Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Valantienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo bankrutavusios individualios įmonės „N. H.“ bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Bankrupta“ prašymą priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Šiaulių apygardos teismo 2017 m. spalio 19 d. nutartimi atsakovei individualiai įmonei (toliau – IĮ) „N. H.“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta UAB „Bankrupta“. 2018 m. kovo 7 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi įmonė pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

2. Teisme gautas bankrutavusios IĮ „N. H.“ bankroto administratorės UAB „Bankrupta“ prašymas priimti sprendimą dėl bankrutavusios IĮ „N. H.“ veiklos pabaigos ir patvirtinti kreditorių sąrašą bendrovės pabaigai. Nurodė, kad visi privalomi darbai IĮ „N. H.“ bankroto byloje yra atlikti, visos bankroto procedūros yra pabaigtos. Įmonė jokio materialaus turto neturi (jai perduotas nebuvo), o įmonės savininkės N. H. turėtas nekilnojamasis turtas buvo parduotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka už didžiausią pasiūlytą 30 Eur kainą. Gautos piniginės lėšos buvo panaudotos administravimo išlaidoms kompensuoti. Kasoje ir banko sąskaitose pinigų nėra, todėl galutinai atsiskaityti su administratorė ir kreditoriais nėra galimybių.

3. Apie paskirtą teismo posėdį, kuriame bus sprendžiamas klausimas dėl įmonės veiklos pabaigos, viešai paskelbta specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt, kreditoriai informuoti išsiunčiant pranešimą, tačiau įmonės kreditorių prieštaravimų dėl bankroto administratorės pareikšto prašymo dėl įmonės veiklos pabaigos negauta.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

4. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad bankrotas – tai teisės aktų nustatyta tvarka pripažinta įmonės nemokumo būsena, kai siekiama šios būsenos pabaigos iš įmonės turto tenkinant kreditorių reikalavimus ir užtikrinant kreditorių ir įmonės interesų pusiausvyrą (ĮBĮ 2 straipsnio 1 dalis). Taigi bankroto proceso pagrindinis tikslas – įstatyme reglamentuota tvarka nustatyti nemokią įmonę, apsaugoti bankrutuojančios įmonės turtinius interesus ir užtikrinti jos kreditorių reikalavimų patenkinimą, įstatyme apibrėžtais terminais pašalinti ją iš rinkos, tenkinant iš jos turto kreditorių reikalavimus, tuo pačiu metu įmonei skolininkei likviduojant skolų naštą, taip apsaugant kreditorius nuo nepateisinamai ilgo nemokios įmonės atsiskaitymų kreditoriams uždelsimo ir užtikrinant skolininkės bei jos kreditorių interesų pusiausvyrą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-233/2014; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2018 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-148-219/2018). Bankroto procese turi būti siekiama kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras nutraukiant bankroto bylą ĮBĮ 27 straipsnio pagrindais arba likviduojant bankrutavusią įmonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320-915/2017).

5. Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui nustatytus dokumentus (likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus) ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-482-330/2017). Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie (didesnė įrodomoji galia) įrodymų dėl egzistavimo realios galimybės tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014; Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1244-330/2016).

6. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsiteisėjusiomis Šiaulių apygardos teismo 2018 m. sausio 24 d., 2018 m. vasario 26 d. ir 2018 m. gegužės 14 d. nutartimis patvirtinti IĮ „N. H.“ kreditorių finansiniai reikalavimai, bendra IĮ „N. H.“ bankroto byloje patvirtintų kreditorinių reikalavimų suma yra 4 102,24 Eur. Iš bankroto administratorės pateiktų duomenų matyti, kad bankroto proceso metu buvo gauta 30 Eur piniginių lėšų, kurios buvo panaudotos administravimo išlaidoms padengti. Nors bankroto administratorė nepateikė bendrovės turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktų, tačiau iš byloje esančių duomenų matyti, kad įmonė neturi turto ir debitorių, iš kurių būtų galima patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus.

7. Bankroto administratorė pateikė teismui ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nurodytą dokumentą –Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Šiaulių regiono Aplinkos apsaugos departamento Radviliškio rajono agentūros 2018 m. vasario 2 d. pažymą, kuri patvirtina, kad agentūra neturi pretenzijų dėl IĮ „N. H.“ veiklos pabaigos.

8. Bankroto administratorė prie prašymo priimti sprendimą dėl bankrutavusios IĮ „N. H.“ veiklos pabaigos pridėjo 2018 m. gruodžio 10 d. kreditorių susirinkimo protokolą Nr. 4, kuriame nutarta įpareigoti bankroto administratorę kreiptis į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl IĮ „N. H.“ veiklos pabaigos. Atkreiptinas dėmesys, kad bankrutavusios IĮ „N. H.“ kreditoriai buvo ir asmeniškai informuoti apie bankroto administratoriaus kreipimąsi į teismą dėl įmonės pabaigos, tačiau iki teismo posėdžio neišreiškė prieštaravimų dėl įmonės veiklos pabaigos, todėl daroma išvada, kad įmonės kreditoriai pripažino, kad nėra tikslinga tęsti bankroto procedūras.

9. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO nėra duomenų apie teisminius ginčus, kuriuose dalyvautų IĮ „N. H.“.

10. Visi paminėti duomenys rodo, jog visos ĮBĮ numatytos ir būtinos procedūros yra pilnai užbaigtos, pagal bankroto administratorės pateiktus duomenis liko nepatenkinti 4 102,24 Eur dydžio kreditoriniai reikalavimai, tačiau įmonė neturi turto, todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad kreditoriaus reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimtimi. Duomenų, kad bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorė neišnaudojo visų galimybių tenkinti kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Esant šioms aplinkybėms, nėra kliūčių priimti sprendimą dėl šios įmonės veiklos pabaigos.

11. Papildomai atkreiptinas dėmesys, kad sprendimas dėl įmonės pabaigos neužkerta kelio įmonės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti (arba buvo patenkinti tik iš dalies), pretenduoti tiek į turtą, kylantį iš reikalavimo teisių, buvusių iki įmonės išregistravimo, tiek į naujai atsiradusį bankrutavusios įmonės turtą. Šiais atvejais bankrutavusios ir iš juridinių asmenų registro išregistruotos įmonės turtą ir turtines reikalavimo teises pagal įstatymą perima jos kreditoriai, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti likvidavimo procedūros metu, pagal ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Tuo atveju, jeigu po įmonės pabaigos atsiranda turto, iš kurio galėtų būti tenkinami likę nepatenkinti šios įmonės kreditorių reikalavimai, šie kreditoriai turi teisę kreiptis į įmonės bankroto bylą nagrinėjusį teismą su prašymu dėl šio turto paskirstymo, laikantis įmonės bankroto byloje nustatyto kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumo ir jų proporcingumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-701-798/2016).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–270 straipsniais, Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 26 straipsniu, 32 straipsnio 4 dalimi, teismas

nusprendžia:

Pripažinti, kad IĮ „N. H.“, juridinio asmens kodas 303386243, buveinės adresas Radviliškio r. sav., Skėmių k., Dotnuvėlės g. 1, veikla pasibaigė.

Patvirtinti IĮ „N. H.“ likusius nepatenkintus kreditorinius reikalavimus 4 102,24 Eur sumai:

Eil. Nr. Kreditorius Adresas Pagrindinė skola, Eur Palūkanos ir netesybos, Eur Kreditorinis reikalavimas, Eur Antros eilės kreditoriai 1 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyrius Ežero g. 17, Šiauliai 3 819,76 178,48 3 998,24 Trečios eilės kreditoriai 2 Antstolis R. K. (duomenys neskelbtini) 104 - 104 Bendra nepatenkintų kreditorinių reikalavimų suma: 3 923,76 178,48 4 102,24

Įpareigoti bankroto administratorę atlikti veiksmus, numatytus Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 32 straipsnio 5 dalyje.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.

Sprendimo patvirtintą kopiją išsiųsti bankroto administratorei.