Kauno apygardos teismo nutartis

2014-05-27 · Civilinė byla Nr. 2A-1271-601/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-27
Bylos Nr.
2A-1271-601/2014
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-07221-2013-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Izolda Nėnienė (pirm.), Virginija Gudynienė, Evaldas Burzdikas (pran.)
Ieškovas
L. V.
Atsakovas
E. P.
Trečiasis asmuo
R. G.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-1271-601/2014Teisminio proceso Nr. 2-69-3-07221-2013-8Procesinio sprendimo kategorija: 35.3.6.; 78.2.1.; 121.18.; 121.21. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 27 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Evaldo Burzdiko (pranešėjas), Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (apeliantės) L. V. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. V. ieškinį atsakovui E. P., trečiajam asmeniui R. G., išvadą teikiančiai institucijai Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui padidinimo.

Teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 15 d. sprendimu nustatytą išlaikymą R. G. ir priteisti iš atsakovo jo nepilnamečio sūnaus R. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui po 1 130 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2012 m. spalio 15 d. iki sūnaus pilnametystės. Nurodė, kad nuo teismo sprendimo priėmimo dienos praėjo 14 metų, per šį laikotarpį ženkliai išaugo sūnaus poreikiai (t. 1, b. l. 3-6).

Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė

Kauno apylinkės teismas 2014 m. vasario 13 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies.

Pakeitė Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999-06-15 teismo sprendimu nustatytą išlaikymą R. G. ir priteisė iš atsakovo E. P. išlaikymą sūnui R. G. po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki sūnaus pilnametystės išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskyrė ieškovę L. V..Priteisė iš atsakovo E. P. ieškovei L. V. 663 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Priteisė iš atsakovo E. P. 180 Lt žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš ieškovės L. V. 12 Lt, o iš atsakovo E. P. 14 Lt pašto išlaidų valstybės naudai.

Teismas nustatė, kad šalys yra R. G. tėvai. 1999-06-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-303/1999 iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteista po ¼ dalį dydžio visų rūšių jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. 2013-11-18 atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jam mokamas 2 600 Lt darbo užmokestis neatskaičius mokesčių. Atsakovo vardu buvo registruotas automobilis Toyota Corolla (1988 m.), kuris, atsakovo teigimu, yra atiduotas į autolaužyną. Jo vardu yra registruota (duomenys neskelbtini) dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno m. Daugiau jokio nekilnojamojo turto nei atsakovo, nei jo sutuoktinės I. P. vardu nėra užregistruota. Atsakovas turi nepilnametę dukrą D. P.. Atsakovo sutuoktinei yra diagnozuota onkologinė liga. Teismas vertino, kad ieškovė dirba Pravieniškių pataisos namuose – atvirojoje kolonijoje, gauna kas mėnesį vidutiniškai 3 200 Lt darbo užmokestį. Ieškovė kartu su savo sutuoktiniu T. V. yra paėmę banko paskolą nekilnojamojo turto įsigijimui, jie yra (duomenys neskelbtini) žemės sklypo Jonavos rajone, Beržų kaime savininkai. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė sūnaus poreikių skaičiuotę, pagal kurią ji per mėnesį išleidžia sūnaus išlaikymui 2 260 Lt, papildomai išleidžia 584 Lt baldams, buitinei technikai, batutui, lauko baseinui ir kt. Teismas nustatė, kad ieškovės reikalavimų pagrindu yra ne tik vaiko amžiaus sąlygotas poreikių padidėjimas, bet ir tai, kad išlaikymas šalių sūnui buvo priteistas dar 1999 m., nuo išlaikymo priteisimo momento praėjus 14 metų. Pažymėjo, kad didesnį piniginių lėšų poreikį sąlygojo ekonominė krizė ir spartus kainų kilimas. Nuo 1999 m. pasikeitė nepilnamečių vaikų išlaikymo santykių teisinis reguliavimas. CK 3.196 str.1 d. 1 d. numatytas išlaikymo būdas – kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, leidžia planuoti vaiko perspektyvas, tinkamiau užtikrinti vaiko interesus, lemiamus jo amžiaus, sveikatos būklės, gabumų, pomėgių. Šalių sūnus yra paauglys, greitai išauga drabužius, avalynę, jam reikia pilnaverčio maisto, maisto papildų. Vaikas aktyviai sportuoja, turi gebėjimų krepšinio ir kitose sporto šakose, kuriuos tėvai privalo padėti ugdyti. R. G. turi ir specialiųjų poreikių – jam diagnozuotas atopinis dermatitas, dantų padėties anomalija – vaikas nuo 2009-03-27 gydomas Odontologijos klinikoje, gydymo metu bus sunaudotos trys brangiai kainuojančios briketų sistemos. Teismas vertino, kad ieškovės prašoma 2 260 Lt suma yra per didelė, prie būtinųjų poreikių tenkinimo negali būti priskirtos sumos, skirtos kaupiamajam gyvybės draudimui, kelionėms, atostogoms užsienyje. Teismas vertino, kad atsakovas yra jaunas, darbingas, sveikatos problemų neturintis vyras. Tačiau, nors ir turėdamas aukštąjį teisinį išsilavinimą, šiuo metu negali pilnaverčiai konkuruoti darbo rinkoje dėl jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo. Teismas pažymėjo, kad atsakovas turi pareigą išlaikyti ir nepilnametę dukrą D., jo sutuoktinė serga onkologine liga, pats sutinka mokėti po 350 Lt. Sprendė, kad iš atsakovo priteistinas išlaikymas po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės. Nušalinus atsakovą nuo pareigų, išlaikymas turėjo ir dabar turi būti išieškomas pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999 m. birželio 15 d. sprendimą iki kol įsiteisės teismo sprendimas šioje byloje (t. 2, b. l. 93-97).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai:

Šalies argumentai

Ieškovė apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-0581-375/2014 ir ieškinį tenkinti visiškai (t. 2, b. l. 102-107):

Žemesnės instancijos teismas

Pakeisti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 1999-06-15 sprendimu nustatytą išlaikymą R. G. – priteisti iš atsakovo E. P. išlaikymą nepilnamečiam sūnui R. G. po 1 130 Lt kiekvieną mėnesį, nuo 2012-10-15 iki jo pilnametystės, išieškant jį iš visų rūšių atsakovo pajamų, pavedant išlaikymą uzufrukto teise tvarkyti L. V..Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidas.Priteisti iš atsakovo ieškovės naudai 2 546,25 Lt nepilnamečio sūnaus R. G. esamų ir būsimų gydymo išlaidų.

Šalies argumentai

Motyvuose nurodė:

Žemesnės instancijos teismas

Pirmosios instancijos teismas nenustatinėjo tikrosios atsakovo turtinės padėties. Iškėlus bylą teisme, atsakovas, realizuodamas garažą ir vieną automobilį, sąmoningai stengėsi pabloginti savo turtinę padėtį. Atsakovas gauna 2 600 Lt dydžio pajamas iš darbovietės UAB ,,Kauno švara“. Gyventojo (šeimos) turto deklaracijoje nurodytos 75 000 Lt dydžio lėšos, tačiau kur yra išleidęs jas atsakovas konkrečiai nenurodė.Teismas iš esmės pripažino, kad vaiko poreikiai yra ženkliai padidėję, tačiau priteisė mažesnę sumą nei ją buvo priteisęs Kaišiadorių rajono apylinkės teismas ir taip pablogino nepilnamečio vaiko padėtį, t. y. iki 2012-10-15 atsakovas mokėjo daugiau nei pakeitus išlaikymo dydį. Teismas nepagrįstai nustatė išlaikymo priteisimo momentą nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino, kad išlaidos vaiko atostogoms yra būtinosios. Teismas neįvertino, kad nepilnametis sūnus aktyviai ir daug metų lanko krepšinio treniruotes, o tai susiję su papildomomis išlaidomis. Nepagrįstai konstatavo, kad draudimas negali būti priskiriamas prie būtinųjų išlaidų. Teismas nevertino, kad tikrieji nepilnamečio sūnaus poreikiai yra didesni nei nurodomi ieškinyje, t. y. būtinieji poreikiai, susiję su nepilnamečio vaiko buities sąlygomis. Teismas, spręsdamas dėl išlaikymo, nepagrįstai rėmėsi atsakovo sutuoktinės liga, kuriai specifinis gydymas nereikalingas. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas CPK įtvirtintas įrodinėjimo taisykles, sprendimo aprašomojoje dalyje nepagrįstai konstatavo, kad nepagrįstos įrodymais ir išlaidos (250 Lt) būstui išlaikyti. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina išlaidas būstui išlaikyti, tik neaišku, dėl kokių priežasčių pirmosios instancijos teismas šių įrodymų nevertino.Priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ar nuolatinė priežiūra). Prireikus teismas gali priteisti atlyginti ir būsimas vaiko gydymo išlaidas. R. G. 2014 metais reikalingos ir bus suteiktos LSMUL VšĮ Kauno klinikų Ortodontijos klinikos teikiamos mokamos paslaugos. Ieškovės atstovas prašė išeiti iš ieškinio ribų ir priteisti pusę būsimų nepilnamečio sūnaus gydymo išlaidų, tačiau pirmosios instancijos teismas tokia įstatymo nustatyta teise nepasinaudojo.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo atmesti ieškovės (apeliantės) L. V. apeliacinį skundą ir Kauno apylinkės teismo 2014-03-14 sprendimą civ. b. Nr. 2-0581-375/2014 palikti nepakeistą. Iš ieškovės L. V. priteisti bylinėjimosi išlaidas pagal pateiktus dokumentus atsakovo E. P. naudai (t. 2, b. l. 115-121).

Motyvuose nurodė:

Nepagrįsti ieškovės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas neva pablogino nepilnamečio sūnaus padėtį, priteisdamas nustatyto dydžio išlaikymą. Teismo sprendimu priteistas išlaikymas užtikrina nepilnamečio sūnaus interesus bei poreikius.Nepagrįstai teigiama, kad nepilnamečio sūnaus išlaikymui reikia skirti mažiausiai po 2 260 Lt kiekvieną mėnesį. Nepilnametis sūnus yra 15 metų amžiaus, ieškovės prašomas priteisti 1 130 Lt išlaikymas yra ne tik neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, bet ir nepagrįstai didelis, lyginant su tokio amžiaus vaiko poreikiais. Ieškovės turtinė padėtis ženkliai geresnė nei atsakovo. Sūnaus poreikių paskaičiavimo lentelėse nurodytos išlaidos, nesusijusios su būtinaisiais vaiko poreikiais. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai apie atsakovo deklaruotas pajamas pagrindžia jo santaupas, kurios yra skirtos šeimos, dukros išlaikymui, taip pat nepilnamečio sūnaus R. G. išlaikymui.Nepagrįsti ieškovės apeliacinio skundo motyvai dėl išlaikymo priteisimo momento. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui R. G. priteistinas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Sūnaus išlaikymo klausimas yra sureguliuotas būtent 1999-06-15 galiojančiu Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu. Nušalinus atsakovą nuo užimamų pareigų, išlaikymas turėjo ir dabar turi būti išieškomas pagal 1999-06-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimą iki tol, kol įsiteisės naujas teismo sprendimas šioje byloje. Nepagrįsti apeliaciniame skunde nurodomi motyvai bei apeliacinio skundo reikalavimai dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo. Ieškovės reikalavimas, kuris nebuvo pareikštas bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (priteisti 2 546,25 Lt dydžio esamas ir būsimas gydymo išlaidas), yra nepagrįstas ir atmestinas. Ieškovės su apeliaciniu skundu pateikti įrodymai nėra tinkamai patvirtinti. Iš pateikto mokėjimo kvito nėra galimybės identifikuoti mokėtojo, prekės gavėjo, todėl kyla pagrįstos abejonės, ar pateiktas mokėjimo kvitas pagrindžia ieškovės išlaidas sūnaus sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Nustatyta, kad 1999 m. birželio 15 d. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo sprendimu Nr. 2-303/1999 iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui buvo priteista po ¼ dalį dydžio visų rūšių jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL kas mėnesį iki sūnaus pilnametystės. Nuo 2012 m. spalio 18 d. atsakovas buvo nušalintas nuo pareigų dėl jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo, dėl ko nutrūko išlaikymo išieškojimas iš atsakovo darbo užmokesčio. Nuo 2013 m. kovo 18 d. atsakovas dirbo UAB (duomenys neskelbtini), gaudamas 300 Lt darbo užmokestį. 2013 m. lapkričio 18 d. atsakovas įsidarbino UAB „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovo šeiminė ir turtinė padėtis: gyvena kitoje santuokoje, augina nepilnametę dukrą D. P., gim. (duomenys neskelbtini); sutuoktinė serga onkologine liga, dirba, jos darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) – apie 990 Lt; atsakovo darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) – apie 2 014 Lt, transporto priemonių neturi (turėtas 1988 m. gamybos automobilis Toyota Corolla atiduotas į autolaužyną), nuosavo gyvenamo būsto neturi, turi 1072/30172 dalis žemės sklypo (duomenys neskelbtini), Kauno m. (jam tenkančios dalies vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis šiam momentui – apie 7 916 Lt); pagal 2012 m. metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją 2012 m. gruodžio 31 d. atsakovas su sutuoktine turėjo 135 000 Lt piniginių lėšų. Apeliantės (ieškovės) šeiminė ir turtinė padėtis: gyvena kitoje santuokoje, be bendro su atsakovu sūnaus R. G., gim. (duomenys neskelbtini), augina sūnų K., gim. (duomenys neskelbtini); sutuoktinis – advokatas; apeliantės darbo užmokestis (atskaičius mokesčius) – apie 3 200 Lt, transporto priemonių neturi, turi gyvenamąjį namą su žemės sklypu, adresu (duomenys neskelbtini), Kauno m. (vidutinė rinkos vertė pagal VĮ „Registrų centras“ duomenis šiam momentui – apie 137 200 Lt), turi ½ dalį žemės sklypo, adresu Beržų k., Šilų sen., Jonavos r., kurio pirkimui ir tvarkymui 2008 m. paimtas 119 700 Lt kreditas; pagal 2012 m. metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją 2012 m. gruodžio 31 d. apeliantė su sutuoktiniu ir vaikais turėjo 184 758 Lt piniginių lėšų (iš jų vaikų piniginės lėšos – 42 000 Lt).

Byloje kilo ginčas dėl pakeisto išlaikymo dydžio ir išlaikymo priteisimo momento.

Dėl išlaikymo dydžio.

Lietuvos Respublikos CK 3.201 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali <...> sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis.

Nustatyta, kad apeliantė pateikė teismui ieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo nuo 2012 m. spalio 15 d. dėl to, kad atsakovas nustojo teikti vaikui išlaikymą. Kaip matyti, pagal teismo sprendimą, iki 2012 m. spalio 15 d. (iki atsakovas dirbo) iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaitomas išlaikymas vaikui vidutiniškai po 644 Lt (t. 1, b. l. 12), tačiau atsakovui netekus darbo užmokesčio, išlaikymo suma vaikui tapo 130 Lt (1 MGL). Taigi, ieškovei pasikreipus į teismą, iškilo būtinybė svarstyti, ar pasikeitus atsakovo turtinei padėčiai, likęs 130 Lt išlaikymas vaikui, neturėtų būti padidintas. Kadangi pirmosios instancijos teismas išlaikymo dydį nustatė po 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, t. y. palyginus su 130 Lt išlaikymo suma, išlaikymas aiškiai padidintas, todėl nepagrįstu laikytinas apeliantės argumentas, jog pirmosios instancijos teismas priteisė mažesnį išlaikymą negu buvo priteistas 1999 m. birželio 15 d. teismo sprendimu. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nagrinėjamu atveju, priteisto išlaikymo dydžio pakeitimas, nustatant konkrečią kas mėnesį mokamą išlaikymo sumą, nesusietą išimtinai su darbo užmokesčio (pajamų) dydžiu, yra būtinas užtikrinant nepilnamečio vaiko interesų apsaugą.

Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 str. 3 d.). Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinė padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apeliantės paskaičiuota nepilnamečio vaiko poreikiams reikalinga suma (2 260 Lt) neatitinka protingumo ir proporcingumo kriterijų. Apeliantės pateiktoje poreikių paskaičiavimo lentelėje (t. 1, b. l. 14-15) nurodomos išlaidos (2 260 Lt) akivaizdžiai viršija būtinus vaiko poreikius ir neatitinka tėvų turtinės padėties. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai prie būtinųjų poreikių tenkinimo nepriskyrė atostogų užsienyje (puikiai galima praleisti atostogas ir Lietuvoje žymiai mažesnėmis sąnaudomis), kaupiamojo gyvybės draudimo, taip pat pagrįstai suabejojo nepilnamečiui vaikui tenkančiomis 250 Lt kas mėnesį būsto išlaidomis (pagal apeliantę gaunasi, kad kas mėnesį apeliantės 4 asmenų šeima turi ne mažiau kaip po 1 000 Lt būsto išlaidų, kas mažai tikėtina, be to, pagrindinė būsto išlaidų našta turi tekti būsto savininkams (apeliantei ir jos sutuoktiniui), o ne nepilnamečiams vaikams). Taip pat pažymėtina, kad ir kitos nurodytos išlaidos nepilnamečiam vaikui yra aiškiai per didelės. Paprastai teisminėje praktikoje (dažnai ir ieškovų nurodomos) pripažįstamos pagrįstomis, būtinomis išlaidomis, tenkinant vaiko poreikius, išlaidos siekiančios 1 MMA (šiuo metu 1 000 Lt). Jos gali svyruoti priklausomai nuo individualių (specialių) vaiko poreikių, tačiau nagrinėjamu atveju tokių poreikių nėra nustatyta (R. nuo mažens diagnozuotas atopinis dermatitas nėra pagrindas spręsti, kad jis turi specialių poreikių, padidinančių išlaikymo išlaidas; šių išlaidų nepagrindė ir apeliantė). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog tėvai, turintys tokią galimybę, gali tenkinti bet kokius tiek savo, tiek vaiko norus, ir skirti nepilnamečiam vaikui išlaidų sumą, kuri viršija jo poreikius, tačiau tai nereiškia, kad kitas iš tėvų, kuris neturi tokios galimybės (noro), privalo prisidėti prie tokių išlaidų padengimo. Taip pat pažymėtina, kad priteisus vaikui apeliantės prašomą išlaikymą (2 260 Lt), turint omenyje, kad apeliantė turi ir kitą nepilnametį vaiką, kuriam taip pat turi būti skiriamas iš esmės tokio paties dydžio išlaikymas, gautųsi, kad apeliantei savęs ir savo turto išlaikymui liktų iš jos atlyginimo (apie 3 200 Lt) tik 940 Lt, o atsakovas, kuris taip pat turi kitą vaiką išlaikyti, net negauna tokio atlyginimo (jo atlyginimas apie 2 014 Lt). Taigi, apeliantės šeimoje pagal pajamų pasiskirstymą gautųsi, kad nepilnamečiai vaikai turi jų po 2 260 Lt, o apeliantė 940 Lt; atsakovo šeimoje nepilnamečiai vaikai turi jų po 2 260 Lt, atsakovas iš esmės neturi net galimybės tiek lėšų skirti. Taigi, akivaizdu, jog apeliantės prašoma priteisti išlaikymo suma (1 130 Lt) neatitinka pačių tėvų galimybės skirti tokias lėšas. Be to, pažymėtina, kad pagal apeliantės 2012 m. metinę gyventojų (šeimos) turto deklaraciją 2012 m. gruodžio 31 d. apeliantės nepilnamečiai vaikai turėjo 42 000 Lt piniginių lėšų.

Kaip minėta, išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Byloje nustatyta, kad apeliantės turtinė padėtis yra geresnė (turi didesnės vertės nekilnojamojo turto, aiškiai didesnis darbo užmokestis), negu atsakovo, todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantės pareiga yra didesne dalimi prisidėti prie nepilnamečio sūnaus R. išlaikymo.

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino nepilnamečio R. tėvų turtines padėtis bei nepilnamečio vaiko poreikius (nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių normų) ir pagrįstai išlaikymo dydį iš atsakovo nustatė 500 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis.

Dėl išlaikymo priteisimo momento.

Pirmosios instancijos teismas 1999 m. birželio 15 d. teismo sprendimu priteistą išlaikymą pakeitė, nurodydamas pakeistą išlaikymą (po 500 Lt) skaičiuoti nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Apeliantė nesutinka su tokiu teismo sprendimu ir prašo išlaikymą priteisti nuo 2012 m. spalio 15 d., t. y. nuo tada, kai atsakovas buvo nušalintas nuo darbo ir neteikė išlaikymo (nebuvo išskaitomas išlaikymas iš jo darbo užmokesčio).

Teisėjų kolegija šioje dalyje sutinka su apeliaciniu skundu.

Pažymėtina, kad vaikų išlaikymo prievolė yra tęstinė, todėl šios prievolės turinys, gali kisti, didėjant arba mažėjant vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. CK 3.201 straipsnyje, skirtingai nei kai kuriose kitose šeiminius tęstinius turtinius santykius reglamentuojančiose normose (pvz., CK 3.200 straipsnyje išlaikymo priteisimo momentas – nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos), neidentifikuotas modifikuotos išlaikymo prievolės (sumažinto arba padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas. Taigi šioje normoje reglamentuojamų santykių pradžios momento nustatymas yra teisės aiškinimo klausimas, priklausantis teismo kompetencijai. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad nagrinėjamos kategorijos bylose prioritetiškai ginami ir saugomi nepilnamečių vaikų interesai (CK 3.3 str. 1 d.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apeliantė ieškiniu į teismą dėl teismo sprendimu nustatyto vaikui išlaikymo dydžio pakeitimo (padidinimo) kreipėsi 2013 m. gegužės 7 d., nurodydama, jog atsakovas nuo 2012 m. spalio 15 d. nemoka išlaikymo, todėl prašo nuo šios datos padidinti priteisto išlaikymo dydį. Kaip matyti, priteistas išlaikymas vaikui buvo išskaitomas iš atsakovo darbo užmokesčio, tačiau 2012 m. spalio 18 d. atsakovas iš esmės neteko darbo (darbo užmokesčio), buvo sulaikytas ir nušalintas nuo pareigų (t. 1, b. l. 11, 29), dėl ko išlaikymas vaikui liko 130 Lt, kurio atsakovas nemoka. Atsakovas su ieškiniu iš dalies sutiko (sutiko su 350 Lt išlaikymo dydžiu), o pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog yra pagrindas padidinti priteistą išlaikymą, nustatant išlaikymo dydį – 500 Lt. Taigi, vertinant esamą situaciją tikslinga atsižvelgti į tai, kuris sprendimo būdas (išlaikymo padidinimas nuo teisės į padidintą išlaikymo atsiradimo dienos, ar išlaikymo padidinimas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos) labiau atitinka nepilnamečio vaiko interesus bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Nusprendus padidinti išlaikymo dydį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, susidarytų situacija, kad: 1) vaikui reikalingas (būtinas) ir priteistinas išlaikymas priklausytų nuo bylos išnagrinėjimo operatyvumo (greičiau bus išnagrinėta byla, vaikai greičiau gaus būtiną išlaikymą), 2) geriau nebūtų priteistas išlaikymas visai, tai priteisiant išlaikymą jo priteisimo momentas neabejotinai būtų teisės į išlaikymą atsiradimo diena, t. y. vaikas, kuriam priteisiamas išlaikymas būtų geresnėje padėtyje, negu vaikas, kuriam yra priteistas per mažas išlaikymas, nes jie neturėtų galimybės gauti jam reikalingą (būtiną) išlaikymą nuo to momento, kai atsirado tam aplinkybės.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad vaiko interesų gynimo požiūriu netoleruotina tokia situacija, kai yra nustatytos aplinkybės, kurioms esant reikalinga padidinti priteisto išlaikymo dydį, tačiau tai yra padaroma ne nuo to momento, kai atsirado tokia teisė (teisė gauti didesnį, reikalingą tuo metu išlaikymą), bet nuo formalaus pagrindo (teismo sprendimo įsiteisėjimo), kuris, priklausomai nuo bylos nagrinėjimo operatyvumo, gali atsirasti po pakankamai ilgo laiko (po metų, kaip nagrinėjamu atveju, ar ilgesnio). Taigi sprendžiant, nuo kada padidinti priteisto išlaikymo dydį, prioritetas teiktinas vaikų interesams, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų būtinus vaiko poreikius, darytina išvada, kad momentas, nuo kurio padidinamas priteistas išlaikymas yra atsakovo nušalinimo nuo darbo diena (praradimas darbo užmokesčio) – 2012 m. spalio 18 d., kurią nepilnametis vaikas neteko išlaikymo (išlaikymas sumažėjo nuo 644 Lt iki 130 Lt), kuris užtikrino būtinus vaiko poreikius.

Esant aukščiau nurodytiems argumentams, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, nurodant, kad priteistas iš atsakovo išlaikymas sūnui R. G. po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo 2012 m. spalio 18 d. (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Dėl nepilnamečio sūnaus esamų ir būsimų gydymo išlaidų priteisimo.

Apeliantė apeliaciniam teismui pareiškė reikalavimą priteisti jai iš atsakovo 2 546,25 Lt nepilnamečio sūnaus R. G. esamų ir būsimų gydymo išlaidų. Nurodo, kad jos atstovas per baigiamasis kalbas prašė teismo viršyti pareikštus reikalavimus ir priteisti šias išlaidas, tačiau pirmosios instancijos teismas to nepadarė.

CPK 312 straipsnyje numatyta, kad apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Naujais reikalavimais nelaikomi reikalavimai, neatsiejamai susiję su jau pareikštu ieškiniu (pvz.: priteisti delspinigius, palūkanas, vaisius ir kiti atvejai).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantė, pirmosios instancijos teisme nepareiškusi reikalavimo priteisti atlyginti esamas ir būsimas vaiko gydymo išlaidas, negali tokio reikalavimo kelti apeliaciniame skunde (baigiamųjų kalbų metu pareikštas prašymas nėra tinkamas reikalavimo pareiškimas atsakovui), nes šis reikalavimas nėra neatsiejamai susijęs su pareikštu ieškiniu (dėl išlaikymo dydžio pakeitimo). Šiam reikalavimui pagrįsti būtina rinkti įrodymus, nustatinėti jį pagrindžiančias aplinkybes, todėl toks reikalavimas turi būti aiškiai suformuluotas, pateikti jį pagrindžiantys įrodymai ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme. Taigi, apeliacinės instancijos teismas šio reikalavimo nesvarsto. Pažymėtina, kad šios bylos išsprendimas, nesvarstant šio reikalavimo, neužkerta apeliantei galimybės šį reikalavimą pareikšti pirmosios instancijos teisme.

Atsakovas prašo iš apeliantės priteisti 605 Lt jo turėtų išlaidų advokatės pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą) apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 122-123). Apeliacinį skundą patenkinus dalyje dėl išlaikymo momento priteisimo, laikytina, kad apeliacinis skundas patenkintas 25 proc., todėl iš apeliantės atsakovui priteistina 454 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 13 d. sprendimą pakeisti ir nustatyti, kad priteistas iš atsakovo E. P. išlaikymas sūnui R. G. po 500 Lt kiekvieną mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis ne nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o nuo 2012 m. spalio 18 d.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš ieškovės L. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 454 Lt (keturis šimtus penkiasdešimt keturis litus) atsakovui E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Evaldas BurzdikasVirginija GudynienėIzolda Nėnienė