Alytaus apylinkės teismo nutartis

2020-03-10 · Baudžiamoji byla Nr. T-98-543/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-03-10
Bylos Nr.
T-98-543/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Nuteistasis
K. B.
Kategorijos
Byla Nr. T-98-543/2020
Teisminio proceso numeris nesuteiktasProcesinio sprendimo kategorija 2.5.14.1. (S)
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. kovo 10 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. K.

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Alytaus pataisos namų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam K. B. patvirtinimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuteistas:

1. Druskininkų miesto apylinkės teismo 2005 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį (3 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 6 dalį, paskirta galutinė subendrinta 3 metų 8 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

2. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2005 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (16 nusikalstamų veikų), 187 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (3 nusikalstamos veikos), 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 215 straipsnį, taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

3. Šakių rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 24 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (5 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 4 dalį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 3 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

4. Vilniaus apygardos teismo 2005 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, 302 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį, 22 straipsnio 1 dalį ir 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 2 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, paskirta galutinė subendrinta 7 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

5. Kauno miesto apylinkės teismo 2005 m. liepos 25 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (9 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 4 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

6. Kauno apygardos teismo 2005 m. gruodžio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (8 nusikalstamos veikos), 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (5 nusikalstamos veikos), 214 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 254 straipsnio 1 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio l dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, 65 straipsnio 1 dalį, paskirta galutinė subendrinta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

7. Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. kovo 17 d. nuosprendžiu pagal BK 135 straipsnio l dalį, 253 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), 63 straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė; Kauno miesto apylinkės teismo 2006 m. gegužės 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, 8 dalimi, paskirta galutinė subendrinta ir skirta 11 metų 10 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

8. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. rugpjūčio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 302 straipsnio 1 dalį, taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 12 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

9. Trakų rajono apylinkės teismo 2006 m. spalio 18 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (4 nusikalstamos veikos), 187 straipsnio 1 dalį (2 nusikalstamos veikos), 214 straipsnį (2 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio 1 dalį (4 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 2 dalį, 4 dalį, 5 dalies 1 punktą, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 15 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmė;

10. Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 26 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (7 nusikalstamos veikos), 302 straipsnio l dalį (2 nusikalstamos veikos), taikant BK 63 straipsnio 1 dalį, 4 dalį, 9 dalį, paskirta galutinė subendrinta 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia – 2004 m. gruodžio 16 d., bausmės pabaiga – 2022 m. balandžio 7 d. Alytaus pataisos namuose bausmę nuteistasis atlieka nuo 2006 m. balandžio 6 d. Liko atlikti 2 metai 1 mėnuo 25 dienos laisvės atėmimo bausmės.

Žemesnės instancijos teismas

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose (toliau – Komisija) 2020 m. vasario 12 d. nutarimu dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos nutarta lygtinai paleisti nuteistąjį K. B. iš pataisos įstaigos, per likusios neatliktos bausmės dalį paskiriant baudžiamojo poveikio priemones. Nutarimą Komisija motyvavo tuo, kad nuteistasis yra atlikęs daugiau kaip 4/5 paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Šiuo metu vertinant nuteistojo elgesį stebimas teigiamas pokytis, jis charakterizuojamas teigiamai. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika žymiai žemėjo, šiuo metu vertinama 96 balais, pirminio vertinimo metu buvo vertinama 125 balais. Tai rodo ženklų ir akivaizdų nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos žemėjimą. Visos bausmės atlikimo metu nuteistasis, nors ir buvo baustas, bet šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, yra paskatintas 13 kartų už nepriekaištingą elgesį ir stropų darbą. Pataisos įstaigoje nuteistasis siekia prasmingo užimtumo, dirba nepriekaištingai, turi išsikėlęs ateities tikslus, žino žingsnius jiems įgyvendinti. Dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, atsižvelgė į ankstesnes Lygtinio paleidimo komisijos rekomendacijas, jas vykdė, yra tvirtai pasiryžęs gyventi dorai ir rūpintis savo vaikais bei dirbti. Turi pastovią gyvenamą vietą, planuoja gyventi pas seserį, su kuria daug bendrauja, tikėtina, kad tvirti socialiniai ryšiai su artimaisiais padės nuteistajam lengviau integruotis į visuomenę. Dėl psichiką veikiančių medžiagų vartojimo problemų neturi, kas taip pat neapsunkins integracijos laisvėje. Komisija visapusiškai įvertinusi nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį visos bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, pastangas spręsti turimas problemas, sprendė, kad yra pagrindas daryti išvadą, jog nuteistasis K. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir esmingai pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kas leidžia konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Komisija padarė išvadą, kad tikslinga nuteistajam švelninti teisinę padėtį ir jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam likusią bausmę atliekant neizoliuotam nuo visuomenės, bet prižiūrimam.

Komisijos 2020 m. vasario 12 d. nutarimą atsisakoma patvirtinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalies nuostatomis, laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Teismas pažymi, kad lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems privalomą dalį bausmės, numatytos (duomenys neskelbtini) straipsnyje. Bendra taisyklė yra ta, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, nes, skirdamas bausmę, teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Nuteistojo teisė į lygtinį paleidimą nėra absoliuti ir taikoma bet kuriuo atveju. Tai išimtinė teismo teisė ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į bausmės tikslus, visuomenės intereso užtikrinimą, priima sprendimą, todėl Komisijos nutarime padarytos išvados neįpareigoja teismo nuteistąjį paleisti lygtinai.

Teismui pateikta medžiaga patvirtina, kad nuteistasis K. B. formaliai atitinka įstatymo – (duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 2 punkte - numatytas sąlygas. Jis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo reikalaujamą laisvės atėmimo bausmės dalį. Nuteistasis dalyvavo ne tik privalomose, bet ir papildomose socialinės reabilitacijos programose, galiojančių drausminių nuobaudų neturi, 13 kartų paskatintas, dirba, turi išsikėlęs ateities tikslus, žino žingsnius jiems įgyvendinti, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais. Visa tai nuteistąjį apibūdina teigiamai ir rodo jo elgesio pozityvius pokyčius, tačiau vis tik nurodytos aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad vertinant, ar įmanoma nuteistąjį toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės, bet prižiūrimą, svarbu atsižvelgti į aplinkybių visumą ir lemiamą reikšmę šiuo atveju turi nusikalstamo elgesio rizika bei pažanga ją mažinant. Nuteistojo K. B. nusikalstamo elgesio rizika išlieka vidutinė – 96 balai pagal OASys, tačiau itin artima aukštai (100-168 balai), ankstesnio vertinimo metu rizika buvo įvertinta 98 balais, taigi nusikalstamo elgesio rizikos vertinimo balai sumažėjo tik 2, todėl šiuo atveju turi būti nustatyta akivaizdi bei ženkli pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius nuteistojo nusikalstamą elgesį, ir leidžianti pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Tokia K. B. pažanga nenustatyta. Teismo vertinimu, jau vien tai, kad iš nustatyto nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos 96 balų net 48 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis savo teigiamu elgesiu gali pakeisti, o jo nusikalstamo elgesio rizikos balų simbolinis pasikeitimas nuo prieš tai buvusio vertinimo nepatvirtina esminių jo elgesio pokyčių ir nerodo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Sprendžiant, ar taikoma probacija bus sėkminga ir asmuo laikysis įstatymų bei nenusikals, svarbu įvertinti nuteistojo elgesį pataisos namuose, taip pat vertintinas ir nuteistajam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumas tiek, kiek tai leidžia atskleisti tam tikras nuteistojo asmenines savybes ir įvertinti jų pokyčius laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu (Kauno apygardos teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis byloje Nr. 1S-189-383/2017). Iš teismui pateiktos medžiagos matyti, jog nuteistasis K. B. šiuo metu atlieka jam paskirtą galutinę subendrintą 17 metų 6 mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę, paskirtą pagal dešimt apkaltinamųjų nuosprendžių. Realią terminuoto laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka jau nebe pirmą kartą. Tai rodo, kad jis dėl ankstesnių nusikalstamų veikų tinkamų išvadų nepadarė, taikomos poveikio priemonės tikslo nepasiekė, jis ir vėl nusikalto. Vien paminėtos aplinkybės nuteistąjį apibūdina kaip linkusį nusikalsti ir rodo jo didelį pavojingumą visuomenei, todėl jis turėtų atlikti tokią bausmės dalį, kuri itin stipriai paveiktų ir kardinaliai įtakotų nuteistąjį, jog jis akylai laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Nors aptartos aplinkybės, susijusios su nuteistojo nusikalstamu elgesiu praeityje, tiesiogiai ir nevertinamos sprendžiant klausimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo, tačiau tai nereiškia, kad vertinant nuteistojo pažangą atliekant dabartinę bausmę, negalima atsižvelgti į nuteistajam nustatytus kriminogeninius veiksnius ir nuteistojo pastangas šiuos veiksnius pašalinti, tuo labiau, kai nuteistojo elgesiui reikšmės turinčiu kriminogeniniu veiksniu dar ir šiuo metu įvardinami ankstesni jo nusikaltimai.

Socialinio tyrimo išvadoje nurodoma, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, planuoja gyventi pas seserį, kas leidžia daryti išvadą, kad savo gyvenamojo būsto jis neturi ir tai gali tapti sėkmingos integracijos kliūtimi. Nuteistojo savęs vertinimas ne visada adekvatus, kartais jis stokoja pasitikėjimo savimi, kartais pernelyg pasitikintis savimi, egocentriškas. Jam būdingas tų pačių klaidų kartojimas, nes ne visada įvertina ankstesnę patirtį. Stengiasi sudaryti gerą nuomonę apie save. Jo ankstesniame elgesyje buvo polinkių priimti impulsyvius sprendimus, kai kada veikti spontaniškai. Turėjo polinkį rizikuoti, elgtis lengvabūdiškai, nemąstė apie pasekmes. Elgesyje buvo stebimi ir savitvardos praradimo momentai, kartais kyla sunkumų numatant elgesio pasekmes, atpažįstant kylančias problemas, nuteistajam būdinga racionalizuoti elgesį, minimizuoti pasekmes. Nuteistasis laikosi kriminalinės subkultūros tiek, kad neapsunkinti gyvenimo pataisos namuose. Bausmės atlikimo metu nuteistasis mokėsi ir įgijo (duomenys neskelbtini) klasių išsilavinimą, jo teigimu, laisvėje jis yra įgijęs (duomenys neskelbtini) specialybes. Nuteistasis teigia, jog, išėjęs į laisvę, jis registruosis Užimtumo tarnyboje ir bandys įsidarbinti pagal turimą profesiją. Jis tikisi, kad sesuo jam padės įsidarbinti. Tačiau šiais nuteistojo teiginiais leidžia abejoti jo paties pripažintas faktas, kad laisvėje pinigų jis prasimanydavo iš atsitiktinių darbų ir vagysčių. Be to, ir socialinio tyrimo išvadoje pažymėta, jog pagrindinė nuteistojo veikla laisvėje buvo vagystės. Jis vogdavo kartu su teistais draugais, buvo linkęs daryti nusikalstamas veikas ir bendrininkų grupėje. Tokios aplinkybės leidžia abejoti tuo, jog nuteistasis turi teigiamą motyvaciją ir reikiamą nusiteikimą darbui. Nors nuteistasis akcentavo, jog, išėjęs į laisvę, jis planuoja ieškoti sau tinkamo darbo ir dirbti, tačiau vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, tokį jo teiginį galima traktuoti ir laikyti deklaratyviu, nesuteikiančiu absoliučiai jokių garantijų, jog laisvėje nuteistasis legaliai įsidarbins, dirbs teisėtą darbą, gaus bei disponuos vien tik teisėtu būdu uždirbtomis piniginėmis lėšomis. Svarbu pažymėti ir tai, jog nuteistasis turi didelių finansinių įsipareigojimų, skolos likutis 2020 m. sausio 13 d. yra 5 908,08 Eur. Šios finansinės prievolės taip pat stipriai sunkins jo integraciją į visuomenę ir dabartinę darbo rinką.

Nuteistasis yra atlikęs didesnę dalį bausmės, tačiau vis dar išlieka penki kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikaltimai, gyvenimo stilius ir draugai, gyvenimo sąlygos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys (linkęs kartoti ankstesnes klaidas, nusikaltimų minimalizavimas). Pažymėtina, kad jie nustatyti vertinant tiek nuteistojo praeitį, tiek ir elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu. Būtent nuteisto asmens praeities įvertinimas, jo elgesio jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu kontekste, teismui, sprendžiančiam tokio asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, leidžia pagrįstai konstatuoti pakankamą/nepakankamą nuteistojo elgesio korekciją, todėl tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai ar jiems artimi rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Šių duomenų kontekste, įvertinus lygtinio paleidimo taikymo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, nėra pagrindo teigti, jog šiuo metu nuteistojo pastangų pakanka jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos.

Teismas pabrėžia, jog, sprendžiant nuteisto asmens lygtinio paleidimo klausimą, jo elgesys privalo būti vertinamas visos bausmės atlikimo metu. Šį faktorių didžiąja dalimi rodo pataisos įstaigos nustatytų vidaus tvarkos taisyklių laikymasis. Nagrinėjamu atveju visos bausmės atlikimo metu nuteistasis nustatytą vidaus tvarką buvo pažeidęs 11 kartų. Pažymėtina, jog paskutinė drausminė nuobauda nuteistajam buvo paskirta 2019 m. kovo 29 d. ir, nors ši nuobauda buvo panaikinta prieš terminą 2019 m. gruodžio 17 d. ir šiuo metu yra negaliojanti, ji neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tuo labiau, kad dar nepraėję nei metai nuo jos paskyrimo. Be to, bausmės atlikimo metu nuteistasis drausmine tvarka buvo baustas už šiurkščius pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus – režimo pažeidimą, mobilaus ryšio telefono turėjimą. Nors paminėtos aplinkybės dėl turėtų drausminių nuobaudų bei bendro jų skaičiaus savaime ir negali lemti lygtinio paleidimo netaikymo, tačiau šios aplinkybės neleidžia nuteistojo elgesį bausmės atlikimu metu traktuoti kaip nepriekaištingą. Bausmės atlikimo metu per daugiau nei 16 metų nuteistasis buvo paskatintas 13 kartų, tačiau, atsižvelgiant į ilgą įkalinimo laikotarpį, tai negali būti sureikšminama, kadangi kiekvienas nuteistasis, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, turėtų būti suinteresuotas bei stengtis visada elgtis nepriekaištingai, būti paskatintas ir jokiu būdu nepažeisti pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių, kurios atlieka ir nuteistojo asmens auklėjamąją funkciją.

Vertinama ir tai, kad nuteistajam Komisijos nutarimo priėmimo metu buvo likę atlikti 2 metai 1 mėnuo 25 dienos laisvės atėmimo bausmės. Tuo tarpu, teismų praktikoje vieningai laikomasi nuostatos, jog per trumpas paskirtos bausmės atlikimo laikas gali asmeniui suformuoti klaidingą nuomonę dėl pernelyg švelnaus baudžiamumo už pavojingą visuomenei veiką ir tai gali būti viena iš prielaidų nusikalsti ateityje, o ne faktorius, skatinantis nuosekliai laikytis įstatymų. Teismo vertinimu, tam, kad būtų taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, likus pakankamai didelei neatliktos bausmės daliai, lyginant su atliktąja bausmės dalimi, nuteistojo pažanga mažinant kriminogeninius veiksnius bei keičiant savo elgesį tinkama linkme turi būti akivaizdi ir nekelianti abejonių. Šiuo atveju nėra duomenų, pakankamų vertinti nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu kaip išskirtinai pavyzdingą. Pažymėtina, kad yra svarbu atsižvelgti ir į visuomenės interesą, jog nusikaltimus darantis asmuo būtų nubaustas adekvačia bausme, kuri paveiktų nuteistąjį tiek, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kad būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.

Visapusiškai įvertinęs nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, jo elgesį viso bausmės atlikimo metu, nusikalstamo elgesio riziką, teismas sprendžia, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog K. B. pažanga mažinant veiksnius, praeityje lėmusius jo nusikalstamą elgesį, yra akivaizdžiai ženkli. Šiuo metu nuteistojo elgesį pataisos namuose įtakoja jo turimas bei siekiamas vieningas tikslas – kuo greičiau išeiti į laisvę. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nėra pagrindo išvadai, jog nuteistasis K. B. patyrė pakankamos trukmės laisvės atėmimo bausme taikomus suvaržymus ir iš esmės pakeitė savo elgesį, padarė reikšmingą pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką, kai būtent tai leistų konstatuoti, jog lygtinai paleidus jį iš pataisos įstaigos, laisvėje jis integruosis į visuomenę, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, Komisijos nutarimą atsisakoma tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 2, 4 dalimis,

nutaria:

atsisakyti patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Alytaus pataisos namuose 2020 m. vasario 12 d. nutarimą taikyti nuteistajam K. B. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Nutarties nuorašus išsiųsti nuteistajam ir prokurorui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam – per septynias dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.

Teisėja I. K.