- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-06-18
- Bylos Nr.
- 2S-949-619/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-48-3-01901-2018-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrutė Kalinauskienė
- Atsakovas
- A. B., S. Š.
- Ieškovas
- E. M.
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto 17-ojo notaro biuro
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Andrutė Kalinauskienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo A. B. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams A. B. ir S. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarė Rasa O. I.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus regiono apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės E. M. ieškinį atsakovams A. B. ir S. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu.
Šalies argumentai
2. Atsakovas A. B. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kuriuo prašo iki Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmuose bus išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-93-213/2019 ir įsiteisės joje procesinis sprendimas areštuoti šiuo metu atsakovui A. B. priklausančią nekilnojamojo turto registre registruotą ½ idealiąją dalį 8.0300 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) nekilnojamojo turto registre įregistruotą registro Nr. (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šio turto atžvilgiu vykdyti priverstinio išieškojimo (vykdymo) procedūras, o taip pat uždraudžiant šį nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant teisę nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo.
3. Nurodė, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, o teismui patvirtinus tarp ieškovės ir atsakovo Alberto bandžiaus sudarytą taikos sutartį, bus pažeisti ieškovės interesai, nes nebus galimybės natūra ieškovei sugrąžinti ½ dalį žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Atsakovas nurodė, kad 2019 m. vasario 18 d. tarp ieškovės ir atsakovo A. B. buvo sudaryta taikos sutartis, pagal kurią atsakovas pripažino ieškovės šioje civilinėje byloje pareikštus reikalavimus, tačiau teismas taikos sutarties iki prašymo pateikimo dienos nebuvo patvirtinęs. Prie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovas A. B. pateikė antstolės V. M. 2019-03-28 patvarkymą Nr. S-47269, iš kurio matyti, kad buvo atlikta A. B. priklausančio turto ekspertizė ir kad bus skelbiamos šio turto varžytinės.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi atsakovo A. B., prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atmetė.
5. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad 2019 m. balandžio 12 d. nutartimi atsisakyta tvirtinti tarp atsakovo A. B. ir ieškovės A. E. M. sudarytą taikos sutartį, konstatavus, jog šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria perleidžiama ½ dalis Žemės sklypo ieškovei, prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir negali būti patvirtinta, nes prašoma tvirtinti taikos sutartimi šalys siekia perleisti areštuotą turtą (CPK 42 straipsnio 2 dalis).
6. Atsižvelgdamas į tai, pirmosios instancijos teismas atsakovo argumentus, jog yra būtina taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki kol bus patvirtinta ieškovės ir atsakovo pasirašyta taikos sutartis, atmetė. Taip pat teismas atmetė atsakovo argumentus, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių bus pažeisti ieškovės interesai, nes nebus galimybės natūra ieškovei susigrąžinti ½ dalį Žemės sklypo dalies. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad ieškinyje ieškovė teigia, kad atsakovai ją apgavo, nes už parduotą žemės sklypą nesumokėjo sutartos Žemės sklypo kainos ir prašo sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, nors ieškovė ieškinyje pripažįsta, kad iš esmės ginčija tik sutarties sąlygą dėl atsiskaitymo (Sutarties 4.1.1. p.), kuriuo ieškovė patvirtino, kad 5000 Lt atsakovas jai sumokėjo prieš sutarties sudarymą.
7. Įvertinęs atsakovo pateiktus argumentus, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog nėra pagrindo daryti išvadą, kad nepritaikius ieškovo prašomų laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas galės pasunkėti ar jo įvykdymas pasidarys neįmanomu.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atskiruoju skundu atsakovas A. B. prašė panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį ir prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkinti.
9. Nurodė, jog ginčijamas procesinis sprendimas nėra teisingas, todėl nagrinėjant bylą apeliacine tvarka jis turėtų būti pakeistas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
11. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo prašymas areštuoti jam priklausančio žemės sklypo dalį.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalies nuostatų pagrindu teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas – tai preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo, priimto toje konkrečioje byloje, įvykdymą, kitaip tariant, eliminuoti galimą jo neįvykdymo riziką. Todėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumą pirmiausiai apsprendžia galima grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir taikytinų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams. Laikinųjų apsaugos priemonių instituto civiliniame procese paskirtis ir esmė lemia, kad siekiant užtikrinti būsimo teismo sprendimo įvykdymą, gali būti pritaikytos tik tokios laikinosios apsaugos priemonės, kurios tiesiogiai susijusios su pareikštais reikalavimais (sąsajumo principas).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė pareikštu ieškiniu prašo pripažinti negaliojančia ab initio (nuo jos sudarymo momento) kaip sudarytą dėl suklydimo ieškovės A. E. M. ir atsakovo A. B. 2012 m. sausio 18 d. Kauno m. 17-ame notarų biure sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-433, kuria atsakovų A. B. ir S. Š. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn buvo parduotas 8.0300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir taikyti vienašalę restituciją, grąžinti šį žemės sklypą ieškovės A. E. M. nuosavybėn.
14. Atsakovas šiuo atveju pateikė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti jam priklausančią ginčo žemės sklypo dalį. Minėta, jog remiantis CPK 144 str. 1 d., laikinųjų apsaugos priemonių tikslas yra užtikrinti pareikšto ieškinio (priešieškinio, pareiškimo) reikalavimus. Visų pirma atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamoje byloje atsakovas A. B. nėra pareiškęs ieškovei jokių savarankiškų materialiųjų reikalavimų, kurie galėtų būti išspręsti priimant vienokį ar kitokį teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Kita vertus nėra pagrindo laikyti, jog įrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių sąlyga – grėsmė galimai palankaus sprendimo vykdymui. Atsakovas šiuo atveju grėsmę galimai palankaus teismo sprendimo vykdymui grindė aplinkybe, jog iš jam priklausančio turto vyksta priverstinis išieškojimas ir nebus galima restitucija natūra. Tačiau pažymėtina, jog pagal CK 6.146 straipsnį, restitucija atliekama natūra, išskyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims. Tokiu atveju restitucija atliekama sumokant ekvivalentą pinigais. Taigi, palankaus ieškovei teismo sprendimo priėmimo atveju ir nustačius, jog restitucija natūra būtų neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų šalims, teismas turi diskrecijos teisę spręsti dėl restitucijos būdo pakeitimo. Atsižvelgiant į tai, nesutiktina su atsakovo argumentu, kad nagrinėjamu atveju netaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų ar pasidarytų nebeįmanomas. Be kita ko pažymėtina ir tai, jog iš atsakovo pateikto prašymo matyti, jog juo iš esmės siekiama neapibrėžtam laikui sustabdyti teisėtų vykdomųjų dokumentų pagrindu trečiųjų asmenų naudai vykdomą išieškojimą iš atsakovui priklausančios žemės sklypo dalies. Taigi, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šiuo atveju taip pat neatitiktų joms keliamų proporcingumo ir ekonomiškumo reikalavimų.
15. Remiantis nurodytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo nutartį ir tenkinti atsakovo prašymą nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2019 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.