Kauno apylinkės teismo sprendimas

2015-07-03 · Civilinė byla Nr. 2-1219-947/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-03
Bylos Nr.
2-1219-947/2015
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-18335-2014-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Žeromskytė-Stanienė
Ieškovas
G. Č.
Atsakovas
R. Č.
Civilinė byla Nr. 2-1219-947/2015Teisminio proceso Nr. 2-69-3-18335-2014-7Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 78.2.1; 99.5; 99.7; 116.1; 116.11.
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 3 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė, sekretoriaujant Justinai Brazaitytei, dalyvaujant ieškovei G. Č., ieškovės atstovei advokatei A. P., atsakovui R. Č., atsakovo atstovei advokatei D. P., Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei S. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. Č. ieškinį atsakovui R. Č. dėl išlaikymo nepilnametei dukrai dydžio pakeitimo, išvadą byloje teikianti institucija – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė G. Č. kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu (t. 1, b. l. 3-6), prašydama pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2802-451/2012 patvirtintos šalių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 1.2. p. sąlygą, susijusią su nepilnametės dukters I. Č. išlaikymu - priteisti iš atsakovo R. Č. nepilnametei dukrai I. Č. išlaikymą po 405,47 Eur (1400,00 Lt) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, lėšų tvarkytoja paskiriant vaiko motina G. Č.. Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovė nurodė, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2802-451/2012 priteisė išlaikymą iš atsakovo nepilnametei dukrai po 400,00 Lt (kas atitinka 115,85 Eur), tačiau priteistas išlaikymas, ieškovės teigimu, padidėjus dukters poreikiams, yra nepakankamas. Ieškovė nurodė, kad nepilnametei dukrai buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis ir išduotas neįgaliojo pažymėjimas, todėl ieškovė gaudavo papildomas pajamas vaiko specialiesiems sveikatos poreikiams tenkinti. Nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. dukra I. Č. gavo šalpos pensiją neįgaliam vaikui iki 18 metų ir priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją, kurios mėnesinė pajamų suma sudarydavo nuo 720,00 Lt iki 693,00 Lt. Ieškinyje nurodyta, kad nuo 2013 m. balandžio 28 d. šalių dukrai I. Č. neįgalumas panaikintas, tačiau dukra ir toliau turi specialių poreikių sveikatai (įgimta liga hipotirozė, sulėtėjusi motorinio ir fizinio vystymosi raida, diagnozuotas dažno paūmėjimo atopinis dermatitas, alergija, plokščiapėdystė, dažni katarų uždegimai, stebimas aktyvus kariesas ir kt.). Vaikui nuolat reikalingi vaistai, tepalai odai, ortopedinė avalynė, masažai, speciali dieta, speciali patalynė, sanatorinis - kurortinis gydymas, odontologo paslaugos ir kt. Ieškovės teigimu, atsakovas visiškai nebendrauja su dukra ir neprisideda prie specialiųjų dukters poreikių tenkinimo, geranoriškai neužtikrina net šiuo metu pagal susiformavusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką minimalaus išlaikymo – 500,00 Lt (144,81 Eur). Ieškovė teigė, kad šiuo metu iš atsakovo gauna 115,85 Eur už vaiko išlaikymą, tačiau tokia suma neįmanoma užtikrinti dukters tinkamo vystymosi. Ieškovės teigimu, mergaitė yra itin jautri, jai rekomenduotina saugi psichologinė aplinka, todėl ieškovė neturi galimybių papildomai dirbti, nes vaikui labai svarbus bendravimas su artimais žmonėmis, pasitikėjimas. Ieškinyje nurodyta, kad I. Č. specialūs poreikiai maistui, rūbams ir avalynei, ugdymui ir lavinimui, higienai, vaistams ir pan. per mėnesį sudaro 809,59 Eur (2795,35 Lt) ir pateikė dukters poreikius detalizuojančią lentelę (t. 1, b. l. 38-43). Ieškovė pažymėjo, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 30 d. dukra lanko ikimokyklinio ugdymo įstaigą, lopšelį - darželį (duomenys neskelbtini), už kurį ieškovė per mėnesį sumoka apie 50,00 Eur. Anksčiau vaikas lankė baleto mokyklą, tačiau šis ugdymas dėl didelių išlaidų buvo nutrauktas, dabar vaikas lanko dailės ir gimnastikos užsiėmimus. Ieškovė nurodė, kad nuo 2013 m. gegužės 18 d. dukra I. Č. ieškovės yra apdrausta garantuotų palūkanų gyvybės draudimu (Draudimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbti)), kurio mėnesinė įmoka sudaro 44,89 Eur. Ieškovė nurodė, kad iš gaunamo 580,98 Eur darbo užmokesčio nėra pajėgi viena išlaikyti dukrą, jai dukters poreikius tenkinti papildomai padeda maistu ir priežiūra vaiko seneliai (ieškovės tėvai, kartais – atsakovo motina). Ieškovės teigimu, atsakovas yra sveikas, dirbantis, turi tik vieną išlaikytinį, todėl jo finansinė padėtis yra pakankamai stabili - kas mėnesį vaikui mokėtino išlaikymo 405,47 Eur dydis neturėtų būti jam per didelė našta.

Atsiliepimas

Atsakovas R. Č. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka (t. 1, b. l. 91-96). Teismo posėdyje atsakovas patikslino, kad palieka teismo nuožiūra spręsti klausimą, kiek yra realiai padidėję vaiko poreikiai ir kokia suma atsakovas turėtų prisidėti prie šių poreikių patenkinimo. Atsakovas nurodė, kad ieškovė privalo įrodyti, kaip objektyviai pasikeitė ir iš esmės padidėjo vaiko poreikiai. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad nesutinka prisidėti prie ieškovės nurodytų poreikių, nes jų nelaiko būtinaisiais. Atsakovas nurodė, kad nepilnametės dukters I. Č. sveikata ir gyvybė yra apdrausta ir jo paties, įmokas moka atsakovas. Atsakovo teigimu, apie tai žino ieškovė, todėl apdrausti mergaitės gyvybę ir sveikatą antrą kartą nebuvo būtina. Atsakovas nesutinka su ieškovės nurodytomis išlaidomis, teigia, kad jos yra nebūtinos, todėl atsakovas neturi prisidėti prie žemiau nurodomų išlaidų (dovanos dukters draugams po 14,48 Eur kiekvienam, šv. Kalėdų dovanos, gimimo dienos dovanos ir kt.; atsakovas nurodė, kad dovanas dukrai dovanoja jis pats, o prie ieškovės perkamų dovanų už 144,81 Eur jis nesutinka prisidėti; vaiko gimimo dienos šventę nebūtina organizuoti nuomojamose patalpose, išleidžiant 43,44 Eur; mergaitei dviratį padovanojo atsakovas ir seneliai, juo dukra galės važinėti iki 12 metų amžiaus, todėl nebūtina pirkti kitą dviratį; rogutes mergaitė turi ir pan.). Atsakovas taip pat nurodė, kad dukra lanko darželį, į mokestį yra įskaičiuota ir gaunamo maisto kaina, todėl mergaitė nesuvalgo maisto per mėnesį papildomai dar už 194,05 Eur. Atsakovo teigimu, baleto užsiėmimų mergaitė nelanko, jai ieškovė nebeperka specialių rūbų ir avalynės. Atsakovo manymu, antialerginio lateksinio čiužinio nebūtina keisti kas du metus, nes šių savybių jis nepraranda. Atsakovo manymu, antialerginės pagalvės, žieminės antklodės ir vasarinės antklodės keisti kiekvienais metais taip pat nėra būtina. Atsakovas nurodė, kad mergaitė, būdama su atsakovu ir seneliais, miega įprastoje patalynėje ir lovoje ir dėl to jokių sveikatos sutrikimų jai nepasireiškia. Atsakovo teigimu, audinių minkštiklis nėra būtinas, pažymėjo, kad ieškovei rūpinantis dukros sveikata bet kokių cheminių priemonių naudojimas turi būti minimalus. Atsakovas nurodė, kad lankymąsi pas odontologus galima ženkliai sumažinti, išmokius dukrą laikytis kasdienės burnos higienos. Atsakovo teigimu, aktyvus dantų kariesas vystosi dėl prastos burnos higienos, gausiai vartojamų saldumynų. Atsakovas taip pat nesutiko su kuro sąnaudomis nuvažiuoti į Palangą, nes, jo teigimu, kuro sąnaudos kainuoja ne daugiau 57,92 Eur, be to, sąnaudas būtina padalinti bent iš dviejų, nes vaikas nevažiuoja vienas į kelionę. Atsakovas taip pat teigė, kad nebūtina mergaitės vežti į šilto klimato šalis, kuomet Lietuvoje vasarą yra karštų dienų. Atsakovas pažymėjo, kad nepilnametės dukters I. Č. sveikata nuo 2012 m. nepablogėjo, o pagerėjo, nes vaikui šiuo metu nėra nustatytas neįgalumo lygis. Atsakovo vertinimu, dukters poreikiai, susiję su jos sveikata, nepadidėjo iš esmės. Atsakovas, atsakydamas į teismo klausimą dėl vaikui šiuo metu diagnozuotų 12 ligų, atsakė, kad jis po santuokos nutraukimo 2012 m. nesilankė gydymo įstaigoje dėl vaiko sveikatos, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, jis nėra linkęs tikėti tokiomis ligomis. Atsakovas nurodė, kad gyvena kartu su tėvais. Visais atvejais, kai mergaitė nėra vedama į darželį, jos priežiūra darbo metu rūpinasi ir atsakovo tėvai, nes ieškovės tėvai gyvena Marijampolės rajone. Atsakovo teigimu, ieškovės argumentai, kad jis visiškai nesirūpina ir neprižiūri dukters, yra nepagrįsti ir neteisingi. Atsakovas pažymėjo, kad padeda materialiai savo tėvams, t. y. jis moka už būstui suteiktus komunalinius patarnavimus, perka maistą ir pan. Atsakovas teigė, kad prie dukters išlaikymo jis prisideda daugiau nei priteista teismo sprendimu (papildomai 50,00 – 100,00 Eur suma per mėnesį). Atsakovas pažymėjo, kad ieškovė slepia savo gaunamas pajamas, nes papildomai dirba, tačiau teismui neatskleidė aplinkybių, kad gauna pajamas iš teikiamų grožio paslaugų.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismo posėdyje nurodė, kad realiai padidėjusius vaiko poreikius tėvai turėtų patenkinti bendromis pastangomis, lygiomis dalimis prisidedant prie vaiko išlaikymo išlaidų - iš atsakovo turėtų būti priteistas realius vaiko poreikius atitinkantis periodinis išlaikymas vaikui. Atstovė akcentavo aplinkybę atsižvelgti į vaiko specialiuosius poreikius, susijusius su vaiko sveikatos priežiūra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Civilinio kodekso 3.201 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikams priteistas išlaikymas gali būti pakeistas pagal vieno iš tėvų prašymą. Pagrindas reikalauti keisti išlaikymo dydį yra vaiko tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimas ar pagerėjimas, vaiko poreikių pasikeitimas, kitos konkrečios aplinkybės. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikui tinkamai maitinti, aprengti, jo sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms įgyti. Išlaidos vaiko poreikiams tenkinti turi atitikti ir protingus vaiko poreikius, kuriuos nulemia vaiko gabumai, sveikata ir amžius. Teisinį reglamentavimą dėl išlaikymo tiek nacionalinė, tiek tarptautinė teisė grindžia prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principu. Įstatymas imperatyvia forma nustatė pareigą teikti išlaikymą savo vaikams. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai, taip pat turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Civilinio kodekso 3.192 straipsnis). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Įstatymas numato abiejų tėvų lygias teises ir pareigas rūpintis savo vaiko sveikata, jį išlaikyti, sudaryti sąlygas, užtikrinančias harmoningą vaiko asmenybės raidą.

Bylos medžiaga nustatyta, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. kovo 6 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2802-451/2012 buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, iš atsakovo R. Č. nepilnametės dukters I. Č. išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 400,00 Lt kiekvieną mėnesį mokamų periodinių išmokų iki vaiko pilnametystės (t. 1, b. l. 9-11).

Ieškovės pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta, kad vaiko poreikių tenkinimui per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 809,59 Eur dydžio suma. Atsižvelgus į tai, kad tik ieškovė pateikė į bylą vaiko poreikių duomenis, o atsakovas teismo posėdyje paaiškino, kad beveik visos išlaidos, jo nuomone, turi būti sumažintos, kai kurios išbrauktos, toliau analizuotinas padidėjusių vaiko poreikių materialinės išraiškos pagrįstumas.

Natūralu, kad augant vaikui keičiasi jų poreikiai, todėl reikalingos ir didesnės piniginės lėšos išlaikymui, akivaizdu, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiai ateityje tik didės. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai negali apsiriboti vien tik minimalių vaiko poreikių tenkinimu. Teikiant vaikui mažesnį nei nustatyti poreikiai išlaikymo dydį, galimybės visapusiškai patenkinti jo poreikius sumažėja. Teikiant mažesnį nei optimalus išlaikymas, reikalingą vaikui visapusiškai vystytis, gali būti pažeisti vaiko interesai. Antra vertus, vaiko poreikiai turi būti tenkinami protingai, įvertinus tėvų turtinę padėtį ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad, vaiko išlaikymas turi užtikrinti vaiko poreikius ne tik šiuo metu, tačiau turi būti orientuotas ir į ateitį, todėl, teismo vertinimu, ieškovė teisėtai ir pagrįstai pareiškė ieškinį dėl išlaikymo dydžio padidinimo (Civilinio proceso kodekso 182 straipsnis).

Byloje pateikti rašytiniai įrodymai, šalių žodiniai paaiškinimai ir liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad po teismo sprendimo priėmimo atsirado nauji vaiko poreikiai - poreikiai ugdymui. Šių vaiko poreikių atsiradimą sąlygojo tai, kad mergaitė, sulaukusi vyresnio amžiaus, pradėjo lankyti ikimokyklinio lavinimo įstaigą ir kitus užsiėmimus. Taip pat pažymėtina, kad šiuo metu šalių nepilnametei dukrai yra šešeri metai, greitai augančiai mergaitei reikia skirti papildomai daugiau lėšų aprangai ir avalynei. Teismas pažymi, kad išlaidų, skirtinų vaiko ugdymui ir papildomai aprangai (avalynei), nebuvo priimant 2012 m. kovo 6 d. teismo sprendimą. Šių išlaidų padengimas tenka abiems tėvams, todėl atsakovas taip pat turėtų prisidėti prie šių naujai atsiradusių išlaidų. Teismas nustatė, kad su ugdymu susijusios išlaidos (darželio mokestis, dailės mokykla, gimnastikos užsiėmimai, vaikui rekomenduotinos tęsti baleto pamokos ir kt.) ir šiek tiek padidėjusios išlaidos aprangai per mėnesį apytiksliai sudaro 100,00 Eur sumą, kurią turėtų padengti abu tėvai lygiomis dalimis – po 50,00 Eur (t. 1, b. l. 25, 26, 38, 39, 185; t. 2, b. l. 66, 89-91).

Teismas nustatė, kad iki 2013 m. balandžio 28 d. nepilnametei šalių dukrai buvo nustatytas vidutinis neįgalumo lygis (t. 1, b. l. 15-20), nepilnamečiui vaikui buvo teikiama šalpos pensija, ieškovei – tikslinė priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija (t. 1, b. l. 15-20). Iš pateiktų duomenų nustatyta, kad socialinės išmokos buvo mokėtos iki 2013 m. gegužės mėnesio (t. 1, b. l. 20). Ieškovė nurodė, kad nuo 2013 m. balandžio 28 d. dukrai panaikintas neįgalumas, tačiau vaiko specialieji poreikiai išliko. Tai, kad mergaitei yra diagnozuota 12 ligų patvirtina ieškovės pateikti medicininiai dokumentai (t. 1, b. l. 21-23, 77-93; t. 2, b. l. 82-84) (emocijų ir elgesio sutrikimas, sistolinis ūžesys širdyje, atopinis dermatitas, alergija, plokščiapadystė, eritemos kojose, dažni katarų uždegimai, kariesas, dažnos virusinės infekcijos, akių ligos ir kt.). Dideles vaiko sveikatos problemas patvirtino ir liudytoja apklausta vaiko gydytoja A. M. A.(t. 2, b. l. 114).

Vertinant pakitusius bylos šalių dukters poreikius, nustatyta, kad po teismo sprendimo priėmimo mergaitei panaikintas neįgalumas, dėl ko nutrauktas socialinių išmokų mokėjimas. Socialinės išmokos nepilnametei šalių dukrai sudarė nuo 720,00 Lt iki 693,00 Lt per mėnesį. Nors nepilnametei bylos šalių dukrai buvo panaikintas neįgalumas, tačiau iš byloje pateiktų medicininių dokumentų ir vaiko gydytojos parodymų nustatyta, kad mergaitė dėl jai diagnozuotų 12 ligų turi specialiųjų poreikių (t. 1, b. l. 21-23, 77-93). Teismo posėdyje liudytoja apklausta vaiko gydytoja nurodė, kad vaikas dėl jam diagnozuotų ligų yra laikomas „labai sunkiu ligoniu“, kurio sveikatos priežiūra reikalauja ypatingai didelio dėmesio (specialus maistas, saugi aplinka, nuolatinis sveikatos tikrinimas, atitinkamų buities sąlygų sudarymas, medicininis gydymas ir priežiūra, pan.). Teismas įvertina tai, kad vaiko sveikata pagerėjo, tačiau ne taip ženkliai, kaip deklaravo atsakovas (atsakovas, atsakydamas į teismo klausimą dėl vaikui šiuo metu diagnozuotų 12 ligų, atsakė, kad jis po santuokos nutraukimo 2012 m. nesilankė gydymo įstaigoje dėl vaiko sveikatos, tačiau, nepaisant šios aplinkybės, jis nėra linkęs tikėti tokiomis ligomis). Priešingai, byloje liudijusi vaiko gydytoja A. M. A. nurodė, kad nepaisant panaikinto vaiko neįgalumo vaiko sveikatos priežiūra būtina ypatingai rūpintis (gydytoja nurodė aplinkybes apie nuolatinę vaiko hormoninės sistemos patikrą, nesituštinimo problemą, alerginį dermatitą, nuolat pasitaikančias virusines infekcijas, odos bėrimą nuo šalčio ir odos sausumą, imuninės sistemos silpnėjimą, skaidulinės dietos būtinumą, alerginę slogą, gydomą hormonais, inhaliacijas hormonais, lėtinį tonzilitą, adenoidus, riaumato profilaktiką, progresuojantį kariesą, neurologo konsultacijas dėl vaiko nervingumo, plokščiapadystę, įgimtą širdies ūžesį, akių ligas, kt.). Išdėstytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad vaiko specialūs poreikiai išliko ir po neįgalumo panaikinimo, todėl išlaidos vaiko sveikatai padidėjo, nes jos nebėra kompensuojamos valstybės. Specialiųjų poreikių tenkinimui tenkančias išlaidas (apie 200,00 Eur, t. 1, b. l. 17-20), nutraukus socialines išmokas, turi padengti abu tėvai lygiomis dalimis - po 100,00 Eur.

Vertindamas kitus ieškovės nurodytus vaiko poreikius, teismas nustatė, kad tam tikros išlaidos, nurodytos poreikių lentelėje, yra neprotingai padidintos. Teismo nuomone, prie būtinųjų poreikių tenkinimo negali būti priskirtos sumos, skirtos gyvybės draudimui (byloje nustatyta, kad abu tėvai moka už vaiką draudimo įmokas). Šias išlaidas tėvai gali patirti tik tokiu atveju, jeigu tai leidžia jų turtinė padėtis. Pažymėtina, kad tokios pozicijos laikosi ir apeliacinės instancijos teismas (2014 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1271-601/2014). Teismas laiko pagrįstu atsakovo argumentą, jog dovanos vaikui neturėtų būti įtrauktos į būtinuosius poreikius, nes šias dovanas vaikui perka kiekvienas iš tėvų. Teismas konstatuoja, kad dukrai teikiamos dovanos nuo ieškovės negali būti kompensuojamos iš atsakovo lėšų, nes taip būtų pažeistas tėvų lygiateisiškumo principas. Kiekvienas iš tėvų turi teisę pagal savo galimybes teikti dovanas vaikui, tačiau tai negali būti vertinama kaip būtinųjų poreikių tenkinimas. Kaip pernelyg didelės ir neprotingos laikytinos ir vaiko gimtadienio šventės išlaidos. Teismas pažymi, kad aplinkybė, jog ieškovė teigia, jog vaikui išleidžia poreikių lentelėje nurodytas sumas, dar nepatvirtina, kad būtent tokio dydžio poreikiai yra būtini vaikui. Teismų praktikoje pripažįstama, jog tėvai, turintys finansinę galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiui vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo (2014 m. gegužės 27 d. Kauno apygardos teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1271-601/2014).

Teismas taip pat pažymi, kad ieškovė nurodė, jog vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį yra reikalinga 809,59 Eur suma, tuo tarpu pačios ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro tik 580,98 Eur, todėl tikėtina, kad ieškovė nepateikė teismui duomenų apie savo tikrąsias pajamas arba nepagrįstai padidino vaiko poreikius (t. 1, b. l. 186).

Įvertinus vaiko būtinuosius ir kitus poreikius, taip pat atsižvelgus į įstatymines nuostatas ir formuojamą kasacinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (Civilinio kodekso 1.5 straipsnis), vertintina, kad nepilnametės I. Č. poreikiai išaugo ir jai reikalinga didesnė piniginių lėšų suma išlaikymui – vaiko sveikatos poreikiams patenkinti papildomai per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 200,00 Eur suma, ugdymo procesui užtikrinti ir papildomoms lėšoms aprangai (avalynei) - 100,00 Eur suma. Iš viso padidėjusiems vaiko poreikiams per mėnesį yra reikalinga apytiksliai 300,00 Eur suma. Darytina išvada, kad 2012 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintas šalių susitartas išlaikymo vaikui dydis po 400,00 Lt (115,85 Eur) kas mėnesį yra nepakankamas vaiko poreikiams patenkinti.

Remiantis principu, kad tėvai lygiomis dalimis privalo išlaikyti savo vaiką, toliau nagrinėtinas klausimas, ar atsakovas pagal savo turtinę padėtį ir sugebėjimus būtų pajėgus kiekvieną mėnesį mokėti ½ dalį šių išlaidų, t. y. 150,00,00 Eur.

Teismas, vertindamas atsakovo turtinę padėtį, nustatė, kad atsakovo vardu registruotų transporto priemonių ir nekilnojamojo turto šiuo metu nėra (t. 1, b. l. 192; t. 2, b. l.59). Iš Sodros pažymos nustatyta, kad atsakovo pajamos laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2014-12-01 svyravo nuo 4119,24 Lt iki 8020,67 Lt (t. 2, b. l. 7). Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad atsakovas šiuo metu nuosavybės teise neturi nekilnojamojo turto, tačiau byloje nustatyta, kad atsakovas 2013 m. spalio 14 d. pasirašęs nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį gavo 105019,89 Lt dydžio pajamas (t. 3, b. l. 4-17).

Iš VĮ Registrų centro duomenų nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise turi nekilnojamojo turto (t. 2, b. l. 9). Ieškovės gaunamas darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, sudaro 580,98 Eur (t. 1, b. l. 186).

Paskutiniame teismo posėdyje abi bylos šalys nurodė, kad šiuo metu jų gaunamas darbo užmokestis šiek tiek sumažėjo (t. 3, b. l. 18-20, 26).

Tėvai asmeninę įstatyminę pareigą išlaikyti vaikus privalo įgyvendinti sąžiningai, nepiktnaudžiauti šia pareiga. Teismo vertinimu, atsakovas, turėdamas įstatyme jam nustatytą pareigą materialiai išlaikyti savo vaiką, prioriteto ir sąžiningumo principų pagrindu privalėtų imtis visų aktyvių veiksmų, kad finansiškai lygiomis dalimis galėtų prisidėti prie padidėjusių vaiko poreikių patenkinimo. Akcentuotina, kad pareiga išlaikyti savo vaikus, dėti maksimalias pastangas, kad būtų patenkinti ne tik būtiniausi vaiko poreikiai (tokie kaip maistas, būstas, apranga ir pan.), tačiau taip pat užtikrinta vaiko teisė į turiningą laisvalaikį, poilsį, tenka būtent tėvams. Teismas pabrėžia, kad atsakovas tinkami vykdo pareigą išlaikyti savo vaiką pagal teismo sprendimu priteistą išlaikymą, tačiau vaiko poreikiai išaugo ir teikiamas išlaikymas nėra pakankamas.

Teismas, įvertinęs byloje pateiktus rašytinius įrodymus apie šalių turtinę padėtį, taip pat vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu (Civilinio proceso kodekso 185 straipsnis), daro išvadą, kad atsakovas turi realią galimybę savo dukrai teikti papildomai 150,00 Eur kiekvieną mėnesį, iš viso 265,85 Eur per mėnesį (115,85 Eur priteistas išlaikymo dydis + 150,00 Eur dėl padidėjusių vaiko poreikių). Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovo argumentus dėl jo sveikatos būklės – byloje atsakovas pateikė medicininius dokumentus, patvirtinančius, kad jis turi sveikatos problemų, tačiau šie rašytiniai įrodymai nepatvirtina aplinkybės, kad dėl sveikatos būklės jauno ir darbingo amžiaus atsakovas, užimantis vadovo pareigas privačioje bendrovėje, negali dirbti ir tokiu būdu gerinti savo turtinę padėtį (t. 1, b. l. 190, 191; t. 2, b. l. 29, 30).

Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo, protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijais, šiuo metu nusistovėjusia teismų praktika bei siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, ieškinio reikalavimas dėl išlaikymo dydžio pakeitimo tenkintinas iš dalies, pakeičiant teismo sprendimu priteistą išlaikymo dydį ir iš atsakovo priteisiant išlaikymą nepilnametei dukrai I. Č. po 265,85 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2014-10-02) iki vaiko pilnametystės (Civilinio proceso kodekso 178, 197, 185 straipsniai, Civilinio kodekso 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Išlaikymo suma indeksuojama kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (Civilinio kodekso 3.208 straipsnis) ir išlaikymą uzufrukto teise tvarko įstatyminė nepilnametės I. Č. atstovė (motina) išimtinai vaiko interesams tenkinti (Civilinio kodekso 3.190 straipsnis, 3. 203 straipsnis).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Civilinio kodekso 3.201 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimo daliai (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė prašė padidinti vaiko išlaikymą 289,62 Eur, tačiau teismas nutarė tenkinti ieškinį iš dalies – išlaikymą nusprendė padidinti 150,00 Eur suma. Remiantis tuo, darytina išvada, kad ieškinys yra patenkintas apytiksliai 50 procentų (50 procentų reikalavimų atmesta).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovė turėjo 345,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 24, 25).

Iš byloje pateiktų įrodymų nustatyta, kad atsakovas turėjo 492,35 Eur bylinėjimosi išlaidų (t. 3, b. l. 27, 28).

Tenkinus ½ dalį ieškinio reikalavimų, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 172,50 Eur (345,00 Eur x ½).

Atmetus ½ dalį ieškinio reikalavimų, atsakovui iš ieškovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 246,17 Eur (492,35 Eur x ½ dalis).

Vadovaujantis ekonomiškumo principu ir atlikus tarpusavio įskaitymą, atsakovui iš ieškovės yra priteistina 73,67 Eur bylinėjimosi išlaidų (246,17 Eur – 172,50 Eur).

R. C. proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei - 54,00 Eur žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo padidinimo (išlaikymas periodinėmis išmokomis padidintas 150,00 Eur suma x 12 mėn. x 3 proc.).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos (4,89 Eur), jas proporcingai padalinus bylos šalims (50 proc. išlaidų tenka atsakovui, 50 proc. išlaidų – ieškovei) yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei iš šalių nepriteistinos (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263 - 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2012 m. kovo 6 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-2802-451/2012 priteisto išlaikymo dydį:

priteisti iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai I. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbti), materialinį išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 265,85 Eur (du šimtus šešiasdešimt penkis Eur ir 85 ct) nuo ieškinio padavimo dienos (2014 m. spalio 2 d.) iki vaiko pilnametystės, indeksuojant šią sumą LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Vaiko I. Č. piniginių lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskirti vaiko motiną G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti atsakovui R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš ieškovės G. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 73,67 Eur (septyniasdešimt tris Eur ir 67 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo R. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 54,00 Eur (penkiasdešimt keturis Eur) žyminio mokesčio, įmokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas 188659752, surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Asta Žeromskytė - Stanienė