Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Valdo Ciesiūno, Valdo Petro Meidaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jolantos Raščiuvienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi (duomenys neskelbtini) administracijos (toliau – Administracijos) teikimą dėl V. L. paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos patikslinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Administracijos teikimas tenkinamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnį teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti dėl nuosprendžio kylančias abejones, jeigu jas išsprendus nepakeičiama nuosprendžio esmė. Šio straipsnio 2 dalyje išvardintas nebaigtinis sąrašas atvejų, kada teismas turi teisę priimti sprendimą. Taigi, teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę išspręsti klausimus ir dėl nuosprendžiu nuteistajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo vietos, jei tuo nepakeičiama nuosprendžio esmė.

Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nenurodyta, kur nuteistasis V. L. privalo atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, nes 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263, įsigaliojusiu nuo 2020 m. liepos 1 d., buvo atsisakyta teismui nebūdingos funkcijos – nustatyti, kokioje įstaigoje asmuo atliks bausmę. Pagal anksčiau galiojusią BK 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), laisvės atėmimo bausmę nuteistieji turėdavo atlikti atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose Bausmės atlikimo vietą parinkdavo teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Ši nuostata, kaip jau minėta, 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 buvo pripažinta netekusia galios nuo 2020 m. liepos 1 d.

Šiuo metu laisvės atėmimo bausmės atlikimo vieta nustatyta Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – BVK). Šiuo metu, pagal dabar galiojančio BVK 83 straipsnio 1 dalį (2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2264 redakcija, galiojanti nuo 2022 m. sausio 1 d.), kalėjimuose paprastai laisvės atėmimo bausmę atlieka pilnamečiai asmenys, kuriems paskirta bausmė viršija 10 metų laisvės atėmimo, ir nuteistieji, kuriems paskirta laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmė. Pagal BVK 65 straipsnį, nuteistuosius į konkrečią pataisos įstaigą, nustatytą Kalėjimų departamento, siunčia kardomojo kalinimo vietos administracija. Nuteistasis V. L. minėtu apygardos teismo nuosprendžiu nuteistas 14 metų laisvės atėmimo bausme už labai sunkų nusikaltimą, todėl pagal dabar galiojančio BVK nuostatas šią bausmę jis turėtų atlikti kalėjime.

Tačiau, BK 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato tos veikos padarymo metu galiojęs baudžiamasis įstatymas. Šios taisyklės išimtys nustatytos BK 3 straipsnio 2 ir 3 dalyse: veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims (2 dalis); baudžiamasis įstatymas, nustatantis veikos nusikalstamumą, griežtinantis bausmę arba kitaip sunkinantis nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (3 dalis). Taigi, konkretaus nuteistojo, nuteisto už labai sunkų nusikaltimą, požiūriu, BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatytas nuteistajam palankesnis teisinis reguliavimas nei teisinis reguliavimas, susiformavęs šią dalį pripažinus netekusia galios, nes pagal galiojantį teisinį reguliavimą nuteistieji laisvės atėmimu už labai sunkų nusikaltimą bausmę atlieka kalėjime, nors pagal dabar BVK nustatytą reguliavimą pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų teisinė padėtis yra palankesnė nei šią bausmę atliekančiųjų kalėjime.

V. L. nuteistas už nusikalstamą veiką, kurią jis padarė 2019 m. lapkričio 12 d., t. y. iki 2019 m. birželio 27 d. įstatymo Nr. XIII-2263, kuriuo BK 50 straipsnio 3 dalis buvo pripažinta netekusia galios, įsigaliojimo 2020 m. liepos 1 d. Todėl, vadovaujantis BK 3 straipsnio 1 dalimi, 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), pripažįstama, kad už labai sunkų nusikaltimą nuteistajam V. L. taikytinas švelnesnis įstatymas – BK 50 straipsnio 3 dalis (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija), numačiusi jog laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, nustatydamas pataisos įstaigos rūšį. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-125-689/2021, 2K-201-788/2021, Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1S-60-579/2022).

Įvertinus Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendyje nurodytus laisvės atėmimo bausmės nuteistajam skyrimo motyvus, atsižvelgus į nuteistojo asmenybę, į jo padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, tai, kad kolegija nenustatė pagrindo ir nerado argumentų skirti V. L. šią bausmę ar dalį jos atlikti kalėjime, vadovaujantis BK 50 straipsnio 3 dalimi (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimo bausmę jam nustatytina atlikti pataisos namuose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 361, 362 ir 364 straipsniais,

nutaria:

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 50 straipsnio 3 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) Panevėžio apygardos teismo 2020 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu nuteistajam V. L. paskirtą 14 metų laisvės atėmimo bausmę nustatyti atlikti pataisos namuose.

Nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos, o nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui per Panevėžio apygardos teismą.