Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis, 1-42-76/2011

Teismas: Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2011-06-10
Bylos Nr.: 1-42-76/2011
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Petras Simėnas
Nukentėjusysis: N. B., I. U., N. L., V. Ž., K. R., R. G.
Kaltinamasis: S. T.
Advokatai: Silva Balčiūnienė

Kategorijos

1.2.25.4.3Kelių transporto eismo saugumo ar transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata (BK 281 str. 3 d.)
1.1.7.2.4Bauda (BK 47 str.)
2.3Bylų procesas pirmosios instancijos teisme
6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr.1-42-76/2011

Procesinis Nr.1-40-2-00185-2009-2

Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.25.4.3;1.1.7.2.4;2.3,6.4.5. (S)

ŠIAULIŲ MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. birželio 10 d.Šiauliai

Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Petras Simėnas,sekretoriaujant Indrei Šukienei,dalyvaujant prokurorui Gintarui Girgždžiui,gynėjai-advokatei Silvai Balčiūnienei,nukentėjusių N. B., I. U., R. G. atstovei-advokatei J. B.,

nukentėjusiems: N. B., N. L., V. Ž., K. R., R. G..

atstovams pagal įstatymą: P. Ž., V. R., R. G., P. L.,vaiko teisių skyriaus atstovei R. J.,

išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, vedęs, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. T. 2009 metų gegužės 3 dieną, apie 16.20 valandą, Latvijos Respublikoje, Jelgavos rajone, Cenas kaime, kelio A-8 (Ryga-Jelgava-Lietuvos siena) 37 kilometre, būdamas blaivus, vairuodamas techniškai tvarkingą transporto priemonę – mikroautobusą IVECO 50C15V, valstybinis numeris CHP 959, artėdamas prie Ozolnieki – Brankas kelių sankryžos, kurioje eismas vyksta ratu, pažeidė Latvijos Respublikos kelių eismo taisyklių 4, 10, 39.3, 112 punktų reikalavimus:

4 punktą, nurodantį, kad „Kelių eismo dalyviai privalo laikytis šių Taisyklių (t.y. Latvijos Respublikos Kelių eismo taisyklių) ir normatyvinių aktų, kurie nustato eismo dalyvių pareigas, reikalavimų, vykdyti policijos darbuotojų ir asmenų, įpareigotų reguliuoti eismą, nurodymus, o taip pat laikytis šviesoforo signalų, kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimų“;

10 punktą, nurodantį, kad „Kelių eismo dalyviai ir kiti asmenys turi elgtis taip, kad nesudarytų kelių eismo saugumui pavojingų situacijų ir nepadarytų žalos“;

39.3 punktą, nurodantį, kad „Vairuoti transporto priemonę, jei jis serga arba yra taip pavargęs, kad tai gali turėti įtakos transporto priemonės vairuotojo darbingumui ir kelių eismo judėjimo saugumui“;

112 punktą, nurodantį, kad „Transporto priemonės vairuotojas turi važiuoti greičiu, neviršijančių nustatytų apribojimų, atsižvelgdamas į eismo intensyvumą, transporto priemonės ir krovinio ypatumus ir būklę, o taip pat į kelio ir meteorologines sąlygas (ypatingai į matomumą važiavimo kryptimi)“;tai yra, privalėdamas žinoti Latvijos Respublikos kelių eismo taisyklių reikalavimus ir jų laikytis, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, užtikrinančio vairuotojui galimybę pastoviai kontroliuoti ir saugiai vairuoti transporto priemonę, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, transporto priemonės ypatumus bei būklę, į vežamus keleivius, kelio ir meteorologines sąlygas, matomumą važiavimo kryptimi, nesilaikė kelio ženklų reikalavimų, ribojančių važiavimo greitį, ir prieš pat susidūrimą važiavo apie 67 km/h greičiu, taip viršydamas nustatytą 50 km/h greičio apribojimą, vairavo transporto priemonę pavargęs ir tai turėjo įtakos kelių eismo saugumui, vairuotojo darbingumui ir galimybei pastoviai kontroliuoti bei saugiai vairuoti transporto priemonę, taip pat nesilaikė kelio ženklinimo reikalavimų ir, kirtęs priešpriešines eismo juostas skiriančią ištisinę liniją, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą, kurioje automobiliai išvažiuoja iš žiedinės sankryžos, bei, kilus grėsmei eismo saugumui, toliau važiavo priešpriešine eismo juosta nemažindamas važiavimo greičio ir dėl to, mikroautobusui IVECO 50C15V atsitrenkus į sankryžos betonines užtvaras ir apvirtus, įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sužaloti mikroautobusu IVECO 50C15V važiavę keleiviai ir jiems autoįvykio metu padaryti sekantys sužalojimai:

N. B., stuburo kaklinės dalies 5-6 slankstelių disko išvarža su nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimu, dešinės krūtinės ląstos pusės sumušimas, o dėl stuburo kaklinės dalies 5-6 slankstelių disko išvaržos su nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimu, jai buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas;

I. U., stuburo juosmeninės dalies pirmojo slankstelio kūno kompresinis lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės krausjosruvos galvoje, paviršinės muštinės žaizdos ir nubrozdinimai nugaros juosmeninėje srityje, o dėl stuburo juosmeninės dalies pirmojo slankstelio kūno kompresinio lūžio jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui;

L. U., padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dėl odos nubrozdinimų dešiniame petyje, dešinio klubo srityje;

V. Ž., galvos smegenų sukrėtimas, kraujosruva dešiniame smilkinyje, dėl galvos smegenų sukrėtimo, jam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui;

R. Š., kraujo išlaja dešinėje blauzdoje, nubrozdinimai abiejų pečių, dilbių ir blauzdų srityse, o dėl kraujo išlajos dešinėje blauzdoje, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui;

N. L. galvos smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai veide, kraujosruvos kairės rankos penktame piršte ir kairiame petyje, dėl galvos smegenų sukrėtimo jam padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui;

R. G., kairiojo raktikaulio lūžis, kairės plaštakos pirmojo delnakaulio ir pirmojo piršto pamatinio pirštikaulio lūžis, muštinės žaizdos kairio kelio sąnario srityje, galvos smegenų sukrėtimas, odos nubrozdinimai, kraujosruvos dešiniame smilkinyje, smakre, dešinėje dubens pusėje ir dešinėje šlaunyje, dėl kairiojo raktikaulio lūžio, kairės plaštakos pirmojo delnakaulio ir pirmojo piršto pamatinio pirštikaulio lūžio jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui;

K. R. nosies kaulo lūžis su dislokacija, kaklo raiščių patempimas, poodinės kraujosruvos kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimai juosmenyje, dėl nosies kaulo lūžio su dislokacija jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei dešimt dienų laikotarpiui.

Žemesnės instancijos teismas

Kaltinamasis S. T. Teismui parodė, kad 2009-05-03 automobiliu „Iveco 50C15V“ vežė žmones į Rygos oro uostą, iš kur jie skrido į Turkiją, o po 10 d. turėjo juos iš Rygos oro uosto parvežti atgal į Šiaulius. Įvykio dieną apie 11 valandą išvyko iš Šiaulių, nuvykęs į Rygą pasivaikščiojo, o 15.30 val. turėjo būti oro uoste, kur jo laukė keleiviai. Į oro uostą jis pavėlavo, tai ten nuvažiavo apie 15.45 valandą, susikrovė į mikroautobusą keleivių bagažą ir išvyko iš oro uosto. Įvykio dieną jis galėjo būti pavargęs, nes iki vykstant į oro uostą jis buvo Rygoje, pavalgė, švietė saulė, o po pietų jautėsi apsnūdęs. Apie 16.30 valandą, privažiuojant žiedą ir esant monotoniškam keliui, nepamatė automobilio, kuris stovėjo šalikelėje, o paskui išlindo į važiuojamąją dalį. Tai pamatęs jis metėsi į kairę pusę, išvažiavo į kitą juostą ir trenkėsi į betoninę užtvarą. Kuriam laikui jis neteko sąmonės, o ją atgavęs stengėsi išlaipinti keleivius iš mikroautobuso. Mikroautobusas buvo apsivertęs ant šono, durys atidarytos, todėl dauguma keleivių išlipo iš mikroautobuso per galines duris. Nuo Rygos jis važiavo apie 85-90 km/h greičiu, o važiuojant žiedu buvo greitis apribojamas. Jis link žiedo važiavo pagrindiniu keliu, o kitas automobilis įvažiavo į žiedą. Toje vietoje yra kelio platėjimas, aikštelė, iš kur išvažiavo kitas automobilis nematė. Yra mikroautobuso vairuotojo darbo laiko apskaita, tačiau jos niekas netyrė. Išvykstant į kelionę jo girtumo niekas netikrino, nes jis yra mikroautobuso vairuotojas ir įmonės direktorius. Įvykio metu mikroautobuso civilinės atsakomybės draudimas buvo nepratęstas. Automobilis buvo draustas „Baltikums draudimu“, tačiau įvykio metu draudimas buvo nutrūkęs, todėl keleiviai nebuvo apdrausti. Ženklas užsisegti saugos diržus buvo padėtas automobilyje, tačiau keleiviai jų neprisisegė, o jis jų neperspėjo. Saugos diržą buvo užsisegęs tik jis. Automobilis, kuriuo važiuojant įvyko eismo įvykis, buvo pirktas lizingu. Jis 26 m. vairuoja automobilį, mikroautobusas buvo techniškai tvarkingas, 2 metų senumo. Įvykio metu buvo sužaloti 8 keleiviai, sutinka su padarytais sužalojimais. Vairuotojo pažymėjimą gavo 1985 m., tačiau vairavimo stažas skaičiuojasi nuo 1994 m., kadangi buvo pametęs vairuotojo pažymėjimą, turi profesionalo teises. Važiuodamas Latvijoje, jis žinojo kelių eismo taisyklių reikalavimus, sutinka, kad jas pažeidė. Su civiliniais ieškiniais susipažino. Susitaikė su keturiais žmonėmis: L. U., V. Ž., R. Š., K. R.. V. Ž. atlygino 1000 Lt žalą, L. U. – 140 Lt žalą. Mano, N. B. 100000 Lt civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti yra per didelis, kadangi nėra tiesioginių įrodymų, jog jis yra kaltas dėl autoįvykio. Sutinka, kad buvo padaryta neturtinė žala, tačiau pagrįstas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, mano, yra apie 10000-20000 Lt. P. L. pareiškė civilinį ieškinį 5000 Lt turtinei žalai atlyginti ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti dėl sūnaus N. L. sužalojimo, tačiau sutinka atlyginti 5000 Lt. I. U. pareiškė civilinį ieškinį 6200 Lt turtinei žalai atlyginti ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti, bet mano, kad žalas turi atlyginti draudimo įmonė. Dėl žalų dydžio ir atlyginimo palieka spręsti Teismui. Jo įmonė dabar yra bankrutuojanti, jai yra iškelta bankroto byla Šiaulių apygardos teisme. Įvykio dieną važiavo iš įpratimo ir be atidumo – kaip robotas. Padarė ne viską, kad išvengtų autoįvykio. Po įvykio apie mėnesį laiko turėjo nedarbingumo pažymėjimą, nešiojo kaklo įtvarą, kadangi dėl įvykio jam buvo kaklo raumenų patempimas. Dėl įvykio nukentėjo jo finansinė padėtis, kadangi bankrutavo įmonė, neteko automobilio – jis nuvertėjo. Automobilį pirko naują 2007 m. Atsiprašo nukentėjusiųjų dėl šio įvykio, be to, jis buvo nuvykęs į ligoninę pas nukentėjusiuosius, jų atsiprašė. Tai pirmasis atvejis, kai pakliuvo į autoįvykį. Mokykla, kurios mokinius ir mokytojus vežė, jį samdė ne pirmą kartą yra vežęs mokinius į Lenkiją ir kitur. Kai kurie keleiviai vykę tą dieną su juo važiavo ne pirmą kartą. Turi du vaikus, kurie mokosi, jis prisideda prie jų išlaikymo, seniau mokėjo jiems už mokslą, o dabar už jį nereikia mokėti, su vaikais bendrauja.

Nukentėjusioji I. U. Teismui parodė, kad 2009-05-03 grįžo iš Turkijos į Rygos oro uostą, iš kur į Šiaulius turėjo parvežti S. T.. Jis vėlavo apie valandą laiko, o atvykęs pasakė, kad buvo prie jūros, yra grįžęs iš kelionės po užsienį. Visi iš Rygos išvažiavo geros nuotaikos, atsipalaidavę nusileidę sėkmingai lėktuvu ir beveik pasiekė namus. Į Turkiją jie vyko su projektu kurį finansavo Europos Sąjunga. Visi keliaujantys apsidraudė GNSI draudimu, kuris anksčiau vadinosi „Reso“ draudimas. Kiekvienas keleivis buvo apdraustas 10000 Lt sumai. Išvažiavę iš Rygos oro uosto mikroautobuse visi tarėsi, kaip papasakos savo įspūdžius. Ji sėdėjo mikroautobuso antroje sėdynėje kairėje pusėje prie lango. Pirmoje sėdynėje sėdėjo ne jų mokiniai. Mokinius prieš kelionę instruktavo pasirašytinai, paminėjo, kad jie turi užsisegti saugos diržus. Pavažiavus apie pusvalandį laiko pajuto lyg būtų išvažiavę į žvyrkelį – lyg būtų išvažiavę į kitą kelio dangą. Mikroautobuso greitis nesumažėjo, autobuso gale vaikai net sušuko, tai truko apie minutę ar kelias minutes laiko ir po to buvo trenksmas. Mikroautobusas apsivertė, ji neteko sąmonės. Įvykio metu jai lūžo stuburas, patyrė smegenų sutrenkimą, buvo padarytos kraujosruvos ant veido, nugaros, į nugarą sulindo stiklo šukės. Patyrė turtinę žalą, kurią sudaro išlaidos už medikamentus, buvo skirtas reabilitacinis gydymas, vaistai, vasarą prarado darbą, nes negalėjo išvykti dirbti į užsienį, kaip buvo suplanavusi. Kvitus dėl patirtų išlaidų pateikė draudimo kompanijai, kuri jai atlygino apie 2000 Lt, tačiau iš tikrųjų patyrė didesnes išlaidas nei 2000 Lt. „Reso“ draudimas atlygino 1400 Lt, o „Ergo“ draudimas – apie 2000 Lt neturtinės žalos, 2094,04 Lt – 1447 Lt turtinės žalos. Į turtinę žalą įeina negautos pajamos, kurias būtų gavusi dirbdama vasarą užsienyje, kai buvo reabilitacijoje Palangoje. Palangoje išleido apie 4000 Lt, kadangi Palangoje gyveno visa šeima, nes buvo skirtas ambulatorinis gydymas, o nuvykus į Palangą sužinojo, kad bus apmokėtas tik gydymas, o ne pragyvenimas bei maistas. Tuo metu ji beveik nevaikščiojo, todėl jos šeima jai buvo būtina. Ir dabar kas pusmetį jai būna skirta reabilitacija, vartoja vaistus nuo skausmo, raminamuosius. Daiktų ji neprarado. Mano, kad vairuotojas tą dieną išvyko į kelionę nepasiruošęs, trūko atsakomybės, nors žinojo, kad veš vaikus, tačiau vis tiek važiavo neapdraudęs automobilio civilinės atsakomybės draudimu, viršijo greitį. Ji patyrė fizinį skausmą, kadangi patyrė galvos traumą, stuburo lūžį, mėnesį laiko nesikėlė iš lovos. Jai 35 metai ir ją turėjo aptarnauti šeima, tuo metu turėjo mažą vaiką, kuriuo negalėjo pasirūpinti, todėl vežėsi kartu į sanatoriją. Be to, patyrė stresą, visada galvojo, kad ji viską gali padaryti, tačiau dabar taip nemano. Gydytojai sakė, kad po šio įvykio dėl savo sveikatos vargsianti visą gyvenimą. Ji gyvena su nuolatiniu skausmu, negali lenktis, nešti, jaučia oro pokyčius, labai pergyvena dėl savo vaikų ateities, nes nežino, kaip ji juos užaugins dėl savo sveikatos. Neturtinė žala jai truputį buvo atlyginta: draudimai „Ergo“ ir „Reso“ jai atlygino dalį žalos. Iš draudikų biuro gavo apie 1465,24 Lt, nes išvykdami apsidraudė. Kaltinamasis prieš teismo posėdį papildomai atlygino 500 litų. Gautas sumas iš civilinio ieškinio galima atimti. Ji reiškia 6232,59 litų civilinį ieškinį dėl turtinės žalos ir 10.000 litų dėl neturtinės žalos. Ji nesutinka dėl S. T. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis turi atsakyti už savo veiksmus. S. T. buvo atėjęs į ligoninę aplankyti, tačiau pasigedo jo nuoširdumo – buvo tik formalus atėjimas „iš reikalo“.

Nukentėjusioji N. B. Teismui parodė, kad 2009-05-03 keliavo iš Rygos oro uosto į Šiaulius. Iš Rygos oro uosto juos turėjo parvežti S. T.. S. T. vėlavo atvažiuoti apie 45 minutes, todėl atvyko apie 16.45 val., sukrovę į mikroautobusą lagaminus išvažiavo, pakeliui jis pasakojo, jog vežė ūkininkus kažkur, tris dienas keliavo, o prieš atvažiuojant buvo pliaže. Kartu su juo vyko dar du keleiviai: dukra su draugu. Šių asmenų keleivių sąraše pas juos nebuvo, dėl jų keliavimo su jais nebuvo derinta. Mikroautobuse dešinėje pusėje buvo sėdynės po vieną vietą, o ji sėdėjo trečioje nuo priekio sėdynėje ir matė, kas darosi kelyje. Praėjus apie 20 minučių nuo kelionės pradžios susidūrė su užtvarais. Viskas įvyko labai greitai, smūgio metu ji atsidūrė priekyje ir pamatė, kad vairuotojas sėdi tiesiai, laiko įsikibęs vairą, nedaro jokių judesių, nejudina galvos. Mikroautobusas sustojo tik apvirtęs, kitų automobilių kelyje nematė, mano, kad buvo tuščias kelias, mikroautobusas greičio nemažino. Įvykus autoavarijai ji buvo prie vairuotojo, kuris dėl įvykio kurį laiką buvo be sąmonės, o jo dukra šaukė tėtį. Įvykio metu oras pavasariškas, saulėta ir giedra diena, saulė šildė vairuotoją. Įvykio metu jie važiavo vartydami kelio ženklus, kurie stovėjo centre, žiede. Nuvertė tris ženklus, mano, kad važiavo apie 70-80 km/h greičiu ir greitis visą kelią buvo pastovus. Prieš avariją vairuotojas jokių manevrų neatliko. Mano, kad vairuotojas snūstelėjo ir pakako kelių akimirkų, kad įvyktų autoįvykis. Po įvyko ji klausė jo, ar jis užsnūdo, tačiau vairuotojas jai neatsakė į šį klausimą. Visi išėjo iš mikroautobuso, o atgavęs sąmonę vairuotojas šaukė: „daužkit stiklą“, tačiau keleiviai jau buvo išėję iš mikroautobuso. Po to ji rūpinosi keleiviais, latviai kvietė medikus, atnešė vaistinėlę, vandens. Jai buvo sumušta krūtinė, patyrė kaklo slankstelių išvaržą. Turėjo po įvykio nedarbingumą, negalėjo savęs apsitarnauti, turėjo tris reabilitacijas, operaciją. Dabar ji negali ilsėtis, miegoti, nes tirpsta rankos, geria vaistus ir geresnė jos sveikata jau nebus – gali tik blogėti. Dabar darbą yra pakeitusi, tačiau dirba panašų darbą kaip anksčiau. Dėl patirtos traumos negalėjo ieškoti darbo, kai ankstesnėje darbovietėje pasibaigė sutartis dėl mokyklų sujungimo. Turtinė žala jai atlyginta, neturtinės žalos iš draudikų biuro gavo 1381,12 Lt. Jos sveikata buvo apdrausta, žala atlyginta. Kaltinamasis prieš teismo posėdį papildomai atlygino 500 litų neturtinės žalos Reiškia civilinį ieškinį 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir šios sumos ji nemažina. Iki šiol lankėsi pas masažistą po vieną kartą per savaitę, vartoja vaistus, lankosi pas šeimos gydytoją. Masažas jai yra daromas dėl kaklo, patempimo, nes sunku sėdėti, tirpsta rankos, jaučia skausmą. Chirurgai sakė, kad sveikata nebus tokia, kokia buvo iki įvykio – ji gali tik blogėti. Ji negali sportuoti, dirbti fizinio darbo, negali nieko kelti. Saugos diržo neprisisegė, nes jo nematė, mokinius instruktavo kelionės pradžioje. Mano, jei būtų prisisegę saugos diržais, jiems būtų kitos pasekmės dėl įvykio. S. T. viešai atsiprašė, sakė, kad bus iš jo parama , jei reikės. Tačiau kartą ji jam skambino ir prašė nuvežti į Kauną pas gydytojus, nes po įvykio tris mėnesius ji negavo jokių išmokų. S. T. pasakė, kad jis neturi pinigų. 2010 m. sausio mėnesį jai paskambino S. T. ir siūlė pasirašyti skolos raštelį, nes jis atsiskaitys su manimi, kai grįš tėvai iš Amerikos. Ji siūlė susitikti, tačiau taip ir nesusitiko. Jis jos klausė, kokios sumos jai reikia, jai atsakius kokios sumos,daugiau jis jai neskambino. Turtinė žala jai atlyginta, neturtinės žalos iš draudikų biuro gavo 1381,12 Lt. Jos sveikata buvo apdrausta, žala atlyginta. Kaltinamasis prieš teismo posėdį papildomai atlygino 500 litų neturtinės žalos. Reiškia civilinį ieškinį 100000 Lt neturtinei žalai atlyginti ir šios sumos ji nemažina.

Nukentėjusioji R. Š. Teismui parodė, kad 2009 m. gegužės 3 d. mikroautobuse sėdėjo su I. U. kairėje pusėje antroje ar trečioje vietoje. Važiuojant ji išgirdo trenksmą ir nuskrido iš savo vietos. Prieš įvykį ji nepajuto jokių manevrų, nebuvo daryti posūkiai. Kad įvyko šis autoįvykis gal kaltas neatidumas bei viršytas greitis. Ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad gal vairuotojas užmigo prie vairo, ir tai buvo tik jos pamąstymas, nes tą dieną buvo šiltas oras, o jis grįžęs iš pajūrio. S. T. visų bendrai jų atsiprašė, kai buvo susitikę po įvykio. Saugos diržų nesisegė gal dėl to, kad jų nepastebėjo, o gal nepagalvojo jų ieškoti. Vairuotojas jiems nepriminė dėl saugos diržų užsisegimo. I. U. taip pat neužsisegė saugos diržo. Jei būtų užsisegusi saugos diržą, tai gal būtų buvusios kitos pasekmės. Kelias sekundes gal buvo praradusi sąmonę. Ji išgirdo, kad kažkas šaukia daužkit stiklą, iš mikroautobuso lipo per galines duris. Pajuto, kad skauda kojas, tačiau pamatė, kad yra sunkiau sužeistų už ją, todėl puolė jiems padėti. Jai buvo padarytas įvairios kraujosruvos, nubrozdinimai kūne, traumuota koja, šlubavo. Ant kojos dar ir dabar yra likęs randas – dėmė. Nutrūko lagamino rankena, sulūžo akiniai. S. T. ji atleido, pretenzijų jam neturi.

Nukentėjęs V. Ž. parodė, kad jis atsisėdo į mikroautobusą vairuotojo pusėj ties viduriu. Bevažiuojant prisnūdo, tai nematė paties susidūrimo, kuris įvyko žiede. Mikroautobuse važiavo neprisisegęs saugos diržu, nes jo net nepastebėjo. Prieš įvykį jie važiavo tiesiai, vairuotojas nestabdė, nebuvo posūkių. Jam buvo padarytas smegenų sukrėtimas, nubrozdinimai. Sutinka, kad S. T. būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir kad byla būtų nutraukta. S. T. atsiprašė, atlygino padarytą žalą už fotoaparatą bei lagaminą, kaltinamasis tarėsi su jo tėvais.

Nukentėjęs N. L. parodė, kad grįžtant į Šiaulius atsisėdo mikroautobuso gale ir sėdėjo gale vienas, tačiau ne per vidurį, o šone, nors gale buvo keturios vietos. Saugos diržo jis neprisisegė. Važiuojant užsnūdo ir pajuto, kad kažkur atsitrenkė, po to jam aptemo sąmonė. Jis buvo praradęs atmintį, patyrė smegenų sukrėtimą, jam buvo sutrenktas petys. Paties susidūrimo jis nematė, nes sėdėjo autobuso šone, o ne per vidurį. Prieš susidūrimą jis jokių mikroautobuso manevrų nepastebėjo – važiavo tolygiai ir pajuto smūgį. Civilinis ieškinys yra pareikštas. Neturtinė žala buvo padaryta jam, o turtinė – mamai. Nežino neturtinės žalos dydžio. Po įvykio gydėsi apie 2 mėnesius. Tris dienas gulėjo Latvijos ligoninėje, o paskui buvo pervežtas į Šiaulių ligoninę ir ten išbuvo apie savaitę laiko. Po to su tėčiu vyko į sanatoriją. Dabar rudenį ir pavasarį, kai keičiasi orai, jaučia peties ir galvos skausmus. Petys beveik buvo išniręs, tačiau jį tik subintavo ir sugijo, nes yra augantys kaulai. Gydytojai sakė, kad galvą jam skaudės visą gyvenimą. Civilinio ieškinio sumos jis nežino.

Nukentėjusioji K. R. parodė, kad 2009-05-03 grįžo iš Turkijos į Rygą, laukė vėluojančio vairuotojo, kuris juos turėjo parvežti į Šiaulius. Įlipus į autobusą buvo ramu, visi dalinosi įspūdžiais, tarėsi, ką darys, po to ji užsnūdo, po to pajuto smūgį ir vertėsi. Ji sėdėjo autobuso gale vairuotojo pusėje. Saugos diržų nebuvo prisisegus, apie tai jų niekas neperspėjo. Prieš įvykį jie važiavo tiesiai ir atsitrenkė. Jai lūžo nosis, patyrė kojų sutrenkimus. Civilinio ieškinio nereiškia.

Nukentėjusioji R. G. parodė, kad 2009 m. gegužės 3 d. Rygoje laukė atvažiuojančio vairuotojo, kuris turėjo mus parvežti į Šiaulius. Vairuotojas vėlavo atvykti, tačiau negali pasakyti, kiek laiko. Mikroautobuse jie kalbėjosi, buvo daug įspūdžių, todėl net nepagalvojo apie saugos diržus. Vėliau visi prisnūdo, tuomet pajuto smūgį ir kad mikroautobusas verčiasi. Ji sėdėjo priešpaskutinėje sėdynėje dešinėje pusėje. Važiuojant ji žiūrėjo pro langą į „bėgančius“ medžius, vienu metu jie pradėjo „bėgti“ greičiau. Prieš įvykį ji buvo šiek tiek apsnūdusi, tačiau orientavosi aplinkoje. Mikroautobusas judėjo tiesiai, jo greitis nekito, nebuvo stabdyta. Civilinis ieškinys yra pareikštas. Patyrė smegenų sukrėtimą, lūžo delnikaulis, raktikaulis, kojoje buvo padaryta žaizda. Dar ir dabar jos laukia dvi operacijos. Ji gulėjo apie mėnesį laiko Šiaulių Respublikinėje ligoninėje, o dabar turi lankytis pas plastikos chirurgus dėl sužeisto kelio. Gydytojai sakė, kad visam laikui jai liks randelis, tačiau ne toks, koks yra dabar: dabar jis yra violetinis, dėl jo jaučia diskomfortą, jai nemalonu vilktis sijoną. Orams keičiantis jaučia peties skausmą Ji buvo sužalota, buvo padaryta materialinė žala: sulaužytas telefonas ir fotoaparatas. Neatsimena, ar jiems buvo atlyginta žala – jai atrodo, kad nebuvo. Dėl patirto smegenų sukrėtimo sunkiau atsimena įvairius dalykus. Gal tai neatsiliepė jos mokslams, tačiau mokantis jai reikia dėti daugiau pastangų, kad prisimintų. Reiškia 3000 Lt civilinį ieškinį, kadangi buvo sugadintas telefonas, du paveikslai, skaitmeninis fotoaparatas, kelnės. Šių daiktų vertės ji nežino. Telefoną “Sonny ericson” jai pirko tėtis. Vežė du paveikslus: vieną pirktą Turkijoje, o kitą – jos pieštą.

Atstovas pagal įstatymą V. R. parodė, kad apie 16 val. paskambino mokytoja N. B., kuri pasakė, kad įvyko autoįvykis ir kad jos dukra yra sužeista. Dukrai buvo lūžusi nosis, jai į nugarą susmigę stiklai, nuo kurių dabar yra likę randai. Civilinio ieškinio nereiškia, žalą atlygino draudimo kompanija, kadangi dukrą pati dar buvo atskirai apdraudusi nuo mokyklos draudimo. Neturtinė žala nepadaryta, pretenzijų kaltinamajam neturi. Su S. T. susitaikė ikiteisminio tyrimo metu.

Atstovas pagal įstatymą P. L. parodė, kad laukė iš Turkijos grįžtančių vaikų, kai paskambino V. Ž. tėvai ir pasakė, kad vaikai pateko į avariją. Įvykio metu buvo sužalotas jo sūnus N. L.. Jie vyko į Rygą, ieškojo įvykio vietos, bet visi iš įvykio vietos jau buvo išvežti į ligoninę. Nuvykus į ligoninę jie rado sūnų komoje, jam buvo sutrenkta galva. Sūnus komoje išbuvo apie 80 valandų, buvo subintuotas, o atsibudęs iš komos jis šnekėjo nesąmones, nepažino žmonių, kentė skausmus. Dar ir dabar sūnui yra skiriama reabilitacija. Kažkokią pinigų sumą jie gavo iš žalų atlyginimo centro. Byloje yra pareiškę civilinį ieškinį, kurį sudaro medicininės išlaidos, sugadinti daiktai, išlaidos dėl sanatorijos, transporto išlaidos, vaistai. Turtinę žalą sudaro 5000 Lt, neturtinę – 10000 Lt. Iš viso pareiškėme civilinį ieškinį dėl 15000 Lt. Į neturtinę žalą įeina gydymas, buvo reabilitacija Šiauliuose ir Druskininkuose. Dar ir dabar kiekvienais metais sūnų reikia vežti į reabilitaciją dėl peties. Po traumos N. L. sunkiai sekėsi mokslai, nieko neatsiminė, o dabar mokslai jau gerėja. Kaltinamasis prieš teismo posėdį papildomai atlygino 500 litų neturtinės žalos. Prašo priteisti neturtinę žalą vaikui N. L.. „Ergo“ draudimas atlygino turtinę žalą, tačiau dabar tiksliai sumos pasakyti negali. Į tų 3018 Lt civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti įeina suma, kurią gavo iš draudimo. Iš pradžių sūnaus įstatyminė atstovė buvo žmona, o dabar jis. S. T. žalos jiems neatlygino. Sūnaus gydymo metu iš pradžių rinko čekius dėl patirtų išlaidų, tačiau juos pateikėme draudimo įmonei. Žmona rašė civilinį ieškinį, o jis pateikė kvitus draudimo kompanijai.

Atstovas pagal įstatymą R. G. parodė, kad 2009 m. gegužės 3 d. žmonai paskambino mokytoja ir pasakė, kad pateko į avariją. Iš pradžių sakė, kad nieko baisaus neatsitiko, tačiau vėliau pasakė, kad vis dėl to atsitiko. Jis nuvyko į įvykio vietą, tačiau visi įvykio dalyviai jau buvo išvežti į ligoninę. Nuvykęs ten jis pamatė kraupų vaizdą, buvo visi keleiviai sužaloti. Dukros sužalojimai tiksliai buvo nustatyti tik Lietuvoje. Dukra apie mėnesį laiko po įvykio gydėsi. Įvykio metu buvo sugadinti du telefonai, fotoaparatas, rūbai, paveikslai. Fotoaparato vertė buvo apie 700 Lt, abiejų telefonų – apie 2000 Lt, paveikslų vertė labai brangi, kadangi vieną paveikslą dukra piešė mamai. Kaltinamasis prieš teismo posėdį papildomai atlygino 500 litų neturtinės žalos Visa tai sudaro 2500 Lt žalą. S. T. jiems skambinėjo, paskui jis dingo, po kiek laiko vėl skambino. Jie su juo kalbėjo, susitarė, kad žala bus atlyginta, kvietė atvykti pailsėti pas jo mamą, tačiau po viso to S. T. ir vėl dingo. Dukrą draudė asmeniškai ir dar draudė mokykla. Sugadintų daiktų vertė, kelionės išlaidos, padarytos ir dar laukiančios operacijos. Civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti reiškia 99500 Lt, kadangi buvo patirti išgyvenimai, nebeturi žmonos, nežino, kas toliau laukia dukros. Turtinę žalą prašo priteisti jam. Iš draudimo gauta suma nėra įskaityta į civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį reiškia S. T., kadangi jis vairavo automobilį ir yra savo įmonės direktorius.

Atstovas pagal įstatymą P. Ž. parodė, kad jo sūnus V. Ž. pateko į autoįvykį grįždamas iš kelionės. Jam buvo sutrenkta galva, padaryti nubrozdinimai, smegenų sukrėtimas. Su S. T. susitaikė. Įvertinus šią situaciją, kad įmonė buvo S. T., kurios finansinė būklė aiški, tai prašė atlyginti susidariusias išlaidas, nesiveliant į tikėtiną atlyginimą. Gavo 1000 Lt materialinei žalai atlyginti. Buvo sugadintas fotoaparatas, telefonas, kiti daiktai bei patirtos išlaidos vykstant į įvykio vietą. S. T. buvo atėjęs į palatą, kur gulėjo jo dukra, atsiprašė. Draudimo kompanija atlygino gal 220 Lt pagal sužalojimo laipsnį. Parašė žalos atlyginimo dokumentą, kad S. T. atsiskaitė su juo ir nereiškia civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti. Jis mano, kad S. T. užmigo vairuodamas automobilį. Dukra ligoninėje buvo 7 dienas.

Liudytoja O. T. Teismui parodė, kad S. T. yra jos vienintelis sūnus. Ji gyvena Palangoje. Iki įvykio buvo normali sveikata. Su sūnumi susitinka gana dažnai 4-5 kartus per metus. S. T. jos klauso, yra paslaugus, darbštus, padeda jai ir vyrui. Ji negalėtų laiduoti už sūnų su piniginiu užstatu, kadangi gyvena tik iš gaunamos pensijos. Sūnui gali daryti įtaką. Po įvykio sūnus daugiau nepadarė jokių pažeidimų. Šios autoavarijos jie buvo visi paveikti. Ji yra neteista, nebausta administracine tvarka. Buvo su vyru išvykusi į Ameriką pas draugus tris mėnesius. Ten vyko iš gaunamos pensijos sutaupytų pinigų. Už kelionę sumokėjo po 3000 Lt pirmyn ir atgal. Amerikoje būdami maistą pirko patys iš savo pinigų. Į Ameriką vyko ne užsidirbti pinigų, o aplankyti draugus. Ji gauna 480 Lt pensiją, o vyras gauna 700 Lt pensiją. Sūnus bendrauja su savo vaikais, bendrauja su mergaite, todėl ją net vežėsi į tą kelionę.

Civilinio atsakovo atstovė D. V. Teismui parodė, kad 2010-01-29 Šiaulių apygardos teisme buvo iškelta bankroto byla įmonei „Novalita“, o įmonės administratorium buvo įmonė „Atveika“. Kreditoriniai reikalavimai buvo patvirtinti, apie įvykusią autoavariją nieko nežinojo. Kai klausė apie bankroto priežastį, S. T. pasakė, kad ta transporto priemone jis uždirbdavo lėšas, o ji buvo sugadinta, todėl įmonė bankrutavo. Mikroautobusas buvo registruotas įmonės vardu, pirktas 2005 m., o dabar iš jo yra likęs tik metalo laužas. Draudimo įmonė kreditorinių reikalavimų nereiškė. Pagal specialųjį įmonės bankroto įstatymą yra taip, kad jei yra reikalavimai bankrutuojančiai įmonei, tai jų klausimas sprendžiamas tame pačiame teisme ir pridedami prie bankroto bylos.

S. T. kaltė padarius nusikalstamą veiką pagal LR BK 281 str. 3 d. be jo paties prisipažinimo, nukentėjusių parodymų grindžiama baudžiamosios bylos medžiaga.

Specialisto išvada Nr. 11Š-163(09),kurioje nurodyta, kad:

1. Šioje eismo situacijoje automobilio IVECO 50C15V, važiuojančio leistinu 50 km/h greičiu, mažiausias stabdymo atstumas yra 26 metrai.

2. Šioje eismo situacijoje automobilio IVECO 50C15V greitis prieš atsitrenkimą į pirmą žiedą sudarančių betoninių užtvarų kraštą buvo apie 67 km/h.

4. Šioje eismo situacijoje vairuotojas S. T. privalėjo laikyti kelio ženklų ir kelio ženklinimo reikalavimų, važiuoti ne didesniu nei leistinu 50 km/h greičiu dešine kelio puse, artėdamas prie žiedinės sankryžos, mažinti važiavimo greitį, kad suvaldytų vairuojamą automobilį bei važiuotų nustatyta eismo trajektorija.

5. Šioje eismo situacijoje vairuotojas S. T. važiavo didesniu nei leistina 50 km/h greičiu, artėdamas prie žiedinės sankryžos, laiku nemažino važiavimo greičio, nevažiavo nustatyta eismo trajektorija, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą bei atsitrenkė į žiedą sudarančius betoninius užtvarus ir tai techniniu požiūriu buvo pagrindinė sąlyga šiam eismo įvykiui kilti (b.l. 30-34, III tomas).

Daiktų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad N. B. pateikė 36 fotonuotraukas iš fotoaparato atminties kortelės (b.l. 92-127. II tomas).

Specialisto išvada Nr. G1431/09(04),kurioje nurodyta, kad N. B. dėl stuburo kaklinės dalies 5-6 slankstelių disko išvaržos su nugaros smegenų nervų šaknelių pažeidimu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (b.l. 132-133, II tomas).

Nukentėjusioji R. Š. nurodė, kad eismo įvykis buvo 2009-05-03 apie 16.20 valandą Latvijoje, Jelgavos rajone, Ozolnieki-Brankas sankryžoje. Jie važiavo iš Rygos link Jelgavos. Juos vežė vairuotojas S. T.. Ji sėdėjo kairėje pusėje, už vairuotojo. Kelias minutes prieš eismo įvykį, ji kalbėjosi su drauge Inga. Tad į kelią nežiūrėjo. Koks galėjo būti vairuotojo greitis nežino. Tą popietę buvo geras oras, švietė saulė, asfaltas buvo sausas. Saugos diržo prisegusi nebuvo, jų salone nepastebėjo, gal jie ir buvo. Prisimena pačius smūgius, kurių užkliudė kokius tris. Po pirmojo smūgio, ji bei kiti keleiviai, atsidūrė priekyje. Sekė kitas smūgis, nuo kurio jie apvirto. Kokiu greičiu į tą betoninį atitvarą atsitrenkė, pasakyti negali, bet greitis buvo nemažas, o prieš tai jokio stabdymo nebuvo. Jie taip tolygiai ir važiavo, lengvų ar staigių posūkių kairėn ar dešinėn tikrai nebuvo. Mano, kad vairuotojas paprasčiausiai užmigo ar prarado sąmonę. Eismo įvykio metu buvo sužalota dešinioji koja, Jelgavos ligoninėje ją švietė, lūžio nebuvo. Ant kūno buvo daug nubrozdinimų, sumušimų. Vairuotojas bendrai visų atsiprašė, dėl visų patirtų nuostolių apgailestavo (b.l. 135-137, II tomas). Papildomai R. Š. nurodė, kad šio eismo įvykio kaltininkui S. T., jokių pretenzijų neturi ir tikrai ateityje neturės. Jis atsiprašė ir ji jam atleido ir jie susitaikė (b.l. 68-69, III tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1332/09(04),kurioje nurodoma, kad R. Š. dėl dešinės blauzdos išlajos, buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 141, II tomas).

Susitaikymo protokolu, kuriame nurodyta, kad R. Š. ir S. T. susitaikė (b.l. 70, III tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1420/09(04),kurioje nurodoma, kad N. L. dėl galvos smegenų sukrėtimo, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 154, II tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1423/09(04), kurioje nurodyta, kad V. Ž. dėl galvos smegenų sukrėtimo, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 165, II tomas).

Susitaikymo protokole nurodyta, kad P. Ž. ir S. T. susitaikė (b.l. 67, III tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1349/09(04),kurioje nurodyta, kad K. R. dėl nosies kaulų lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 177, II tomas).

Susitaikymo protokole nurodyta, kad V. R. ir S. T. susitaikė (b.l. 61, III tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1419/09(04),kurioje nurodyta, kad R. G. dėl kairiojo raktikaulio lūžio, kairės plaštakos pirmo delnakaulio ir pirmo piršto pamatinio pirštakaulio lūžių buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 192, II tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1422/09(04),kurioje nurodyta, kad I. U. dėl stuburo juosmeninės dalies pirmo slankstelio kompresinio lūžio buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nes jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 1, III tomas).

Specialisto išvada Nr. G 1367/09(04),kurioje nurodyta, kad L. U. dėl odos nubrozdinimų dešiniame petyje ir dešinio klubo srityje padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 14, III tomas).

Susitaikymo protokole nurodyta, kad R. U. ir S. T. susitaikė (b.l. 64, III tomas).

KTĮ registracijos protokolu nurodyta, kad įvykio vieta apžiūrėta 2009-05-03 nuo 16.40 iki 23 val., Latvijos Respublikoje, Jelgavos rajone, Cenu valsčiuje, kelio A-8 (Ryga-Jelgava-Lietuvos siena) 37 kilometre. Nukentėjo 8 žmonės, užfiksuoti transporto priemonės pažeidimai, kelias be nuolydžių, be posūkių, asfaltas sausas, važiuojamosios dalies plotis 14 m, matomumas neapribotas, ratų slydimo nėra (b.l. 21-34, II tomas).

Transporto priemonės vairuotojo patikrinimo protokolu,kuriame nurodyta, kad po eismo įvykio, 2009-05-03, 17.07 vairuotojas S. T. buvo blaivus (b.l. 45-46, II tomas).

Poėmio protokolu, kuriame nurodyta, kad Kulita Kluša pateikė dvi fotonuotraukas, kurios iš elektroninės laikmenos buvo atspausdintos spausdintuvu (b.l. 74-76, II tomas).

Dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad S. T. pateikė vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną, kurių kopijos prijungtos prie bylos medžiagos (b.l. 52, III tomas). Registracijos liudijimo kopija,kurioje nurodyta, kad automobilis IVECO 50C15V, valstybinis numeris CHP 959, priklauso UAB „SEB VB Lizingas“ (b.l. 55, III tomas), vairuotojo pažymėjimo kopija, kurioje pažymėta, kad S. T. nuo 1994-05-26 suteikta teisė vairuoti B kategorijos transporto priemones (b.l. 56-57, III tomas), techninės apžiūros talono kopija,kurioje užfiksuota, kad automobilio IVECO 50C15V, valstybinis numeris CHP 959, techninė apžiūra atlikta 2009-03-06, kitos techninės apžiūros data – 2009-09-06 (b.l. 56-57, III tomas).

Teisinės pagalbos prašymu (b.l. 182-184, III tomas) gauta eismo įvykio schema, kurioje nurodyti sankryžoje Ryga-Jelgava-Ozolnieki-Brankas išdėstyti kelio ženklai ir kelio ženklinimai (b.l. 2, IV tomas), taip pat nurodyti betoninių aptvėrimų matmenys – ilgis 2 m, plotis 0,56 m, aukštis 0,6 m, svoris 1,1 t (b.l. 13, IV tomas). CD kompaktinės plokštelės (gautos pagal teisinės pagalbos prašymą) apžiūros protokole nurodyta, kad CD kompakte yra trys failai „avarija2-030509“, „avarija 030509“ ir „csn.pdf“, kuriame yra Kelių eismo taisyklės latvių kalba (b.l. 22-32, IV tomas).

Latvijos Respublikos Kelių eismo taisyklių išrašo vertimas, kuriame išdėstyti kaltinime nurodyti pažeidimai (b.l. 10-12, II tomas; b.l. 42, IV tomas).

Latvijos Respublikos baudžiamojo įstatymo išrašo vertimu, kuriame nurodyti baudžiamosios atsakomybės Latvijos Respublikoje senaties terminai (56 straipsnis) bei 260 straipsnis numatantis baudžiamąją atsakomybę už kelių eismo taisyklių pažeidimą Latvijos Respublikoje (b.l. 86, II tomas).

Ikiteisminio tyrimo metu S. T. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 straipsnio 3 dalį, nes ši dalis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata. BK 281 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), bet ir padarinius bei priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tarp padarytų KET pažeidimų ir kilusių padarinių daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus. Jei Kelių eismo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, nustatoma, kurio eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2011 m. sausio mėn. 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-73/2011).

BPK 109 str. nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 str. 2 d.).

Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustatyta, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją kiekvienoje byloje dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus.

Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 8 d. nutartis, UADB „Ergo Lietuva“; bylos Nr. 3K-3-364/2007). Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokia piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus. Civiliniame kodekse nėra nustatyta neturtinės žalos ribų, įvertinti neturtinę žalą yra palikta teismo diskrecijai. Teisingumas reikalauja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau kartu būtina atsižvelgti ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes. Neturtinės žalos asmeniui nustatymas baudžiamojoje byloje nėra saistomas Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme nustatytos neturtinės žalos privalomojo draudimo suma. Kai asmuo (draudėjas) yra sudaręs sutartį dėl civilinės atsakomybės draudimo, žalą atlygina draudimo įmonė (draudikas), neviršydama draudimo sumos, jeigu draudimo sutartyje nenumatyta kita žalos atlyginimo tvarka.

Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2001-06-14 14 d. Nr. IX-378) 17 straipsnis numato:

1. Biuras moka išmoką dėl per eismo įvykį padarytos žalos nukentėjusiems tretiesiems asmenims tais atvejais, jei:

1) kaltininkas padarė žalą Lietuvos Respublikoje naudodamas neapdraustą nustatytą (identifikuotą) transporto priemonę, kai dėl žalos padarymo atsiranda transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė. Pagal šį punktą Biuras moka išmoką ir tais atvejais, kai žala padaryta kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neapdrausta transporto priemone, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

Autoįvykio kaltininkas privalo atlyginti žalą, kuri viršija nukentėjusiajam išmokėtas draudimo sumas. N. B. UADB „Ergo Lietuva“ už sunaikinta turtą išmokėjo 550 litų žalos atlyginimą už turto sunaikinimą (t.3 b.l. 154-156) taip pat paskaičiuota ir Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro išmokėtos sekančios sumos 7170,69 litų gydymo išlaidų, 1131,13 litų kelionės išlaidų į gydymo įstaigas ir 1381,12 litų neturtinės žalos (t.3 b.l. 157-158). N. U. išmokėta 451,47 litai gydymo išlaidų, 952,00 litai kelionės išlaidų į gydymo įstaigas ir išmokėta 690,56 litai neturtinės žalos (t.3 b.l. 159-160). UADB „Ergo Lietuva“ P. L. išmokėjo draudimo išmoką 500 litų sumą už fotoaparato ir telefono sunaikinimą (t.3.b.l. 162-163). Už N. L. patirtas traumas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras išmokėjo už kelionės išlaidas į gydymo įstaigas 952.00 litus ir 690,56 litų neturtinės žalos (t.3 b.l.164-166), R. Š. 50 litų už turto sunaikinimą, už gydymo išlaidas 79,14 litų ir 690,56 litai neturtinė žala (t.3.b.l.166-169). Baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu kaltinamasis P. L., N. B., N. U., R. G. atlygino po 500 litų.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos CK 6.270 straipsnis numato prievolę atlyginti didesnio pavojaus šaltinio (transporto priemonių) padarytą žalą, jei neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiųjų tyčios ar didelio neatsargumo. Dėl tokios žalos padarymo atsakovu traukiamas didesnio pavojaus šaltinio valdytojas. Dėl atsiradusios žalos yra kaltas automobilį vairavęs S. T.. Nusikaltimas buvo padarytas naudojant atsakovui priklausančią transporto priemonę, nusikaltimo metu S. T. atliko darbo funkcijas, todėl, atsakovas, kaip kaltinamojo darbdavys, privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojo, ėjusio savo darbines pareigas, kaltės (CK 6.264 straipsnis 1 dalis). Teismo nuomone, nukentėjusio P. L. pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos 5 000 Lt dydžio turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos (b.l. 96-97, III tomas), nukentėjusios N. B. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos 100 000 Lt dydžio neturtinės žalos (b.l. 99-112, III tomas), nukentėjusios I. U. pareikštas civilinis ieškinys dėl jai padarytos 6 232,59 Lt dydžio turtinės ir 80 000 Lt dydžio neturtinės žalos (b.l. 114-123, III tomas), nukentėjusysis R. G. pareikštas civilinis ieškinys dėl jam padarytos 3 000 Lt dydžio turtinės ir 10 000 Lt dydžio neturtinės žalos (b.l. 124-125, III tomas), Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys 9 666,58 Lt sumai dėl atlyginimo Valstybinei ligonių kasai už nukentėjusiesiems suteiktas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 str. 4 d. 4 p., perduotinas UAB „Novolita“ bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui. Šiaulių apygardos teismo 2010-01-29 nutartimi UAB „Novalita“ iškelta bankroto byla (b.l. 93-95, III tomas).

Proceso išlaidomis pripažintina Šiaulių valstybinės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos advokato patirtos išlaidos ruošiant dokumentus teismui ir atstovaujant N. B. ir iš kaltinamojo priteistina 1240 litų suma valstybei.

Kaltinamojo S. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atlygino dalį žalos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Teismas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gavo O. T. prašymą nutraukti bylą prieš S. T. ir atiduoti ji pagal laidavimą. Prašymas atmestinas, nes kai kurie nukentėjusieji bei jų atstovai pagal įstatymą nesutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta.

Skirdamas bausmę S. T., Teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, jo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę. S. T. neteistas pirmą kartą padarė neatsargų nusikaltimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato 1999-12-23 nutarimo Nr. 23 Dėl teismų praktikos taikant bendruosius bausmių skyrimo pradmenis 5 punkte nurodyta, kad kaltininko pavojingumą nulemia požymiai, charakterizuojantys jį iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo padarymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Tokiu būdu vertindamas požymių visumą teismas atsižvelgia į tai, kad S. T. iki įvykio ir po jo dirba, šiuo metu dirba UAB „Jūsų taksi“ darbe charakterizuojamas teigiamai yra vedęs, ikiteisminio tyrimo metu ir baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu dalį padarytos žalos nukentėjusiesiems atlygino, dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Įvertinęs visą tai teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 41 str., gali būti pasiekti už nusikalstamą veiką paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Taip pat jam neskirtina baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas naudotis specialia teise, nes kaltinamasis dirba vairuotoju, turi profesionalo teises, automobilio vairavimas yra vienintelis jo pragyvenimo šaltinis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 3 d.

Rezoliucinė dalis

n usprendė:

S. T. pripažinti kaltu pagal LR BK 281 str. 3 d. ir nuteisti 25 MGL (3250 litų) pinigine bauda, kurią nuteistasis privalo sumokėti per 10 mėnesių. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

S. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki įsiteisės nuosprendis palikti nepakeista.

Nukentėjusių: N. B., I. U., N. L. R. G. ir jų atstovų pagal įstatymą: P. Ž., R. G., P. L., pareikštus civilinius ieškinius, Šiaulių teritorinės ligonių kasos pareikštą civilinį ieškinį S. T. ir UAB „Novolita“ perduoti bankroto bylą nagrinėjančiam Šiaulių apygardos teismui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusi teismą.

Teisėjas Petras SimėnasNuorašas tikrasTeisėjasPetras Simėnas]