Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-11-06 · Civilinė byla Nr. 2S-2795-565/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-11-06
Bylos Nr.
2S-2795-565/2018
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-01901-2018-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rūta Burdulienė
Ieškovas
A. E. M.
Atsakovas
A. B., S. Š.
Trečiasis asmuo
Kauno miesto 17-ojo notaro biuro
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-2795-565/2018Teisminio proceso Nr. 2-48-3-01901-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.1.1.1; 3.1.18.1.1.2.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Burdulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal apeliantės (atsakovės) S. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės A. E. M. ieškinį atsakovams A. B. ir S. Š. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarei Rasa Ona Inokaitienė,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė A. E. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama pripažinti negaliojančia CK 1.90 straipsnio pagrindu kaip sudarytą dėl suklydimo tarp ieškovės A. E. M. ir atsakovo A. B. 2012-01-18 Kauno miesto 17-ame notarų biure sudarytą pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-433, kuria atsakovų A. B. ir S. Š. bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn buvo parduotas 8,0300 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), ir, taikant vienašalę restituciją, grąžinti žemės sklypą ieškovės A. E. M. nuosavybėn.

2. Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo byloje priėmimo ir jo įsiteisėjimo areštuoti atsakovų A. B. ir S. Š. vardu po 1/2 nekilnojamojo turto registre registruotą 8,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šio turto atžvilgiu vykdyti priverstinio išieškojimo (vykdymo) procedūras, o taip pat uždraudžiant šį nekilnojamąjį turtą perleisti kitiems asmenims, įkeisti ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), paliekant teisę nekilnojamąjį turtą valdyti ir naudotis juo.

3. Nurodė, kad ji 2012-01-18 Kauno miesto 17-ame notarų biure su atsakovu A. B. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. IR-433 (toliau – taip pat ir Sutartis), pagal kurią pardavė 8,0300 ha žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) Atsakovas žemės sklypo pirkimo dieną buvo susituokęs su atsakove S. B. (šiuo metu pavardė – Š.), todėl žemės sklypas buvo perkamas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė Sutarties sudarymo momentu sudarė 24 700 Lt (7 153,61 Eur), Sutartyje žemės sklypo kaina buvo nurodyta 5 000 Lt (1 448,10 Eur) (Sutarties 3.1 punktas). Sutarties 4.1.1 punkte buvo nurodyta kad ieškovė pareiškė, kad 5 000 Lt ji gavo iš atsakovo, tačiau faktiškai ieškovė šių pinigų negavo, atsakovas ketino su ieškove atsiskaityti vėliau, tačiau to nepadarė. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu buvo nutraukta atsakovų santuoka, padalintas jų turtas, priteisiant šalims po ½ žemės sklypo, už kurį ieškovei nebuvo atlyginta. Atsakovų santuokos nutraukimo byloje ieškovė nereiškė savarankiško reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia, nes jai buvo nurodyta, kad įsipareigojimai pagal Sutartį bus įvykdyti. VĮ „Registrų centras“ 2018-08-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo turinys patvirtina, jog atsakovui priklausanti ½ žemės sklypo dalis yra areštuota antstolių. Antstoliams pradėjus priverstinį pardavimą iš varžytinių, ši žemės sklypo dalis bus parduota, o iš sąžiningo tokio turto įgijėjo, neareštavus ieškovės ginčijamo sandorio pagrindu atsakovų įgyto žemės sklypo, nebus galimybės natūra ieškovei susigrąžinti žemės sklypo (jo dalies).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartimi ieškovės A. E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, tenkino.

5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad nagrinėjamoje byloje pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, tačiau nesustabdžius vykdomųjų bylų, galimai bus pažeisti ieškovės interesai ir teisės, nes ieškovės turtas gali būti realizuotas. Teismo vertinimu, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei atsirastų papildomų teisinių ginčų, kas pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei iš esmės pablogintų ieškovės padėtį.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai

6. Atsakovė S. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį ir ieškovės A. E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti kaip nepagrįstą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

6.1. ieškovės ieškinys yra neteisėtas ir nėra tikėtinai pagrįstas. Ieškovė jau buvo pareiškusi reikalavimą dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-50I-989/2017, kurioje buvo sprendžiama dėl atsakovų santuokos nutraukimo ir kitų su santuokos nutraukimu susijusių klausimų, tarp kurių buvo ir prašymas tą pačią Sutartį pripažinti negaliojančia. Ieškovė aktyviai dalyvavo atsakovų skyrybų procese, buvo teismo informuojama apie teismo posėdžius, teikė atsiliepimus. Civilinė byla yra išspręsta įsitesėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 2 d. sprendimu, kuris ieškovės nebuvo skundžiamas;

6.2. ieškovė išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-501-989/2017 palaikė atsakovo (savo giminaičio) pareikštą reikalavimą ir prašė Sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi. Nagrinėjamoje byloje ieškovė kelia klausimą dėl apmokėjimo pagal Sutartį, nors sudarydama Sutartį notaro akivaizdoje patvirtino patį apmokėjimo faktą;

6.3. atsakovui priklausanti žemės sklypo dalis yra areštuota ir yra inicijuojamas šios dalies pardavimas iš varžytinių dėl atsakovo vengimo mokėti išlaikymą savo keturiems nepilnamečiams vaikams. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių pažeidė prioritetu laikomus mažamečių vaikų interesus.

7. Ieškovė A. E. M. prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. ieškovė jokio ieškininio reikalavimo pripažinti Sutartį negaliojančia atsakovės nurodomoje skyrybų byloje nėra teikusi, o tik sutikusi su atsakovo priešieškinyje pareikštu reikalavimu dėl šios Sutarties pripažinimo negaliojančia;

7.2. žemės sklypo areštas yra pagrįstas ir ieškovei nesuteikia jokio pranašumo, o užtikrina, kad iš ieškovės turto nebūtų vykdomas išieškojimas pagal atsakovo prievoles.

Atsiliepimas

8. Atsakovas A. B. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą, o atsakovės S. Š. atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

8.1. nagrinėjamoje byloje netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Tokios prielaidos pagrįstumą ieškovė pagrindė kartu su ieškiniu pateiktu VĮ „Registrų centras“ 2018-08-16 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu, kurio turinys patvirtina, jog atsakovui priklausanti ½ žemės sklypo dalis yra areštuota antstolių. Ginčo ieškiniu ieškovė siekia susigrąžinti natūra žemės sklypą. Pasitvirtinus ieškovės nurodytoms aplinkybėms, tačiau nesustabdžius vykdomųjų bylų, galimai bus pažeisti ieškovės interesai ir teisės, nes ieškovės turtas gali būti realizuotas, atsirastų papildomų teisinių ginčų, kas pažeistų proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principus bei iš esmės pablogintų ieškovės padėtį;

8.2. atsakovė nepagrindė savo teiginių dėl ieškovės reikalavimų tapatumo, todėl jie, nagrinėjant atskirąjį skundą, neturėtų būti vertinami. Atsakovės atskirasis skundas grindžiamas išskirtinai ginčo pagrindą byloje sudarančiomis faktinėmis aplinkybėmis (ieškinio tapatumu), kurios pirmos instancijos teismo bus vertinamos tik nagrinėjant bylą iš esmės ir dėl jų bus pasisakyta priimant galutinį procesinį sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių skundžiamos pirmos instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, nustatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, teismas nenustatė (CPK 338 straipsnis).

10. Atskirasis skundas tenkinamas.

11. Byloje ginčas kilo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumo ir teisėtumo.

12. Laikinosios apsaugos priemonės civilinėse bylose taikomos tuo atveju, kai yra šios sąlygos: pirma, tikėtinai pagrindžiamas ieškinio reikalavimas, antra, įrodoma, kad nesiėmus prevencinių priemonių galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jeigu bent viena iš sąlygų neegzistuoja, atsakovo teisės ir interesai laikinųjų apsaugos priemonių forma negali būti suvaržomi (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-338/2013; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2017 m. sausio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-63-516/2017).

13. Iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, jog Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo nagrinėjama atsakovų skyrybų byla (civilinė byla Nr. e2-50I-989/2017), kurioje ieškovė dalyvavo kaip atsakovė, nes atsakovas A. B. priešieškiniu prašė Sutartį pripažinti dovanojimo sutartimi, teigdamas, jog pirkimo – pardavimo sutartimi buvo siekiama pridengti dovanojimo sutartį. Ieškovė atsiliepime į priešieškinį atsakovų skyrybų byloje su šiuo atsakovo reikalavimu sutiko, nurodė, jog Sutartis buvo įforminta kaip pirkimo – pardavimo sutartis, o ne kaip dovanojimo sutartis dėl mažesnių mokesčių, teigė, jog jokių pinigų atsakovas už žemės sklypą jai nemokėjo ir neturėjo mokėti;

14. Nagrinėjamoje byloje pareikštame ieškinyje ieškovė iš esmės pakeitė savo poziciją ir teigia, kad atsakovai ją apgavo, nes už parduotą žemės sklypą nesumokėjo sutartos žemės sklypo kainos. Nors ieškiniu ieškovė prašo Sutartį pripažinti negaliojančia dėl suklydimo, tačiau jokių esminių aplinkybių, dėl kurių buvo suklysta, ir kurias žinant, ieškovė Sutarties apskritai nebūtų sudariusi, nenurodo, pati ieškinyje pripažįsta, kad iš esmės ginčija tik Sutarties sąlygą dėl atsiskaitymo, t. y., Sutarties 4.1.1. p., kuriuo ieškovė patvirtino, kad 5 000 Lt atsakovas jai sumokėjo prieš Sutarties sudarymą.

15. Nurodytos aplinkybės suteikia pagrindą abejoti ieškinio preliminariu pagrįstumu. Ieškinio pateikimas pats savaime nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo pareiškėjo (ieškovės) valios. Pirmos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos (preliminaraus ieškinio pagrįstumo) nebuvimas jau pats savaime leidžia teismui netaikyti ieškinio reikalavimų užtikrinimo priemonių. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nurodytą teisinį reglamentavimą, laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, teismų praktiką ir nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių taikymą reglamentuojančias procesines teisės normas.

16. Konstatavus, kad nagrinėjamu atveju nėra visų būtinų sąlygų laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo naikinama ir klausimas išspręndžiamas iš esmės – ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmetamas (CPK 144 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 338 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės A. E. M. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti.

Teisėja Rūta Burdulienė