- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-08-16
- Bylos Nr.
- I-3265-811/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01211-2017-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Violeta Petkevičienė
- Pareiškėjas
- E. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
- Kategorijos
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas E. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, kurį vėliau patikslino (b. l. 7), prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), po 15 Eur neturtinės žalos už kiekvieną netinkamomis kalinimo sąlygomis praleistą dieną Lukiškių TI-K.
Pareiškėjas skunde paaiškino, kad laikotarpiu nuo 2016-10-14 iki patikslinto skundo teismui padavimo dienos buvo kalinamas Lukiškių TI-K nepriimtinomis sąlygomis. Tokį teiginį pareiškėjas grindžia tuo, kad Lukiškių TI-K kamerose spintelės, skirtos indams ir maisto produktams laikyti, buvo sumontuotos netinkamoje vietoje, t. y. priešais sanitarinį mazgą, kuris buvo atitvertas tik užuolaidomis. Kadangi spintelės yra atviros, o iš sanitarinio mazgo sklinda bakterijos, jos patenka ant maisto produktų. Pažymi, kad Lukiškių TI-K neišduoda specialių, antibakterinių indelių maisto produktams laikyti, todėl ant palikto maisto davinio dažnai patenka vabzdžiai. Dėl tokių aplinkybių sutriko pareiškėjo sveikata. Pareiškėjas dėl nurodytų laikymo sąlygų kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, tačiau iš jo tebuvo pasijuokta. Paaiškina, kad dėl šių aplinkybių jis jautė pažeminimą bei nepilnavertiškumo jausmą, jam periodiškai sutriko psichika.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lukiškių TI-K, atsiliepime į skundą su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 10–13).
Paaiškino, kad Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – ir Įrengimo ir eksploatavimo taisyklės) III skyriuje yra nurodytas tardymo izoliatorių kamerų įrengimas. Lukiškių TI-K gyvenamosiose kamerose, kuriose yra 2–4 lovos yra įrengti stalai komplekte su dvejomis pasukamomis kėdėmis. Atitinkamo dydžio stalas ir 2 suolai yra tose kamerose, kuriose yra daugiau negu 4 lovos. Nurodo kameroje įrengtus baldus, jų išmatavimus ir paaiškina, kad konkreti lentynos maisto produktams dėti tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje nėra nustatyta. Lukiškių TI-K gultus ir kitą inventorių gamina ir remontuoja pagal poreikį nuteistieji, palikti ūkio darbams atlikti. Teiginiai, jog minimalus plotas, tenkantis vienam asmeniui, turi būti skaičiuojamas atėmus baldų užimamą plotą, yra nepagrįstas, kadangi reikalavimo eliminuoti baldais užstatytą gyvenamąjį plotą nenumato teismų praktika.
Kameroje pagal Lietuvos higienos normas yra įrengtas sanitarinis mazgas, įrengta šalto vandens tiekimo sistema, tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas ne mažesne kaip 1,5 metro aukščio sienele. Toks sanitarinio mazgo įrengimas atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ reikalavimus. Atkreipė dėmesį į tai, kad Lietuvos higienos norma HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir HN 134:2015) taikoma tik projektuojamiems ir naujai statomiems, rekonstruojamiems ar kapitaliai remontuojamiems laisvės atėmimo vietų pastatams ir teritorijoms. Veikiančioms laisvės atėmimo vietoms taikomi tik tie šios higienos normos reikalavimai, kurie nesusiję su pastato ar patalpų rekonstrukcijos darbais. Atkreipė dėmesį, jog atitinkamose kamerose asmens privatumui užtikrinti gyvenamųjų kamerų sanitarinio mazgo patalpose įrengiamos užuolaidos.
Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui yra pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus ir tai atitinka nustatytus reikalavimus. Asmenys, kurie reguliariai vėdina kameras, problemų dėl pelėsio ir drėgmės neturi. Pažymi, kad pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą, o reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės sąskaita. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai, kurie kyla dėl neteisėtų veiksmų. Sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai veikė (neveikė) neteisėtai. Civilinei atsakomybei kilti taip pat turi būti nustatytas ir žalos padarymo faktas, todėl būtina nustatyti, ar toks veikimas ar neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Pareiškėjas neįrodė žalos atsiradimo dėl Lukiškių TI-K pareigūnų veiksmų fakto, todėl nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.
Proceso dalyviai teismo posėdyje nedalyvavo. Byla išnagrinėta rašytino proceso tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje spręstinas ginčas dėl skundo reikalavimo priteisti pareiškėjui iš Lietuvos valstybės, kurią atstovauja Lukiškių TI-K, neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo.
Iš teismui pateiktame skunde nurodytų aplinkybių ir motyvų matyti, kad pareiškėjas savo reikalavimą iš esmės grindžia tuo, jo nuo 2016-10-14 iki patikslinto skundo teismui parengimo dienos Lukiškių TI-K buvo kalinamas sąlygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų. Atsakovės atstovo Lukiškių TI-K į bylą pateiktoje medžiagoje (b. l. 14–14, 50), kuria teismas neturi pagrindo abejoti, esantys duomenys patvirtina, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas laikotarpiu nuo 2016-11-14 iki 2017-04-27. Atsakovės atstovo atsiliepimas į skundą ir jo priedai, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas Lukiškių TI-K buvo laikomas aukščiau nurodytu laikotarpiu, pareiškėjui buvo įteikti 2017-05-26 ir 2017-06-20 (b. l. 46, 63). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas, gavęs atsakovės atstovo atsiliepimą į skundą bei papildomus duomenis, nepatikslino laikotarpio, už kurį prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą, daro išvadą, kad pareiškėjas, skunde teismui nurodydamas periodą, už kurį prašo priteisti jam padarytą neturtinę žalą (laikotarpis nuo 2016-10-14), padarė rašytinį apsirikimą netiksliai nurodydamas laikymo Lukiškių TI-K periodą. Atsižvelgiant į išdėstytą bei į tai, kad pareiškėjas skundą patikslino 2017-04-24 (tokią datą pats pareiškėjas nurodė skunde), laikytina, kad šioje byloje laikotarpis, už kurį nagrinėjamas pareiškėjo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą pagrįstumo ir teisėtumo klausimas, yra nuo 2016-11-14 iki 2017-04-24.
Valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nustatyta CK 6.271 str., nustatančiame, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinė atsakomybė tokiu atveju kyla tik nustačius, kad egzistuoja visi trys jai atsirasti būtini elementai, t. y. neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.), priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.), teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį, žalos dydį, t. y. visas, šiuo atveju būtinas civilinės atsakomybės sąlygas, privalo įrodyti pareiškėjas, kreipdamasis į teismą dėl žalos atlyginimo.
Sprendžiant ginčą būtina įvertinti, ar byloje esantys įrodymai patvirtina civilinės atsakomybės taikymo sąlygas pareiškėjo skunde nurodytu atveju. Teismų praktikoje pažymėta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-05-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2006).
Pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 3 str. tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais. Vykdant suėmimą, draudžiama žmogų kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą (5 str. 3 d.).
Pareiškėjas savo teisių pažeidimus iš esmės grindžia tuo, kad kamerose įrengtos spintelės buvo atviros ir įrengtos priešais atvirą tualetą.
Sanitarinio mazgo patalpos įrengimą reglamentuoja Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011-03-03 įsakymu Nr. V-82 patvirtintos Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės (toliau – ir Eksploatavimo taisyklės), kurių 16.5 p. nustatyta, kad įrengiant naujas arba rekonstruojant ar remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 cm x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos, jose įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas, sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis; nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Ginčui aktualios HN 134:2015 sanitarinių mazgų atskyrimo nuo likusio kameros ploto reikalavimų nenustato. Taigi, minėtuose teisės aktuose nėra įtvirtinti reikalavimai, jog sanitarinis mazgas būtų uždaras, t. y. sanitariniame mazge privalomai būtų įrengiamos kabinos, ar jis būtų įrengtas atskiroje patalpoje.
Atsakovės atstovo atsiliepime į skundą ir jo prieduose nurodoma, kad Lukiškių TI-K kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo likusio kameros ploto atskirtas ne žemesne kaip 1,5 m aukščio pertvara, o jo patalpose įrengiamos užuolaidos (b. l. 10–13, 15). Pažymėtina, kad šias aplinkybes patikslintame skunde nurodo pats pareiškėjas (b. l. 7). Aukščiau nurodytą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų faktinių aplinkybių kontekste, pripažintina, kad Lukiškių TI-K nepažeidė pareiškėjo teisių laikant jį kamerose, kuriose buvo įrengtas sanitarinis mazgas (su sienele), todėl pareiškėjo su tuo susiję skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.
Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 p. nustatyta, kad kamerose turi būti spintelė arba lentyna maisto produktams laikyti. Tuo tarpu taisyklėse nėra reglamentuojama konkreti spintelių ar lentynų tvirtinimo vieta gyvenamojoje kameroje ir tai, kad spintelės ar lentynos maisto produktams laikyti privalo būti uždaros. Pažymėtina ir tai, kad jokie teisės aktai nenustato Lukiškių TI-K pareigos asmenims išduoti specialius – antibakterinius indelius – maisto produktams laikyti. Atsakovės atstovas atsiliepime į skundą ir jo prieduose, taip pat 2017-06-12 pranešime Nr. 24-3819 „Dėl E. B. skundo“ nurodė, kad kiekvienoje kameroje yra lentyna ir spintelė, o teisės aktai nenustato konkrečios lentynos tvirtinimo vietos gyvenamojoje kameroje ir kokios – uždaros ar atviros – spintelės turi būti įrengtos (b. l. 10–13). Taigi, byloje nėra objektyvių įrodymų, patvirtinančių Įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.8 p. pažeidimą bei netinkamą kamerų įrengimą.
Pažymėtina, kad pareiškėjas skunde nepagrįstai teigia, jog dėl skunde nurodytų kalinimo sąlygų jis kreipėsi į Lukiškių TI-K administraciją, kadangi remiantis į bylą Lukiškių TI-K pateiktais dokumentais (b. l. 54–60), pareiškėjas dėl patikslintame skunde nurodytų kalinimo sąlygų su skundais ar prašymais į Lukiškių TI-K administraciją nesikreipė. Be to, nors pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad dėl atviros spintelės laikymo priešais tualetą retkarčiais sutrikdavo virškinimas ar jo psichika, iš byloje esančios pareiškėjo sveikatos istorijos išrašo ginčui aktualiu laikotarpiu tokių aplinkybių nenustatyta, o priešingai – psichiatras 2017-03-28 nustatė, kad pareiškėjas yra „be psichinio reiškinio, be depresijos“ (b. l. 20–25).
Ištyrus byloje nustatytas faktines aplinkybes, patikslinto skundo, atsakovės atstovo atsiliepimo argumentus ir pateiktus duomenis, Lukiškių TI-K nenustatyti neteisėti veiksmai. Pareiškėjas nepaneigė atsakovės pateiktų duomenų. Nagrinėjamu atveju, nenustačius būtinųjų Civilinio kodekso 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusių dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atlyginti neturtinę žalą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių TI-K, atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 str., 88 str. 1 p., 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo E. B. skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.