- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-06
- Bylos Nr.
- e2-2777-1167/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17327-2023-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Adomaitytė
- Ieškovas
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- A. M.
- Kategorijos
- 2.3.4.6Tėvų valdžios apribojimas
dalyvaujant ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Danutei Rainienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui A. M. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – Ž. B.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė
1. Ieškovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Tarnyba) ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) neterminuotai apriboti atsakovui A. M. tėvo valdžią dukters A. S.-M., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu; 2) priteisti iš atsakovo teismo išlaidas.
2. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad atsakovas turi nepilnametę dukrą A. S.- M., gimusią (duomenys neskelbtini), kurios atžvilgiu visiškai tėvo valdžios neįgyvendina. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3352-869/2019 vaiko motinai D. S.-M. buvo neterminuotai, o tėvui A. M. laikinai apribota tėvų valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu. Nepilnametei nustatyta nuolatinė globa, jos nuolatine globėja ir gaunamų lėšų administratore uzufrukto teise paskirta Ž. B. Vaiko gyvenamoji vieta nustatyta globėjos gyvenamojoje vietoje. Remiantis SPIS duomenimis, tėvui socialinės paslaugos nėra teikiamos. Atsakovas į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo nesikreipė. Vaiko tėvas nebendrauja su dukra, išlaikymo neteikia, nesikreipia į ugdymo ir gydymo įstaigas dėl informacijos gavimo apie dukrą. Lankymosi nepilnametės gyvenamojoje metu nustatyta, kad vaiko globa vyksta sklandžiai, globėja užtikrina vaiko emocinius ir fizinius poreikius, saugią ir vaiko raidai bei vystymuisi palankią aplinką. 2023 m. lapkričio 3 d. buvo bendrauta su nepilnamete, jos teigimu, jai patinka gyventi pas globėją, šiuose namuose jaučiasi gerai. Nurodė, kad paskutinį kartą su tėvais bendravo telefonu prieš jos dešimtą gimtadienį. Taip pat per Globos centrą jai buvo perduotos dovanos: užrašų knygelės bei atvirutė. Mergaitė nurodė, kad norėtų su tėvais bendrauti dažniau, bet jie jai neskambina. Mergaitė taip pat nurodė, jog labai myli globėją ir norėtų su ja likti gyventi. Globėja pasidalijo, kad nuo 2020 m. mergaitė nematė tėvų, tėvai nesidomi mergaitės ugdymu, sveikata, mokslo pasiekimais. Globėja pati buvo inicijavusi du susitikimus, į pirmą jie neatvyko, į antrą atvyko, bet tolesnių susitikimų tėvai vengia bei neinicijuoja. Per ketverius metus įvyko tik du susitikimai. Jokio išlaikymo tėvai neteikia. Surinkus atsakovą charakterizuojančią informaciją, nustatyta, kad jis baustas administracine tvarka (už nelegalų darbą; už važiavimą be bilieto; už eismo taisyklių pažeidimą). 2023 m. lapkričio 23 d. Sodros duomenimis atsakovas dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (toliau – ir UAB) „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovės teigimu, nuo laikinojo tėvo valdžios apribojimo atsakovo šeimoje padėtis nepasikeitė – atsakovas vengia atlikti savo pareigas, vaiko neaugina. Atsakovas nesupranta savo kaip tėvo vaidmens vaiko gyvenime, nenori išsiaiškinti vaiko poreikių ir galimybių juos tinkamai tenkinti. Atsakovas stokoja socialinių įgūdžių, nesugeba auginti ir auklėti vaiko, ilgą laiką dukters gyvenime visiškai nedalyvauja – nebendrauja, nesidomi dukters pasiekimais, neteikia išlaikymo, nors tam turi galimybę, nesistengia keisti savo gyvenimo būdo, nėra motyvuotas susigrąžinti vaiko į šeimą. Ieškovė atkreipia dėmesį, kad nuo 2020 metų atsakovas nerodė jokio noro susigrąžinti dukrą į šeimą, jos neaugino ir ja tinkamai nesirūpino, todėl šią dieną jis nėra pajėgus tinkamai užtikrinti nepilnamečio vaiko interesų. Tarnybos vertinimu, atsakovas vengia atlikti ir neatlieka savo, kaip tėvo, pareigos tinkamai ir atsakingai rūpintis savo nepilnamete dukra ir stengtis, kad ji augtų ir vystytųsi pilnavertėje, saugioje, patikimoje aplinkoje ir užaugtų doras, socialiai atsakingas pilietis. Atsakovas dėl savo paties netinkamų, kaltų veiksmų nepilnamete dukra nesirūpina ir tėvo pareigų jos atžvilgiu visiškai neįgyvendina. Tarnyba konstatuoja, kad atsakovas vengia atlikti savo pareigas auklėti ir prižiūrėti dukrą ir visiškai nuo 2020 metų nėra motyvuotas susigrąžinti vaiko į šeimą. Tarnyba neturi duomenų, kad situacija artimiausiu metu galėtų pasikeis, kadangi atsakovas su vaiku nepalaiko emocinio ryšio, visiškai nebendrauja, nesidomi dukters sveikata, ugdymusi, neteikė ir neteikia jai išlaikymo, todėl, Tarnybos vertinimu, siekiant užtikrinti ir apsaugoti geriausius nepilnametės interesus, tėvo valdžia atsakovui dukters atžvilgiu turi būti apribota neterminuotai.
3. Atsakovas A. M. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
4. Trečiasis asmuo Ž. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinį palaikė jame išdėstytomis aplinkybėmis ir motyvais, prašė ieškinį tenkinti visa apimtimi.
6. Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo Ž. B. ieškinį palaikė. Papildomai paaiškino, kad mergaitė jos namuose gyvena apie 4 metus. Atsakovas nesirūpina vaiku bei neieško kontakto su juo. Mergaitė anksčiau dažnai pasiilgdavo tėvo, dabar jaučiasi saugiai namuose, turi savo kambarį, sutaria su globėjos tėvais, yra labai prisirišusi prie globėjos tėvo, vadina jį seneliu, trečiojo asmens teigimu, taip vaikas kompensuoja tėvo trūkumą. Paaiškino, kad atsakovas su dukra nesimatė nuo 2022 m. gegužės vidurio, tuo metu ji pati kreipėsi į globos centrą ir inicijavo tėvo susitikimą su dukra. Atsakovas savo iniciatyva bendravo su vaiku 2020 metų vasarą. Po vaiko 10-ojo gimtadienio jokio kontakto iš atsakovo su dukra nėra, atsakovas dukrai išlaikymo neteikia.
7. Atsakovas į teismo posėdį neatvyko, duomenų apie neatvykimo priežastis nepateikė, apie teismo posėdžio vietą ir laiką informuotas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Bylos faktinės aplinkybės
8. Byloje nustatyta, kad nepilnamečio vaiko A. S.-M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai yra atsakovas A. M. ir D. S.-M.
9. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-3352-869/2029 atsakovui A. M. laikinai, o D. S.-M. neterminuotai apribota tėvų valdžia dukros A. S.-M. atžvilgiu. Tuo pačiu teismo sprendimu A. S.-M. nustatyta nuolatinė globa, nuolatine globėja paskirta Ž. B., iš atsakovo priteistas mokėti 200 Eur išlaikymas dukrai.
Dėl tėvų valdžios apribojimo
10. Tėvų valdžios esmė – teisė ir pareiga auklėti savo vaikus ir juos iki pilnametystės išlaikyti (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis, CK 3.155 straipsnis, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 31 straipsnis). Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos ir tokiems tėvams tai pakankamas pagrindas taikyti tėvų valdžios ribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005; kt.).
11. Tėvų valdžios ribojimo pagrindai įtvirtinti CK 3.180 straipsnio 1 dalyje. Jų sąrašas baigtinis. Vienas iš šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, įtvirtintų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje, yra prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi ginčą įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Pagal šį principą turi būti aiškinamos ir CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaikais; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Teismui sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, tenka pareiga nustatyti teisingą pusiausvyrą tarp vaiko teisės į jo geriausių interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje bei tėvų teisės vėl būti kartu su vaikais, jų bendravimo teisių su kitų asmenų globoje esančiais vaikais užtikrinimo. Bylose, kuriose yra sprendžiamas klausimas dėl tėvų valdžios apribojimo, kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš nurodytų aplinkybių. Taigi nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-95/2009; 2013 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-114/2013; kt.). Be to, tėvų valdžios apribojimą lemia ne tik nepilnamečio vaiko tėvų netinkamas elgesys su vaiku, bet ir neteisėtas neveikimas. Taigi, nustačius bent vieną iš CK 3.180 straipsnio 1 dalyje išvardytų pagrindų ir tėvo, kuriam prašoma apriboti valdžią, kaltę, turi būti taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas.
12. CK 3.183 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo įsiteisėjimo valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras kreipiasi į teismą dėl laikino tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo nustatymo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad laikinas reiškia „kurį laiką esantis ar trunkantis, nenuolatinis, neamžinas“ („Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“, http://lkiis.lki.lt/). Vadinasi, tai, kas laikina, neturi tapti pastoviu. Pavyzdžiui, vaiko laikinoji globa negali trukti ilgiau kaip dvylika mėnesių (CK 3.253 straipsnio 2 dalis), arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija, o prireikus prokuroras ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teismo sprendimo dėl laikino tėvų valdžios apribojimo įsiteisėjimo turi kreiptis į teismą dėl laikino tėvų valdžios apribojimo tęsimo arba neterminuoto tėvų valdžios apribojimo nustatymo (CK 3.183 straipsnio 5 dalis). Tai rodo, kad laikini sprendimai turi: 1) turėti aiškų tikslą, pavyzdžiui, sugrąžinti vaiką į šeimą; 2) apimti aiškius tarpinius sprendimus, veiksmus, kuriais siekiama pakeisti laikiną situaciją; 3) būti pakankamai aiškiai apibrėžti laiko atžvilgiu, nes vaikui, kaip augančiai ir bręstančiai asmenybei, svarbiausia yra pastovumas, žinojimas, kiek ilgai gali trukti viena ar kita situacija, nuo ko priklauso jos pasikeitimas ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-277-969/2019, 34 punktas). Taigi, laikinas valdžios apribojimas negali trukti neribotą laiką, todėl, jeigu per protingą laiką neišnyksta arba išnyksta tik iš dalies aplinkybės, sudariusios pagrindą laikinai apriboti tėvų valdžią, turi būti sprendžiamas klausimas dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo arba dėl laikino valdžios apribojimo tęsimo.
13. Tėvų valdžia gali būti apribota tik esant tėvų kaltei. Atsižvelgiant į tėvų kaltės pobūdį, pasirenkamas tėvų valdžios ribojimo būdas, t. y. taikomas laikinas ar neterminuotas tėvų valdžios apribojimas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Šios pareigos vykdymas neįmanomas be nuolatinio bendravimo su vaiku, rūpinimosi jo materialine ir dvasine gerove. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą.
14. Pagal teismui pateiktus duomenis, atsakovas yra baustas administracine tvarka (el. b. 1 t., b. l. 111–118), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas dirba (el. b. 1 t., b. l. 109–110).
15. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas su dukra nepalaiko ryšio, su ja faktiškai nebendrauja, neteikia jokio išlaikymo vaikui, t. y. yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko priežiūros ir jo auklėjimo. Nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 30 d. sprendimo, kuriuo atsakovui buvo laikinai apribota tėvo valdžia nepilnametės dukters atžvilgiu, atsakovas su dukra susitiko tik du kartus, vienas iš susitikimų įvyko globėjos iniciatyva, atsakovas paskutinį kartą su dukra bendravo telefonu prieš jos dešimtąjį vaiko gimtadienį ((duomenys neskelbtini)), atsakovas išlaikymo nepilnamete dukrai neteikia, nesidomi jos sveikata bei ugdymu (2023 m. lapkričio 3 d. Vaiko globos (rūpybos) peržiūros aktas). 2018 m. liepos 24 d. atsakovo šeimai buvo taikomas atvejo vadybos procesas, tačiau 2021 m. kovo 31 d. vykusio atveju vadybos posėdžio metu nuspręsta nutraukti atvejo vadybos procesą ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir / ar atkūrimo paslaugų teikimą, kadangi atsakovas nebendradarbiavo su socialine darbuotoja, nepriėmė specialistų pagalbos (Vilniaus miesto socialinės paramos centro Pagalbos šeimai skyriaus 2021 m. kovo 31 d. Pagalbos planas).
16. Taigi, byloje nėra duomenų, kad atsakovas rūpintųsi savo nepilnamečiu vaiku, teiktų išlaikymą ar siektų tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Nepilnamečio vaiko tėvas yra visiškai nusišalinęs nuo vaiko. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo savo pareigų dukros atžvilgiu vykdymo, t. y. neįgyvendina vaikui savo turtinių ir neturtinių pareigų. Be to, atsakovas šiame teismo procese nedalyvavo, nors apie jį buvo tinkamai informuotas. Šie duomenys, vertinant sistemiškai, leidžia spręsti, kad atsakovas nėra motyvuotas, nesistengia susigrąžinti vaiko ir nėra suinteresuotas bylos baigtimi. Byloje nėra įrodymų, iš kurių būtų galima spręsti, kad atsakovo gyvenimo būdas ir elgesys (neveikimas) yra sąlygotas objektyvių aplinkybių, nepriklausančių nuo atsakovo valios (CPK 12, 178, 185 straipsniai).
17. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas per daugiau kaip trejus metus nuo laikino tėvų valdžios apribojimo nesikreipė į teismą dėl laikino tėvo valdžios apribojimo panaikinimo ir nerodo jokių realių pastangų susigrąžinti vaiko į savo šeimą, vaikas ir toliau auga globėjos šeimoje, atsakovas nevykdo savo kaip tėvo pareigų – neaugina vaiko, nesirūpina vaiko ugdymu, auklėjimu, kasdienių poreikių tenkinimu, neteikia vaikui išlaikymo, o Tarnyba neturi ir pats atsakovas nepateikė duomenų, jog ateityje gebės, norės rūpintis savo vaiku ir atsakingai žiūrės į savo kaip tėvo pareigas, t. y. kad padėtis pasikeis, vadovaujantis CK 3.180 straipsniu, atsakovui neterminuotai apribotina tėvo valdžia nepilnametės dukros A. S.-M. atžvilgiu.
18. Atsakovui išaiškinama, kad, neterminuotai apribojus tėvų valdžią, tėvams sustabdomos asmeninės ir turtinės teisės, pagrįstos giminyste ir nustatomos įstatymu, tačiau išlieka teisė matytis su vaiku, išskyrus atvejus, kai tai prieštarauja vaiko interesams. Neterminuotai apribojus tėvų valdžią, vaikas be atskiro tėvų sutikimo gali būti įvaikintas (CK 3.180 straipsnio 4 dalis).
19. Tėvų valdžios apribojimas neužkerta kelio atsakovui ateityje kreiptis į teismą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo. Atsakovui išaiškintina, kad tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikinamas, jeigu pateikiami įrodymai, pagrindžiantys tris būtinas sąlygas: 1) tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį; 2) tėvai (tėvas ar motina) gali auklėti vaiką; 3) tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimo panaikinimas neprieštaraus vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tėvų valdžios apribojimą galima panaikinti tik tuomet, jei vaikas neįvaikintas (CK 3.181 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
20. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 96 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 1 dalis).
21. Už reikalavimą apriboti tėvų valdžią šalys yra atleistos nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl žyminis mokestis už šį reikalavimą iš atsakovo valstybei nepriteistinas.
22. Byloje patirta 16,57 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Ieškinį tenkinus, šios išlaidos priteisiamos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268– 270 straipsniais, 406–407 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Neterminuotai apriboti atsakovui A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukrai A. S.-M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Priteisti iš atsakovo A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 16,57 Eur (šešiolika eurų, 57 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu, skundą paduodant Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.