- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-03
- Bylos Nr.
- 2A-68-124/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-35-3-02874-2010-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laisvė Aleknavičienė
- Ieškovas
- D. Š.
- Atsakovas
- J. B.
- Kategorijos
- 73.2.5.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Teisėjas V. B. Teisminio proceso Nr. 2-35-3-02874-2010-7 Procesinio sprendimo kategorija 73.2.5.8,21.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2012 m.balandžio 3 d.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės D. Š. ir atsakovės J. B. apeliacinius skundus dėl Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-76-132/2011 pagal ieškovės D. Š. ieškinį atsakovei J. B. dėl žalos atlyginimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. teismui pateikė ieškinį (1 t., 2–5 b. l.), prašydama iš atsakovės J. B. priteisti 7239,97 Lt turtinę žalą, 2000 Lt neturtinę žalą ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodė, kad 2005-09-15 nusipirko butą, esantį (duomenys neskelbtini), tais pačiais metais atliko kapitalinį buto remontą. 2010 m. liepos 15 d. buvo užlietas ieškovės butas, o dar anksčiau butas buvo užlietas du kartus. 2010 m. liepos 14 d. į 15 d. naktį, atsikėlusi ieškovė pamatė, kad į butą per sienas, rozetes, šviestuvus smarkiai bėga vanduo, įėjus į koridorių jis buvo pilnas vandens, negalėjo jungti elektros, nes visi laidai ir jungtukai buvo užlieti. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), virš ieškovės buto, priklauso atsakovei J. B..
Po užliejimo virtuvės lubose liko didelės tamsios dėmės, sienose nubėgimo ruožai, poilsio kambario lubos, sienos pūslėtos ir dėmėtos, koridoriaus sienose liko tamsūs vandens nubėgimo ruožai, grindų parketas pakeltas, girgžda, grindyse liko baltos dėmes. Virtuvės ir koridoriaus lempučių sujungimo laidai lubose buvo apsemti vandeniu.
2010-07-15 ieškovė kreipėsi į UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ ir buvo surašytas patalpų apžiūros aktas, kuriame nustatyta, kad 2010 m. liepos 15 d., ieškovės butas buvo aplietas dėl 27 buto netvarkingų santechnikos prietaisų. UAB „Žėrutis“ 2010-07-21 sudarė būtinų atlikti remonto darbų sąmatą, nurodydamas, kad buto remontui atlikti būtina 7069,97 Lt suma. R. M. paslaugų įmonė 2010-07-20 apžiūros akte nurodė, kad po buto užliejimo buvo atlikta elektros instaliacijos apžiūra ir remontas, kurio metu buvo sutvarkyti surūdiję kontaktai, pakeistos elektros lemputės, išmatuota elektros instaliacijos varža, atlikto remonto kaina 170,00 Lt.
Dėl atsakovės kaltės D. Š. patyrė sukrėtimą, emocinę įtampą, didelius dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, bendravimo galimybių sumažėjimą, jautė nuolatinę įtampą, bijojo palikti savo namus, net ir kelioms dienoms negali išvykti iš namų. Be to, patirs remonto sukeliamus nepatogumus. Todėl prašė priteisti 2000 Lt neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį (1 t., 28–31 b. l.) atsakovė J. B. prašė ieškinio netenkinti, nurodydama, kad ieškovė neįrodė, kad žala atsirado dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, kad ji pažeidė CK 4.37 straipsnyje įtvirtintą pareigą naudotis turtu ir juo disponuoti taip, kad nepažeistų kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų. Ieškinio reikalavimas dėl 2000 Lt neturtinės žalos atlyginimo taip pat nepagrįstas, nes įstatyme nėra numatyta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms.
Žemesnės instancijos teismas
Radviliškio rajono apylinkės teismas 2011 m. spalio 10 d. sprendimu (2 t., 22–27 b. l.) ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės J. B. ieškovei D. Š. 5090,00 Lt turtinę ir 500 Lt neturtinę žalą bei 466 Lt bylinėjimosi išlaidų. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.
Teismas nurodė, kad byloje kilo ginčas dėl atlygintinos žalos – turtinės ir neturtinės – dydžio. Atsakovė J. B. pripažino ieškovės buto užliejimo ir žalos padarymo faktą, sutinka atlyginti ieškovei 2000 Lt turtinę žalą.
Teismas nurodė, kad žalos dydžio nustatymas ieškovės prašomu būdu reiškia, kad turi būti nustatyta, kiek kainuotų tokių gyvenamųjų patalpų, kokios buvo iki jas užliejant, atstatymas. Ieškovė žalos dydį įrodinėjo atstatymo darbų sąmatomis. Teismas pažymėjo, kad jose nurodytos statybos darbų ir medžiagų sumos nėra sumažintos proporcingai patalpų nusidėvėjimui. Ieškovė ieškinyje rėmėsi UAB „Žėrutis“ 2010 m. kovo mėn. kainomis sudaryta buto remonto darbų sąmata, kurioje bendra remonto darbų vertė – 7069,97 Lt. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė pateikė papildomą sąmatą, sudarytą UAB „Tūrio forma“ pagal 2010 m. 10 mėn. kainas. Teismas, įvertinęs liudytojų parodymus ir kitus byloje esančius rašytinius įrodymus, laikė, kad norint atstatyti butą į prieš užliejimą buvusią padėtį, reikalingas pažeisto parketo keitimas, gipso plokščių keitimas, ištisinis sienų bei lubų dažymas, o ne dalinis. Teismas vadovavosi UAB „Tūrio forma“ 2011 m. sudarytu suvestiniu statybos kainos apskaičiavimu pagal 2010-10 mėn. kainas, artimesnes turto sugadinimo datai, kuriame ieškovės buto remonto darbai įvertinti 6786,89 Lt, laikydamas kad visi sąmatoje nurodyti darbai ar medžiagos yra susiję priežastiniu ryšiu su padarytos žalos pašalinimu. Eksperto nurodymu ieškovės buto apdailos remonto darbams, atliktiems 2005-11-03, nusidėvėjimas gali būti apie 20-25 %. Teismas UAB „Tūrio forma“ sąmatoje nurodytą bendrą remonto darbų (6786,89 Lt) vertę sumažino 25 %.
Teismas konstatavo, kad byloje nurodytos aplinkybės ieškovei sukėlė nepatogumų, išgyvenimų, ieškovė dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą, stresą, kas galėjo sukelti sveikatos sutrikimus, patyrė didelius nepatogumus dėl buto būklės pablogėjimo (keletą dienų gyveno be elektros, butas iki šiol neremontuotas), todėl ieškovei iš atsakovės priteisė 500 Lt neturtinę žalą.
Šalies argumentai
Ieškovė D. Š. apeliaciniu skundu (2 t., 37–40 b. l.) prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą ir priteisti iš atsakovės papildomai 1866,89 Lt turtinę ir 1500 Lt neturtinę žalą, patirtas bylinėjimosi išlaidas, įtraukiant nepriteistą 605 Lt sumą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas nepagrįstai pritaikė 25% nusidėvėjimą, nenurodymas nei kokiais konkrečiais teisės aktais vadovavosi, taikydamas nusidėvėjimo skaičiavimo metodiką, nei konkretizavo kam konkrečiai taikomas nusidėvėjimas: medžiagoms, mechanizmams ar atliktiems darbams. Teismas atsižvelgė tik į deklaratyvius eksperto teiginius, kurie išdėstyti R. E. atsakymuose į teismo pateiktus klausimus bei nuomonę grindė Lietuvos Aukščiausio Teismo 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartimi Nr. 3K-3-763/2001. Su šiais motyvais ieškovė nesutinka, nes minėtoje civilinėje byloje nagrinėjama neanalogiška situacija. Be to, eksperto R. E. atsakymų 7 punkte neteisingai nustatytas atliktų darbų garantinis terminas. Ieškovė savo bute remontą atliko 2005 m. lapkričio 3 d., kai tuo tarpu žala dėl atsakovės veiksmų atsirado 2010 m. liepos 15 d., t. y. nepraėjus 5 metų Statybos įstatyme nustatytam garantijos terminui.
2. Nors ekspertas R. E. ir pateikė kvalifikacijos pažymėjimą, tačiau jis negali būti įvardijamas kaip ekspertas CPK 212 straipsnio 2 d. prasme, nes byloje nėra jokių duomenų, kad minėtas asmuo yra įrašytas įstatymų nustatyta tvarka į teismo ekspertų sąrašą. R. E. nepateikė jokių įrodymų, jog jis gali teikti išvadas, kaip asmuo, besiverčiantis individualia veikla. Ekspertas dalyvavo savo iniciatyva, atsakovės prašomas, o atsakydamas į teismo pateiktus klausimus, rėmėsi tik savo asmenine nuomone. Todėl teismas, 2011-01-07 nutartimi nutaręs pateikti ekspertui klausimus, pažeidė CPK 212 str. 1, 2 d. normas, o vėliau remdamasis jo išvadomis, priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą dalyje dėl 25% nusidėvėjimo.
3. Teismas vadovavosi tik UAB „Tūrio forma“ pažymoje nurodyta 6786,89 Lt suma, visiškai nekreipdamas dėmesio į tai, kad ieškovė po užliejimo patyrė ir 170 Lt nuostolių dėl elektros instaliacijos dalinio sutvarkymo. Liudytojas R. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad elektros instaliacija po užliejimo taip pat turi būti remontuojama ir kurios atstatymas gali kainuoti iki 1500 Lt. Ieškovė nepateikė teismui jokių įrodymų dėl būsimų nuostolių, nes tikslus nuostolių dydis bus žinomas tik po darbų atlikimo. Be to, teismas, nepriteisė 605 Lt sumos, kurią ieškovė patyrė mokėdama UAB „Tūrio forma“ už pažymą dėl buto apdailos medžiagų ir darbų remontui atlikti atkuriamosios vertės nustatymo.
4. Teismas pripažino, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą, atsižvelgdamas į jos pasekmes, tačiau ją sumažino nuo 2000 Lt iki 500 litų. Teismas, priteisdamas tik 500 Lt neturtinės žalos dydį, nepakankamai išsamiai išanalizavo ieškovės pateiktus argumentus, nedetalizavo ieškovės patirtų išgyvenimų ir nepatogumų apimties turinio, neatsižvelgė į atsakovės elgesį ir tokiu būdu nepagrįstai sumažino prašomą priteisti 2000 Lt neturtinę žalą.
Atsakovė J. B. apeliaciniu skundu (2 t., 31–34 b. l.) prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą, priteisti iš atsakovės J. B. ieškovei D. Š. 1697,50 Lt turtinę žalą, likusioje dalyje ieškinį atmesti, priteisti atsakovei turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Ieškovė nepateikė teismui įrodymų, neginčijamai patvirtinančių tai, kad dėl ankstesnių buto užliejimų yra kalta J. B.. Be to, ieškovė, teigdama, kad jos butas buvo užlietas keletą kartų, ieškinyje jai padarytą žalą (nuostolius) priežastiniu ryšiu susiejo tik su 2010 m. liepos 15 d. buto užliejimu. Ieškovė nepateikė žalos, patirtos ankstesniais buto užliejimais, dydžio apskaičiavimo. Pirmos instancijos teismas neaptarė ir nevertino šių aplinkybių, kaip galimai turinčių reikšmės, sprendžiant ieškovės prašomos priteisti žalos dydžio mažinimo klausimą.
2. Teismas privalėjo nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir ieškovei padarytos žalos. Šioje byloje atsakovės neteisėti veiksmai - netinkamas daikto valdymas ar netinkamas naudojimas - nebuvo analizuojami. Taigi, pirmosios instancijos teismas tinkamai neištyrė ir nenustatė visų žalos padarymo aplinkybių, nenustatė priežastinio ryšio tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, nevertino įrodymų, patvirtinančių atsakovės sunkią materialinę, šeiminę padėtį (viena augina nepilnametį vaiką), todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.
3. UAB „Tūrio forma“ darbuotoja V. J., ieškovės užsakymu sudarinėjusi sąmatą, negalėjo būti apklausta teisme kaip ekspertė, nes ji nepateikė teismui jos kvalifikaciją patvirtinančių įrodymų. Ji 2011 m. rugsėjo 26 d. teismo posėdyje nurodė, kad yra baigusi Šiaulių politechnikumą, aukštojo mokslo baigimo diplomo bei kvalifikacinių atestatų neturi, žino, kaip reikia sudaryti sąmatas. Tačiau teismas rėmėsi jos sudaryta sąmata bei pateiktomis išvadomis. Pagrįstas yra eksperto R. E. pateiktas žalos dydžio paskaičiavimas 1697,50 Lt. Ekspertas nešališkai ir tiksliai apskaičiavo remonto darbų apimtis bei jų kainas. Aplinkybė, kad ne visi sąmatoje numatyti remonto darbai yra susiję su turto sugadinimo pašalinimu, yra pagrindas mažinti žalos atlyginimą.
4. Civilinėje byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, įrodančių, kad atsakovė savo neteisėtais veiksmais sužalojo ieškovės sveikatą. LR 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymo numatytais atvejais. Įstatyme nėra numatyta teisė reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, esant ieškinyje nurodytoms aplinkybėms.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 47–52 b. l.) ieškovė D. Š. prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti, o ieškovės apeliacinį skundą patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
1. Keli buvę smulkūs užliejimai iki 2010-07-15 nepadarė ieškovei tokios didelės žalos, kaip 2010-07-15 įvykęs buto užliejimas. Pateikdama ieškinį Radviliškio rajono apylinkės teismui, ieškovė nurodė tik tuos nuostolius, kurie susiję su 2010-07-15 dienos užliejimu, todėl pateikinėti teismui įrodymus dėl prieš tai buvusių smulkių užliejimų nebuvo jokios prasmės. Nei ieškinyje, nei bylos nagrinėjimo metu ieškovė neprašė priteisti žalą už ankstesnius buto užliejimus.
2. Atsakovė pati pripažino, kad vanduo į ieškovės butą pateko pro lubas iš atsakovės buto dėl trūkusios žarnelės, todėl nesupranta, kokį papildomą priežastinį ryšį teismas turėjo analizuoti. Jei vanduo ieškovės bute, esančiame 2-me aukšte pradėjo bėgti pro lubas iš 3-me aukšte esančio atsakovės buto, tai buvo suprantama ne tik ieškovei, bet ir UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ darbuotojams, R. M. paslaugų įmonės vadovui R. M. bei kitiems asmenims.
3. Nepagrįstas atsakovės argumentas, kad vandens išplitimui ieškovės bute įtakos turėjo nekokybiškai atliktas remontas. Jeigu nebūtų buvusių įrengtų pakabinamų gipso lubų, jeigu nebūtų buvusios dvigubos izoliacijos, vanduo būtų paplitęs dar stipriau ir daug daugiau jo patekę į ieškovės butą, o mažos dalies sienos - arkos išgriovimas, visiškai nėra susijęs su atsakovės pareiga rūpintis, kad neatsakingais veiksmais nebūtų padaroma žala kitam asmeniui.
4. Teismas pagrįstai nesivadovavo R. E. atsakymuose į pateiktus teismo klausimus asmenine nuomone, o taip pat pateikta lokaline sąmata, nes jo teorinė sąmata paremta neaišku kokiais skaičiavimais ir stipriai prasilenkia su praktine prasme rinkos sąlygomis paremta realybe. Liudytojai statybos inžinierius E. Č., statybinės įmonės vadovas P. M., K. D., ekspertė V. J. nurodė, kad atlikti atstatomąjį po užliejimo buto remontą už 2000 litų yra neįmanoma, neaišku ar užteks 5000 - 6000 litų. Vienintelio R. E. pozicija kardinaliai prieštarauja: UAB „Žėrutis“, UAB „Tūrio forma“ atstovės V. J., liudytojo statybinės įmonės vadovo P. M., liudytojos statybos inžinierės N. P. pozicijai dėl padarytos žalos dydžio luboms, sienoms ir parketui.
5. Sąmatoje nėra nurodyta jokių išgalvotų ar nesusijusių su užliejimu darbų bei medžiagų: nėra keičiamos durys, langai, perklijuojamos vonios plytelės ar įskaičiuojamas atlyginimas darbininkams už tokių darbų atlikimą, nes jos nuo užliejimo nenukentėjo. Pažymėtina tai, kad nei į UAB „Žėrutis“, nei į UAB „Tūrio forma“ sąmatas nėra net įtraukta elektros instaliacijos tvarkymo darbų, kurie yra būtini po užliejimo.
6. Teismas, įvertinęs ieškovės nurodytas aplinkybes, pagrįstai nustatė, kad ieškovė patyrė neturtinę žalą ir sprendimą priėmė vadovaudamasis įrodymais, o ne prielaidomis.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą (2 t., 54–56 b. l.) atsakovė J. B. prašo pakeisti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011-10-10 sprendimą, priteisiant ieškovei 1697,50 Lt, ieškovės apeliacinio skundo netenkinti, priteisti jai turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime atsakovė nurodė, kad abi proceso šalys yra vieningos nuomonės dėl to, kad Radviliškio rajono apylinkės teismas, nagrinėdamas civilinę bylą, netinkamai aiškino ir taikė CPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimo pareigą bei įrodymų vertinimą ir dėl to priimtas neteisėtas ir nepagrįstas sprendimas. Atsakovė J. B. nesutinka su ieškovės D. Š. pateiktais argumentais ir laikosi savo apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 str. tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Byloje nustatyta, kad 2010 liepos 15 d., trūkus atsakovės bute tualeto bakelio žarnelei vandeniu buvo užlietas ieškovei priklausantis butas, esantis(duomenys neskelbtini). Atsakovės butas randasi virš ieškovės buto adresu(duomenys neskelbtini). Dėl apliejimo vandeniu ieškovei D. Š. padaryta turtinė žala, dėl kurios dydžio byloje kilo ginčas(CK 6.249 str. 1 d.). Sužalojimo faktas užfiksuotas 2010-07-16 d.UAB „Radviliškio komunalinės paslaugos“ įmonės specialistų surašytu aktu (1t.,11 b.l.).
Dėl atsakovės civilinės atsakomybės sąlygų už padarytą žalą
Bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovė atsakovės civilinę atsakomybę kildina iš delikto, t. y. turtinės prievolės dėl žalos padarymo (LR CK 6.246 - 6.249 str.). Deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai suformuluoti LR CK 6.263 straipsnyje. Jame įtvirtinta kiekvieno asmens pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Šios įstatyme įtvirtintos rūpestingumo pareigos pažeidimas suponuoja deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimą .Civilinę (deliktinę) atsakomybę reglamentuojančio CK 6.266 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio Kodekso 6.270 str. 1 d. numatytos aplinkybės. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.
Civilinės atsakomybės sąlyga yra atsakovo neteisėti veiksmai ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos. Turto sugadinimo atveju (kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų) asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovės buto, ieškovė neprivalo įrodinėti. Ji privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovės butas, o ne kiti šaltiniai. Šiuo atveju ši aplinkybė ir nebuvo ginčijama, yra akivaizdi, kad buto užpylimas įvyko iš atsakovės buto, o ne iš kitų šaltinių. Tai patvirtina ieškovės, atsakovės, byloje apklaustų liudytojų parodymai, aktas. Ieškovės butas buvo aplietas dėl atsakovės nesugebėjimo tinkamai naudotis jos bute esančiais prietaisais, t.y dėl trūkusios žarnelės , dėl šio santechnikos prietaiso gedimo pratekėjo vanduo, apipylė ieškovės butą, vanduo pratekėjo ir sugadino ne tik ieškovės butą, bet pratekėjo net į pirmo aukšto patalpas, kas rodo esant didelio kiekio vandens ištekėjimą. Kiekvienas asmuo privalo naudotis savo turtu taip, kad nepadarytų žalos kitam asmeniui, turi elgtis rūpestingai ir atidžiai, prižiūrėti savo santechnikos prietaisus , jų priedus, kad jie būtų kokybiški, nekeltų grėsmės apačioje gyvenantiems asmenims (CK 6.246 str.1 d.).Kaip minėta šiuo atveju savininko kaltės klausimas yra nebeanalizuojamas, yra nustatinėjamas trys atsakomybės sąlygos, kas yra buvo aiškinamasi. Atsakovė nepateikė įrodymų dėl nuo atsakomybės atleidžiančių CK 6.270 str. 1 d. nurodytų aplinkybių (nenugalimos jėgos, didelio nukentėjusiojo neatsargumo) buvimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo esant pagrindą atsakovės deliktinei atsakomybei kilti.
Nesutiktina su atsakovės argumentais, kad teismas nevertino, nesiaiškino atsakovės neteisėtų veiksmų , nenustatinėjo priežastinio ryšio tarp atsakovės veiksmų neteisėtų ir ieškovei padarytos žalos, kad nebuvo įvertinta eksperto R. E. išvada dėl to, jog vandens išplitimui turėjo tai, jog buvo atliktas nekokybiškas remontas, nes buvo išgriauta dalis sienos, esančios tarp virtuvės kampo ir poilsio kambario. Šiuo atveju priežastinis ryšys yra tarp iš atsakovės santechnikos prietaiso ištekėjusio ilgą laiką ir didelio kiekio vandens , kuris tekėjo su spaudimu, stipria srove, ką iš dalies patvirtina ir santechnikos prietaisą tvarkiusio asmens liudytojo V. B. parodymai, o ne ieškovės sienų išgriovimas. Ekspertizę atlikti paskirtas asmuo R. E. teismui pateikė tik savo pamąstymus, tačiau šiuo klausimu neatliko jokio tyrimo, nėra įrodymų, kad ieškovė savo bute remontą atliko, pažeidžiant Statybos įstatymo, STR normas, kas būtų sukėlę vandens pratekėjimą iš atsakovės buto į ieškovės butą. Taip pat nenustatyta, kad vanduo būtų tekėjęs per ieškovės bute padarytą arką. Šiuo atveju tai niekaip nesisieja su atsakovės pareiga naudotis savo turtu rūpestingai , atidžiai , kad neatsakingais veiksmais nebūtų padaroma žala kitam asmeniui. Pripažintina, kad atsakovė nepaneigė jos kaltės prezumpcijos. Atsakovės veiksmai yra neteisėti, nes sprendime aptarti įrodymai patvirtina, kad būtent iš atsakovės buto buvo pavojingas poveikis, sugadinęs apačioje esančio ieškovės buto apdailą. Kaip teisingai nurodo ieškovė, ji neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties iš atsakovės buto ėmė tekėti vanduo. Įvertinus šiuos įrodymus bei vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, pirmosios instancijos teismui buvo pagrindas daryti išvadą, kad butas buvo užpiltas iš atsakovei priklausančio buto ir žala atsirado dėl šių veiksmų, dėl vandens pratekėjimo į apačioje esantį butą.. Todėl yra nustatyti atsakovės neteisėti veiksmai, kurie pasireiškė patalpų savininko nesugebėjimu naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, nerūpestingumas ,neatidumas prižiūrint bute įrengtų santechnikos prietaisus ir apsaugoti nuo galimos žalos ir kitų neigiamų pasekmių kitus asmenis, t.y.ji neatliko savo pareigų dėl saugios šių prietaisų eksploatacijos , o tai reiškia neteisėtą neveikimą (CK 1.5 str., 6.122 str. 1 d.).
Taigi nagrinėjamu atveju teismas nustatė neteisėtus atsakovės veiksmus, kurie pasireiškė neteisėtu neveikimu (pasyviu elgesiu) – nepakankama jai nuosavybės teise priklausančiame bute esančių santechnikos įrenginių ir prietaisų priežiūra. Nurodytas neteisėtas atsakovės neveikimas sąlygojo žalos atsiradimą ir buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala. Atsakovės neatidumas , netinkamas pareigų vykdymas sukūrė teisines pasekmes ir prievolę atsakovei atlyginti padarytą žalą.
Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieškovė nepateikė įrodymų, dėl buvusio ankstesnio buto užliejimo , kadangi ji įrodinėdama ieškinį ir nesirėmė šiomis aplinkybėmis. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, jog ankstesnius buto apliejimo padarinius ji pašalino pati, nuostolius įrodinėjo tik tuos, kurie susiję su 2010-07-15 d , įvykusiu buto apliejimu, šias aplinkybes ir tyrė, nustatinėjo pirmosios instancijos teismas. Taigi teismas nagrinėjo aplinkybes tik dėl ieškovės pareikštų reikalavimų, todėl nepagrįstas argumentas , kad teismas neanalizavo, nesiaiškino, kokio dydžio žala atsirado po ankstesnių apliejimų.
Atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 3K-3-299/2008 šioje byloje negali būti taikoma, kadangi joje suformuoti precedentai savo aplinkybėmis – ratio decidendi – skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, nes skirtingos faktinės bylos aplinkybės.
Dėl žalos dydžio
Žalą, padarytą asmens turtui, privalo atlyginti atsakingas asmuo(CK 251 str.1 d.).Įstatymas nustato visiško nuostolių atlyginimo principą, kuris išreiškia civilinės atsakomybės kompensavimo funkcijos esmę. Juo siekiama kompensuoti tuos turtinius praradimus, kuriuos patyrė nukentėjęs asmuo. Žala turi būti atlyginama visiškai (CK 6.251 str. 1 d.), todėl žalą būtina tiksliai nustatyti ir įvertinti, kad nukentėjusiam asmeniui būtų atlyginta tiek, kiek jis iš tikrųjų prarado. Kai žala padaroma asmens turto sugadinimu, sunaikinimu, teisingas žalos atlyginimas reiškia, kad turi būti nustatyta nukentėjusio asmens patirtų materialinių netekimų piniginė išraiška – prarasto turto vertė ir šie netekimai kompensuojami. Pagrindas prievolei dėl žalos atlyginimo atsirasti yra žalos padarymo faktas, todėl turto sunaikinimo ar sugadinimo atveju žalą patyręs asmuo turi teisę reikalauti žalos atlyginimo nepriklausomai nuo to, ar yra turėjęs realių turto atstatymo išlaidų. Žalos dydį turi įrodyti nukentėjęs asmuo, t .y. ieškovė (CPK 178 str.). Jeigu nukentėjusysis negali tiksliai įrodyti nuostolių dydžio, šalys nesutaria dėl jų dydžio, pateikia prieštaringus įrodymus, nuostolių dydį nustato teismas (CK 6.249 str. 1 d.).
Turto sugadinimas yra fizinis poveikis turtinėms vertybėms, dėl kurio sumažėja medžiaginės, eksploatacinės, vartojamosios ar kitokios jų savybės. Pokytis gali būti objektyviai nustatytas ir įvertintas pinigais. Žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu, jei turtas dar neatkurtas po sugadinimo ir ieškovas neturėjo realių išlaidų. Tai neužkerta kelio jam reikalauti žalos atlyginimo, tačiau padaryta žala turi būti nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Nesutiktina su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad teismas nepagrįstai sumažino priteistino remonto išlaidų dydį, pritaikydamas atkuriamąją vertę. Nukentėjusio asmens patirtų turtinių netekimų dydis gali būti nustatytas nuostolius apskaičiuojant pagal prarasto turto atkuriamąją vertę. Atkuriamosios vertės (kaštų) nustatymas – vienas iš Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (7 str.) numatytų turto vertinimo metodų, jo pagrindą sudaro skaičiavimai, kiek kainuotų atkurti esamos (sunaikinimo metu) fizinės būklės ir esamų (sunaikinimo metu) eksploatacinių bei naudingumo savybių objektus pagal vertinimo metu taikomas darbų technologijas bei kainas. Kaštai turi būti suskaičiuoti iki ribos, kuri atitinka esamą sugadinimo metu objekto fizinę būklę. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tais atvejais, kai turtas neatkurtas po sugadinimo ir nukentėjęs asmuo neturėjo realių išlaidų, žalos dydis gali būti nustatomas skaičiavimo būdu; svarbu, kad padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. A. ir kt. v. J. D. B., bylos Nr. 3K-3-763/2001, 2009 m. balandžio 14 d., nutartis Nr.3K-3-166/2009).Todėl nepagrįstas ieškovės argumentas, kad skaičiuojant atkūrimo išlaidas, teismas nepagrįstai taikė nusidėvėjimą. Jei sugadintas daiktas yra naujas, tai jo sugadinimo metu esama būklė yra nauja ir jį atkurti reikia iki naujos būklės. Jeigu objektas (daiktas) buvo naudojamas ar eksploatuojamas, tai jo vertė dėl to sumažėjusi (nusidėvėjusi), o dėl žalos padarymo yra sugadinamas ne naujas, bet nusidėvėjęs objektas. Pakenkimo metu jo esama būklė yra ta, kuri atitinka to momento nusidėvėjimo laipsnį. Atkūrimo kaštai šiuo atveju turi rodyti išlaidas, kurios reikalingos atitinkamo nusidėvėjimo daiktui atkurti. Tai yra ekonomiškai pagrįsta, kadangi nusidėvėjusio turto atkūrimo metu, jei panaudojamos naujos medžiagos, bus atkurta naujesnė daikto dalis ir atkurtas daiktas taps vertingesniu už buvusį. Nurodyti reikalavimai yra įtvirtinti detaliau ir Turto vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 14 d. nutarimu Nr. 244. Joje nurodyta, kad pasirinkus atstatomosios vertės metodą, turto vertintojas skaičiuoja sąnaudas, reikalingas tiksliai vertinamo objekto kopijai sukurti. Dalinio sugadinimo atveju tai bus sugadintų dalių tikslaus atkūrimo kaštai. Faktiškai atkuriant sugadintą turtą, turi atitikti medžiagos, darbų kokybė, standartai ir dizainas (metodikos 36 punktas). Bet koks atliktas remontas vertiname bute ne tik atstatytų iki 2010-07-15 įvykusio užpylimo buvusią buto būklę, bet ir ženkliai ją pagerintų.
Ieškovė žalos dydžiui patvirtinti pateikė rašytinius įrodymus - preliminarias išvadas dėl turto atkūrimo išlaidų vertės- lokalines sąmatas, kuriose nurodytos statybos darbų ir medžiagų sumos, kuriuos teismas pripažino iš dalies pagrįstais, dėl ko iš dalies patenkino ieškinį. Ieškovė byloje remiasi dviejų įmonių žalos dydžio įvertinimais–UAB „Žėrutis“ , kuris įvertinimą atliko 2010 m kovo mėn. kainomis, nustatydamas buto remonto vertę 7069,97 Lt(1t.7 b.l) ir UAB „Tūrio forma“, kuri nustatė remonto vertę 6786,89 Lt (1 t., 177-185 b.l.),kurie detaliai nurodė visus atstatomuosius darbus .Žalos faktą ieškovė įrodinėjo eile įrodymų, kurie iš dalies patvirtina šiose sąmatose nurodytų remonto darbų atlikimo būtinumą. Byloje pateiktos fotonuotraukos , liudytojų G. T. , R. M. , R. G. A.,, E Č. , N. P. parodymai teisme patvirtina, kad buto apliejimas buvo žymus, apliejus butą padaryti žymūs sienų, lubų, parketo sugadinimai (2 t. 15-19, 1 t.,15-20,194-196 B.L.).Nuotraukose fiksuojama, kad dėl didelės perteklinės drėgmės gana stipriai pakelta sienų dažų danga. Lubos sutrūkinėjusios per siūles, vietomis pageltusios, pradėjusios deformuotis, parketas iš dalies išsibangavęs,ką patvirtino posėdyje apklausta UAB „Tūrio forma“ sąmatą sudariusi bei butą apžiūrėjusi V. J.. Pažymėtina, kad pastaroji butą apžiūrėjo pusmečiu vėliau, negu kad teismo skirtas specialistas R. E.,todėl galėjo išryškėti parketo bei sienų, lubų gipso kartono pažeidimai. Apie būtinumą keisti parketo dalį nurodyta ir R. D. sudarytoje sąmatoje (1 t.,7 b.l.).Todėl laikytina, kad pakanka įrodymų, jog pakenkta parketo dalis turi būti keičiama. Tiek specialisto R. E., tiek UAB „Tūrio forma“ paskaičiavimai dėl grindų atstatymo , išskyrus papildomas išlaidas jų išardymui, parketo įgijimui, beveik sutinka pagal paskaičiuotą darbų vertę. Anksčiau minėti įrodymai patvirtina, kad pratekėjęs vanduo padarė poveikį ir sienoms bei luboms, kurios buvo aptaisytos gipso kartono plokštėmis, nes Knauf gipso kartono plokštės pagal jų technologines charakteristikas yra neatsparios drėgmei,pagal jų technologinį aprašymą negali būti naudojamos drėgnose patalpose. Apklausiant teisme R. E., pastarasis irgi patvirtino , kad vietomis yra stipriai pažeista(1 t., 193 b.l.). Todėl sutiktina su V. J., kitų liudytojų parodymais apie vandens poveikį sienoms, luboms, pažeistų gipso kartono plokščių dalies keitimo būtinumą .Teismas šiuo atveju pasiūlė šalims įvertinti sugadinimus, jų dydį , skiriant ekspertizę. Nors atsakovė teigia, kad teismas neturėtų remtis kitų asmenų sudarytomis sąmatomis, tačiau apklausiant posėdyje buvo nustatyta, jog V. J. turi atitinkamą statybininko išsilavinimą , dirba sąmatų sudarymo srityje 40 metų, įmonė vykdo statybos darbus, taip pat ji apžiūrėjo butą, atlieka ir teismo pavedimu įvertinimus. Taigi pripažintina, kad šis asmuo taip pat turi gebėjimus įvertinti ir nustatyti remontui reikalingas sąnaudas. Sutiktina su atsakovės argumentu dėl to, kad teismas nepagrįstai apklausė šį asmenį kaip ekspertę, nes ji neturi eksperto kvalifikacijos. Teismo paskirtas ekspertu R..E. irgi patvirtino, kad dalis sienų 62,20 m yra pažeista, išskirdamas , jog 10,8 m² yra pažeista, o 40,4 o iš dalies pažeista..Fotonuotraukos patvirtina, kad lubose, sienose yra ne tik vandens nubėgimų žymės, bet dalis plokščių padengta pūslėmis, kas rodo šių plokščių pakenkimą vandeniu. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimų pagrįstumą, byloje paskyrė ekspertizę ir gavo jos išvadą. Ekspertizė yra atlikta asmens , turinčio statybos ypatingo statinio statybos vadovo bei techninės priežiūros vadovo kvalifikaciją, tačiau jis neturi turto vertintojo kvalifikacijos, o taip pat atitinkamos kvalifikacijos, suteikiančios galimybę įvertinti medžiagų-gipso kartono plokščių pažeidimo pobūdį.
Apeliantė -atsakovė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi netinkamai įvertino byloje pateiktą ekspertų išvadą dėl ieškovės patirtų nuostolių. Pirmiausia pažymėtina, jog įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str.). Tai reiškia, jog civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia padaryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2007). Kaip matyti iš skundžiamo teismo sprendimo, teismas, priimdamas sprendimą dėl žalos dydžio rėmėsi visuma įrodymų, o ne teismo paskirto eksperto nuomone. Kaip minėta, šis asmuo neturi turto vertintojo kvalifikacijos .Teismo skirto eksperto atlikto buto užliejimo įvertinimo aktas (lokalinė sąmata,1t, 123b.l.), jo atsakymai į teismo iš anksto pateiktus klausimus (1t.,121-122 b.l.) CPK 212 str. prasme nėra nei eksperto išvada, nei ekspertinio pobūdžio aktas, nes jis gautas neatlikus reikalingus tyrimus , nėra jokio mokslinio, tiriamojo pagrindimo, nenurodyta, kokios specialiosios žinios buvo pritaikytos, kuo remiantis buvo padarytos išvados. Apklausiant R. E. teisme, jis taip pat nedavė kategoriškų išvadų, kad nereikėtų keisti pažeistų gipso kartono plokščių, nes nurodė, jog jo požiūriu nereikėtų keisti, mano, kad plokštė gali išsitiesti(1t.,194 b.l.).Apklausiant teisme patvirtino, kad jis , kaip ir UAB „Tūrio forma“ sudarinėja sąmatas. Taigi ši įmonė taip pat turi kompetenciją įvertinti reikalingų butui atstatyti darbų, medžiagų vertę. Atsakovė nurodo, kad teismas turėjo pasiūlyti teikti papildomus įrodymus. Šiuo atveju abi šalys teikė įrodymus dėl žalos dydžio, žalos dydis yra nurodomas skirtingas dėl darbų apimties . Reikalaujant pateikti papildomus įrodymus ir skiriant išsamią ekspertizę ,ekspertizių išlaidos gali ženkliai viršyti pirmosios instancijos teismo nustatytą žalos dydį, o tai neatitiktų protingumo ir ekonomiškumo kriterijų(CK 1.5 str.).Sutiktina su teismo išvada, kad įvertinus kitus byloje esančius įrodymus, reikėtų remtis UAB „Tūrio forma“ preliminariu žalos paskaičiavimu. Kadangi ieškovė nėra atlikusi remonto, nėra realių išlaidų, todėl šiuo atveju žalos dydį nustato teismas (CPK 249 str. 1 d.).Iš dalies yra sutiktina su teismo sprendimu nustatytos žalos dyžiu. Įvertinant žalos dydį, teismas nepagrindė, nuo darbų ar nuo medžiagų taiko nusidėvėjimo procentą. Pagal buhalterinės ir verslo apskaitos standartus rekomenduojama apdailos medžiagoms skaičiuoti visišką nusidėvėjimą 10 metų. Todėl šiuo atveju atkuriamoji vertė turėjo būti paskaičiuota nuo naudotinų medžiagų .Taikant protingumo, sąžiningumo principus, atsižvelgiant į buto remonto atlikimo laiką, buto remonto būklę apliejimo metu, yra taikytinas 30 % nusidėvėjimas, juo sumažinant medžiagų vertę(1744x30%)(1744-523,20) iki 1220,08 Lt. Apeliacinės instancijos teismas ,nustatydamas ieškovei padarytą žalą ir vertindamas ieškovės pateiktą lokalinę patalpų remonto sąmatą, nesutinka su lokalinėje sąmatoje nurodytais atskirais paskaičiavimais. Šioje sąmatoje yra įtraukta eilė papildomų išlaidų, 8% statybvietės išlaidos 346 Lt, ir netiesioginės išlaidos, t.y. pridėtinės išlaidos 35 %, kas sudaro – 669 Lt, ir pelnas 5 %, kas sudaro 267 Lt , papildomų medžiagų vertę 52 Lt bei papildomo darbo užmokesčio vertę 142 Lt(viso 1476 Lt). Netiesioginės išlaidos nėra tiesiogiai susijusios su darbų atlikimo sąnaudomis. Pridėtinėms išlaidoms priskirtinos tokios išlaidos: administracijos ūkio išlaidos (administracijos darbuotojų atlyginimai, nuo jų paskaičiuotos įmokos, transporto, informacinės, kanceliarinės ir kt.), statybos darbuotojų aptarnavimo ir priežiūros (sanitarinė bei higieninė priežiūra, buitinės paslaugos ir kt.), darbų organizavimo statybvietėje išlaidos ( prietaisų ir įrangos amortizaciniai atskaitymai, vežimo išlaidos ir kt.) ir kitos pridėtinės išlaidos (patalpų nuoma, mokestis už žemę, kelius ir kt.). Ieškovė byloje nenurodė, kad yra sudariusi buto remonto sutartį, pagal kurią būtų numatytos tokios išlaidos kaip administracijos darbuotojų atlyginimai, nuo jų atlyginimų paskaičiuotos įmokos, kanceliarinių prekių, patalpų nuoma, mokestis už žemę ir kt. Dėl šių išdėstytų motyvų teismas mažina ieškovės prašomos priteisti žalos dydį netiesioginių, pridėtinių išlaidų suma. Tuo pačiu mažintinas ir priteistinas PVM mokestis.
Nuo remonto išlaidų 3565,47 Lt paskaičiavus PVM 21 proc. , gautųsi 4314,22 Lt ši suma priteistina ieškovei . Taip pat ieškovei priteistinos dėl elektros instaliacijos atstatymo turėtos išlaidos 170 Lt(1t.,10b.l.), viso priteistina 4484,22 Lt .
Sumažinti dar daugiau priteistinos žalos dydį, dėl atsakovės nurodytos sunkios finansinės būklės, pagrindo nėra, nes tuo būtų pažeistas įstatymu numatytas realiai padarytos žalos pilno atlyginimo principas ir ieškovės interesai, kadangi ji be patirtų nepatogumų dėl buto užliejimo dar turėtų patirti ir nuostolius, nesant nukentėjusiosios kaltės, atsakovė nenurodo jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima nustatyti, kad ieškovei priteisus nuostolių atlyginimą, atsiras nepriimtinos ir sunkios pasekmės (CK 6.251 str. 2 d.) Be to ir pateikti įrodymai nepatvirtina sunkios padėties, nes atsakovė dirba, gauna pastovų atlyginimą, turi nekilnojamo turto.
Dėl neturtinės žalos
Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala gali būti priteisiama, jeigu įrodyta, kad ji padaryta ir pasireiškė kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kitais teismo pripažintais ar įstatymų nustatytais būdais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis).Sprendimo dalis dėl patirtos neturtinės žalos paliktina nepakeista, nes apliejus butą, ieškovė patyrė stresą, žymius nepatogumus dvasinius išgyvenimus, buvo sutrikdytas jos normalus gyvenimas įprastinėje aplinkoje. Tai patvirtina byloje surinkti įrodymai-ieškovės paaiškinimai, liudytojų G. A. , S. M. , R. M. parodymai. Dėl buto sugadinimo, elektros instaliacijos pakenkimo ieškovė patyrė žymių nepatogumų. Atsakovė nesiėmė priemonių pašalinti apliejimo padarinius, atremontuoti butą ar teisingai atlyginti žalą. Medicininiai dokumentai patvirtina, kad stresas turėjo įtakos ir sveikatai, dėl ko atsirado nerimo sutrikimas (1 t. 168b.l).Nors ieškovei bylos nagrinėjimo metu buvo diagnozuotas erozinis gastritas, skrandžio opaligė , tačiau nėra pateikta įrodymų, kad tai yra betarpiškame priežastiniame ryšyje su buto apliejimu. Priteistas žalos dydis iš esmės atitinka teismų praktikoje priteisiamą neturtinės žalos dydį. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad atsakovės ir ieškovės apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo žalos dydžio nustatymo ir netinkamo įrodymų vertinimo yra nepagrįsti.
Remiantis išdėstytu, teismo sprendimas yra iš dalies keistinas .Pirmosios instancijos teismo sprendimą pakeitus, atitinkamai pakeičiamas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas pirmosios instancijos teisme (LR CPK 93 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Pakeitus teismo sprendimą, yra perskirstomos bylinėjimosi išlaidos(CPK 93 str.5 d.).Ieškovei priteistina 4984 ,22 Lt. Kadangi patenkinta ieškinio reikalavimų dalis sudaro 53,94 %, todėl iš atsakovės ieškovei priteistina 149,41 Lt žyminio mokesčio, (t.1, 6 b.l.), 809,10 Lt atstovavimo išlaidų (t.1, 75 b.l. ), viso 958,51 Lt. Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų dalį, iš ieškovės atsakovei priteistina 690,90 Lt advokato atstovavimo išlaidų (1 t.,63,2 t.,9 b.l.). Atlikus bylinėjimosi išlaidų įskaitymą, iš atsakovės priteistina 267,61 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovė nurodo, kad teismas nepagrįstai neįtraukė į bylinėjimosi išlaidas 605 Lt sumos, kurią ji patyrė , sumokėdama už pažymą dėl buto apdailos atlikti atkuriamosios vertės nustatymo.Tačiau teismui nebuvo pateikti apmokėjimo įrodymai , kad ieškovė yra patyrusi tokias išlaidas, todėl teismas ir nesvarstė tokio klausimo, tokio prašymo taip pat nebuvo pateikta teismo posėdyje.
Ieškovė prašė papildomai priteisti 3366,89 Lt, atsakovė prašė atmesti reikalavimus 3892,50 Lt sumai . Šalys byloje patyrė tik žyminio mokesčio išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės apeliacinis skundas patenkintas tik 2,72 procentais, o ieškovei pagal apeliacinį skundą nėra priteista papildomai, todėl atsižvelgiant į patenkintų ir atmestų apeliacinių skundų reikalavimų proporcingumą ir šalių panašias turėtas išlaidas, jos nėra priteistinos šalims.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1d.3p. punktu, teismas
nutaria:
Radviliškio rajono apylinkės teismo 2011 m. spalio 10 d. sprendimą pakeisti iš dalies .
Priteistą iš atsakovės J. B. ieškovei D. Š. turtinės žalos atlyginimą sumažinti nuo 5090,00 Lt iki 4484,22 Lt (keturių tūkstančių keturių šimtų aštuoniasdešimt keturių litų 22 ct.) , bylinėjimosi išlaidas sumažinti nuo 466 Lt iki 267,61(dviejų šimtų šešiasdešimt septynių litų ir 61 ct.).
Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.