Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vilijos Valantienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. K. apeliacinį skundą dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-84-766/2015, iškeltoje pagal ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinį bendraatsakoviams V. K. ir V. K. individualiai įmonei (toliau IĮ) „Basana“ dėl nuostolių atlyginimo regreso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras kreipėsi į Radviliškio rajono apylinkės teismą, prašydamas priteisti iš bendraatsakovio V. K. IĮ „Basana“ subsidiariai su bendraatsakoviu V. K. 1363,99 Eur (4709,59 Lt) nuostolių atlyginimą regreso teise, 40,84 Eur (141,00 Lt) žyminį mokestį, 157,44 Eur (543,60 Lt) už pateikiamų priedų vertimą į valstybinę kalbą, 8,11 Eur (28,00 Lt) už išplėstinį išrašą; penkių procentų dydžio metines procesines palūkanas. Nurodė, kad 2012-07-05 Švedijoje dėl M. D., vairavusio V. K. IĮ „Basana“ priklausančią transporto priemonę (duomenys neskelbtini) valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kaltės įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo padaryta žala. Lietuvos Respublikoje registruota transporto priemonė nebuvo apdrausta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, todėl dėl autoavarijos metu padarytos žalos atlyginimo Švedijos nacionalinis draudikų biuras kreipėsi į ieškovą. Teigė, kad sumokėjęs Švedijos nacionaliniam draudikų biurui padarytą žalą ir su šios žalos administravimu susijusias išlaidas, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš bendraatsakovių. Tvirtino, kad 2013-09-30 raštu kreipėsi į atsakovą V. K. IĮ ir 2014-05-21 – į atsakovą V. K., reikalaudamas sumokėti ieškovui Švedijos nacionaliniam draudikų biurui sumokėtą 4709,59 Lt žalos atlyginimą, tačiau bendraatsakoviai reikalaujamos sumos nesumokėjo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Skųsdamas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą, apeliantas (bendraatsakovis) V. K. prašo teismo sprendimą panaikinti, pripažinti, kad ieškovas ieškinį pateikė netinkamam atsakovui, taip pat bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka ir apklausti M. D.. Apeliaciniame skunde teigia, kad M. D. nuėmė nuo transporto priemonės, priklausančios V. K. IĮ „Basana“, valstybinius numerius ir, užsidėjęs juos ant kitos transporto priemonės, padarė eismo įvykį.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,

Motyvuojamoji dalis

teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Apelianto (atsakovo) V. K. apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliantas pateikė prašymą skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Atsižvelgdama į šį prašymą, teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Pažymėtina, kad apelianto prašymas dėl žodinio skundo nagrinėjimo yra visiškai nemotyvuotas. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, jog žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde. Be to, prašymas nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Atitinkamai netenkintinas apelianto prašymas dėl liudytojo iškvietimo.

Nagrinėjamoje byloje keliamas klausimas dėl Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro, sumokėjusio išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, pareikšto atgręžtinio reikalavimo asmeniui, atsakingam už žalos padarymą, pagrįstumo.

Apeliantas teigia, kad šiuo atveju jis nekaltas dėl eismo įvykio ir transporto priemonės valstybinius numerius panaudojo kitas asmuo.

Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, sumokėjęs išmoką kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui, atgręžtinio reikalavimo teise reikalauja visos išmokos tiek iš asmens, atsakingo už žalos padarymą, tiek iš asmens, neįvykdžiusio pareigos sudaryti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį. Pažymėtina, kad teisinį tokio reikalavimo pagrindą sudaro TPVCAPDĮ 23 straipsnio 1 dalies nuostata, o faktinį – aplinkybė, kad kitoje valstybėje įvyko eismo įvykis, asmuo yra atsakingas už žalos padarymą arba neįvykdė pareigos sudaryti draudimo sutartį ir Biuras, vykdydamas Bendradarbiavimo nuostatus ir atsižvelgdamas į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus, sumokėjo išmokas kitos valstybės nacionaliniam draudikų biurui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-24/2014; 2014 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2014).

Iš bylos medžiagos matyti, kad Švedijos policija identifikavo eismo įvykyje dalyvavusį automobilį ir asmenį, kuriam automobilis priklauso (21–22 b. l.).

Civilinės atsakomybės sąlygų turinys yra nustatomas remiantis atitinkamos užsienio valstybės teisės normomis ir pagal šios valstybės teisę nustatytomis aplinkybėmis. Vertinant asmens kaltės dėl žalą sukėlusio eismo įvykio nebuvimo aplinkybes, teisiškai reikšminga, ar atsakovui užsienio valstybėje buvo suteikta teisė įrodyti, kad dėl eismo įvykio kaltas ne jis, o kitas vairuotojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2014).

Kolegija pažymi, kad apeliantas nepateikė teismui jokių duomenų, kad gynėsi, siekdamas įrodyti savo kaltės nebuvimą dėl eismo įvykio Švedijoje, siekė dalyvauti žalos administravimo procese, kreipėsi su skundu į Švedijos nacionalinį draudikų biurą, kreipėsi į Švedijos teisėsaugos institucijas dėl automobilio valstybinių numerių neteisėto panaudojimo ar atliko kitus aktyvius veiksmus.

Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų arba atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).

Esant šioms aplinkybėms, apelianto skundo teiginiai laikytini deklaratyviais ir neįrodytais, o skundas yra nepagrįstas, todėl atmestinas, kiti skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi ir neturi įtakos apskųstos teismo sprendimo teisėtumui, todėl teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir dėl jų nepasisako.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.