m. birželio 30 d., nes pagal kaltinamosios versiją pagrindinis pinigų švaistymo iniciatorius J. F. jau trys mėnesiai nebebuvo susijęs su kredito unija.

Žemesnės instancijos teismas

Byloje nustatyta, jog pastarasis, kaip ir J. L. bei T. L. pasitraukė iš kredito unijos 2008 m. kovo mėn. pabaigoje, kai kredito unijos narių susirinkime unijos valdybos pirmininke buvo išrinkta J. Š.. Liudytoja D. J. apklausta teisme nurodė, kad maždaug nuo 2008 m. kovo mėnesio kasą tvarkė J. Š., liudytoja teigė, jog ji neatsimena, kiek pinigų buvo kasoje, kai ją perleido kaltinamajai, tačiau trūkumo nebuvo. Liudytoja D. J. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad ji unijoje kasininkės pareigas vykdė iki 2008-03 mėnesio, dienos nepamena. Jai vykdant kasininkės pareigas trūkumo ( grynųjų pinigų ) kasoje nebuvo, o vėliau, kai ji jau nebevykdė ( nuo 2008-03 mėnesio ) kasininkės pareigų pastebėjo, kad kasoje, kuri buvo anksčiau nurodytose patalpose, nėra grynųjų pinigų. Nuo 2008-03 mėnesio kasininkės darbą atliko pati J. Š., kuri turėjo raktus nuo seifo (t. 6, b.l. 3). Apklausta papildomai liudytoja D. J. nurodė, jog 2008 m. kovo 21 d. J. Š. iš kredito unijos „X“ banko sąskaitos nuėmė 47000 litų, kurių į unijos kasą neįnešė ir apie tai surašytas, tačiau niekieno nepasirašytas kasos pajamų orderis, jai į kasą tie pinigai perduoti nebuvo. Maždaug nuo 2008 m. balandžio prasidėjo nesusipratimai, nes kasoje trūko pinigų ir šiaip J. Š. pradėjo jos vengti, dėl to kasos pirminiuose dokumentuose ji jau nepasirašinėjo, nes pinigų realiai ir negaudavo (t. 6, b.l. 4-6). Ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai BPK 276 str. 4 d. tvarka buvo pagarsinti teisiamojo posėdžio metu ir liudytoja D. J. juos patvirtino kaip teisingus. Pagrindų netikėti šios liudytojos parodymais teismas nenustatė, jie viso proceso metu iš esmės buvo nuoseklūs ir teismas laiko juos patikimais.

Be to, liudytojos D. J. parodymai atitinka Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento 2008-07-11 Tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 1206-30 nurodytoms aplinkybėms, jog pagal unijos apskaitos dokumentus iki 2008 m. sausio 30 d. kasininkės funkcijas vykdė unijos administracijos vadovė J. Š., nuo 2008 m. sausio 31 d. – vyr. buhalterė D. J.. Nuo 2008 m. balandžio 28 d. unijos apskaitos dokumentuose unijos kasininkė buvo nurodoma D. J., tačiau jos parašų minėtuose dokumentuose nėra (t. 1, b.l. 50-56). Beje, pastebėtina, jog minėtoje ataskaitoje taip pat nurodyta, jog inspektavimo metu J. Š. pateikė unijos 2008 m. balandžio 28 d. – 2008 m. birželio 30 d. kasos dokumentus, kurie neįtraukti į kasos knygą (kasos pajamų orderiai 34140 litų sumai ir kasos išlaidų orderiai 3736,71 litų sumai). Šie duomenys rodo, jog pagal pateiktus apskaitos dokumentus kredito unijos „X“ pajamos minėtu laikotarpiu buvo beveik 10 kartų viršijo išlaidas, kas netiesiogiai patvirtina kredito unijai priklausančių lėšų pasisavinimo faktą.

Tai pat pačios kaltinamosios J. Š. , nukentėjusiosios V. S., liudytojų R. J., K. J., D. J., D. S. parodymai, Lietuvos banko pateikti dokumentai, specialistų išvados patvirtina, kad kredito unija „X“ 2008-06-16 realiai 62800 litų paskolos kaltinamajai J. Š. nesuteikė, o tariamą paskolos sutarties sudarymo faktą ir minėtos pinigų sumos išmokėjimą neva pagrindžiantys dokumentai buvo sudaryti atgaline data, J. Š. siekiant pateisinti kredito unijos kasoje esantį piniginių lėšų trūkumą.

Taigi, byloje nustatyta, jog nuo 2008 m. kovo mėn. pabaigos – balandžio mėn. pradžios tik kaltinamosios J. Š. žinioje buvo kredito unijos kasa, ji vienintelė tvarkė visus grynuosius pinigus. Tai patvirtina aptarti liudytojų parodymai ir rašytiniai įrodymai. J. Š. teiginiai apie trūkumo susidarymą kredito unijos kasoje nėra niekuo paremti bei nepagrįsti byloje ištirtais įrodymais. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad kaltinamoji J. Š., būdama kredito unijos „X“ administracijos vadovė bei valdybos pirmininkė, veikdama tyčia, pasisavino jai patikėtą didelės vertės svetimą kredito unijai „X“ priklausantį turtą. Kaltinamosios parodymai, jog ji tikėjosi trūkstamą sumą unijos kasoje padengti pradėjus vystyti kredito unijos veiklą, rodo, kad kaltinamoji veikė tyčia- ji suprato, jog savinasi kredito unijosturtą, numatė daromą žalą ir norėjo taip veikti. Patikėto turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, jog kaltinamosios pasisavinti kredito unijos pinigai buvo naudojami unijos reikmėms, o kaltinamosios teiginiai yra deklaratyvaus pobūdžio ir savaime nelaikytini pakankamu pagrindu paneigti tai, kad ji pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės kredito unijos turtą – pinigines lėšas. Kaltinamosios J. Š. veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., sudėtį, nes pasisavinto turto vertė viršija 250 MGL dydžio sumą.

Teismas įvertinęs įrodymus, tikslina J. Š. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 str. 2 d., padarymo laiką. Kaltinamojo buvo kaltinama, jog kredito unijai priklausančius 62800 litų ji pasisavino laikotarpyje nuo 2008 m. birželio 16 d. iki 2008 m. birželio 30 d. Vis tik teismas tiksliai nenustatė laiko, kada konkrečiai buvo pasisavintos unijai priklausančios lėšos. Kaltinamosios J. Š., liudytojų K. J., R. J., D. J. , E. A., nukentėjusiosios V. S., parodymai, specialistų išvados leidžia daryti išvadą, kad pinigus iš kredito unijos kasos kaltinamoji savinosi ir iki 2008 m. birželio 16 d., kai tariamai buvo paimta paskola minėtai sumai. Teismas negali išplėsti kaltinimo ribų, tai yra nustatyti ilgesnį nusikalstamos veikos darymo laikotarpį, tačiau negali būti paliekamas ir nurodytas kaltinime laikotarpis, nes jis neatitinka teismo nustatytų faktinių aplinkybių. Atsižvelgdamas į nurodytą, teismas tikslina aptartą aplinkybę ir kaltinime nustato, jog J. Š. pasisavino Kredito unijos „X“ kasoje buvusius 62 800 Lt grynųjų pinigų tiksliau nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2008 m. birželio 30 d.

Dėl kaltinimo pagal LR BK 222 str. 1 d.

BK 222 str. 1 d. nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Baudžiamajai atsakomybei atsirasti būtini padariniai – dėl BK 222 str. dispozicijoje išvardytų veikų padarymo negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.).uTyčios turinį sudaro tai, kad kaltininkas suvokia, kad jis tvarko apskaitą pažeisdamas teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinės apskaitos tvarkymą, paslepia, sunaikina ar sugadina apskaitos dokumentus, numato, kad dėl to bus negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, šių padarinių nori.

Byloje nustatyta ir įrodyta, jog kredito unijoje „X“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai.

Kaltinamoji J. Š. savo kaltę pripažino iš dalies, nurodė, jog buhalterijos dokumentus tvarkė buhalterės, o ne ji, kredito unijoje ji buvo administracijos vadovė. Ji atlikinėjo visas pareigas, išskyrus buhalterinės apskaitos tvarkymą. Nors į jos pareigas įėjo buhalterinės apskaitos tvarkymo priežiūra, bet ji visiškai pasikliovė buhalterėmis, nes tai buvo jų darbas. Pripažino, jog kai kurios ūkinės operacijos realiai nevyko, t.y. nebuvo išmokamos paskolos ir pan.

Teisme apklausta kredito unijos vyr. buhalterė D. J. patvirtino, jog unijoje nebuvo kompiuterinės buhalterinės programos, pirminius buhalterius dokumentus suvesdavo rankiniu būdu, buvo pildoma kasos knyga, tačiau jokie suvestiniai registrai nebuvo vedami (t. 6, b.l.4-6).

J. Š. kaltę patvirtina ir rašytiniai įrodymai. Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento 2008-07-11 Tikslinio inspektavimo ataskaitoje Nr. 1206-30 nurodyta, jog kredito unija „X“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neįtraukia į apskaitą ir jų duomenų neregistruoja apskaitos registruose, išskyrus kasos operacijas ir pajinių sąskaitų judėjimą. Tikslinio inspektavimo metu pagal valdybos pirmininkės J. Š. pateiktus 2008 m. birželio mėn. apskaitos dokumentus buvo sudaryta kredito unijos 2008-06-30 kredito unijos pajamų ir išlaidų bei turto, įsipareigojimų ir kapitalo straipsnių suvestinė, atsižvelgiant į tai, kad kredito unijos atliekamos ūkinės operacijos neįtraukiamos į apskaitos registrus, nustatyti realų unijos turtą, įsipareigojimus ir nuosavybę, patikrinti, ar teisingai sudarytos kredito unijos teikiamos Lietuvos bankui finansinės ataskaitos, nebuvo galimybės (t.1, b.l. 50-56).

2008-12-19 Specialisto išvadoje Nr.5-1/209 nurodyta, jog tyrimui nebuvo pateikti kredito unijos tiriamojo laikotarpio (nuo 2007-07-27 iki 2008-09-30) piniginių lėšų, turto, materialinių vertybių, pajamų bei išlaidų apskaitos registrai, išskyrus kasos knygą. Pagal tyrimui pateiktus grynųjų pinigų apskaitos dokumentus piniginės lėšos nuo tiriamojo laikotarpio pradžios iki 2008-06-30 buvo apskaitytos kasos knygoje, tačiau įrašai kasos knygoje neatitinka įrašams finansinėse ataskaitose 2008 m. sausio, vasario, kovo, balandžio, gegužės, birželio, liepos mėn. 1 d., kurios buvo pateiktos Lietuvos bankui. Tyrimui nebuvo pateikti kredito unijos apskaitos registrai, dėl ko nebuvo galima nustatyti ar sudarytose kredito unijos teikiamose Lietuvos bankui finansinėse ir priežiūrai skirtose ataskaitose nurodyti duomenys yra teisingi. Tyrimo metu buvo prašoma J. Š. pateikti apskaitos registrus, tačiau J. Š. rašte įrašė, kad nurodytų dokumentų pateikti negali, nes jie nebuvo vedami. Kredito unija „X“ ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių neįtraukdama į apskaitą ir tų duomenų neregistruodama apskaitos registruose pažeidė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 d. nuostatą „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“ bei 16 str. 1 d. nuostatą „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“. Dėl tyrimo metu nustatytų 2008 m. sausio- birželio mėn. kredito unijos „X“ duomenų apskaitos dokumentuose ir duomenų įrašytų finansinėse ataskaitose neatitikimų bei norminių aktų pažeidimų, nebuvo galima iš dalies nustatyti kredito unijos tiriamojo laikotarpio (nuo 2007-07-27 iki 2008-09-30) turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (t. 3, b.l. 63-69). Tai, jog kredito unijoje „X“ buhalterinė apskaita buvo vedama apgaulingai, patvirtina ir kitose specialistų išvadose nustatyti buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimai (t. 4, b.l. 65-67, 92-122).

Minėtos specialistų išvados, darbo sutartis (t. 3, b.l. 114-115) patvirtina, jog kaltinamoji J. Š. nuo 2007 m. rugsėjo 14 d. ėjo kredito unijos „X“ administracijos vadovės pareigas, tai yra, pagal 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas buvo atsakinga už kredito unijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą.

Taigi, aptarti įrodymai patvirtina, jog kaltinamoji J. Š., būdama kredito unijos „X“ administracijos vadove ir atsakinga už unijos buhalterinės apskaitos organizavimą ir dokumentų išsaugojimą, tyčia apgaulingai tvarkė kredito unijos buhalteriją: pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str.1 d. ir 3 d. nuostatas nebuvo vedami apskaitos registrai bei registruojamos visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagal apskaitos dokumentus; pažeidžiant minėto įstatymo 12 str. 1 d. nuostatas ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo pagrįsti apskaitos dokumentais; pažeidžiant įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus ne visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai buvo įtraukti į apskaitą, ir dėl nurodytų norminių aktų pažeidimų negalima iš dalies nustatyti kredito unijos „X“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2006-11-09 iki 2008-09-30.

Todėl kaltinamosios J. Š. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Dėl kaltinimų pagal LR BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d.

J. Š. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

ji, nuo 2007-09-14 darbo sutarties Nr.1 pagrindu būdama priimta Kredito unijos „X“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas pakeistas (duomenys neskelbtini), administracijos vadove, o taip pat laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2007-10-24 ir nuo 2008-03-27 iki 2008-09-30 valdybos pirmininke, turėdama tikslą apgaule KU „X“ naudai įgyti svetimą turtą, iš anksto žinodama apie tai, kad G. J. nėra išmokamos 9654,58 Lt palūkanos ir gražinamas indėlis pagal terminuotą indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir jis neįneša 10 000 Lt į KU „X“ kasą, 2008-05-16 dienos metu (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą 2008-05-06 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-16 terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), juose įrašydama žinomai melagingus duomenis apie tariamą G. J. 9654,58 Lt palūkanų ir indėlio pagal terminuotą indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gražinimą ir 10 000 Lt įnešimą į KU „X“ kasą bei juose pasirašydama.

Taip pat J. Š. buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. tuo, kad apgaule kito naudai įgijo svetimą turtą, o būtent, ji, nuo 2007-09-14 darbo sutarties Nr.1 pagrindu būdama priimta Kredito unijos „X“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas pakeistas (duomenys neskelbtini), administracijos vadove ir laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2007-10-24 ir nuo 2008-03-27 iki 2008-09-30 valdybos pirmininke, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdama Kredito unijos „X“ turtą, tikslu KU „X“ naudai užvaldyti svetimą G. J. turtą, iš anksto žinodama, kad Lietuvos Banko valdybos 2008-01-24 nutarimu Nr.5 „Dėl kredito unijos „X“ yra laikinai atšauktas 2007-06-28 Lietuvos Banko valdybos nutarimu Nr.84 kredito unijai „X“ veiklai išduotas leidimas (licencija) priimti terminuotus ir neterminuotus indėlius, teikti savitarpio paskolas unijos nariams, 2008-05-16 dienos metu Kredito unijos „X“ patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini), kredito unijos „X“ vardu kaip administracijos vadovė pasirašė terminuoto (nuo 2008-05-16 iki 2008-12-16) terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) su G. J. dėl 10000 Lt indėlio su 7,2 proc. metinių palūkanų, po ko žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t.y. 2008-05-06 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-16 terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), 2012-05-16 kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) panaudojo, įtraukdama į kredito unijos buhalterinę apskaitą, tokiu būdu apgaule KU „X“ naudai įgijo svetimą G. J. 10000 Lt vertės turtą.

Kaltinamoji J. Š. kaltę dėl nurodytų kaltinimų pripažino iš dalies ir paaiškino, kad G. J. įdėjo 9000 litų terminuotą indėlį. Žino, kad jis padėjo indėlį pusei metų su sąlyga, kad palūkanas jis pasiims po sutarties pasibaigimo. Ji pažeisdama įstatymus sutartį pratęsė. Jis prašė paskaičiuoti, kiek bus 9000 litų su palūkanomis, trūko kelių šimtų, kuriuos jis įmokėjo grynais. Pagal dokumentus formaliai padarė pinigų grąžinimą dėl sutarties pasibaigimo ir sudarė naują sutartį, kad įnešta 10 000 litų, kadangi jis nenorėjo indėlio atsiimti, pageidavo jį palikti, jį indėlio sąlygos tenkino. Pinigai irgi buvo panaudoti atlyginimams išmokėti, kitoms reikmėms, einamosioms išlaidoms. Jeigu G. J. tuo metu, t.y. 2008 m. gegužės mėnesį, būtų paprašęs grąžinti indėlį, kasoje buvo ta suma ir jam būtų ji grąžinta. Ji pažeidė Lietuvos Banko įstatymą, kadangi unijos veikla tuo metu buvo apribota ir jokių indėlių priimti nebuvo galima, nebuvo galima išduoti paskolų. Taip elgėsi, nes tikėjosi, kad pavyks susitvarkyti.

Teisme apklaustas nukentėjusysis G. J. parodė, kad įvykių metu gerai uždirbdavo ir norėjo investuoti savo pinigus, pasitikėjau J. Š., bet pastaroji jį apgavo. Ji siūlė geras palūkanas, jam tai tiko. 2007 pabaigoje indėlio sutarties sąlygas aptarė tik su J. Š., ją ne vieną kartą vežiodavo kaip klientę, ėmė pasitikėti. Įnešė 10000 litų, sutartį pasirašė (duomenys neskelbtini). Iš pradžių sutartis buvo pasirašyta pusei metų, praėjus terminui pinigai jam nebuvo grąžinti, pasirašius naują sutartį ir liko ta pati suma. Kai jam reikėjo pirkti automobilį darbui, reikėjo pasiimti 7000 litų, J. Š., o ji pasakė, kad pinigų nėra, kitą dieną irgi nebuvo ir paskui tapo akivaizdu, kad neatgaus pinigų. Ji vis žadėjo, bet pinigų nebuvo. Vėliau J. Š. neatsiliepdavo į jo skambučius. Daugiau su ja ir nebendravo, ji jam nieko daugiau neaiškino.

Pagal 2007-12-06 Terminuoto indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) kredito unija „X“ (sutartį pasirašė administracijos vadovė J. Š.) sudarė su G. J. dėl 9400 litų terminuoto indėlio (t. 4, b.l. 172). Pagal 2007-12-06 Kasos pajamų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), iš KU nario G. J. buvo paimta 9400 litų (t. 4, b.l. 197).

Pagal 2008-05-06 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) G. J. iš kredito unijos „X“ kasos buvo išmokėta 9654,58 Lt (t.4, b.l. 198).

Pagal 2008-05-16 10000 litų terminuoto indėlio sutartį ir pagal 2008-05-16 Kasos pajamų kvitą Nr. (duomenys neskelbtini) buvo paimta 10000 litų iš G. J. (t. 6, b.l. 42,43).

Tiek J. Š., tiek nukentėjusysis G. J. teisme patvirtino, jog realiai 9654,58 Lt nebuvo grąžinti pagal kasos išlaidų orderį, kaip nebuvo realiai sumokėti ir 10000 litų pagal nurodytą kasos pajamų orderį, todėl 2008-05-06 kasos išlaidų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini), 2008-05-16 terminuoto indėlio sutartyje Nr. (duomenys neskelbtini) ir kasos pajamų orderyje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo įrašyta tikrovės neatitinkanti informacija apie tariamą G. J. 9654,58 Lt palūkanų ir indėlio pagal terminuotą indėlio sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) gražinimą ir 10 000 Lt įnešimą į KU „X“ kasą. Nustatyta, jog Lietuvos banko valdybos 2008-01-24 nutarimu Nr. 5 kredito unijai „X“ buvo laikinai atšauktas leidimas priimti terminuotuosius ir neterminuotuosius indėlius, teikti savitarpio paskolas unijos nariams (t. 1, b.l. 34). Šis nutarimas neabejotinai buvo žinomas kaltinamajai J. Š., tą ji pripažino ir teisme. J. Š. G. J. esamos situacijos, kad kredito unija neturi teisės priimti indėlius, nenurodė. Kaltinamosios veiksmuose yra nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d., sudėties požymiai. Tačiau šioje bylos dalyje baudžiamasis procesas nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

J. Š. taip pat buvo kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent, ji, nuo 2007-09-14 darbo sutarties Nr.1 pagrindu būdama priimta Kredito unijos „X“, registruotos (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas pakeistas (duomenys neskelbtini), administracijos vadove, o taip pat laikotarpiu nuo 2007-05-08 iki 2007-10-24 ir nuo 2008-03-27 iki 2008-09-30 valdybos pirmininke, turėdama tikslą pasisavinti svetimą kredito unijos „X“ didelės vertės 62 800 Lt turtą, laikotarpiu nuo 2008-06-17 iki 2008-07-10, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą 2008-06-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini), eilutėje „buhalteris D. J.“ pasirašydama imituotu D. J. parašu, po ko žinomai suklastotus tikrus dokumentus, t.y. kredito unijos „X“ 2008-06-16 paskolos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-06-16 kasos išlaidų orderį Nr. (duomenys neskelbtini) 2008-07-11 dienos metu panaudojo, pateikdama juos Lietuvos Banko kredito įstaigų priežiūros departamento Nebankinių kredito įstaigų skyriaus, adresu Vilnius, Jogailos g. 14.

Aukščiau, vertinant įrodymus dėl kaltinimo pagal BK 183 str. 2 d., aptarti įrodymai – kaltinamosios J. Š., nukentėjusiosios V. S., liudytojų D. J., K. J., R. J. parodymai, Lietuvos banko raštas bei Lietuvos banko Kredito įstaigų priežiūros departamento 2008-07-11 Tikslinio inspektavimo ataskaita Nr. 1206-30, akistatos protokolai, specialistų išvados patvirtina, jog realiai J. Š. paskolos iš kredito unijos „X“ neėmė, todėl informacija minėtuose dokumentuose neatitinka tikrovės. J. Š. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėties požymiai. Tačiau ir šioje bylos dalyje baudžiamasis procesas nutrauktinas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui.

BPK 3 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Viena iš tokių aplinkybių, numatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, yra baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimas. BK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai, kuriems praėjus apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimamas. Tais atvejais, kai yra aišku, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai yra suėję ir asmeniui nebus galima pritaikyti baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos, baudžiamasis procesas, kaip nustatyta BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte, negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutraukiamas. Pažymima, kad senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo nusikalstamos veikos padarymo, jo trukmė priklauso nuo nusikalstamos veikos rūšies, sunkumo, baudžiamajame įstatyme numatytos sankcijos.

BK 95 str. 1 d. 1 p. b ir c papunkčiai (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija, įsigaliojusi nuo 2003-05-01) numatė, kad asmeniui apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, jeigu praėjo penkeri metai, kai buvo padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas, ir atitinkamai, jeigu praėjo aštuoneri metai, kai padarytas apysunkis tyčinis nusikaltimas. J. Š. yra kaltinama padariusi tris nesunkias nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (dvi veikos). Dvi veikos, numatytos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (G. J. epizode) padarytos 2008-05-16, vadinasi, penkerių metų patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminas suėjo 2013-05-16. Veika, numatyta BK 300 str. 1 d., dėl kredito unijos „X“ 2008-06-16 paskolos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2008-06-16 kasos išlaidų orderio Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojimo ir panaudojimo yra baigta 2008-07-11, tai yra, minėtas senaties terminas suėjo 2013-07-11. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašas patvirtina, jog nėra duomenų, kad kaltinamoji J. Š. būtų padariusi naują tyčinę nusikalstamą veiką, dėl ko senaties terminas būtų nutrūkęs, taip pat nenustatyta ir kitų aplinkybių, dėl kurių senaties eiga būtų sustojusi. Taigi, darytina išvada, jog nuo minėtų veikų padarymo dienos yra praėję daugiau kaip penkeri metai, dėl ko apkaltinamasis nuosprendis negali būti priimtas, ir baudžiamasis persekiojimas turi būti nutrauktas (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl bausmės

Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtinta, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Jos paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Skirdamas bausmę kaltinamajai J. Š., teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 41 str., 54 str. ir 61 str. nuostatas. Kaltinamosios atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Ji padarė baigtus tyčinius apysunkį ir sunkų nusikaltimus. J. Š. praeityje neteista, priklausomybės ligų ir psichiatro įskaitoje nėra įrašyta, psichiatrijos ligoninėje negydyta, dirba, susituokusi, išlaiko du vaikus, vienas nepilnametis (t. 9, b.l. 1-2, 5, 20,21,22). Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė. Teismas nenustatė BK 62 straipsnyje nustatytų pagrindų, kuriems esant būtų galima taikyti švelnesnę nei numatyta sankcijoje bausmę. Tačiau teismas, skirdamas bausmę, turi įvertinti baudžiamojo persekiojimo kaltinamosios atžvilgiu trukmę ir jos įtaką kaltinamosios teisių užtikrinimui.

Žemesnės instancijos teismas

BPK 2 straipsnyje nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kuo trumpesnis ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo laikas garantuoja asmenų teisę į operatyvų, įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje.

Baudžiamojo proceso trukmės atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintam įmanomai trumpiausio laiko reikalavimui vertinama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje nustatytus kriterijus: bylos sudėtingumą, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesį, valstybės institucijų elgesį organizuojant bylos procesą, proceso reikšmę persekiojamam asmeniui (be kita ko, taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumą ir jų taikymo trukmę) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011); kasacinė nutartis Nr. 2K-503/2010).

Baudžiamosios bylos procesas kaltinamosios J. Š. atžvilgiu tęsiasi jau daugiau kaip šešerius metus (ikiteisminis tyrimas pradėtas 2008-07-22 pagal LR BK 183 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., o 2012-10-02 pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 300 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. (t. 1, b.l. 1, 14-15). J. Š. liudytoja apklausta 2008-10-08, o pranešimas apie įtarimą įteiktas 2009-04-02, tą pačią dieną ji apklausta įtariamąja, jai skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t.8, b.l. 85-86, 89-96, 115-117). Po to J. Š. papildomai apklausta daugiau kaip po trejų metų tik 2012-07- 17 (t. 8, b.l. 99-100), o 2012-10-02 jai pateikti galutiniai įtarimai ir ji vėl papildomai apklausta (t. 8, b.l. 103-108). Baudžiamoji byla Vilniaus apygardos teisme gauta 2013-01-02. Taigi, matyti, jog ikiteisminis tyrimas byloje vyko daugiau kaip keturis su pusę metų, o nuo pirminių įtarimų pareiškimo – trejus metus 9 mėnesius. Pripažintina, jog ikiteisminis tyrimas savo apimtimi, proceso dalyvių skaičiumi buvo pakankamai sudėtingas ir nemažos apimties, tyrimo metu buvo atliekama keletas specialių žinių reikalaujančių tyrimų – rašysenos bei ūkinės finansinės veiklos tyrimų. Matyti, kad kredito unijos „X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimai buvo keli, specialistams buvo duodami patikslinamosios užduotys, kas iš dalies rodo tam tikrus proceso organizavimo trūkumus. Be to, pastebėtina, jog kai kurie tyrimai vyko nepagrįstai ilgai – pavyzdžiui, 2009-12-15 buvo surašyta užduotis atlikti KU“X“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, o pats tyrimas atliktas ir specialisto išvada surašyta 2011-03-04, tai yra daugiau kaip po vienerių metu ir 2 mėn. (t.4, b.l. 74-122). Taigi, teismas vertina, kad atliekant ikiteisminį tyrimą nebuvo preciziškai laikomasi baudžiamojo proceso įstatymo nuorodų į greitą ir operatyvų bylos tyrimą, ikiteisminio tyrimo trukmė buvo nepateisinamai ilga (e. g. mutatis mutandis Kashavelov v. Bulgaria, no. 891/05, judgement of 20 January 2011).

Kaip minėta, teisme byla gauta 2013-01-02, pirmas posėdis surengtas 2013-03-13, bylos nagrinėjimo metu iš viso buvo surengta 18 teisiamųjų posėdžių. Byloje nuo 2013-11-12 iki 2014-04-14 buvo paskelbta pertrauka patenkinus prokuroro prašymą leisti pateikti papildomus įrodymus atliekant proceso veiksmus, kas tik patvirtina, jog ikiteisminis tyrimas buvo atliktas nepilnai ir nekokybiškai, dėl ko bylos nagrinėjime reikėjo skelbti pusės metų pertrauką ir taip užsitęsė baudžiamosios bylos nagrinėjimas teisme.

Vertinant kaltinamosios J. Š. elgesį viso baudžiamojo proceso metu, nenustatyta, kad jis turėjo esminės įtakos baudžiamojo proceso trukmei, kaltinamoji į teismo posėdžius atvykdavo (išskyrus pirmąjį), nepagrįstų procesinių prašymų neteikė. Nors baudžiamojo proceso metu J. Š. taikyta švelniausia kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, vis dėlto jos taikymo trukmė ilga - penkeri metai 6 mėn. Be to, tokį pat terminą nuo 2009-04-02 yra taikoma procesinė prievartos priemonė kaltinamosios turtui - 2 žemės sklypams paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas.

Baudžiamojo proceso eigos analizė rodo, kad buvo nepagrįstų delsimų, nors dauguma sklandaus teismo proceso pirmojoje instancijoje vyksmo kliūčių buvo objektyvios, manytina, kad šis procesas ikiteisminiame tyrime galėjo būti organizuojamas veiksmingiau (operatyviau) bei kokybiškiau, dėl ko teisme buvo daromos ilgalaikės pertraukos, taip ilginant bylos procesą, todėl kaltinamosios teisė ilgai nelikti nežinioje dėl savo padėties nebuvo užtikrinta.

Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, ypač į bendrą baudžiamojo proceso baudžiamojoje byloje trukmę ir nurodytus ikiteisminio tyrimo bei bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu buvusius delsimus, konstatuotina, kad kaltinamosios teisė į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką buvo pažeista (Konvencijos 6 straipsnio 1 dalis, BPK 2 straipsnis, 44 straipsnio 5 dalis).

Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgos proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (EŽTT bylos Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; Tam?s Kov?csv. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005; Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009).

Pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teismingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d.). Taigi, nustačius, kad kaltinamosios J. Š. atžvilgiu bylos procesas buvo per ilgas, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas būtų aiškus prieštaravimas teisingumo principui, todėl skiriant bausmę už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d. padarymą, yra pagrindas taikyti Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d. nuostatą. Atsižvelgęs į kaltinamosios asmenybę, į tai, kad byloje nėra duomenų, kad po šios nusikalstamos veikos padarymo kaltinamosios atžvilgiu būtų pradėti ar atliekami kiti ikiteisminiai tyrimai, į tai, kad yra pakankamai didelė civilinių ieškinių suma, bei kitas aukščiau aptartas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai paskyrus švelnesnę bausmę – laisvės apribojimą, nustatant draudimus ir įpareigojimus.

Už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d. padarymą kaltinamajai skirtina bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu – straipsnio sankcijoje numatyta bausmė bauda.

Dėl civilinių ieškinių

Byloje civiliniai ieškovai G. J. ir K. M. pareiškė civilinius ieškinius dėl indėlių ir palūkanų priteisimo. Pagal CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Byloje nustatyta, jog J. Š. pasisavino kredito unijai „X“ priklausančias lėšas, dėl ko G. J. ir K. M. pasikreipus dėl indėlio grąžinimo, kredito unijos kasoje nebuvo reikiamų lėšų. Tarp kaltinamosios nusikalstamų veiksmų ir kilusių pasekmių – padarytos turtinės žalos, yra priežastinis ryšys, todėl ji yra atsakinga už padarytą žalą.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas G. J. pareiškė 13 500 litų dydžio civilinį ieškinį. Teisme G. J. palaikė savo civilinį ieškinį, nurodė, kad ieškinio sumą sudaro 10000 litų įmokėtas indėlis ir palūkanos. Nustatyta, jog civilinis ieškovas kredito unijai 2007-12-12 buvo įnešęs 9400 litų indėlį, vėliau 2008-05-16 sudaryta nauja Terminuoto indėlio sutartis dėl 10000 litų indėlio. Sutarties 1.2.2 punkte nustatyta metinių palūkanų norma – 7,2 proc. (t.6, b.l. 43). Nustatyta, jog indėlis G. J. negrąžintas, taip pat nėra sumokėtos palūkanos, kurios nuo 2008-05-16 iki nuosprendžio priėmimo dienos sudaro 4590 Lt (10000x7,2proc.-720Lt per metus arba 60 Lt per mėn.; 60ltx 76,5mėn-4590Lt). Civilinis ieškovas pareiškė ieškinį tik dėl 3500 litų palūkanų priteisimo, jo nustatyta tvarka netikslino, savo reikalavimų nedidino, todėl jam priteistina 3500 litų palūkanų.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas K. M. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškęs 11 376,50 litų dydžio civilinį ieškinį. Teisminio nagrinėjimo metu dalies ieškinio – 10000 litų jis atsisakė, nurodęs, jog indėlį jam grąžino Centrinė kredito unija, ieškinį patikslino , prašo priteisti palūkanas 1376,50 ir 100 litų pajų bei 80 litų stojimo mokestį. Terminuoto indėlio sutartis dėl 10000 litų indėlio sudaryta 2007-10-24, sutarties 1.2.2 punkte nustatyta metinių palūkanų norma – 7,5 proc (t. 6, b.l. 62). Paskutinį kartą palūkanos išmokėtos 2008 m. gegužės 26 d. už balandį – 62,50. Civilinis ieškinys tenkinamas iš dalies, priteistina 1376,50 litų palūkanų ir 100 litų pajaus, viso 1476,50 litų.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. S. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 13 300 litų dydžio civilinį ieškinį, teisme prašė ji tenkinti, civilinį ieškinį sudaro negražintas pajus.

Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. G. yra pareiškusi 380 litų dydžio civilinį ieškinį, kurį teisme palaikė ir prašė tenkinti, nurodė, kad ieškinio sumą sudaro 300 litų negrąžintas pajus ir 80 litų stojimo mokestis.

Civilinis ieškovas S. C. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė 380 litų civilinį ieškinį, teisme prašė jį tenkinti, nurodė, jog prašo priteisti 300 litų pajų ir 80 litų stojamąjį mokestį.

Analogiškus civilinius ieškinius byloje yra pareiškę ir į teisiamuosius posėdžius neatvykę

G. D. - 680 litų; A. D. 180 litų; K. D. 180 litų; G. C. 380 litų; I. D. 380 litų; O. P. 380 litų; D. J. 380 litų; R. K. 380 litų ir O. N. 380 litų.

Visi civiliniai ieškovai, išskyrus civilinę ieškovę V. S., be negrąžintų pajų, prašo priteisti ir po 80 litų stojamojo mokesčio. Pagal LR Kredito unijų įstatymo (2002-06-22 įstatymo Nr. I-796 redakcija) 4 straipsnį kredito unijos turtas, sukauptas iš jos narių pajų, stojamųjų mokesčių bei savo veiklos, nuosavybės teise priklauso kredito unijai. Įstatymo 19 str. 1 d. 10. nustatyta, jog kredito unijos narys turi teisę reikalauti, kad kredito unija grąžintų jo pajų ar pajaus dalį. Tokia teisė nustatyta ir kredito unijos „X“ įstatų 4.12.10 punkte (t. 2, b.l. 146-170). Kadangi dėl kaltinamosios J. Š. nusikalstamų veiksmų kredito unijos nariai patyrė turtinę žalą, o tarp veikos ir kilusių pasekmių yra priežastinis ryšys, todėl kaltinamoji yra atsakinga už padarytą žalą. Tačiau atsižvelgus į nurodytą teisinį reglamentavimą, priteisti iš kaltinamosios civilinių ieškovų sumokėtus stojamuosius mokesčius nėra pagrindo. Iš kaltinamosios civilinių ieškovų naudai priteistinos negrąžintų pajų piniginės sumos.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinių ieškinių užtikrinimui prokuroro nutarimu paskirta procesinė prievartos priemonė -laikinas nuosavybės teisės apribojimas J. Š. turtui – dviem žemės sklypams, paliktina iki visiško civilinių ieškinių patenkinimo.

Kardomoji priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktina nepakeista.

Daiktai – kredito unijos „X“ buhalteriniai ir kiti dokumentai, paimti iš valdybos pirmininkės J. Š. reikalaujamų dokumentų pateikimo metu 2008-10-08, 2008-10-16, 2008-10-20, 2008-11-05, 2011-01-06 ir dokumentų pateikimo metu 2011-02-23, saugomi Vilniaus apsk. VPK NTV ENTS patalpose. (t. 8 54, 56, 57, 58, 81-82, 83), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini likviduojamos kredito unijos ‘X” likvidatoriui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 303-305, 307-308, 313 str. str.,

nusprendžia:

J. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 183 str. 2 d., bei, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., jai paskirti laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) 9 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu; 2) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

J. Š. pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir skirti jai 60 MGL (7800 litų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir J. Š. paskirti subendrintą bausmę laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams, įpareigojant: 1) 9 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nėra susiję su darbu; 2) neatlygintinai per 6 mėnesius nuo nuosprendžio vykdymo pradžios išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Nutraukti J. Š. atžvilgiu baudžiamąjį procesą dėl kaltinimų pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. ir 300 str. 1 d. (G. J. epizodas) bei 300 str. 1 d., suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Palikti J. Š. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Tenkinti civilius ieškinius visiškai arba iš dalies ir priteisti iš J. Š. civilių ieškovų naudai:

G. J. 13500 litų;

V. S. 13300 litų;

K. M. 1476,50 litų;

A. G. 300 litų;

S. C. 300 litų;

G. D. 600 litų;

A. D. 100 litų;

K. D. 100 litų;

G. C. 300 litų;

I. D. 300 litų;

O. P. 300 litų;

D. J. 300 litų;

R. K. 300 litų;

O. N. 300 litų.

Palikti iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo laikiną nuosavybės teisės apribojimą J. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), turtui:

1) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0963 ha;

2) žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 0,0800 ha.

Daiktus– kredito unijos „X“ buhalterinius ir kiti dokumentus, paimtus iš valdybos pirmininkės J. Š. reikalaujamų dokumentų pateikimo metu 2008-10-08, 2008-10-16, 2008-10-20, 2008-11-05, 2011-01-06 ir dokumentų pateikimo metu 2011-02-23, saugomus Vilniaus apsk. VPK NTV ENTS patalpose (t. 8, b.l. 54, 56, 57, 58, 81-82, 83), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti likviduojamos kredito unijos ‘X” likvidatoriui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Teisėjas Artūras Pažarskis