Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos: 18.2.; 18.3.; 55.1.3.

2018 m. gruodžio 12d.

Regionų apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija susidedanti iš teisėjų: Dalios Pranckienės(kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Irenos Varžinskienės ir Dalytės Zlatkuvienės,

trečiojo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamos Pasvalio skyriaus, atstovei R. L.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. S. prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Pasvalio skyriaus,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas yra E. S., mirusios (duomenys neskelbtini), sūnus ir įpėdinis – jos teisių ir pareigų perėmėjas. E. S. 1991 m. spalio 23d. Pasvalio rajono Vaškų apylinkės agrarinės reformos tarnybai pateikė prašymą atkurti nuosavybės teisę į buvusio savininko – E. S. sutuoktinio J. S., P. valdytą žemę, pagal ankstesnį administracinį-teritorinį suskirstymą buvusią Biržų apskrityje, Vaškų valsčiuje, Paliepių kaime. Buvęs žemės savininkas J. S. mirė (duomenys neskelbtini). Buvusio žemės savininko J. S. nuosavybės teisių atkūrimo byloje surinkti dokumentai, kuriuose yra duomenų apie E. S. giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku. Tai: pažyma apie J. S. ir E. A. (duomenys neskelbtini) bažnyčioje priimtą santuokos sakramentą, J. S., P. mirties liudijimo kopija. Dokumentai, kuriuose yra duomenų apie buvusio savininko žemės valdymą nuosavybės teise, buvo gauti iš archyvų pagal E. S. ir pareiškėjo prašymus. Tai: su 1997m. spalio 1d. Lietuvos centrinio valstybės archyvo su raštu Nr.T-2627-S pateikta Biržų aps. mokesčių inspektoriaus 1937m. rugsėjo 7d. nutarimo kopija, iš kurios matyti, kad nutarta atleisti nuo palaikų mokesčio nekilnojamąjį turtą, likusį (duomenys neskelbtini) mirus S. A. ir susidedantį iš 3,60 ha žemės su trobesiais, nes jį paveldėjo anūkas J. S.; su 2000m. rugsėjo 11d. Panevėžio apskrities archyvo raštu Nr.S-111 pateikti duomenys, tarp kurių yra duomenys iš 1945-1946 m. tarybinės žemės reformos duomenų santraukų bylos, iš 1945-1946 metų Vaškų valsčiaus naujakurių sąrašo; iš Vaškų valsčiaus Kriaušiškių apylinkės naujakurių vardinio sąrašo, iš 1948m. kovo 24d. -1948m. gegužės 18d. Vaškų valsčiaus Kriaušiškių apylinkės žemės apskaitos žiniaraščių bylos, 1948m. gegužės 18d. Paliepių kaimo žemės apskaitos žiniaraščio, kiti duomenys. Iš nurodytų duomenų matyti, kad J. S. turėjo 3.30 ha žemės, 6 ha žemės, taip pat kiti duomenys. Iš buvusio žemės savininko J. S. byloje esančio pareiškėjo už beraštę E. S. pasirašyto 2001m. rugpjūčio 14d. prašymo, adresuoto Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriui, matyti, kad buvo prašoma išanalizuoti papildomai pateiktus dokumentus. 2001m. rugpjūčio 31d. Pasvalio rajono žemėtvarkos skyriaus komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodančių papildomų dokumentų nagrinėjimo posėdyje, protokolas Nr.50, kuriame dalyvavo ir E. S., už kurią – beraštę pasirašė jos sūnus pareiškėjas S. S., nutarė siūlyti rajono ekspertų komisijai pripažinti, kad dokumentų, įrodančių jog J. S. Paliepių kaime Vaškų seniūnijoje Biržų apskrityje iki 1940m. liepos 22d. valdė 3,30 ha žemės, nepakanka. Šiame protokole po svarstyme dalyvavusių asmenų parašais yra prierašas, jog reikalinga informuoti E. S., kad neatitinka pavardės santuokos liudijime. 2001m. spalio 2d. Pasvalio rajono(miesto) komisija dėl žemės valdymo nuosavybės teisėmis faktą įrodantiems papildomiems dokumentams nagrinėti pripažino, kad papildomų dokumentų nepakanka buvusio savininko J. S. turėtoms žemės nuosavybės teisėms atkurti. Panevėžio apskrities viršininko administracijos Žemės tvarkymo departamento Pasvalio rajono žemėtvarkos skyrius prie Vaškų seniūnijos 2002m. sausio 30d. Nr. 147 surašė pažymą, kurioje nurodyta, kad teisme reikia nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. S. iki 1940m. liepos 22d. nuosavybės teise valdė 3,30 ha žemės Paliepių kaime, Vaškų seniūnijoje. Biržų apskrityje. Nustatyta, kad iki 2003m. gruodžio 31d. E. S. daugiau jokių kitų dokumentų, patvirtinančių J. S. žemės valdymą nuosavybės teise, giminystės ryšius nepateikė.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiama dėl praleisto Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo(toliau – Atkūrimo įstatymas) 10 straipsnio 4 dalyje nustatyto termino paduoti žemės valdymą nuosavybės teise ir giminystės ryšius su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus atnaujinimo.

Atkūrimo įstatymo, priimto 1997 m. liepos 1 d. ir pakeitusio nuo 1997 m. liepos 9 d. netekusį galios 1991 m. birželio 18 d. priimtą Lietuvos Respublikos įstatymą Nr. I-1454 „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“, 10 straipsnio 4 dalyje (2002 m. spalio 15 d. įstatymo Nr. IX-1139, 2003 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. IX-1634 ir 2004 m. spalio 12 d. įstatymo Nr. IX-2490 redakcija) nustatyta, kad kartu su prašymu atkurti nuosavybės teises pateikiamas pilietybę patvirtinantis dokumentas ir pridedami nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinantys dokumentai; piliečiai, padavę prašymus atkurti nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą, bet nepateikę nuosavybės teises bei giminystės ryšį su savininku patvirtinančių dokumentų, šiuos dokumentus iki 2003 m. gruodžio 31 d. turi pateikti šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytoms institucijoms; piliečiams, praleidusiems nustatytą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas.

Byloje nustatyta, kad E. S. laiku padavė prašymą atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. valdytą nekilnojamąjį turtą. Nustačius, jog E. S. buvo įgijusi teisę atkurti nuosavybės teisę į išlikusį buvusio savininko iki nacionalizacijos valdytą nekilnojamąjį turtą, sprendžiama, ar pareiškėjo kaip E. S. teisių ir pareigų perėmėjo, prašyme nurodytos aplinkybės, įtakojusios įstatymo nustatyto termino praleidimą, yra svarbios.

Pagal Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų prasmę, įstatymų leidėjas yra nustatęs galutinius prašymų atkurti nuosavybės teises ir dokumentų, patvirtinančių šias teises bei giminystės ryšį su savininku, pateikimo terminus, kurie gali būti atnaujinami tik dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis. Įstatymo leidėjas Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo aiškinamajame rašte nurodė, kad pagrindinis įstatymo pakeitimo tikslas suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą, teismui pripažinus, kad terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra suformavęs nuoseklų Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 1 ir 4 dalyse įtvirtintų nuostatų aiškinimą, pagal kurį, svarbiomis termino praleidimo priežastimis laikomos objektyvios, nuo pareiškėjų valios nepriklausančios aplinkybės, sutrukdžiusios laiku realizuoti tam tikras teises (2015 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1607-552/2015, 2015 m. lapkričio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1558-858/2015, 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1557-525/2015 ir kt.). Svarbiomis termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą praleistą įstatymo numatytą terminą atnaujinti, gali būti pripažįstamos tik įstatymo nustatyto termino eigos metu egzistavusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą įgyvendinti savo teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-492-1304/2014). Ar įstatymo nustatytas terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas turi nustatyti kiekvienu konkrečiu atveju, vertindamas bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Kiekvienas atvejis yra individualus, priklausantis nuo objektyvių ir subjektyvių aplinkybių. Ginčo santykius reglamentuojantys aktai nenustato, kokios aplinkybės laikytinos svarbiomis. Todėl jas vertinant būtina vadovautis teisingumo ir protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 18 d. sprendimas byloje Nr. A261-553/2010, 2011 m. spalio 10 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-1425/2011, 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-2404/2012).

Pareiškėjas teismui paduotame prašyme ir teismo posėdyje paaiškino bei prie prašymo pridėti dokumentai patvirtino, kad dėl E. S., gimusios (duomenys neskelbtini), sveikatos būklės pablogėjimo ji 2001m. sausio 14d. gydymui paguldyta į VšĮ Pasvalio ligoninę. 2001m. birželio 21d.- 2001m. birželio 30d. E. S. dėl plaučių uždegimo, kvėpavimo nepakankamumo, koronarinės širdies ligos ir kitų sunkių ligų vėl buvo gydoma šioje ligoninėje, dispanserizuota. 2001m. gruodžio17d. – 2001m. gruodžio 30d. E. S. buvo gydoma ligoninėje dėl išeminės galvos smegenų ligos, kitų sunkių ligų. Pareiškėjas paaiškino, kad E. S. sveikata nesitaisė, ji nebegalėjo vaikščioti, jai buvo reikalinga nuolatinė slauga ir pagalba, todėl be kitų asmenų pagalbos E. S. jokių veiksmų nebegalėjo atlikti. Kad E. S. sveikata vis blogėjo patvirtina VšĮ Pasvalio ligoninės Chirurgijos ir terapijos skyriaus išduotos epikrizės duomenys, iš kurių nustatyta, kad 2003m. gegužės 5d. - 2003m. birželio 3d. E. S. buvo gydoma dėl sunkių ligų, operuota. Po gydymo VšĮ Pasvalio ligoninėje, ji buvo siunčiama tolimesniam stacionariniam gydymui. 2003m. spalio 9d. – 2003m. spalio 11d. E. S. dėl sunkių ligų vėl buvo gydoma VšĮ Pasvalio ligoninės terapijos skyriuje, po to gydymui perkelta į Panevėžio ligoninės angiochirurgijos skyrių dėl išeminių dėšinės pėdos skausmų ir prasidedančios III piršto gangrenos. VšĮ Panevėžio ligoninėje pareiškėja buvo operuota ir gydoma iki 2003m. lapkričio 2d., toliau nukreipiant ambulatoriniam gydymui. Po to E. S. sveikata dar blogėjo, kadangi nustatyta, kad ji dėl sunkių ligų vėl buvo gydoma VšĮ Pasvalio ligoninės terapijos – neurologijos skyriuje bei palaikomojo gydymo ir slaugos skyriuose nuo 2004m. kovo 23d. iki 2004m. gegužės 22d. Pareiškėjo paaiškinimais nustatyta, kad jam reikėjo nuolatos rūpintis motinos sveikata, be to, jis turėjo didelius darbo krūvius ir užimtumą darbe, todėl nebuvo galimybių spręsti papildomų dokumentų rinkimo klausimų.

Aukščiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad kol E. S. sveikata leido, ji ėmėsi veiksmų, siekdama įgyvendinti savo teisę į nuosavybės teisės atkūrimą į buvusio savininko J. S. valdytą žemę, rūpinosi dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę į buvusio savininko žemę rinkimu ir jų teikimu, tačiau labai pablogėjusi ir itin sunki E. S. sveikatos būklė nulėmė, kad iki įstatymu nustatyto termino pabaigos, tai yra iki 2003m. gruodžio 31d., ji nebegalėjo atlikti tų veiksmų, kurie buvo reikalingi tam, kad iki įstatymu nustatyto termino pabaigos trečiajam suinteresuotam asmeniui būtų pateikti papildomi dokumentai, patvirtinantys buvusio savininko nuosavybės teisę į žemę bei giminystės ryšius su buvusiu savininku. Be to, pareiškėjo nurodytos ir bylos duomenimis, kuriuose yra duomenų, kad už beraštę E. S., pasirašo kitas asmuo, patvirtintos aplinkybės, kad E. S. buvo neišsilavinusi, neraštinga, o taip pat ir labai garbaus amžiaus, teismo vertinimu, reikšmingai apsunkino pareiškėjos teisių įgyvendinimą.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, duomenis apie dokumentų, susijusių su nuosavybės teisių E. S. atkūrimu, rengimo eigą, tai, kad buvusio žemės savininko J. S. byloje iš esmės E. S. iniciatyva buvo surinkta daug dokumentų, kuriuose buvo duomenys apie J. S. (S.) žemės valdymą nuosavybės teise iki 1940m. liepos 22d. nacionalizacijos, atsižvelgiant į išskirtinai sunkią E. S. sveikatos būklę, į jos amžių, neraštingumą, į įstatymų leidėjo siekį suteikti piliečiams teisę teisme atnaujinti praleistą terminą teismui pripažinus, kad jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių, į būtinumą šioje nagrinėjamoje byloje, atsižvelgiant į susiklosčiusių objektyvių ir subjektyvių aplinkybių visumą, vadovautis teisingumo, protingumo kriterijais, bendraisiais Atkūrimo įstatymo pradmenimis ir jo prasme, teismas sprendžia, kad E. S. Atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti papildomus dokumentus, patvirtinančius buvusio žemės savininko žemės valdymą nuosavybes teise bei giminystės ryšius su juo praleido dėl svarbių priežasčių. Todėl yra pagrindas atnaujinti terminą įvardintiems dokumentams pateikti.

NŽT Pasvalio skyriaus argumentas, kad prašymas atnaujinti terminą dokumentams pateikti negali būti atnaujinamas, nes pats pareiškėjas nėra padavęs prašymo atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko J. S. žemę, yra nepagrįstas. Atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 4 punktuose nurodyti piliečiai, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, jeigu šis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Todėl tam, kad būtų atnaujintas terminas pateikti dokumentams, patvirtinantiems buvusio savininko žemės valdymą nuosavybės teise ir giminystės ryšius su buvusiu savininku, pareiškėjas pats neturi būti pretendentu atkurti nuosavybės teises. Nagrinėjamu atveju jis veikia kaip mirusios E. S. įpėdinis – jos teisių ir pareigų perėmėjas, o termino dokumentams pateikti atnaujinimas yra reikšmingas tam, kad nuosavybės teisė į buvusios savininko valdytą žemę būtų atkurta E. S. vardu.

Atsižvelgiant į aptartą, prašymas tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo tenkinti.

Atnaujinti S. S. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalyje nustatytą terminą pateikti nuosavybės teisę bei giminystės ryšį su buvusiu žemės savininku patvirtinančius dokumentus.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.