Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Linas Pauliukėnas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. Z. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Giedriaus Vitkauskio skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutarties.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. 2023-02-15 Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate (toliau – ir Tauragės apskrities VPK, Institucija) buvo užregistruotas A. Z. pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2021-05-04 jis nusipirko automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), iš pardavėjo G. P. už 900 Eur, automobilį parsigabeno į Klaipėdą, į servisą (duomenys neskelbtini), kadangi nupirktam automobiliui buvo reikalingas remontas. 2023 metų sausį, grįžęs į minėtą servisą, savo automobilio nerado, o 2023-02-14 socialinio tinklo „Facebook“ puslapyje „Subaru klubas“ pamatė, kad jo pirktas automobilis yra parduodamas ir jį pardavinėja tas pats pardavėjas G. P.. Atvykus pas G. P. į namus, šis paaiškino, kad automobilį nutempė ir paslėpė ir grąžins jį tik tada, kai jam bus sumokėti 500 Eur už automobilio statymo baudas ir kitas išlaidas, kurias jis patyrė remontuodamas šį automobilį po to, kai jį nutempė. Pareiškėjas prašė G. P. nubausti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka ir įpareigoti grąžinti automobilį tokios būklės, kokios jis buvo iki savavališko nutempimo.

II. Skundo argumentai ir prašymai

5.14. Kadangi G. P. mano, jog dėl pareiškėjo veiksmų ar neveikimo patyrė tiesioginių nuostolių – administracinių baudų sumokėjimas, transporto priemonės transportavimo išlaidos ir jos remontas, tokiu atveju jis savo pažeistas teises turi teisę ginti teisme, pateikdamas civilinį ieškinį, ir šiame procese įrodinėti savo reikalavimo (nuostolių) pagrįstumą. Tačiau G. P. pasirinko savo tariamų teisių gynimo būdą ne taip, kaip numato CK, o piktnaudžiaudamas savo teise, savavališkai pasiėmė pareiškėjo transporto priemonę kaip užstatą ir negrąžindamas jos pareiškėjui reikalauja savo tariamų nuostolių atlyginimo. Pažymėtina, jog ir šiuo metu nėra aišku, kokių nuostolių G. P. reikalauja atlyginti – ar už sumokėtas baudas, ar remonto, ar transportavimo, ar visų bendrai. Bet kokiu atveju šių nuostolių buvimą, jų dydį ir pagrįstumą G. P. turi įrodinėti civiline tvarka.

5.15. ANK 518 straipsnis numato, jog savavaldžiavimas – tai savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į nurodytą reglamentavimą ir faktines aplinkybes, G. P. savo tariamos teisės į žalos atlyginimą reikalauja ne įstatymų nustatyta tvarka, kaip nurodyta CK, o laikydamas užgrobęs pareiškėjo transporto priemonę. G. P. akivaizdžiai supranta ir suvokia, jog dėl tokių jo neteisėtų veiksmų yra daroma žala pareiškėjo teisėms ir teisėtiems interesams ir tokių pasekmių jis siekia, turėdamas tikslą priversti pareiškėją atlyginti jam tariamus nuostolius. Šį faktą netiesiogiai patvirtina ir pats G. P., teigdamas, jog jis galėtų grąžinti transporto priemonę pareiškėjui, tačiau iš jo negauna tariamų nuostolių atlyginimo.

5.16. Tačiau teismas ir Tauragės apskrities VPK, priimdami skundžiamus sprendimus, nepagrįstai nevertino ir neatsižvelgė į šiuos faktus ir teisinį reglamentavimą, todėl priėmė nepagrįstus ir neobjektyvius sprendimus. Teismas, neatsižvelgdamas ir nevertindamas faktinių aplinkybių ir atmesdamas apreiškėjo skundą, nurodė tik vieną skundo netenkinimo pagrindą, jog G. P. veiksmuose nėra tyčios.

5.18. Jeigu G. P. savavališkai pasiėmė transporto priemonę, siekdamas ateityje išvengti gresiančių finansinių nuostolių, tokiu atveju jis privalo grąžinti transporto priemonę pareiškėjui, kadangi to reikalauja teisėtas transporto priemonės savininkas, ir pareiškėjui susigrąžinus savo automobilį, G. P. ateityje nebegresia jo tariami finansiniai nuostoliai. Tai yra, G. P. grąžinus transporto priemonę pareiškėjui, nebeliktų jo tariamos priežasties negrąžinti transporto priemonės. Tačiau, kaip matyti iš G. P. neteisėtų veiksmų, automobilio negrąžinimo priežastis yra tariamai jo pažeistų teisių gynimas, o transporto priemonė laikoma kaip įkaitas ar svertas deryboms dėl G. P. tariamų nuostolių atlyginimo.

5.19. Šioje situacijoje svarbu pažymėti ir tai, į ką neatkreipė dėmesio ir nevertino teismas, jog G. P. yra pats tiesiogiai kaltas dėl jam skirtų administracinių baudų. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog kai atitinkamos tarnybos pradėjo ieškoti transporto priemonės savininko, pirmiausia šių institucijų atstovai susirado paskutinį buvusį transporto priemonės savininką, kuris buvo registruotas VĮ „Regitra“. Pastarasis asmuo pareigūnams pateikė transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį, kurios pagrindu naujuoju savininku buvo nurodytas G. P. Kadangi G. P., perpardavęs transporto priemonę pareiškėjui, pirkimo–pardavimo sutarties neišsaugojo, galbūt sąmoningai dėl to, jog išvengtų gyventojų pajamų mokesčio už gautas pajamas nuo perparduotos transporto priemonės, todėl baudos buvo skiriamos G. P. Jeigu G. P. būtų elgęsis sąžiningai, atsakingai ir rūpestingai, tokiu atveju baudos būtų skiriamos pareiškėjui.

5.20. Priešingai nei nurodo teismas, G. P. sąmoningi ir priešingi pareiškėjo teisėms veiksmai neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. G. P., sąžiningai nesinaudodamas savo teise į teisminę gynybą ir tyčia negrąžindamas transporto priemonės jos teisėtam savininkui bei reikalaudamas iš nukentėjusio asmens tariamų, nepagrįstų nuostolių atlyginimo, elgiasi nesąžiningai ir priešingai bendro gyvenimo taisyklėms bei nesilaiko teisingumo ir teisėtumo principų.

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo argumentai ir išvados

6. Skundas atmestinas.

7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Iš skundo turinio matyti, kad A. Z., atstovaujamas įgaliotojo atstovo advokato padėjėjo G. Vitkauskio, nesutinka su apylinkės teismo sprendimu netenkinti jo skundo ir palikti nepakeistą Tauragės apskrities VPK 2023-05-03 nutarimą (ROIK 23206418008) nepradėti administracinio nusižengimo teisenos G. P. pagal ANK 518 straipsnį dėl savavaldžiavimo. Pareiškėjo A. Z. atstovas prašo panaikinti skundžiamus Institucijos 2023-05-03 nutarimą ir Tauragės apylinkės teismo 2023-08-24 nutartį ir įpareigoti Tauragės apskrities VPK pradėti administracinio nusižengimo teiseną G. P. dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnyje. Pasak A. Z. atstovo, šiuo atveju tiek Institucija, tiek teismas neatsižvelgė į tai, kad G. P. savavališkai pasiėmė pareiškėjo automobilį kaip užstatą ir negrąžindamas jo pareiškėjui savo tikros ar tariamos teisės į išlaidų kompensavimą reikalauja ne įstatymų nustatyta tvarka, o savavališkai pasiėmęs ir laikydamas užgrobęs pareiškėjo automobilį, suprasdamas, kad dėl tokio elgesio pareiškėjas patiria neigiamus padarinius ir negali disponuoti jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Ir tokie G. P. veiksmai, apelianto teigimu, atitinka savavaldžiavimo, numatyto ANK 518 straipsnyje, sudėtį. Apygardos teismo neturi pagrindo sutikti su šiais pareiškėjo A. Z. atstovo skundo argumentais.

8. Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad 2021-05-04 A. Z. iš G. P. nusipirko automobilį „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio pirkimo–pardavimo sutarties VĮ „Regitra“ neįregistravo, jį paliko autoservise. Palikęs automobilį, 2022 m. rugsėjo mėnesį A. Z. išvyko iš užsienį, grįžo 2023 m. vasario mėnesį. Automobilio pardavėjas G. P. du kartus buvo nubaustas administracine tvarka pagal ANK 418 straipsnio 1 dalį už tai, kad VšĮ „Klaipėdos keleivinis transportas“ automobilių stovėjimo kontrolierius 2022-02-15 ir 2022-03-24 užfiksavo transporto priemonę „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), pastatytą mokamoje automobilių stovėjimo vietoje, ir nustatyta, jog už stovėjimą nesumokėta nustatyta tvarka. Be to, G. P. nubaustas administracine tvarka pagal ANK 414 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2022-04-13 Klaipėdoje, (duomenys neskelbtini), nesilaikydamas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 3 dalies, 7 dalies reikalavimų, bendro naudojimo vietoje laikė neeksploatuojamą transporto priemonę „Subaru Impreza“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurios negalima eksploatuoti, nes ilgiau kaip 3 mėnesius yra išregistruota. Kadangi automobilio pirkimas–pardavimas nebuvo įregistruotas, G. P., siekdamas išvengti galimų naujų baudų jam skyrimo, automobilį pasiėmė savo žinion ir nesutinka grąžinti A. Z., kol šis nesusimokės jam, G. P., skirtų baudų.

9. ANK 518 straipsnyje numatyta, kad savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, užtraukia administracinę atsakomybę. Pažymėtina, kad pagrindinė aptariama norma saugoma vertybė yra įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta asmens teisių ir pareigų įgyvendinimo tvarka. Teisės vykdymo savavališkumas, darant aptariamą teisės pažeidimą, pasireiškia tuo, kad kaltininkas piktnaudžiauja savo teise arba pasirenka tokį teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka nei geros moralės, nei bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, nei sąžiningumo, protingumo ar teisingumo principų. Taip pat būtina pabrėžti, kad ne visi įstatymo reikalavimų neatitinkantys veiksmai užtraukia administracinę atsakomybę pagal minėtą normą. Remiantis teismų praktika, asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis.

10. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties. ANK 518 straipsnyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius būtinus šio pažeidimo sudėties požymius: subjektyviosios pusės požymį – tyčinę kaltės formą ir objektyviosios pusės požymį – veiksmus, nurodytus jo dispozicijoje. ANK 518 straipsnyje įtvirtinta norma yra blanketinė, jos esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose, t. y., traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn, būtina nustatyti, kokių teisės aktų nuostatas pažeidė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Administracinė atsakomybė už savavaldžiavimą kyla tada, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę, sąmoningai ignoruodamas šiuos įstatymo reikalavimus, ir toks savavališkas teisės vykdymas nepadaro didelės žalos kito asmens teisėms ar teisėtiems interesams.

11. Pagal CK 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

12. Pagal bendrąją civilinių teisių gynimo taisyklę civilines teises įstatymų nustatyta tvarka ir būdais gina teismas (CK 1.138 straipsnis). Tačiau ginant savo civilines teises panaudoti savigyną leidžiama ir asmeniui šio kodekso nustatytais atvejais (CK 1.139 straipsnis). Vadinasi, savigyna yra įteisintas, t. y. įstatymu pagrįstas ir tik jo nustatytais atvejais taikomas, prievartinis savo teisės įgyvendinimas jėga (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

13. Viena iš civilinės teisės reglamentuojamų savigynos priemonių yra daikto sulaikymo teisė. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad sulaikymo teisė – specifinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, kuriuo kreditorius turi teisę pasinaudoti, kol skolininkas įvykdys prievolę (CK 6.69 straipsnio 1 dalis). Daikto sulaikymo teisės turinys reglamentuojamas daiktinės teisės normų (CK 4.229–4.235 straipsniai). Remiantis CK 4.229 straipsnio 1, 2 dalyse nustatytais kriterijais, daikto sulaikymo teisė atsiranda ir gali būti įgyvendinama esant šių aplinkybių visumai: 1) kreditorius turi reikalavimo teisę į skolininką; 2) reikalavimo teisė yra vykdytina (jos įvykdymo terminas pasibaigęs); 3) kreditorius valdo skolininkui priklausantį daiktą; 4) kreditorius yra teisėtas skolininkui priklausančio daikto valdytojas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-586/2013, e3K-3-174-695/2020).

14. Pažymėtina ir tai, kad daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, o ne su asmeniu. Šios teisės seka paskui (lydi) daiktą. Tai reiškia, kad ir po savininko pasikeitimo ši teisė, kaip susieta su daiktu, nenustoja galios vien dėl savininko pasikeitimo, t. y. ji galioja ir naujajam savininkui, išskyrus atvejus, jeigu dėl konkretaus perleidimo pagrindo įstatymas reglamentuoja, kad sulaikymo teisė pasibaigia (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 748 straipsnis). Ši teisė pasibaigia konkrečiais įstatyme nustatytais pagrindais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-174-695/2020).

15. Pagal nuo 2021-05-01 įsigaliojusius Transporto priemonių savininkų apskaitos informacinės sistemos nuostatus, prieš pirkėjui registruojant transporto priemonę savo vardu, būtina deklaruoti nuosavybės pasikeitimą. Nuosavybės pasikeitimą turi deklaruoti ir pirkėjas, ir pardavėjas. Pirkėjas – per 5 darbo dienas nuo sandorio sudarymo, o pardavėjas – per 5 darbo dienas nuo pirkėjo pateiktų duomenų. Deklaravimas vyksta tokia eiliškumo tvarka: į VĮ „Regitra“ kreipiasi pirkėjas ir internetu arba padalinyje užpildo įgijimo deklaraciją, pateikdamas pirkimo–pardavimo sutartį arba kitą nuosavybės pasikeitimą įrodantį dokumentą, SDK ir kitą reikalingą informaciją. Tuomet pardavėjas patvirtina pirkėjo pateiktus duomenis.

16. A. Z. iš G. P. įsigyto automobilio neįregistravo, jį paliko viešoje vietoje neįsitikinęs, kad už tai nereikės mokėti rinkliavų. Baudos už mokamose vietose stovintį automobilį buvo skirtos G. P., jis, siekdamas išvengti galimų didesnių nuostolių, automobilį pasiėmė savo žinion ir atsisakė jį grąžinti savininkui, kol šis nesumokės jam, G. P., skirtų baudų. Ginčas tarp A. Z. ir G. P. kilo dėl priskaičiuotų baudų už automobilio stovėjimą (palikimą) apmokestintoje vietoje.

17. Skolininkui (naujajam automobilio savininkui A. Z.) atsisakius atsiskaityti ir kartu nepateikus adekvataus savo prievolės įvykdymo užtikrinimo, G. P., kaip automobilio turėtojas, turėjo teisę pasinaudoti automobilio, kurį tuo metu valdė, sulaikymu, nes, sprendžiant iš tuo metu susiklosčiusios situacijos, G. P. nesiėmus savigynos priemonių, įgyvendinti teisę būtų tapę negalima arba iš esmės sunkiau (CK 6.253 straipsnio 8 dalis). Ir šiuo atveju nėra svarbu, kad 2021-05-04 de facto pasikeitė automobilio savininkas (jį įsigijo A. Z.), nes, kaip minėta, daiktinės teisės yra susijusios su daiktu, o ne su asmeniu.

18. Administracinio nusižengimo sudėtis – tai įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina veiką, kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jeigu nėra bent vieno iš minėtų požymių, nėra ir administracinio nusižengimo sudėties.

19. Nagrinėjamos bylos esmė – kilęs skirtingus interesus turinčių civilinių teisinių santykių subjektų konfliktas, kuris, apygardos teismo vertinimu, neperžengė civilinių teisinių santykių ribų ir neįgavo savavaldžiavimui, numatytam ANK 518 straipsnyje, būdingų požymių, todėl jų konflikto esmę sudarantys civiliniai teisiniai santykiai spręstini civilinio proceso tvarka. Apygardos teismas šiuo atveju neturi pagrindo nesutikti su Institucijos ir apylinkės teismo vertinimu, jog šiuo atveju G. P., pasiimdamas A. Z. parduotą automobilį iš saugojimo aikštelės, nesiekė tyčia jam pakenkti, taip pasielgė vengdamas tolimesnės finansinės žalos dėl jam skiriamų administracinių nuobaudų – baudų – už automobilio statymą, pažeidžiant ANK. Apygardos teismo vertinimu, tokie A. Z. veiksmai negali būti pripažinti kaip sudarantys ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo – savavaldžiavimo – sudėtį, t. y. nesudaro pagrindo konstatuoti jo kaltę įvykdžius savavaldžiavimą, o juolab, būtiną šio ANK 518 straipsnyje numatyto administracinio nusižengimo subjektyviosios pusės požymį – veikimą tyčia – ir tai, kad jais buvo padaryta kokia nors esminė žala kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams.

20. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamoje byloje priimdamas procesinį sprendimą padarė esminių materialiosios ar proceso teisės pažeidimų, kurie galėtų būti pripažinti pagrindu šią nutartį panaikinti, kaip prašo apeliantas.

21. Dėl nurodytų motyvų apygardos teismas konstatuoja, kad skundžiama Tauragės apylinkės teismo 2023-08-24 nutartis, patikrinus ją neperžengiant skundo ribų, yra teisėta ir pagrįsta, pakeisti ar panaikinti ją A. Z. atstovo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2023 m. rugpjūčio 24 d. nutartį nepakeistą ir pareiškėjo A. Z. įgalioto atstovo advokato padėjėjo Giedriaus Vitkauskio apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.