- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-01-06
- Bylos Nr.
- 2A-117-413/2011
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintautas Koriaginas, Evaldas Burzdikas, Birutė Bobrel
- Ieškovas
- R. L.
- Atsakovas
- R. S.
- Trečiasis asmuo
- AB Swedbank, AB SEB bankas
- Advokatai
- Dana Žvingilienė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintauto Koriagino (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Birutės Bobrel ir Evaldo Burzdiko,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1216-429/2010 panaikinimo pagal ieškovo R. L. ieškinį atsakovei R. S., tretiesiems asmenims AB Swedbank, AB SEB bankas dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas R. L. ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiais 54 000,00 Lt piniginių lėšų pervedimo sandorius laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. balandžio 5 d. iš velionės (ieškovo motinos) M. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas Swedbank į atsakovės (ieškovo sesers) R. S. asmeninę sąskaitą Nr. LT82 7044 0019 4612 732 AB SEB banke, kaip jos asmeninės sąskaitos papildymą, ir priteisti iš atsakovės 27 000,00 Lt bei bylinėjimosi išlaidas (t.1, b.1.3-4). Byloje taip pat buvo pareikštas reikalavimas priteisti ieškovui iš atsakovės 37 500,00 Lt, tačiau byla šio reikalavimo dalyje buvo nutraukta 2008 m. lapkričio 10 d. teismo nutartimi, patvirtinus tarp šalių taikos sutartį.
Ieškovo reikalavimas buvo grindžiamas tuo, kad nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. balandžio 5 d. iš ieškovo velionės mamos M. L. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke Svvedbank į atsakovės R. S. asmeninę sąskaitą Nr. LT82 7044 0019 4612 732 AB SEB banke buvo pervesta 54 000,00 Lt. Minėtas lėšas atsakovė įgijo be teisinio pagrindo, darydama internetu pavedimus iš velionės sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą, motinai gulint ligoninėje. M. L. mirė 2007 m. balandžio 20 d., iki mirties buvo sąmoninga, jos lankymų ligoninėje metu neužsiminė ieškovui apie tai, kad ji nori banko sąskaitoje esančius pinigus palikti atsakovei. Pervestos piniginės lėšos, kaip palikimas, ieškovui ir atsakovei, kaip įpėdiniams pagal įstatymą, priklausytų lygiomis dalimis. Todėl ieškovas prašo minėtus pinigų pervedimo sandorius pripažinti negaliojančiais ir priteisti iš atsakovės jo naudai 27 000,00 Lt, kuriuos ji įgijo be teisėto pagrindo. Ieškovas teigė, kad tėvų valia buvo tokia, jog gyvenamasis namas, kuriame gyvena ieškovas, atitektų ieškovui. Kaip kompensaciją atsakovei, tėvai pastatė jai tame pačiame kieme kitą namą. Ieškovas lankė motiną ligoninėje, pastaroji buvo išdavusi ieškovui įgaliojimą tvarkyti žemės reikalus. Nuosavybės teisę į grąžintą žemę jis įregistravo savo vardu, ją pardavė, o gautus pinigus (po 1 500,00 Lt) padalino visiems giminaičiams. Atsakovei mama davė 3 000,00 Lt už žemę iš savo pinigų. Todėl ieškovas mano, kad pinigų pervedimas atsakovei neatitiko tikrosios jo motinos valios.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2010 m. gegužės 24 d. sprendimu (t.3, b. l. 18-24) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovo R. L. - 130 Lt ( vieną šimtą trisdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei bei 2300 Lt ( du tūkstančius tris šimtus litų) advokato ir advokato padėjėjo atstovavimo išlaidų atsakovei R. S..
Teismas nustatė, kad ieškovo ir atsakovės motina M. L., mirusi 2007 m. balandžio 20 d., būdama veiksni, dar 2005 m. rugpjūčio 1 d. buvo sudariusi elektroninių paslaugų tiekimo sutartį (t.2, b.l. 151-155). Paminėtos sutarties pagrindu ir aiškiai išreikšta valia ji perdavė savo dukrai (atsakovei) identifikavimo kodų kortelę ir internetinės bankininkystės slaptažodį, su kuria, motinos sutikimu ir jos valia, atsakovė nusiimdavo pinigų sumas, ką patvirtina ikiteisminio tyrimo medžiaga baudž. byloje Nr. 20-2-00501-09 (b.l. 84-86). Šalių motina, būdama gyva, savo valios atsiimti iš atsakovės elektroninių paslaugų identifikavimo kodų kortelę nereiškė, jos neatsiėmė bei apie šią padėtį nebuvo informavusi savo sūnaus nei žodžiu, nei raštu. Ieškovas priimto nutarimo nutraukti ikiteisminį baudž. byloje Nr. 20-2-00501-09 įstatymų nustatyta tvarka neskundė, nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo ir sukčiavimo, nesant nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d. požymių, yra įsiteisėjęs. Teismas pažymėjo, kad M. L. susirgo ir gydėsi ligoninėje tik nuo 2007 m. kovo 11 d. iki 2007 m. balandžio 5 d. (t.2, b.l. 111). Iki šio laikotarpio bei gydymo ligoninėje laikotarpiu ji savo valios atsiimti elektroninių paslaugų identifikavimo kodų kortelę iš atsakovės nereiškė ir nepakeitė. Ieškovas, reikšdamas ieškinį, nenurodė nei vieno įstatyminio pinigų pervedimo sandorių negaliojimo pagrindų. Ieškinys buvo grindžiamas CK 2.134 str. l d., 2.147 str. l d. 7 p. ir 6.237 str. l d. numatytais pagrindais. Atsakovė pripažino, kad įgaliojimas naudotis motinos elektroninės bankininkystės kortele jai nebuvo išduotas, tačiau pinigines lėšas - 54 000 Lt, atsakovei buvo pervestos su motinos žodiniu sutikimu ir suderinta valia, matant atliekamus veiksmus kompiuterio ekrane. Teismas nurodė, jog tikėtina, kad M. L. galimai žinojo apie sūnaus ( ieškovo) įsigytą brangų nekilnojamąjį turtą (17 objektų ) laikotarpiu nuo 2005 m. rugsėjo 30 d. iki 2006 m. rugsėjo 26 d. (t.2, b.l. 81-118), pati jam dovanojo nekilnojamojąjį turtą - 4 žemės sklypus, kurių vertė 11 206 Lt (t.2, b.l.85-93), bei žinojo apie atsakovės, savo dukters, turtinę padėtį, todėl piniginių lėšų pervedimo atsakovei sandorius, paprašiusi jos pagalbos, atliko savo laisva valia, savo noru ir šios savo valios iki mirties neatšaukė. Teismas konstatavo, jog ieškovas neįrodė ieškinio argumento, kad jo motina nebuvo davusi atsakovei sutikimo bei neišreiškusi savo valios jai naudotis M. L. elektroninės bankininkystės kortele ir pervesti pinigines lėšas (54 000 Lt) telekomunikacijų įrenginiais, tai yra neįrodė, kad atsakovė be teisinio pagrindo pasisavino jos motinai M. L. priklausančias pinigines lėšas, kad atsakovė pasinaudojo M. L. bejėgiška būkle, jos liga ir veikė priešingai motinos interesams. Priešingai, teismas sprendė, kad atsakovė įrodė, jog 54 000 Lt telekomunikacijų įrenginiais atsakovė pervedė į savo sąskaitą šalių motinos valia, jos sutikimu, jos noru bei nurodymu. Todėl ieškovo reikalavimą pripažinti 54 000 Lt piniginių lėšų pervedimo sandorius laikotarpyje nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. balandžio 5 d., kaip savo asmeninės sąskaitos papildymą, bei reikalavimą priteisti ieškovui pusę šių lėšų - 27 000 Lt, atmetė. Teismas nesirėmė liudytojo J. M. parodymais, nes šis asmuo suinteresuotas padėti ieškovui, kadangi su ieškovu yra draugai, liudytojų V. L. ir S. A. parodymais, nes tai suinteresuotų asmenų bylos baigtimi asmenų, turinčių tikslą padėti šalims, duoti parodymai (V. L. buvusi ieškovo sutuoktinė, A. S. – atsakovės uošvienė). Teismas rėmėsi liudytojos B. D. parodymais, kuri gydėsi kartu su M. L., kaip nesuinteresuoto bylos baigtimi asmens parodymais, patvirtinančiais M. L. veiksmų esmę, jų valią bei išraišką.
Teismas padarė išvadą, kad M. L., nemokėdama naudotis kompiuteriu, žodžiu prašydama ir liepdama atsakovei sudaryti piniginių lėšų pervedimo iš jos sąskaitos sandorius, siekė materialiai paremti savo dukrą, nes apie skirtą pagalbą ieškovui bei sūnaus esamą turtinę padėtį galimai jai buvo žinoma.
Šalies argumentai
Ieškovas R. L. apeliaciniu skundu (t.3, b.l.40-44) prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:
1) teismas netinkamai aiškino ir taikė LR CPK 185 ir 178 straipsnių nuostatas ir be pagrindo nesivadovavo liudytojų J. M., D. R. ir J. S. parodymais. Liudytojas J. M. yra kompiuterių specialistas ir teismui paaiškino, kad ieškovo motina nemokėjo naudotis televizoriaus nuotoliniu pulteliu ir kad jis jai parodė kaip tai reikia daryti. Liudytoja D. R. parodė, kad ji ieškovo tėvus pažinojo ir jų namuose kompiuterio nematė. Liudytoja J. S. parodė, kad kompiuterio ieškovo tėvų namuose nematė, mirusioji M. L. jos paprašydavo įjungti televizorių, nes jai buvo sudėtinga įjungti reikiamą kanalą;
2) teismas buvo šališkas vertindamas liudytojos B. D. parodymus, ignoravo bylos rašytinius įrodymus, tuo pažeisdamas LR CK 1.5 str. reikalavimą, o būtent, liudytoja B. D. parodė, kad ji 9 dienas kartu su mirusiąją M. L. gulėjo ligoninėje ir matė kaip atsakovė R. S. į ligoninę buvo atsinešusi kompiuterį ir rodė M. L. nuotraukas. M. L. buvo gulintis ligonis, jai buvo labai aukšta temperatūra, (b.l. 141-143). Kauno miesto apylinkės teismas rėmėsi tik liudytojos B. D. parodymais, nustatydamas kad ši liudytoja nėra suinteresuota bylos baigtimi, tačiau neatsižvelgė ir neįvertino medicininių dokumentų, iš kurių matyti, kad ši liudytoja KMUK gulėjo nuo 2007 m. balandžio 16 d., o M. L. mirė 2007 m. balandžio 20 d. M. L. buvo išvežta į reanimacinį skyrių 2007 m. balandžio 19 d. Pati liudytoja B. D. buvo operuota 2007 m. balandžio 19 d. Išraše iš M. L. medicininių dokumentų (2008-02-14) yra nurodyta, kad 2007 m. balandžio 13 d. M. L. buvo pripažinta visiška negalia. Visi medicininiai dokumentai prieštarauja liudytojos B. D. parodymams. Į šią civilinę bylą ši liudytoja buvo pakviesta atsakovės R. S. iniciatyva;
3) mirusios M. L. asmeninėje sąskaitoje esantys pinigai po jos mirties turėjo būti paveldėti tarp ieškovo ir atsakovės lygiomis dalimis;
4) teismas netinkamai aiškino LR CK 1.64 str. nuostatas. M. L. jokio įgaliojimo valdyti savo asmeninę sąskaitą atsakovei R. S. neparašė. Atsakovė teismo posėdžio metu ir Kauno miesto prokuratūroje aiškino, jog paimtas lėšas nuo mirusiosios M. L. sąskaitos panaudojo motinos reikmėms, tačiau jokių raštiškų įrodymų nepateikė. Nuimti lėšas nuo motinos sąskaitos nebuvo juridinio pagrindo. Mirusioji dėl sveikatos būklės negalėjo žinoti, jog atsakovė naudojasi M. L. asmenine sąskaitą. Pagal aukščiau minėtą įstatymo normą, mirusioji turėjo aiškiai išreikšti savo valią, t.y. suteikti leidimą atsakovei naudotis mirusiosios asmenine sąskaita;
5) apelianto nuomone, atsakovė elgėsi nesąžiningai ir tuo nepagrįstai praturtėjo kito asmens sąskaita, padarydama šiam nuostolių. Atsakovė žinojo, jog palikimą po motinos mirties reikės dalintis su ieškovu lygiomis dalimis.Todėl R. S. praturtėjo jo, ieškovo R. L., sąskaita. Kauno miesto apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos tokio pobūdžio bylose. Be to, teismas neatsižvelgė į priežastis, dėl kurių įvyko galimas praturtėjimas.
7) KMUK adresuotame rašte nurodyta, jog Kauno apylinkės teismas, vykdydamas 2010 m. gegužės 03 d. nutartį, išsiuntė M. L. medicininius dokumentus pomirtinei psichiatrinei ekspertizei atlikti. Nurodyta civilinė byla Nr. 2-3-429/2010. 2010m. gegužės 03 d. nutarties byloje nėra. Neaišku ar buvo daryta M. L. pomirtinė psichiatrinė ekspertizė, neaišku kas jos prašė ir ar tokia ekspertizė buvo atlikta, jeigu atlikta - tai koks jos rezultatas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmetamas
Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.) ir pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, nenustatė.
Nagrinėjamos bylos duomenimis nustatyta, kad M. L. (šalių motina), mirusi 2007 m. balandžio 20 d., su AB bankas „Hansabankas“ 2005 m. rugpjūčio 1 d. sudarė elektroninių paslaugų tiekimo sutartį, pagal kurią įgijo teisę atlikinėti operacijas su savo piniginėmis lėšomis banke elektroniniais kanalais, nustatant 4000 Lt vienos dienos piniginės operacijos limitą ir 15 000 Lt limitą vienam mėnesiui (t.2, b.l. 151-155). Atsakovė nuo 2006 m. lapkričio 14 d. iki 2007 m. balandžio 5 d. pervedė elektroniniu būdu (internetu) iš motinos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) AB bankas „Swedbank“ į savo sąskaitą Nr. LT82 7044 0019 4612 732 AB SEB banke ginčijamą 54 000,00 Lt sumą (t.1, b.l. 31-34). Ieškovas prašė panaikinti pinigų pervedimo sandorius remdamasis atstovavimo (CK 2.134 str. 1 d. ir 2.147 str. 1 d. 7 p.) ir nepagrįsto praturtėjimo (CK 6.237 str. 1 d.) teisinius santykius reglamentuojančiomis teisės normomis. Atsakovė nurodė, kad M. L. šiuos pinigus jai dovanojo.
Dėl teisės normų, reglamentuojančių nepagrįstą praturtėjimą ir įrodinėjimą
CK 6.237 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijęs tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai įgyta, išskyrus tam tikras išimtis, nustatytas CK 6.241 straipsnyje. Vienas atvejų, kai turto negalima išreikalauti kaip įgyto be teisinio pagrindo, yra šio turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, kitas – turto perdavimas asmens, nors ir neprivalėjusio įvykdyti prievolės, tačiau ją įvykdžiusio ir jeigu tai atitiko geros moralės nuostatas (CK 6.241 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Savanoriškas turto perdavimas asmens, žinojusio, kad jis neprivalo vykdyti prievolės, iš esmės kvalifikuotinas kaip dovanojimas, ir turtas iš jį gavusio asmens negali būti išreikalautas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-81/2008). Sandorį sudarančio asmens laisva valia gali būti išreikšta žodžiu, raštu, veiksmu ar kitokia valios išreiškimo forma (CK 1.64 str. 1 d.).
Nagrinėjamoje byloje atsakovė nurodė, kad pinigų pervedimus į savo sąskaitą ji atliko su motinos M. L. žinia, tai yra pastarajai išreiškus savo valią tiek žodžiu, tiek ir veiksmais (perdavus atsakovei naudotis elektroninės bankininkystės identifikavimo kodų kortelę, t.2, b.l. 155). Tokiu būdu ieškovui teko pareiga įrodyti atsakovės veiksmų nesąžiningumą ir M. L. tikrosios valios pažeidimo faktą (CPK 178 str.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai byloje esančių įrodymų tyrimo ir įvertinimo pagrindu įsitikinama dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007).
Ieškovas neginčijo, kad M. L. iki mirties neturėjo psichikos sutrikimų, galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Iš medicininių dokumentų galima daryti išvadą, kad M. L. turėjo ne protinę, bet fizinę negalią (t.1, b.l. 111). Ieškovas taip pat nepaneigė teismo nustatytos aplinkybės, kad savo banko sąskaitos identifikavimo kodų kortelę šalių motina buvo patikėjusi atsakovei, nors gyveno viename name su ieškovu. Ieškovo iniciatyva atsakovės atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo ir sukčiavimo, nesant nusikalstamų veikų požymių, numatytų LR BK 215 str. 1 d. ir 182 str. 2 d., Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009 m. sausio 20 d. nutarimu buvo nutrauktas. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovė buvo nesąžininga ir pinigų pervedimus į savo sąskaitą atliko be M. L. žinios (CPK 182 str. 3 p.). 2005 m. spalio 11 d. dovanojimo sutartimi M. L. padovanojo ieškovui keturis žemės sklypus (t.2, b.l. 85-93). 2005 m. sausio 1 d. – 2007 m. sausio 1 d. laikotarpiu ieškovas įgijo septyniolika nekilnojamojo turto objektų (t.1, b.l. 77-109). Todėl teismas galėjo daryti pagrįstą prielaidą apie M. L. valios išraišką dėl kito jos turto - ginčo piniginio indelio - paskirstymo (perleidimo) CPK 185 str.). Ieškovo liudytojai nenurodė bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pinigų pervedimais, atsakovė neginčijo, kad jos motina nemokėjo naudotis kompiuteriu ir patvirtino, kad pinigų pervedimus į savo sąskaitą atliko ji pati, todėl teismas turėjo pagrindą nesivadovauti liudytojų parodymais, kadangi jų nurodytos aplinkybės nepatvirtino atsakovės nesąžiningų veiksmų.
Esant tokioms byloje nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškovo ieškinį, laikėsi CPK 185 straipsnyje įtvirtinto reikalavimo įvertinti byloje esančius įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu ir nepažeidė kitų įrodinėjimo taisyklių. Pažymėtina, kad teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą pabrėžta, kad įrodymų pakankamumo taisyklė civiliniame procese grindžiama tikimybių pusiausvyros principu. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.).
Paminėtų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad ieškovas savo tėvų jau buvo apdovanotas (šios aplinkybės nebuvo paneigtos ir apeliacinės instancijos teisme), todėl tikėtina, kad atliekant 54 000 Lt pinigų pervedimus iš M. L. banko sąskaitos į atsakovės banko sąskaitą, tarp jų (motinos ir dukters) susiklostė teisniai santykiai, artimi dovanojimo santykiams. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl įrodinėjimą reglamentuojančių proceso taisyklių pažeidimo laikytini nepagrįstais.
Konstatavus, kad M. L. perdavė atsakovei turtą (pinigus) savanoriškai ir nenustačius, kad tokie veiksmai prieštaravo geros moralės nuostatoms, sprendžiant, kad atsakovės ir jos motinos atlikti veiksmai buvo artimi dovanojimo teisiniams santykiams ir neprieštaravo CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems principams, nėra pagrindo teigti, kad buvo pažeistos atstovavimo teisinius santykius reguliuojančios teisės normos.
Iš pirmosios instancijos teismo 2010 m. birželio 29 d. nutarties seka, kad teismo 2010 m. gegužės 11 d. rašte dėl KMUK dokumentų grąžinimo padaryta rašymo apsirikimo klaida, pomirtinei ekspertizei buvo išsiųsta ne ši, bet kita civilinė byla Nr. 2-3-429/2010 dėl J. T. pomirtinės psichiatrinės ekspertizės (t.3, b.l. 47-48). Priešingų paminėtai aplinkybei teismo veiksmų nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl apeliacinio skundo argumentai nurodytu klausimu nepagrįsti.
Aptartų aplinkybių pagrindu laikytina, kad pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė pagrįstai, todėl naikinti sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.
Apeliacinį skundą atmetus, iš ieškovo valstybei priteistinos 20,70 Lt dydžio bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.) ir 120 Lt advokato atstovavimo išlaidų apeliacinės instancijos teisme (2004-04-02 LR Teisingumo ministro įsakymo Nr. 1R-85, 8.18 p., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. gegužės 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo R. L., a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovei R. S., a.k. (duomenys neskelbtini) 120 Lt (vieną šimtą dvidešimt litų) advokato atstovavimo išlaidų ir 20,70 Lt (dvidešimt litų 70 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, turėtų apeliacinės instancijos teisme.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.