Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. R., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis, neregistruotas darbo biržoje, profesinio išsilavinimo, nevedęs, 2010-09-29 Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimu, patvirtintu 2010-10-19 Pakruojo rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, paskiriant auklėjamojo poveikio priemonę – elgesio apribojimą 6 mėnesiams, teistas 2011-10-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį 8 MGL (1040 litų) dydžio bauda, bauda sumokėta 2012-02-14; teistas 2013-02-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams ir 2 mėnesiams, įpareigojant per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę – 50 litų konfiskavimą, 2013-04-16 Raseinių rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 10 MGL (1300 litų) dydžio įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą; teistas 2013-10-30 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimu 8 mėnesiams, įpareigojant pradėti dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą bausmės laiką ir neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ir kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, 2014-06-27 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą, teistas 2015-10-05 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, 2016-04-21 Pakruojo rajono apylinkės teismo nutartimi laisvės apribojimo bausmė pakeista 90 parų areštu; teistas 2016-09-02 Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 40 parų areštu, teistas 2017-06-23 Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per vieną mėnesį po nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir dirbti arba būti registruotam darbo biržoje visą laisvės apribojimo bausmės laiką, nuo 22 val. iki 6 val. būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, 2017-10-03 Šiaulių apylinkės teismo nutartimi paskirta laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų arešto bausmę, bausmę atlikęs (2018-02-14 paleistas iš Marijampolės pataisos namų), teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po kaltinamojo A. R. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus pačiam kaltinamajam ir prokurorei, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Skirdamas bausmę kaltinamajam, teismas atsižvelgia į bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 ir 56 straipsniuose.

Kaltinamasis A. R. teisiamas septintą kartą, nusikalstamą veiką padarė per bausmės atlikimo laiką (1 t., 73-80, 82-90 b. l.), metų laikotarpyje baustas administracine tvarka (1 t., 93-96 b. l.), į priklausomybės ir psichiatro įskaitas neįrašytas (1 t., 99 b. l.), šeimos neturi, gyvenamosios vietos seniūnija nusiskundimų dėl jo elgesio ir gyvenimo būdo nėra gavusi (1 t., 102 b. l.), nedirbantis (1 t., 106 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (1 t., 107 b. l.), padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, todėl atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, kad pasiekti bausmės tikslus, jis yra baustinas arešto bausme, paskiriant ją atlikti pataisos namuose (BK 27, 41, 49, 54 str.).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 str.), kaltinamasis A. R. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už padarytą nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str.).

Kaltinamajam A. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti nepakeista iki bausmės vykdymo pradžios (1 t., 140 b. l.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką kaltinamajam A. R. įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. rugsėjo 17 d., 20.40 val. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., 11.49 val. (1 t., 111, 115 b. l.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (67 straipsnio 1 dalis). Uždraudimas naudotis specialia teise bei turto konfiskavimas – tai baudžiamojo poveikio priemonės, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme (BK 67 straipsnio 3 dalis). Nors A. R. nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti, tačiau ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo, nes uždraudimas naudotis specialia teise turi savarankišką teisinę reikšmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 19 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tokiu atveju pažeidėjui siekiant įgyti teisę vairuoti automobilius, jis tai galės padaryti tik pasibaigus šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo terminui (Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 31 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-163-744/2017). Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones <...> nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už Kelių eismo taisyklių pažeidimus terminas. Taigi, teisinių padarinių užtikrinimas, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes, yra būtinas, todėl A. R. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalį konfiskuotinas turtas – baudžiamojo kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Teismų praktikoje išaiškinta, jog asmens vairuota transporto priemonė atitinka baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką baudžiamojo kodekso 72 straipsnio prasme. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros, išskyrus baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį. Turto konfiskavimas privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos (pvz. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 6 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-253-594/2017). Kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis). Pagal baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 4 dalį kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims priklausantis turtas gali būti konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už baudžiamojo kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas) ar šis turtas buvo perleistas kaip kaltininko šeimos nariui ar artimajam giminaičiui (BK 72 straipsnio 4 dalies 3 punktas). Nagrinėjamu atveju A. R., būdamas neblaivus, kraujyje nustatyta 2,22 promilės etilo alkoholio, vairavo savadarbį, neregistruotą keturratį, nuosavybės teise priklausantį kitam asmeniui – A. J.. Be šios transporto priemonės A. R. objektyviai nebūtų galėjęs padaryti jam inkriminuotų veiksmų, todėl įvykio metu jo vairuotas keturratis pripažįstamas nusikalstamos veikos padarymo priemone. A. R. vairuoto keturračio konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, yra ne tik galimas, bet ir būtinas. Minėta transporto priemonė turi ekonominę vertę, ją naudojant padaryta tyčinė nusikalstama veika, todėl siekiant užkirsti kelią analogiškų visuomenei pavojingų nusikaltimų darymui, transporto priemonę būtina konfiskuoti. Bylos duomenimis nustatyta, kad minėtas keturratis nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui – A. J., kuris neleido keturračio naudoti nusikaltimui padaryti, todėl turi būti konfiskuojama minėto keturračio vertę atitinkanti pinigų suma – 300 eurų, kurią nurodė keturračio savininkas A. J., kadangi A. R. žinodamas, jog baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones, esant neblaiviam, suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, veikė tiesiogine tyčia.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-299, 301-310 straipsniais,

nusprendžia:

A. R. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir jį nubausti 90 (devyniasdešimties) parų areštu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalies ir 2 dalies taisyklėmis, paskirtą arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti 60 (šešiasdešimties) parų areštą.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo dienos, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Į paskirtos bausmės laiką nuteistajam A. R. įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2017 m. rugsėjo 17 d., 20.40 val. iki 2017 m. rugsėjo 18 d., 11.49 val., tai yra, vieną parą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 3 dalimi, 68 straipsniu, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 2, 5, 6 dalimis, A. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – turto konfiskavimą ir konfiskuoti A. J. priklausančio keturračio, kaip nusikalstamos veikos padarymo priemonės, vertę atitinkančią pinigų sumą – 300 (tris šimtus) eurų.

Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos ir jos vykdymą, nuosprendžiui įsiteisėjus, pavesti vykdyti valstybės įmonei „Regitra“.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuteistajam A. R. palikti galioti nepakeistą iki bausmės vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.