Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant pareiškėjai R. A. ir jos atstovei advokatei J. M., suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ atstovui V. L., institucijos, teikiančios išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei V. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. A. ir T. A. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo suinteresuotiems asmenims UAB „Būsto paskolų draudimas“, „Swedbank“ AB, institucija, teikianti išvadą – Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjai prašo pakeisti 2013-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, papildant ją sąlyga, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ū. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjai, kaip jų motinai, su kuria liko gyventi šie nepilnamečiai vaikai, iki 2026-11-28 nustatomas uzufruktas į gyvenamąją patalpą (t.y., į ½ buto dalį priklausančią pareiškėjui ir į ½ buto dalį priklausančią pareiškėjai), adresu (duomenys neskelbtini). Uzufrukto teisė suteikiama pareiškėjai kaip jų motinai, su kuria liko gyventi šie nepilnamečiai vaikai.

Pareiškėjai pareiškime nurodė, teismo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad nuo to laiko, kai buvo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis, iš esmės pasikeitė aplinkybės, t.y. pareiškėjas vengia grąžinti draudikui skolą, nemoka vaikams išlaikymo, pareiškėjos materialinė padėtis sunki, 2013 metais rengiant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį ir teikiant ją tvirtinti teismui manė, kad jai ir buvusiam sutuoktiniui pavyks įvykdyti įsipareigojimus kreditoriui, tačiau dėl pareiškėjo veiksmų, buto išsaugojimas nuosavybės teise tapo nebeįmanomas, draudikas siekia pareiškėjai sudaryti neįvykdomas sąlygas kreditui grąžinti ir kuo skubiau parduoti butą iš varžytinių. Pareiškėja ir dvi jos dukros nuolat gyveno ir dabar gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra vienintelis jų gyvenamasis būstas. Be buto nei pareiškėjai, nei nepilnametės dukros jokio kito nekilnojamojo turto neturi. Bute mergaitėms yra sukurtos palankios gyvenimo sąlygos. Jei pasikeistų gyvenamoji vieta, gali tekti keisti ir dukrų mokyklą bei sveikatos priežiūros įstaigą. Ieškant pigesnio būsto, reiks keltis į atokią vietą, kurioje būsto nuomos kaina būtų prieinama. Jei pareiškėjai tektų kraustytis į pigiausią būstą, pablogėtų vaikų buitis. Pareiškėjos motina gyvena gyvenamajame name (duomenys neskelbtini)r., kuri pareiškėjai visada padeda ir priimtų gyventi ją su dukromis pas save. Pareiškėja yra suradusi buto pirkėją (visi jos artimi giminaičiai), kuris dalyvaus antrose varžytinėse. Jei šis pirkėjas įsigytų butą, leistų jai su dukromis jame gyventi pagal panaudos teisę. Pareiškėjos mėnesines pajamas sudaro apie 527 Eur darbo užmokestis ir 114 Eur išmoka vaikams iš Vaikų išlaikymo fondo.

Pareiškėjų atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėja viena išlaiko nepilnametes dukras, niekados nevengė mokėti kreditoriui įmokų už įsigytą būstą. Pareiškėjas gyvena (duomenys neskelbtini), nepilnamečiams vaikams išlaikymo neteikia, kreditoriui įmokų už butą nemoka. Tokia situacija susiklostė dėl pareiškėjo sveikatos būklės, nes 2011 metais turėjo sunkią galvos traumą. Pareiškėjas neprieštarauja, kad jam nuosavybės teise priklausančia ½ dalimi buto uzufrukto teise naudotųsi pareiškėja ir jų nepilnamečiai vaikai. Kai kreditorius pradėjo inicijuoti buto varžytines, pareiškėjai pradėjo ruošti dokumentus dėl uzufrukto nustatymo.

Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ atsiliepime nurodė, teismo posėdžio metu atstovas paaiškino, kad su pareiškimu nesutinka, prašo priteisti iš pareiškėjų bylinėjimosi išlaidas. Uzufrukto nustatymas prieštarautų kreditoriaus interesams, neatitiktų proporcingumo principui. Pareiškėjai siekia apsunkinti ar iš esmės padaryti neįmanomu hipoteka įkeisto turto pardavimą iš varžytinių, hipoteka įkeistą turtą apsunkinant uzufruktu, nes taip apsunkinto daikto pardavimas iš esmės būtų neįmanomas. Skolininkai tokiu būdu siekia užsitikrinti nemokamą gyvenimą ir asmeninių problemų sprendimą kreditorių sąskaita. Uzufruktas negali būti nustatomas pareiškėjai jos pačios turtui. Pareiškėjos turtinė padėtis po santuokos nutraukimo ne pablogėjo, o priešingai pagerėjo. Pareiškėja turi galimybę užtikrinti savo nepilnamečiams vaikams teisę į būstą, kaip išsinuomojant kitą pigesnį mažesnį būstą, gyventi pas savo motiną nuosavame gyvenamajame name.

Suinteresuotas asmuo „Swedbank“, AB teismo posėdyje nedalyvauja, yra prašymas nagrinėti bylą jų atstovui nedalyvaujant (I t. b.l. 94). Atsiliepime nurodė, kad su pareiškimu nesutinka. Hipotekos lakšte šalys susitarė, kad be raštiško kreditoriaus sutikimo įkeičiamo daikto savininkas neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei apsukinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą. Nustačius uzufruktą, pasunkėtų kreditorių teisių įgyvendinimas į įkeistą butą. Vaikų tėvai turi pareigą juos materialiai išlaikyti ir neturi perkelti šios pareigos kitiems asmenims. Tai, kad pareiškėjai turi nepilnamečių vaikų, nesudaro pagrindo nevykdyti savo laisva valia prisiimtų prievolių. Uzufrukto įkeistam butui nustatymas yra neproporcinga priemonė užtikrinti nepilnamečių vaikų teisę į būstą.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kad Austėjos ir Ūlos tėvai privalo užtikrinti savo nepilnamečiams vaikaims tinkamas gyvenimo ir buities sąlygas. Jei tėvai šios pareigos nevykdo, skyrius gali paiimti vaikus iš šeimos ir laikinai apgyvendinti juos šeimoje, šeimynoje ar socialinės globos įstaigoje. Sutinka, kad pareiškimo tenkinimas atitiktų nepilnamečių vaikų interesus (I t. b.l. 134-135).

Pareiškimas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2013-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu nutraukta R. A. ir T. A. santuoka bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (I t. b.l. 49). Nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta nustatyta su pareiškėja (sutarties 3 p.). Pareiškėjai yra Ū. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. A., gim. (duomenys neskelbtini), tėvai (I t. b.l. 11, 12).

Jeigu buvę sutuoktiniai arba vienas iš jų kreipiasi į teismą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šių bylų nagrinėjimui mutatis mutandis taikomos CPK XXXV skyriaus nuostatos (CPK 538 str. 5 d.). Taigi, pareiškėjai pasirinko savo teisių gynimo būdą, kreipdamiesi į teismą ypatingąja teisena su pareiškimu dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, o ne ginčo teisena, teikdami ieškinį dėl uzufrukto nustatymo.

Pareiškėjai prašo pakeisti 2013-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, papildant ją sąlyga, kad A. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir Ū. A., gim. (duomenys neskelbtini), bei pareiškėjai, kaip jų motinai, su kuria liko gyventi šie nepilnamečiai vaikai, iki 2026-11-28 nustatomas uzufruktas į gyvenamąją patalpą (t.y., į ½ buto dalį priklausančią pareiškėjui ir į ½ buto dalį priklausančią pareiškėjai), adresu (duomenys neskelbtini).

CK 3.53 str. reglamentuojama santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu tvarka. Teismas, savo sprendimu nutraukdamas santuoką, patvirtina ir sutuoktinių pateiktą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje sutuoktiniai turi aptarti savo nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimus bei kitas savo turtines teises ir pareigas. Teismas patikrina, ar sutarties sąlygos yra teisėtos, ar neprieštarauja imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 str.), viešajai tvarkai, ar iš esmės nepažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teisių ir teisėtų interesų.

2013-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu konstatavus, kad pareiškėjų 2013-09-17 sudaryta ir pateikta teismui tvirtinti sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių neprieštarauja viešajai tvarkai, iš esmės nepažeidžia nepilnamečių vaikų, vieno iš pareiškėjų, kreditorių teisių ir teisėtų interesų, ši sutartis patvirtinta (civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini)l. 82, 92-93). Teismo sprendimas nebuvo apskųstas ir įsiteisėjo.

2013-09-17 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimas visa apimtimi, tai yra įskaitant ir santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, yra galutinis ir įgyja res judicata galią. Įsiteisėjus teismo sprendimui pareiškėjai negali iš naujo kelti klausimo dėl sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo (tuo labiau dėl visiškai naujų sąlygų nustatymo), tačiau CK 3.53 str. 3 d. nustatyta išimtis iš šios taisyklės, ir galimybė keisti sutarties sąlygas, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, sietina su tuo, kokio pobūdžio teisinius santykius siekiama pakeisti remiantis CK 3.53 str. 3 d. Joje paminėtos esminės aplinkybės (vieno buvusio sutuoktinio liga, nedarbingumas ir kt.) duoda pagrindą aiškinti, kad įstatyme iš esmės kalbama apie trunkamuosius teisinius santykius (nepilnamečių vaikų, vieno iš sutuoktinių išlaikymas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas). Kadangi CK 3.53 str. 3 d. normoje nustatyta išimtis teismo sprendimo res judicata taisyklės atžvilgiu, ji neturėtų būti plečiamai aiškinama. Tokia išvada seka sistemiškai aiškinant CK III knygos normas, taip pat CPK normas, reglamentuojančias santuokos nutraukimo tvarką. CK 3.53 str. 3 d. išvardinta, dėl ko sutuoktiniai privalo susitarti sutartyje dėl santuokos nutraukimo pasekmių, tai: nepilnamečių vaikų ir vienas kito išlaikymo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir dalyvavimo juos auklėjant klausimai, kitos sutuoktinių turtinės teisės bei pareigos. Visus šiuos klausimus privalo išspręsti teismas, priimdamas sprendimą tiek tuo atveju, kai santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutikimu (CK III knygos IV skyriaus 2 skirsnis, CPK 539 str., 541 str.), tiek nutraukiant santuoką kitais pagrindais (CK III knygos IV skyriaus 3 bei 4 skirsniai, CPK 382 str., 385 str.). Tačiau galimybė pakeisti teismo sprendimu nustatytas sąlygas numatoma konkrečiuose CK straipsniuose, reglamentuojančiuose būtent tęstinio pobūdžio teisinius santykius. CK 3.72 str. 11 d. numatyta galimybė pakeisti buvusių sutuoktinių tarpusavio išlaikymą, pasikeitus aplinkybėms, tačiau tik tuo atveju, jeigu jis buvo priteistas periodinėmis išmokomis; CK 3.169 str. 3 d. numatyta galimybė reikšti reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pasikeitus aplinkybėms; CK 3.201 str. numatyta galimybė pakeisti nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo dydį, iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai, ar pakeisti išlaikymo formą. Visi čia paminėti teisiniai santykiai yra trunkamojo pobūdžio, taigi, jų pasikeitimas yra įmanomas, jeigu esmingai keičiasi aplinkybės, kurioms buvus, atitinkamai klausimai šalių susitarimu ar teismo sprendimu buvo išspręsti. Tačiau CK normos, reglamentuojančios kito sutuoktinio turtui uzufrukto nustatymą, nenumato galimybės iš naujo perspręsti iš esmės pasikeitus aplinkybėms uzufrukto klausimą.

CK 3.71 str. ir 3.86 str. normų analizė leidžia daryti išvadą, kad sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, uzufrukto nustatymo klausimas į kito sutuoktinio būstą, turi būti sprendžiamas kartu su kitais klausimais spręstinais nutraukiant santuoką. Jei nebuvo tokio šalių reikalavimo ar susitarimo ir teismas ex officio uzufrukto nustatymo klausimo neišsprendė, tai vėliau iš esmės pasikeitus aplinkybėms, jis negali būti svarstomas pareiškėjams pateikiant pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygų pakeitimo, papildant sutartį visiškai nauja sąlyga. Po santuokos nutraukimo tėvas, su kuriuo liko gyventi nepilnamečiai vaikai, gali kreiptis į teismą ginčo teisena, teikdamas ieškinį dėl uzufrukto nustatymo (CK 4.141 str., 4.147 str.).

Nagrinėjamu atveju santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje pareiškėjai neaptarė klausimo dėl buto adresu (duomenys neskelbtini), padalijimo, kadangi kiekvienas pareiškėjas buvo įsigijęs po ½ dalį buto asmeninės nuosavybės teise dar iki santuokos sudarymo. Taip pat teikdami teismui tvirtinti sutartį, pareiškėjai neprašė nustatyti uzufrukto teisės pareiškėjai, su kuria lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, į pareiškėjo buto dalį (civ.b. Nr. (duomenys neskelbtini)l. 82). Todėl darytina išvada, kad teismas negali pakeisti sutarties sąlygų, kurios nebuvo aptartos tvirtinant santuokos nutraukimo pasekmių sutartį.

CK 4.141 str. 1 d. nustato, kad uzufruktas yra asmens gyvenimo trukmei ar apibrėžtam terminui, kuris negali būti ilgesnis už asmens gyvenimo trukmę, nustatyta teisė (uzufruktoriaus teisė) naudoti svetimą daiktą ir gauti iš jo vaisius, produkciją ir pajamas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjai prašo A. A. ir Ū. A. bei pareiškėjai nustatyti uzufruktą į visą butą adresu (duomenys neskelbtini). Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjams (I t. b.l. 112-114). 2015-10-29 nutartimi teismas įpareigojo pareiškėją tinkamai pareikšti ir suformuluoti reikalavimą, t.y. nurodyti kokiam konkrečiai svetimam turtui prašo nustatyti uzufruktą (I t. b.l. 50-51). Tačiau pareiškėjai trūkumo neištaisė, t.y., prašo nustatyti uzufruktą į visą butą, nors ½ dalis buto priklauso asmeninės nuosavybės teise pačiai pareiškėjai. Toks pareiškėjų reikalavimas yra nepagrįstas, todėl negali būti tenkinamas. Jei ir būtų visos sąlygos nustatyti uzufruktą, tai teismas nustatytų pareiškėjai uzufrukto teise naudotis tik pareiškėjui priklausančia ½ dalimi buto, kadangi uzufruktas yra daiktinė teisė į svetimą daiktą, o ne į savo daiktą. Nepilnamečiams vaikams atskirai uzufrukto teisė nėra nustatinėjama, ji yra suteikiama vienam iš tėvų, su kuriuo yra nustatyta nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta.

Pareiškėjai pareiškimą dėl santuokos nutraukimo pasekmių sutarties, patvirtintos teismo sprendimu, sąlygų pakeitimo grindė CK 3.53 str. 3 d. numatyta galimybe kreiptis į teismą dėl santuokos nutraukimo sutarties sąlygų pakeitimo iš esmės pasikeitus aplinkybėms. Tokiu esminiu aplinkybių pasikeitimu pareiškėjai nurodė T. A. vengimą grąžinti draudikui skolą, tėvo pareigą išlaikyti vaikus nevykdymą, R. A. sunkią materialinę padėtį, todėl iškilo būtinumas taikyti uzufruktą į visą gyvenamąją patalpą adresu (duomenys neskelbtini). Teismo vertinimu, pareiškėjų nurodyti faktai nelaikytini iš esmės pasikeitusiomis aplinkybėmis, nes ir iki pareiškėjų santuokos nutraukimo ir po santuokos nutraukimo T. A. nemokėjo draudikui įmokų, jau 2011 m. paliko šeimą, ja nesirūpino ir neteikė nepilnamečiams vaikams išlaikymo, be to, R. A. materialinė padėtis nepasikeitusi (gal net iki santuokos nutraukimo buvo blogesnė nei šiuo metu). Šias aplinkybes patvirtina: 2014-11-19 UAB „Būsto paskolų draudimas“ raštas, jog nuo 2011-10-12 pareiškėjams buvo leista mažinti įsiskolinimą pagal draudimo sutartį, kas parodo, jog pareiškėjai neturėjo galimybės visa apimtimi vykdyti savo įsipareigojimų jau iki santuokos nutraukimo (I t. b.l. 23); 2013-04-10 ieškinys dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, iš kurio matyti, jog T. A. nuo 2011 m. vasario mėnesio paliko šeimą ir iki santuokos nutraukimo materialiai jos nerėmė, t.y., T. A. nemokėjo draudikui skolos ir neišlaikė savo nepilnamečių vaikų (I t. b.l. 85-87); po santuokos nutraukimo R. A. turtinė padėtis šiek tiek pagerėjo, dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna apie 527 Eur darbo užmokestį, nuo 2015-01-30 iš Vaikų išlaikymo fondo mokamos vaikams išmokos po 57 Eur kiekvienam, ko iki santuokos nutraukimo nebuvo (I t. b.l. 26, 33, 127).

Pareiškėjų atstovės argumentas, kad pareiškėjas dėl ligos nedirba, todėl negali prisidėti finansiškai prie dukrų išlaikymo, skolos mokėjimo, atmestinas. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjas buvo sužalotas 2011-07-11 buitinio konflikto metu (II t. b.l. 49), nuo 2012-01-13 iki 2013-01-12 buvo nustatyta 50 proc. netekto darbingumo lygis (II t. b.l. 65). Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjui nedarbingumo lygis buvo nustatytas dar pareiškėjams esant santuokoje, o po santuokos nutraukimo, ar pareiškėjui yra nustatytas nedarbingumas, byloje įrodymų nėra.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad 2007-11-12 „Swedbank“, AB ir pareiškėjai sudarė kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią buvo suteiktas 57344,76 Eur kreditas busto įsigijimui (I t. b.l. 13-14). Kredito sutarties tinkamas įvykdymas buvo papildomai užtikrintas hipotekos lakštu, įkeičiant butą adresu (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 95-98, 99). Kredito sutartis buvo apdrausta UAB „Būsto paskolų draudimas“ (I t. b.l. 34-36). Butas adresu (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise po ½ dalį priklauso pareiškėjams (I t. b.l. 112-114). Pagal 2013-09-17 sprendimu patvirtintos santuokos nutraukimo pasekmių sutarties sąlygas, po santuokos nutraukimo įsipareigojimai bankui pagal kredito sutartį lieka solidari pareiškėjų prievolė (I t. b.l. 49). Kredito gavėjams tinkamai nevykdant prisiimtų įsipareigojimų, kredito sutartis vienašališkai buvo nutraukta. 2011-09-19 UAB „Būsto paskolų draudimas“ priėmė sprendimą išmokėti draudimo išmoką naudos gavėjui „Swedbank“, AB (I t. b.l. 67, 68-70, 71-72). 2015-03-20 notarės pranešimu pareiškėja buvo įpareigota sumokėti skolą per 20 dienų arba pateikti motyvuotus prieštaravimus, priešingu atveju bus išduotas vykdomasis įrašas (I t. b.l. 15). 2015-06-26 antstolis priėmė vykdyti 2015-04-15 Vilniaus miesto 28-ojo notaro biuro notarės išduotą vykdomąjį įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) (I t. b.l. 16). Suinteresuotas asmuo UAB „Būsto paskolų draudimas“ beveik keturis metus pareiškėjams leido mažinti įsiskolinimą ir nepradėjo priverstinio skolos išieškojimo procedūros (I t. b.l. 23, 27, 45). 2015-12-09 priimtas antstolio patvarkymas dėl pirmų varžytynių skelbimo butui adresu (duomenys neskelbtini), butas įkainuotas 23700 Eur, pradinė kaina 18960 Eur (II t. b.l. 29-30). Pirmosios varžytynės laikomos neįvykusiomis (II t. b.l. 17-18). Iš e-varžytynių sistemos matyti, kad 2016-02-03 paskelbtos antrosios varžytynės butui adresu (duomenys neskelbtini), pradinė kaina 14220 Eur, pabaigos data 2016-03-04.

Suinteresuotų asmenų argumentas, kad be raštiško hipotekos kreditoriaus sutikimo, pareiškėjai negali apsunkinti įkeistą daiktą nusistatant į jį uzufrukto teisę, yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi pozicijos, kad ginčo šalių susitarimas, jog įkeičiamo daikto savininkas be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės parduoti, dovanoti ar kitaip perleisti šiuo lakštu įkeičiamo daikto, taip pat be raštiško kreditoriaus sutikimo neturi teisės įkeisti, išnuomoti ar kitaip apriboti bei pasunkinti savo nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą, negali paneigti būtinumo užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą. Dėl to, vykdydamas pareigą užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, teismas neturėtų reikalauti hipotekos rašte nustatyto hipotekos kreditoriaus sutikimo dėl nuosavybės teisių į įkeičiamą daiktą suvaržymo, tačiau turėtų spręsti dėl vaiko interesų užtikrinimo geriausiomis priemonėmis. Priimdami sprendimą nustatyti uzufrukto teisę, kuria būtų iš dalies apribotos kreditorių teisės, teismai turėtų išanalizuoti, ar uzufrukto nustatymu nebus pažeistas proporcingumo principas, t.y. ar vaiko teisė į gyvenamąjį būstą negali būti apginta kitu būdu, nei dar kartą suvaržant daiktinę teisę. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti, ar nėra galimybės kitaip užtikrinti vaiko teisę į gyvenamąjį būstą, t.y. ar tėvai neturi kito (kitų) gyvenamųjų būstų, ar tėvų pajamos yra pakankamos, jog būtų galima įsigyti kitą gyvenamąjį būstą, ar nėra galimybės nuomotis ar kitais teisėtais pagrindais (pvz., panauda) gyventi kitiems asmenims priklausančiame būste (LAT 2014-01-14 nutartis Nr. 3K-3-140/2014).

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad pareiškėjai asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (I t. b.l. 112-114, 120). Pareiškėja dirba pagal neterminuotą darbo sutartį UAB „(duomenys neskelbtini)“, mėnesinis darbo užmokestis apie 530 Eur (I t. b.l. 126-128). Nepilnamečiams vaikams iš Vaikų išlaikymo fondo mokama išmoka po 57 Eur (I t. b.l. 26, 33). Nepilnametės Ū. ir A. A. neturi nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto (I t. b.l. 118, 119, 122, 123). Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), kito nekilnojamojo ir registruoto kilnojamojo turto neturi (I t. b.l. 115-117, 121). Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje nedirba, pajamų negauna (I t. b.l. 130-133). Pareiškėjui teismo šaukimas buvo siųstas pareiškime jo paties nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), kurio įteikti nepavyko. Pažymoje nurodyta neįteikimo priežastis - teta informavo, jog T. A. dirba ir gyvena užsienyje (I t. b.l. 109). Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė, pareiškėja paaiškino, kad pareiškėjas gyvena Prancūzijoje, ar dirba, nežino.

Nagrinėjamuoju atveju svarbiausia nustatyti, ar uzufrukto teisės suteikimas nepažeis proporcingumo principo, vertinant teismų praktikos nuostatą, kad nepilnamečių vaikų interesas turi prioritetą prieš tėvų kreditorių interesą (LAT 2005-11-16 civilinė byla Nr. 3K-3-586/2005). Pažymėtina, kad vaikų teisė į gyvenamąjį būstą užtikrinama ne tik tada, kai tėvai turi gyvenamąjį būstą nuosavybės teise, bet ir tėvams išsinuomojant ar gaunant panaudai gyvenamąsias patalpas. Nagrinėjamu atveju, visų pirma, pareiškėja nuosavybės teise turi ½ dalį buto adresu (duomenys neskelbtini). Visų antra, tesimo posėdžio metu pareiškėja paaiškino, kad buvo suradusi buto pirkėją už 17680 Eur bei kuris padengs dar ir 803,44 Eur skolą namo bendrijai (I t. b.l. 48). Draudikui netiko pardavimo kaina, todėl tuo metu ir nepardavė buto. Kaip paaiškino pareiškėja, surasti pirkėjai - tai yra visi jos artimiausi giminaičiai, šeimos nariai, kurie nori padėti jai išlaikyti butą, jį įsigyjant ir suteikiant pareiškėjai su nepilnamečiais vaikais panaudos teise toliau jame gyventi. Pareiškėja paaiškino, kad pirmose buto varžytynėse giminaičiai nedalyvavo, laukia antrų varžytynių, kuriose tikrai dalyvaus. Visų trečia, teismo posėdžio metu pareiškėja taip pat paaiškino, kad jos mama su patėviu gyvena (duomenys neskelbtini)r., apie 5 km. nuo Panevėžio m., pareiškėjos motinai nuosavybės teise priklausančiame 3 kambarių su virtuve gyvenamajame name. Pareiškėja patvirtino, kad jos motina visada yra pasiruošusi padėti jai ir anūkėms, t.y. priimti gyventi pas save. Atkreiptinas dėmesys, kad ir anksčiau iki santuokos sudarymo, pasirašant kredito sutartį, sudarant hipotekos sandorį, pareiškėjos adresas buvo (duomenys neskelbtini)r. (I t. b.l. 13, 95). Teismo vertinimu, nustačius, kad pareiškėjai turi objektyvias galimybes užtikrinti vaikų teisę į gyvenamąjį būstą (pvz. panaudos pagrindais), uzufrukto teisės nustatymas į ½ dalį buto, kurio įkeitimu užtikrinta prievolė tinkamai nevykdoma nuo 2011 metų, bendra įsiskolinimo suma siekia 57344,76 Eur, pažeidžia proporcingumo principą taip, kad vaiko intereso prioritetas prieš tėvų kreditorių interesą, neatsveria ir nepašalina šio pažeidimo. Be to, jei teismas ir nustatytų pareiškėjai uzufruktą į pareiškėjo ½ dalį buto, tai pardavus visą butą, pareiškėja su vaikais naudotųsi tik ½ dalimi buto (tėvo dalimi), kitoje buto dalyje galimai gyventų svetimi žmonės, reikėtų dalintis bendrai virtuve, sanmazgais, kitomis bendro naudojimosi patalpomis. Teismo vertinimu, tokios gyvenimo sąlygos tikrai negali būti pripažintos geresnėmis, nei gyvenant pas savo artimus žmones, t.y., pas pareiškėjos motiną, nepilnamečių vaikų senelę. Gyvenamosios aplinkos pakeitimas, kuris įvyksta persikėlus gyventi iš vieno miesto rajono į kitą rajoną (šiuo atveju apie 5 km. už (duomenys neskelbtini) m.), nevertintina kaip aplinkybė, turinti esminę reikšmę, sprendžiant dėl uzufrukto. Teismo manymu, esant tokiai finansiniai situacijai, kokia šiuo metu yra pas pareiškėjus, bet kokiu atveju gyvenimo sąlygos, gyvenimo kokybė pablogės, kils šiokių tokių sunkumų ir suvaržymų. Teismas daro išvadą, kad pareiškėjai nepateikė argumentų, kurie sudarytų pagrindą spręsti, kad egzistuoja objektyvios priežastys, pagrindžiančios būtinumą nustatyti uzufruktą pareiškėjo buto daliai.

Dėl bylos nagrinėjimo susidarė šios bylinėjimosi išlaidos: suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“ kuro išlaidos – 32,32 Eur (CPK 88 str. 1 d. 9 p., II t. b.l. 74-77), teismo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 5,08 Eur (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Pareiškimą atmetus, iš pareiškėjų lygiomis dalimis priteisiamos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 str., 96 str.). Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos nepriteisiamos, nes jos yra mažesnės nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma (CPK 92 str., 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškimą atmesti.

Priteisti iš kiekvieno pareiškėjo R. A., a.k. (duomenys neskelbtini) ir T. A., a.k. (duomenys neskelbtini) po 16,16 Eur (šešiolika eurų 16 ct) kuro išlaidas suinteresuoto asmens UAB „Būsto paskolų draudimas“, į.k. 110076079, naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.