Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su pareiškėjo A. K. pareiškimu dėl Panevėžio apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. 2A-666-XXX/2023 nagrinėjimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Panevėžio apygardos teisme yra gauta civilinė byla pagal ieškovo A. K., atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. K. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, dėl žalos atlyginimo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas

3. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, byla gali būti perduodama iš teismo, kuriam ji teisminga, kitam teismui, jeigu, nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

4. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, jog asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimas).

5. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. CPK 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo.

6. Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje ir vadovaujantis šia praktika suformuotoje kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad teismo ar teisėjo nešališkumas turi būti vertinamas dviem aspektais. Visų pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y., nė vienas teismo narys neturi asmeniškai turėti išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Asmeninis nešališkumas yra preziumuojamas, jeigu nėra tam prieštaraujančių įrodymų. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y., jis turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę. Vertinant objektyviuosius aspektus, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjų nešališkumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-125-219/2017).

7. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimas byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimas byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96). Tam, kad būtų nušalinti visi apylinkės ar apygardos teismo teisėjai, turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo teisėjų nešališkumu.

8. Teismų praktikoje yra laikomasi nuoseklios pozicijos, jog tais atvejais, kai ieškovas pareiškia valstybei reikalavimą atlyginti žalą, grindžiamą teismo, kuriam paduodamas ieškinys, ar jame dirbančių atskirų teisėjų neteisėtais (nors ir netyčiniais) veiksmais, šiame teisme dirbantys teisėjai paprastai negali priimti jokių procesinių sprendimų pagal pareikštą reikalavimą. Tokia pozicija yra grindžiama tuo, kad spręsdamas tokio pobūdžio bylą, teismas turėtų tirti ir vertinti su šio teismo ar jame dirbančių teisėjų galimai neteisėtais veiksmais ar neveikimu susijusias aplinkybes, nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, o tai objektyviam stebėtojui galėtų sukelti pagrįstų abejonių dėl ginčą nagrinėjančio teismo nešališkumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2KT-113-943/2019).

9. Pagrįsdamas pareiškimą dėl Panevėžio apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo, pareiškėjas teigia, kad šiuo atveju teismas turės spręsti dėl šiame teisme dirbančių teisėjų atliktų procesinių veiksmų (priimtų sprendimų) teisėtumo. Pareiškėjas pareiškimą grindžia ir tuo, kad Panevėžio apygardos teismas, jo vertinimu, netinkamai išsprendė ieškovo santuokos nutraukimo bylos teismingumo klausimą.

10. Civilinėje byloje Nr. 2A-666-XXX/2023 ieškovas, nesutikdamas su Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2023 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu, apeliacinį skundą inter alia (be kita ko) grindžia Panevėžio apygardos teismo, priėmusio 2010 m. lapkričio 12 d. apkaltinamąjį nuosprendį pareiškėjo atžvilgiu (baudžiamosios bylos Nr. 1A-519-168/2010, teisminio proceso Nr. 1-22-2-00137-2008-8), šališkumu. Ieškovo įsitikinimu, teismas šios aplinkybės tinkamai neįvertino. Pareiškime dėl nušalinimo ieškovas nurodo ir tam tikrus procesinius sprendimus (kardomųjų priemonių taikymą), kuriuos ieškovo atžvilgiu atliko Panevėžio apygardos teismo teisėjai. Nurodytos aplinkybės leidžia nuspręsti, kad ieškovo apeliacinį skundą nagrinėjant Panevėžio apygardos teisme šio teismo teisėjai inter alia turės vertinti šio teismo ar jame dirbančių teisėjų veiksmų teisėtumą, kaip valstybės civilinės atsakomybės sąlygą.

11. Atsižvelgdamas į anksčiau nustatytas aplinkybes, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pareiškėjo A. K. pareiškimą patenkina, o civilinę bylą Nr. e2A-666-XX/2023 iš Panevėžio apygardos teismo perduoda nagrinėti Kauno apygardos teismui.

12. A. K. pareiškime nurodytos aplinkybės, susijusios su Panevėžio apygardos teisme išspręstu ieškovo santuokos nutraukimo bylos teismingumo klausimu, nesudaro pagrindo Panevėžio apygardos teismo (šio teismo teisėjų) nušalinimui nuo civilinės bylos Nr. 2A-666-XXX/2023 nagrinėjimo, kadangi pastarojoje byloje nagrinėjami klausimai nėra niekaip susiję su bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo aplinkybėmis.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo A. K. pareiškimą patenkinti ir perduoti civilinę bylą Nr. e2A-666-XX/2023 iš Panevėžio apygardos teismo nagrinėti Kauno apygardos teismui.