- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-12-05
- Bylos Nr.
- II-196-1142/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 4-25-3-00057-2023-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Žilvinas Jaraminas
- Pareiškėjas
- R. B.
- Kategorijos
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Žilvinas Jaraminas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. B. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 16 d. nutarimo nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ne teismo tvarka priimto nutarimo esmė
1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 16 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal 2023 m. rugsėjo 18 d. pateiktą pareiškėjos R. B. pareiškimą dėl savavaldžiavimo, jos kaimynui P. L. 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 10 val. adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūsyje sumontavus medines duris ir tuo apribojus galimybę gyventojams patekti į bendro naudojimo patalpas. Nutarime nurodoma, kad P. L. neneigė bendro naudojimo rūsyje įdėjęs medines duris, tačiau paaiškino taip pasielgęs būdamas įsitikinęs, jog tokią teisę turi, nes tokią teisę jam suteikė butų Nr. 5A, 4A, 3A, 3, 2, 1 savininkai bei Kretingos miesto seniūnija. Kadangi tyrimo metu negauta objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad P. L. suprato priešingą teisei savo veikos pobūdį, buvo padaryta išvada, jog nėra pagrindo taikyti jam administracinę atsakomybę dėl savavaldžiavimo. Pareiškėjai taip pat išaiškinta galimybė savo galbūt pažeistas teises ginti kreipiantis į namą administruojančią įmonę arba į teismą civilinio proceso tvarka.
II. Skundo ir atsiliepimo į skundą esmė
2. Pareiškėja R. B. pateikė skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 16 d. nutarimą ir grąžinti medžiagą institucijai papildomam tyrimui atlikti, taikyti P. L. administracinę atsakomybę dėl savavaldžiavimo, įpareigoti panaikinti bendro naudojimo patalpoje įrengtas duris, pripažįstant pareiškėją nukentėjusiąja. Skunde nurodoma, kad priimant skundžiamą nutarimą buvo atsižvelgta tik į P. L. paaiškinimus, o motyvai dėl administracinės atsakomybės netaikymo nebuvo tinkamai susieti su esama situacija. Priimant skundžiamą nutarimą nebuvo atsižvelgta į tai, kad savavališkai įrengtos durys su rakinama spyna apribojo pareiškėjos galimybę patekti prie inžinerinių komunikacijų, elektros laidų, ventiliacijos, kamino atšakos. Pareiškėjos teigimu, P. L. savarankiškai nusprendė nustatyti naudojimosi patalpomis tvarką ir savo nuožiūra išdalinti įrengtų durų raktus. Skunde teigiama, kad nesant 100 proc. patalpų savininkų sutikimo dėl durų įrengimo, tokie veiksmai turėjo būti vertinami kaip savavaldžiavimas, nes visi su bendro naudojimo patalpų valdymu, naudojimu ir disponavimu susiję klausimai privalo būti sprendžiami visų bendraturčių sutarimu. Priimant nutarimą taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad pareiškėja ne kartą kreipėsi į Kretingos policiją dėl netinkamo P. L. elgesio, tačiau minėto asmens elgesys nėra tinkamai įvertinamas.
Atsiliepimas
3. Klaipėdos apskrities vyriausiasis policijos komisariatas atsiliepime į skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, todėl prašo jį atmesti. Atsiliepime nurodoma, kad tyrimo metu nebuvo gauta objektyvių ir neginčytinų duomenų, patvirtinančių, kad P. L. suprato priešingą teisei savo veiksmų pobūdį, taip pat negauta kitų duomenų apie jo vykdomą savavaldžiavimą, todėl nėra pagrindo jį traukti administracinėn atsakomybėn. Tyrimo metu taip pat negauta duomenų, kurių pagrindu R. B. galėtų būti pripažinta nukentėjusiąja. Institucijos nuomone, administracinio nusižengimo teisena pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą buvo pagrįstai nutraukta, todėl skundžiamas nutarimas turi būti paliktas galioti nepakeistas.
Šalies argumentai
4. Pareiškėja į teismo posėdį neatvyko, 2023 m. gruodžio 1 d. pateikė prašymą bylą nagrinėti jai nedalyvaujant. Nutarimą priėmusios institucijos atstovas į teismo posėdį taip pat neatvyko, pateikė prašymą bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad į teismo posėdį nė vienas administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantis asmuo neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką jiems buvo pranešta tinkamai, gauti prašymai bylą nagrinėti pareiškėjai ir institucijos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 630 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas netenkinamas.
5. ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
6. ANK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punkto nuostatas administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas atitinkamą veiką kvalifikuoti kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teismų praktikoje pažymima, kad kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.
7. ANK 518 straipsnis nustato administracinę atsakomybę už savavališką tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio nusižengimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y. traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo.
8. Teismų praktikoje pažymima, kad administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad teisės vykdymo savavališkumas, darant aptariamą teisės pažeidimą, pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip pat būtina pabrėžti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą (pvz. Klaipėdos apygardos teismo 2023 m. lapkričio 20 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-210-557/2023).
9. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėja R. B. 2023 m. rugsėjo 18 d. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kuriame nurodė, jog 2023 m. rugsėjo 17 d. apie 10 val. jos kaimynas P. L. adresu (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūsyje sukonstravo medines duris su rakinama spyna ir tuo apribojo pareiškėjos ir kitų namo gyventojų galimybę patekti į rūsio patalpas. Dėl to pareiškėja prašė taikyti P. L. administracinę atsakomybę dėl savavaldžiavimo bei įpareigoti jį išmontuoti duris. Kartu su pareiškimu buvo pateiktos minėtų durų nuotraukos (b. l. 8-18). Skundžiamu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 16 d. nutarimu buvo nutarta nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną pagal pareiškėjos R. B. pareiškimą, nes P. L. veiksmuose nenustatyta administracinio nusižengimo požymių.
10. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad atliekant pareiškimo tyrimą buvo apklaustas P. L., kurio paaiškinimai užfiksuoti 2023 m. rugsėjo 26 d. (b. l. 22). P. L. iš esmės neginčija aplinkybės, kad 2023 m. rugsėjo 17 d. 11 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendro naudojimo rūsyje jis įdėjo medines duris ir tai aiškino tuo, kad rūsio patalpos nuolat apliejamos vandeniu. Paaiškinime taip pat nurodoma, kad dėl durų įstatymo P. L. buvo sutaręs su kaimynais, kurie už šių durų turi savo asmeninius rūsius, jiems išdalino šių durų raktus. Taip pat paaiškino, kad dėl leidimo įdėti duris jis kreipėsi į Kretingos miesto seniūniją, kuri leido įdėti duris. P. L. nuomone, jo įdėtos durys netrukdo pareiškėjai R. B. patekti į jos asmeninį rūsį, o už durų jokių asmeninių patalpų ji neturi. Tyrimo metu P. L. taip pat pateikė rūsio plano kopiją, 2023 m. rugpjūčio 16 d. sutikimo bei 2023 m. rugpjūčio 10 d. sutikimo, kuris 2023 m. rugsėjo 12 d. pateiktas (duomenys neskelbtini), kopijas. Iš minėtų sutikimų matyti, kad jame pasirašę asmenys iš butų Nr. 5A, 4A, 3A, 3, 2, 1 sutinka, jog P. L. ir L. L. įsidėtų papildomas duris su užraktu prie bendro naudojimo rūsio patalpų (b. l. 19-21).
11. Įvertinęs pareiškėjos R. B. pareiškime ir skunde nurodytas aplinkybes, jos 2023 m. gruodžio 1 d. teismui pateiktus papildomus dokumentus, byloje esantį P. L. paaiškinimą ir jo pateiktus dokumentus, taip pat kitą byloje esančią medžiagą, teismas neturi pagrindo nesutikti su skundžiamo nutarimo išvada, jog šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti P. L. veiksmuose esant ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo požymių.
12. Byloje iš esmės nėra ginčo dėl to, kad tiek pareiškėja R. B., tiek P. L. yra bendro naudojimo patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), bendraturčiai. Kaip teisingai skunde nurodo pareiškėja, pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 straipsnio 1 dalies nuostatas bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kaip matyti iš pareiškėjos paaiškinimų ir bylos duomenų, prieš P. L. įrengiant medines duris, R. B. rašytinis sutikimas nebuvo gautas. Iš P. L. paaiškinimų matyti, jog įrengtų durų raktai buvo išdalinti tik asmeninio naudojimo patalpas už įrengtų durų turintiems gyventojams, tuo tarpu duomenų apie raktų perdavimą pareiškėjai nėra pateikta. P. L. tai aiškina tuo, kad R. B. už įrengtų durų neturi asmeninio naudojimo patalpų. Pareiškėja nurodo, kad įstačius duris, buvo apribota jos galimybė patekti prie inžinerinių komunikacijų, elektros laidų, ventiliacijos, kamino atšakos. Pažymėtina, kad būdama rūsio patalpų savininkė (bendraturtė), pareiškėja turi teisę reikalauti patekti ne tik prie savo asmeninio naudojimo, bet ir bendro naudojimo objektų. Taigi byloje esantys duomenys rodo, kad tarp R. B. ir P. L. yra kilęs civilinio pobūdžio ginčas dėl bendrosios nuosavybės įgyvendinimo.
13. Vis dėlto, teismas pažymi, jog šiuo atveju nėra jokio pagrindo pripažinti, kad aptariamas bendraturčių konfliktas yra peržengęs įprasto civilinio ginčo ribas. Pažymėtina, kad net ir tuo atveju, jeigu P. L. pateikti rašytiniai kitų gyvenamojo namo bendraturčių sutikimai ir jo paaiškinimai nėra pakankami pripažinti jo teisę įrengti duris bendro naudojimo patalpose, tačiau P. L. nurodomas durų įrengimo tikslas (deklaruojamas siekis apsaugoti patalpas nuo dažnai įvykstančio užliejimo vandeniu), taip pat iki ir po durų įrengimo atlikti veiksmai (rašytinių sutikimų gavimas iš dalies namo gyventojų, jų pateikimas (duomenys neskelbtini), raktų išdalinimas asmenims, turintiems asmeninius rūsius už įrengtų durų) paneigia jo veiksmuose esant tyčią sąmoningai ignoruojant įstatymo reikalavimus įgyvendinti savo turimą teisę, o visos dėl to esamos abejonės šiuo atveju vertintinos jo naudai. Vadinasi, byloje esantys duomenys šiuo atveju nėra pakankami konstatuoti, jog P. L. siekė įgyvendinti turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruojant įstatymo reikalavimus, todėl tai paneigia tyčios, kaip būtinojo ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo sudėties požymio buvimą ir dėl to P. L. administracinė atsakomybė negalima.
14. Pažymėtina, kad vien tai, jog pareiškėja kitaip vertina byloje surinktus duomenis, nei tai padarė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, savaime nepagrindžia skundžiamo nutarimo neteisėtumo. Nagrinėjamu atveju nutarime pagrįstai nurodyta, kad pareiškėja savo galbūt pažeistas teises gali ginti teisme civilinio proceso tvarka. Teismo vertinimu, esant išimtinai civiliniams teisiniams bendraturčių santykiams, administracinės atsakomybės taikymas šiuo atveju nebūtų pagrįstas. Dėl to teismas sutinka su nutarimą priėmusios institucijos išvada, kad P. L. veiksmuose nėra ANK 518 straipsnyje numatyto nusižengimo požymių ir administracinio nusižengimo teisena jam turi būti nutraukta (negali būti pradėta).
15. Atsižvelgdamas į anksčiau nurodytus argumentus, teismas konstatuoja, kad byloje nėra pakankamai objektyvių duomenų, patvirtinančių ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo sudėties požymius, todėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariatas pagrįstai 2023 m. spalio 16 d. nutarimu nusprendė nutraukti (nepradėti) administracinio nusižengimo bylos teiseną ANK 565¹ straipsnio 1 punkto pagrindu, šio nutarimo naikinti skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl skundas netenkintinas, skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato 2023 m. spalio 16 d. nutarimą nepakeistą ir R. B. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 dienų nuo nutarties kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmus.