- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-10
- Bylos Nr.
- I1-6990-320/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01679-2018-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Irena Varžinskienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- T. G.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, Lietuvos valstybė
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas T. G. (toliau – ir pareiškėjas, ir T. G.) skundu kreipėsi į teismą, prašydamas iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, priteisti po 39 Eur neturtinės žalos, už kiekvieną dieną, laikotarpiais nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 10 d., patirtos dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.
Pareiškėjas skunde (b. l. 1-2) nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad atliko laisvės atėmimo bausmę Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (toliau – ir atsakovės atstovė, ir LAVL) netinkamomis sąlygomis. Teigė, kad buvimo LAVL laikotarpiu pasivaikščioti buvo vedamas tik po 1 valandą į dieną, o ne 8 val., kaip numatyta teisės aktuose. Nebuvo leidžiama naudotis savo televizoriumi, kompiuteriu, artimieji negalėjo perduoti maisto. Duše neįrengtos persirengimo kabinos, jam teko nusirenginėti matant kitiems asmenims. Neveikė ventiliacija, todėl kameroje tvyrojo smarvė. Pareiškėjas patyrė emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, pažeminimus bei sveikatos pablogėjimą.
Atsiliepimas
Atsakovės atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį jai pranešta tinkamai. Atsakovės atstovė pateiktame atsiliepime (b. l. 17) prašė bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Atsakovės atstovė Laisvės atėmimo vietų ligoninė atsiliepime į skundą (b. l. 13-17) su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, nurodė, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu atliko bausmę LAVL. Pareiškėjas priklausė drausmės grupei, kuriai pagal galiojančius teisės aktus priklausė kasdien pasivaikščioti po dvi valandas, ši pareiškėjo teisė pažeista nebuvo. Pareiškėjui, taip, kaip numatyta teisės aktuose, kamerų tipo patalpose nebuvo leidžiama turėti televizoriaus, kompiuterio, o maisto produktus galėjo įsigyti LAVL parduotuvėje. LAVL kamerų tipo patalpos vėdinamos, laikantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ normų reikalavimų. Kameros tipo patalpas, kuriose gydėsi pareiškėjas, buvo sudaryta galimybė išvėdinti, praveriant langą, be to kamerų tipo patalpose įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema. LAVL dušo patalpos įrengtos, taip kaip numato teisės aktai. Dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji prausiasi po vieną, juose yra pakankamai vietos persirengti, pasikabinti drabužius. Teigė, kad apibūdindamas patirtą žalą, pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir (arba) neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų (neveikimo) kilusią neturtinę žalą, kurią patyrė laikotarpiais nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 1 d., nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. birželio 26 d. ir nuo 2018 m. birželio 26 d. iki 2018 m. liepos 10 d. Iš 2018 m. spalio 4 d. LAVL pažymos nustatyta (b. l. 18), kad pareiškėjas LAVL buvo tik laikotarpiu nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 1 d. bei nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. liepos 10 d., todėl tai laikytina ginčo laikotarpiu.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad administracinės bylos nagrinėjimo ribos negali būti neapibrėžtos. Nagrinėjimo apimtis apsprendžiama pagal pareikštus konkrečius ir aiškius reikalavimus. Tik tiksli jų formuluotė gali atskleisti siekiamas apginti teises ar teisėtus interesus bei padėti visapusiškai ir objektyviai išnagrinėti bylą, taikant teisės aktus, reguliuojančius atitinkamus visuomeninius santykius. Priešingu atveju būtų pažeistas ginčo šalių teisių ir pareigų vienovės principas, procesinių staigmenų negalimumo principas, kiltų pagrįstos abejonės dėl teismo nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A17-217/2007). Pareiškėjas skunde nurodo, kad neturtinę žalą patyrė dėl to, kad būvimo LAVL laikotarpiu pasivaikščioti buvo vedamas tik po 1 valandą į dieną, nebuvo leidžiama naudotis savo televizoriumi, kompiuteriu, artimieji negalėjo perduoti maisto, duše neįrengtos persirengimo kabinos, jam teko nusirenginėti matant kitiems asmenims, neveikė ventiliacija ir kameroje tvyrojo smarvė. Kitų aplinkybių, kurios galėjo turėti įtakos neturtinės žalos atsiradimui ar jos dydžiui pareiškėjas nenurodo. Kadangi pareiškėjas, skundu reikšdamas reikalavimus, pats apibrėžė skundo ribas, todėl teismas pareiškėjo apibrėžtose skundo ribose nagrinėja jo iškeltus reikalavimus. Pažymėtina, kad pareiškėjo nusiskundimai dėl negalėjimo pasinaudoti teise į pasivaikščiojimą, nes jam nebuvo išduodama šilta pižama, ir dėl galimybės įsigyti maisto produktų, nebuvo įtraukti į skundo turinį (b. l. 1-2).
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.
Dėl trumpo pasivaikščiojimo laiko.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad LAVL pasivaikščioti buvo vedamas tik po 1 valandą į dieną, o ne 8 val., kaip numatyta teisės aktuose.
Nuteistųjų teisė pasivaikščioti gryname ore reglamentuota Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 103 straipsnyje, pagal kurio 1 ir 2 dalis nuteistieji šio Kodekso numatytais atvejais turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis BVK 70 straipsnio reikalavimų. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka nuteistasis.
Nuteistųjų teisę pasivaikščioti detalizuoja ir Ligoninės 6-ame (tuberkuliozės skyrius), 11-ame (Psichiatrijos skyrius, Vidaus ligų skyrius), 12-ame (Ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyrius) ir 13-ame (Slaugos ir palaikomojo gydymo skyrius) gydomuosiuose korpusuose esančių nuteistų (suimtų) pacientų dienotvarkė, patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus „Dėl laisvės atėmimo vietų ligoninėje laikomų asmenų dienotvarkių, garsinių signalų ir komandų dienotvarkei vykdyti, skaičiuočių ir patikrinimų tvarkos patvirtinimo“ 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-30 (toliau – ir Dienotvarkė) (b. l. 20). Dienotvarkės 1 punkte nurodyta, kad pareigūnai pacientus į pasivaikščiojimus veda atsižvelgdami į esamą darbo krūvį ir kitas objektyvias aplinkybes (pvz., pacientų sveikatos būklę). Esant poreikiui, direktoriaus budintysis padėjėjas gali keisti pasivaikščiojimo grafiką. Pacientų atsisakymai pasivaikščioti fiksuojami žurnaluose (Dienotvarkės 3 punktas). Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas LAVL ginčo laikotarpiu priklausė drausmės grupei, bei buvo gydomas nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 1 d. ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje ir buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 301, be to nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. liepos 10 d. ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros skyriuje ir buvo patalpintas į kamerų tipo patalpas Nr. 106, o nuo 2018 m. birželio 26 d. perkeltas į slaugos ir palaikomojo skyriaus kamerų tipo patalpas (b. l. 13-14). Be to LAVL apsaugos ir priežiūros 2017 m. gegužės 17 d. nuteistųjų (suimtųjų), laikomų 6, 11, 12, ir 13 korpusuose pasivaikščiojimo grafike nurodyta, kad pasivaikščiojimų trukmė priklauso nuo nuteistojo grupės. Paprastoji grupė – 3 valandas, lengvoji grupė – 4 valandas, drausmės grupė – 2 valandas, suimtieji – 1 valandą. Kameroje esantys asmenys į pasivaikščiojimus vedami vieną kartą į dieną (b. l. 19).
LAVL atsiliepime nurodė, jog pareiškėjas buvo vedamas pasivaikščioti į gryną orą laikantis LAVL direktoriaus įsakymais patvirtintų Dienotvarkių, jis priklausė drausmės grupei ir galėjo pasivaikščioti kasdien po 2 val. Atsakovės atstovės pateikti duomenys byloje surinktais įrodymais nėra paneigti, todėl teismas jais vadovaujasi ir konstatuoja, kad pareiškėjo teisė pasivaikščioti gryname ore ginčo laikotarpiu nebuvo pažeista.
Dėl leidimo naudotis savo televizoriumi, kompiuteriu bei galimybe iš artimųjų gauti maisto produktų.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš to, kad jam nebuvo leidžiama naudotis savo televizoriumi, kompiuteriu bei nebuvo galima iš artimųjų gauti maisto produktų.
BVK 86 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 1 d. redakcija) nustatyta, kad drausmės grupei priskirti nuteistieji turi teisę: apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, gauti ir siųsti neribotą kiekį laiškų, taip pat gauti smulkiųjų paketų; kasdien pasivaikščioti vieną valandą, o neįgalieji, kuriems nustatytas 0–40 procentų darbingumo lygis arba didelių ar vidutinių specialiųjų poreikių lygis, ir ligoniai (pagal gydytojo išvadą) – dvi valandas; du kartus per mėnesį paskambinti telefonu, be to BVK 96 straipsnio 1 dalyje (2017 m. rugsėjo 1 d. redakcija) nustatyta, jog nuteistiesiems, išskyrus laisvės atėmimo bausmę atliekančius pataisos įstaigose drausmės grupės laikymo sąlygomis ar perkeltus į kamerų tipo patalpas nuteistuosius, leidžiama naudotis už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigytais ar perduotais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais elektros prietaisais ir kitais daiktais. Kadangi pareiškėjas, kaip nustatyta byloje, atliko bausmę drausmės grupės sąlygomis, teisės aktuose teisė naudotis televizoriumi bei kompiuteriu jam nėra numatyta. Pareiškėjas turėjo teisę apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, ir bylos medžiaga nenustatyta, kad pareiškėjas negalėjo pasinaudoti šia teise.
Teismas įvertinęs tai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo priskirtas drausmės grupei, sprendžia, kad pareiškėjas negalėjo naudotis savo televizoriumi, kompiuteriu bei gauti maisto produktų iš artimųjų, todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Dėl privatumo duše.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad dušo patalpose nebuvo persirengimo kabinų, kiti nuteistieji galėjo stebėti jį parsirengianti, taip buvo pažeistas jo privatumas.
Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) nereglamentuoja dušų įrengimo reikalavimų, taip pat pažymėtina, kad Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos pavaldi biudžetinė įstaiga, kurios paskirtis – ambulatorinių ir stacionarių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas asmenims, kuriems paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, ir arešto bei laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, užtikrinant kardomosios priemonės – suėmimo, arešto ir laisvės atėmimo bausmių vykdymą. Atsižvelgiant į tai, LAVL pirmiausia turi atitikti nustatytus sveikatos priežiūros įstaigų įrengimo sveikatos saugos reikalavimus, kurie taikomi tiek, kiek įmanoma užtikrinant jog pacientams paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, arešto bei laisvės atėmimo bausmių vykdymo ypatumus, todėl nagrinėjant šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus taikytini ir reikalavimai, įtvirtinti Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 ,,Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737 (toliau – ir Higienos norma 47:2011). Higienos norma 47:2011 nenumato jokių reikalavimų dėl persirengimo kambarių įrengimo dušuose.
Atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad LAVL dušo kabinos įrengtos taip, kad nuteistieji (suimtieji) prausiasi po vieną, kuriose yra pakankamai vietos persirengti, pasikabinti rūbus. Tokius atsakovės atstovės paaiškinimus patvirtina ir į bylą pateiktos dušų kabinų nuotraukos, iš kurių matyti, jog dušų kabinos yra izoliuotos nuo kitų patalpų, jos gana erdvios bei juose įrengtos vietos (kabyklos) rūbams, rankšluosčiams ir pan. pasikabinti. Teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės dėl dušų įrengimo sudaro pagrindą konstatuoti, jog LVAL asmenų, besinaudojančių dušu, privatumas buvo užtikrintas. Todėl pareiškėjo argumentai šioje dalyje atmetami.
Dėl ventiliacijos neveikimo.
Pareiškėjas neturtinę žalą kildina ir iš to, kad LVAL patalpose neveikė ventiliacija.
Higienos normos HN 134:2015 17 punktas numato, kad asmenims turi būti sudaryta galimybė išvėdinti gyvenamąsias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.
Atsakovės atstovė atsiliepime nurodė, kad LVAL patalpose yra sudaryta galimybė patalpas vėdinti praveriant langą, taip pat nurodė, kad kamerų tipo patalpose įrengta mechaninė vėdinimo sistema, kuri valdoma iš pareigūnų posto. Teismas neturi jokio objektyvaus pagrindo abejoti šiomis atsakovės atstovės atsiliepime nurodytomis aplinkybėmis. Todėl pareiškėjo teiginiai kad LVAL patalpose neveikė ventiliacija atmestini kaip neįrodyti.
Ginčo situacijos teisinis reglamentavimas ir byloje esantys objektyvūs rašytiniai įrodymai suponuoja išvadą, jog pareiškėjo skundo argumentai dėl jo netinkamų laikymo sąlygų yra grindžiami tik abstraktaus, deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia asmenine jo paties nuomone, nepatvirtinta jokiais objektyviais įrodymais, todėl šie argumentai nevertintini kaip lėmę neturtinės žalos atsiradimą. Pareiškėjas įrodymų apie fizines ar psichines savybes, kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant laikymo sąlygų neigiamo poveikio jam masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio klausimą nepateikė, todėl teismas neturi pagrindo spręsti apie netinkamų laikymo sąlygų poveikį sveikatos būklei, kitoms fizinėms arba psichinėms pareiškėjo savybėms. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina tiek neteisėtų valstybės institucijos veiksmų – pareiškėjo laikymo nepriimtinomis sąlygomis, tiek ir priežastinio ryšio tarp pareiškėjo nurodytų aplinkybių bei jo patirtų neigiamų išgyvenimų ar kitokio pobūdžio nepatogumų, o tuo pačiu, ir neturtinės žalos atsiradimo fakto. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovės atstovė atliko veiksmus, kuriais siekė pareiškėjui sąmoningai sukelti dvasinį sukrėtimą ir skriaudą. Nenustačius atsakovės atstovės neteisėtų veiksmų ir žalos fakto, t.y. nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo yra nepagrįstas ir atmestinas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 56 straipsnis, 88 straipsnio 1 punktas).
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintas nuostatas, teismas yra įpareigotas tinkamai motyvuoti priimamą sprendimą, t. y. jį pagrįsti faktiniais ir teisiniais argumentais. Teisminėje praktikoje suformuotas aiškinimas, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus, serija A. Nr. 288, p. 20; 2001 m. rugsėjo 27 d. sprendimą byloje Hirvisaari prieš Suomiją, peticijos Nr. 4968/99, par. 30). Vadovaudamasis nurodytomis teisės normomis ir atsižvelgęs į jų aiškinimą, teismas kitus pareiškėjo skundo argumentus ir motyvus vertina kaip perteklinius ir sprendime dėl kiekvieno iš jų nepasisako.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškėjo T. G. skundą dėl neturtinės žalos, atsiradusios dėl jo laikymo netinkamomis sąlygomis nuo 2018 m. vasario 22 d. iki 2018 m. kovo 1 d. bei nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. liepos 10 d. atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorių dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.