Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pataisos tarnybos prašymą dėl Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio, kurio nuteistas E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinimo ir E. B. skirtos laisvės atėmimo bausmės likusios dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio antrosios dalies pirmosios bausmės alternatyvos, remiantis 231 straipsnio pirmąja dalimi, remiantis 79 straipsnio raide c, remiantis 15 straipsniu, ir jam skirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Į bausmę įskaitytas E. B. suimtam išbūtas laikas – 502 dienos, jas skaičiuojant iki 2021 m. rugpjūčio 25 d. (bylos lapai 32-36).

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Norvegijos Karalystės (duomenys neskelbtini) pataisos tarnybos prašymas dėl Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio pripažinimo ir E. B. skirtos likusios laisvės atėmimo bausmės dalies vykdymo Lietuvos Respublikos teritorijoje (bylos lapai 1-41).

4. Vilniaus miesto apylinkės teismas gautas E. B. gynėjo advokato Ramūno Vanago raštas, kuriame nurodyta, kad E. B. prašo nepripažinti Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžio ir leisti atlikti likusią bausmės dalį Norvegijoje, kadangi gali kilti pavojus E. B. gyvybei, sveikatai dėl Lietuvoje likusių nusikalstamos veikos bendrininkų (bylos lapai 57-58).

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas gautas E. B. prašymas, kuriame nurodyta, kad jam atliekant bausmę Norvegijoje ir atlikus 2/3 bausmės (2029 m. rugpjūčio 1 d.) jis būtų paleistas iš įkalinimo įstaigos. Lietuvoje nuteistieji nėra paleidžiami neatlikę skirtos bausmės; be to, Norvegijos įkalinimo įstaigoje, skirtingai nei Lietuvoje, nėra nuteistųjų diskriminacijos, jie visi yra lygūs. Lietuvoje nuteistieji yra diskriminuojami kitų kalinių, nuteistieji grasina vieni kitiems susidorojimais, su juo taip pat gali norėti susidoroti, nes jis prarado labai didelį narkotinių medžiagų kiekį. Atlikdamas bausmę Norvegijos įkalinimo įstaigoje jis turi galimybę dirbti ir mokytis (jis mokosi (duomenys neskelbtini) specialybės). Šiuo metu uždirbtus pinigus jis siunčia savo vaikų mamai L. T., nori padėti išlaikyti savo vaikus (bylos lapai 60-62).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad užsienio valstybių teismų nuosprendžiai Lietuvos Respublikoje vykdomi Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių pagrindu pagal jose ir šio Kodekso VII dalyje nustatytas taisykles.

7. Norvegijos Karalystė (išduodančioji valstybė) Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį, kuriuo E. B. nuteistas keturiolikos metų laisvės atėmimo bausme, bei liudijimą nuosprendžiui pripažinti ir bausmei vykdyti Lietuvos Respublikos teritorijoje Lietuvos Respublikai (vykdančiajai valstybei) perdavė vadovaudamasi Lietuvos Respublikos 2014 m. kovo 20 d. įstatymu Nr. XII-800 ratifikuotu Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriomis paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo (toliau – Susitarimas).

8. Nors E. B. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai vykdyti Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu jam skirtos laisvės atėmimo bausmės likusią dalį, tačiau teismas pažymi, kad Susitarimo 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog nuteistojo asmens sutikimas dėl bausmės vykdymo perdavimo nereikalingas, kai: a) nuteistasis asmuo yra vykdančiosios valstybės pilietis ir gyvena toje valstybėje; b) nuteistasis asmuo bus deportuotas į vykdančiąją valstybę po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo, remiantis į nuosprendį arba teisminį ar administracinį sprendimą įtrauktu įsakymu dėl išsiuntimo ar deportavimo ar bet kokia kita vadovaujantis nuosprendžiu pritaikyta priemone; c) nuteistasis asmuo pabėgo ar kitokiu būdu sugrįžo į vykdančiąją valstybę dėl to, kad išduodančiojoje valstybėje jam (jai) iškelta baudžiamoji byla ar priimtas apkaltinamasis nuosprendis.

9. Norvegijos Karalystės Imigracijos apeliacijų komiteto 2022 m. liepos 20 d. sprendimu dėl deportacijos iš Norvegijos nuspręsta deportuoti E. B. iš Norvegijos, uždraudžiant jam visam laikui atvykti į šalį (kol galioja draudimas įvažiuoti į Norvegiją), įpareigoti E. B. išvykti iš Norvegijos, kai bus išleistas į laisvę arba bus perkeltas atlikti bausmę į pilietybės valstybę. Šis sprendimas nėra skundžiamas. Nagrinėjamu atveju E. B. atitinka Susitarimo 6 straipsnio 2 dalies b punkto reikalavimus, kadangi, nors E. B. ir negyvena Lietuvos Respublikoje, kuri yra jo pilietybės valstybė, tačiau, vadovaujantis Norvegijos Karalystės Imigracijos apeliacijų komiteto 2022 m. liepos 20 d. sprendimu, jis bus deportuotas į Lietuvos Respubliką, kai bus išleistas į laisvę arba bus perkeltas atlikti bausmę į pilietybės valstybę. Pažymėtina, kad Sprendimo 6 straipsnio 2 dalies b punkte vartojama formuluotė „po to, kai jis bus atleistas nuo bausmės atlikimo“ turi būti suprantama kaip bet koks teisinis sprendimas dėl bausmės atlikimo laiko nutrūkimo ir nereiškia, jog asmuo gali būti perduodamas bausmei atlikti tik po to, kai pastarajam bus pritaikytas lygtinis paleidimas iš Norvegijos Karalystės laisvės atėmimo vietų įstaigos (Vilniaus apygardos teismo 2025 m. birželio 16 d. nutartis byloje Nr. 1S-126-497/2025).

10. Susitarimo 8 straipsnyje 1 dalyje įtvirtinta, kad vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę, jei: a) 4 straipsnyje nurodytas liudijimas yra neišsamus arba akivaizdžiai neatitinka nuosprendžio, ir nebuvo papildytas ar ištaisytas per vykdančiosios valstybės kompetentingos institucijos nustatytą pagrįstą terminą; b) nesilaikyta 4 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų; c) bausmės vykdymas prieštarautų ne bis in idem principui; d) nuosprendis susijęs su veikomis, kurios nelaikomos nusikalstamomis pagal vykdančiosios valstybės teisę. Tačiau, kai tai susiję su mokesčiais ar rinkliavomis, muitais ir valiutos keitimu, negalima atsisakyti vykdyti nuosprendžio remiantis tuo, kad vykdančiosios valstybės teisėje nenustatyti tokie pat mokesčiai ar rinkliavos arba tokios pat taisyklės, kuriomis reglamentuojama mokesčiai, rinkliavos ir muitai bei valiutų keitimas, kaip išduodančiosios valstybės teisėje; e) bausmės vykdymas uždraustas pagal vykdančiosios valstybės teisę; f) pagal vykdančiosios valstybės teisę galioja imunitetas, dėl kurio negalima vykdyti bausmės; g) bausmė paskirta asmeniui, kuris pagal vykdančiosios valstybės teisę dėl savo amžiaus dar negalėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už veikas, dėl kurių buvo priimtas nuosprendis; h) prašymo gavimo vykdančiosios valstybės kompetentingoje institucijoje momentu iki bausmės pabaigos yra likę ne mažiau nei 6 mėnesiai; i) vadovaujantis 4 straipsnyje nurodytu liudijimu, nuosprendis buvo priimtas in absentia, nebent liudijime nurodyta, kad pagal išduodančiosios valstybės nacionalinėje teisėje nustatytus tolesnius proceso reikalavimus asmuo: 1) tinkamu laiku buvo asmeniškai iškviestas ir taip informuotas apie numatytą teismo posėdžio, kuriame priimtas nuosprendis, datą ir vietą ar kitokiu būdu faktiškai gavo oficialią informaciją apie paskirtą teismo posėdžio datą ir vietą taip, kad buvo aiškiai nustatyta, jog jis (ji) žinojo apie numatytą teismo posėdį ar buvo informuotas, kad gali būti paskelbtas nuosprendis, jei jis (ji) neatvyks į teismo posėdį; ar 2) žinodamas apie numatytą teismo posėdį perdavė įgaliojimą advokatui, kurį suinteresuotas asmuo arba valstybė paskyrė ginti asmenį teismo posėdyje ir tas advokatas jį (ją) tikrai gynė; ar 3) įteikus jam nuosprendį ir aiškiai jį informavus apie teisę į bylos nagrinėjimą iš naujo ar teisę apskusti nuosprendį apeliacine tvarka teismo posėdyje, kuriame asmuo turi teisę dalyvauti ir kuris leistų nagrinėti bylą iš naujo ir iš esmės, įskaitant naujus įrodymus, ir kai dėl to gali būti atšauktas pradinis nuosprendis aiškiai pareiškė, kad jis (ji) neginčija nuosprendžio ar per tinkamą laikotarpį neprašė nagrinėti bylos iš naujo ar nepateikė apeliacinio skundo; j) vykdančioji valstybė, prieš priimdama sprendimą pagal 11 straipsnio 1 dalį, pateikia prašymą pagal 16 straipsnio 3 dalį, o išduodančioji valstybė pagal 16 straipsnio 2 dalies g punktą nesutinka, kad atitinkamas asmuo būtų patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, nuteistas ar jam kitaip būtų atimta laisvė vykdančiojoje valstybėje už nusikalstamą veiką, padarytą iki perdavimo, išskyrus nusikalstamą veiką, dėl kurios tas asmuo buvo perduotas; k) paskirta bausmė apima psichiatrinę ar sveikatos priežiūros priemonę arba kitą su laisvės atėmimu susijusią priemonę, kuri, neatsižvelgiant į 7 straipsnio 3 dalį, vadovaujantis vykdančiosios valstybės teisine ar sveikatos priežiūros sistema, negali būti joje vykdoma.

11. Teismas pažymi nenustatęs nei vienos Susitarimo 8 straipsnyje 1 dalyje nurodytų nuosprendžio nepripažinimo sąlygų: teismui pateiktas liudijimas yra išsamus ir atitinka nuosprendį; egzistuoja Susitarimo 4 straipsnio 1 dalies b) punkte nustatytas kriterijus (Lietuvos Respublika yra E. B. pilietybės valstybė, kurioje E. B. negyvena, tačiau į kurią jis bus deportuotas, atleidus jį nuo bausmės atlikimo); nuosprendis susijęs su veikomis, kurios laikomos nusikalstamomis pagal Lietuvos Respublikos teisę. Teismas neturi duomenų, kad Lietuvos Respublikoje arba kitoje valstybėje, išskyrus nuosprendį priėmusią valstybę – Norvegijos Karalystę, E. B. buvo priimtas sprendimas dėl tų pačių veikų ir tas sprendimas buvo įvykdytas. Taip pat teismas nemato pagrindo pripažinti, kad nuosprendžio vykdymas yra uždraustas įstatymu pagal Lietuvos Respublikos teisę ar kad laisvės atėmimo bausmės vykdymas pažeistų pagrindines žmogaus teises ir laisves. Teismas neturi duomenų, kad E. B. pagal tarptautinės teisės normas ar Lietuvos Respublikos įstatymus naudojasi imunitetu, dėl kurio negalima vykdyti sprendimo. E. B. nusikalstamą veiką, kurią padaręs jis pripažintas kaltu Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu, padarė sulaukęs amžiaus, nuo kurio jis galėjo būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikoje; prašymo gavimo Lietuvos Respublikoje momentu iki bausmės pabaigos yra likę daugiau nei šeši mėnesiai; prašomas pripažinti nuosprendis buvo priimtas dalyvaujant E. B., o jam skirta bausmė neapima psichiatrinės ar sveikatos priežiūros priemonės.

12. Nors E. B. nurodo, kad jam atliekant bausmę Norvegijos įkalinimo įstaigoje 2029 m. rugpjūčio 1 d. jam būtų taikomas lygtinis paleidimas, o atliekant likusią bausmės dalį jam nebūtų taikomas lygtinis paleidimas, teismas pažymi, kad šis argumentas nėra susijęs su Susitarimo 8 straipsnyje 1 dalyje nurodytomis nuosprendžio nepripažinimo sąlygomis. Kita vertus, Lietuvos Respublikos įstatymai taip pat numato teisę būti lygtinai paleistam iš laisvės atėmimo vietų įstaigų (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnis numato lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigų, suteikia teismui teisę priimti sprendimą paleisti nuteistąjį lygtinai iš laisvės atėmimo vietų įstaigos, jeigu jis yra atlikęs šio straipsnio 1 dalies atitinkamame punkte nurodytą laisvės atėmimo bausmės dalį (formalusis pagrindas) ir jo nusikalstamo elgesio rizika yra žema arba jis padarė akivaizdžią pažangą mažindamas šią riziką (materialusis pagrindas), išskyrus įstatyme numatytas išimtis), taigi perkėlus E. B. atlikti bausmę į Lietuvos Respubliką nebus apribota jo teisė būti lygtinai paleistam iš įkalinimo įstaigos, įvykdžius nustatytas sąlygas. Be to, E. B. nurodo, kad atliekant bausmę Lietuvoje gali kilti pavojus jo gyvybei, sveikatai, tačiau nagrinėjamu atveju nėra duomenų, kad E. B. atliekant likusią bausmės dalį Lietuvos Respublikoje gali kilti grėsmė jo gyvybei ir sveikatai - konkrečių duomenų, įrodymų E. B. nepateikė. Taigi teismui nenustačius Susitarimo 8 straipsnyje numatytų nuosprendžio nepripažinimo pagrindų, Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendis, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikos teritorijoje.

13. Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu E. B. nuteistas už tai, kad: 1) laikotarpiu iki 2020 m. balandžio 21 d. gyvenamoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje veikiančios grupuotės veikloje, kuri neteisėtai užsiėmė narkotinėmis medžiagomis, E. B. pagamino 143,8 kilogramų amfetamino; 2) 2020 m. balandžio 21 d. ir laikotarpiu iki 2020 m. balandžio 21 d. jis veikdamas bendrininkų grupėje veikiančios grupuotės veikloje, kuri neteisėtai užsiėmė narkotinėmis medžiagomis, E. B. perdavė 102,7 kilogramų (iš minėtų 143,8 kilogramų) amfetamino R. H. B.. Jis balandžio 21 d. 9.55 val. prie (duomenys neskelbtini), pristatė 39,8 kilogramų amfetamino H. B., o iki tol jis pristatė 62,9 kilogramų H. B. toje pačioje vietoje arba kitoje vietoje (duomenys neskelbtini). 3) Laikotarpiu iki 2020 m. balandžio 21 d. gyvenamoje vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje veikiančios grupuotės veikloje, kuri neteisėtai užsiėmė narkotinėmis medžiagomis, E. B. laikė 41,1 kilogramų (iš minėtų 143,8 kilogramų) amfetamino, taip pat amfetamino bazės, kuri atitinka apie 15 kilogramų amfetamino su vidutiniu 30 procentų stiprumu, t. y. E. B. nuteistas už neteisėtu disponavimu 158,8 kilogramų amfetamino, kurio kiekį sudaro 143,8 kilogramų galutinai paruošto amfetamino ir amfetamino bazė, kuri atitinka 15 kilogramų amfetamino su 30 procentų stiprumu (bylos lapai 32-36).

14. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, daugiau nei 100 gramų amfetamino laikytinas labai dideliu šios narkotinės medžiagos kiekiu.

15. Teisinė atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 3 dalyje, taigi E. B. Norvegijos Karalystėje padaryta nusikalstama veika, numatyta Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio antrosios dalies pirmosios bausmės alternatyvos, remiantis 231 straipsnio pirmąja dalimi, remiantis 79 straipsnio raide c, remiantis 15 straipsniu, atitinka BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius.

16. Susitarimo 7 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu bausmės trukmė nesuderinama su vykdančiosios valstybės teise, vykdančiosios valstybės kompetentinga institucija gali nuspręsti pritaikyti bausmę, bet tik tuo atveju, kai ši bausmė viršija už panašias nusikalstamas veikas tos valstybės nacionalinėje teisėje nustatytą maksimalią bausmę. Tai reiškia, kad Lietuvos Respublikos kompetentinga institucija – teismas turi teisę švelninti asmeniui paskirtą bausmę tik tuo atveju, kai ji viršija už panašią nusikalstamą veiką pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį įstatymą nustatytą maksimalią bausmę.

17. Už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymą gali būti skiriama laisvės atėmimo nuo dešimties iki penkiolikos metų bausmė. Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu E. B. skirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo švelninti E. B. Norvegijos Karalystės nuosprendžiu skirtos keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmės, kuri neviršija BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos maksimalios penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmės, taigi Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu E. B. skirta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė vykdytina Lietuvos Respublikoje. Į bausmę įskaitytina Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės dalis ir kardomojo kalinimo laikas (2024 m. lapkričio 25 d. E. B. buvo atlikęs Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu jam skirtos bausmės dalį – 1 679 dienas (bylos lapai 20-23)).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 365⁵ straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Norvegijos Karalystės Vyriausybės susitarimu dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose, kuriais paskirtos laisvės atėmimo bausmės ar su laisvės atėmimu susijusios priemonės, pripažinimo ir vykdymo 6, 7,8 straipsniais,

nutaria:

Pripažinti Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendį, kuriuo E. B. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio antrosios dalies pirmosios bausmės alternatyvos, remiantis 231 straipsnio pirmąja dalimi, remiantis 79 straipsnio raide c, remiantis 15 straipsniu, ir vykdyti šį nuosprendį Lietuvos Respublikoje.

Suderinti Norvegijos Karalystės Oslo apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 1 d. nuosprendžiu už Norvegijos Karalystės baudžiamojo kodekso 232 straipsnio antrosios dalies pirmosios bausmės alternatyvos, remiantis 231 straipsnio pirmąja dalimi, remiantis 79 straipsnio raide c, remiantis 15 straipsniu, nusikaltimus E. B. skirtą keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, prilyginant ją bausmei pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 3 dalį, ir E. B. palikti galioti keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo E. B. perėmimo iš Norvegijos Karalystės į Lietuvos Respubliką dienos.

Į bausmę įskaityti E. B. Norvegijos Karalystėje atliktos laisvės atėmimo bausmės dalį ir kardomojo kalinimo laiką.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.