- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-06
- Bylos Nr.
- 2YT-17521-199/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-12839-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Olga Šinkarenko
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- R. R., A. R.
- Advokatai
- Raimonda Lazauskienė
- Kategorijos
Civ. byla Nr. 2YT-17521-199/2016Teisminio proceso Nr. 2-69-3-12839-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.2. 3.2.6.1.
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
suinteresuotam asmeniui A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos A. P. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo ir praleisto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys R. R. ir A. R..
Aprašomoji dalis
Teismas Nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja pareiškimu prašo pratęsti jai terminą M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) palikimui priimti ir nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), kaip sutuoktinė pergyvenusi sutuoktinį, priėmė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama turtą faktiškai valdyti. Faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Pareiškėja savo pareiškime nurodė bei teismo posėdžio metu jos atstovė paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) d. mirė jos motina M. B.. Po M. B. mirties liko jai priklausantis butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. 1996-(duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) Pareiškėja A. P. yra vienintelė pirmos eilės įstatyminė įpėdinė likusi po motinos M. B. mirties. M. B. sutuoktinis J. B., a.k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o kitų vaikų M. B. ir J. B. neturėjo. Po M. B. mirties ir J. B. mirties į notarų biurą dėl palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Pareiškėja jau dešimt metų gyvena Vokietijoje. Kadangi A. P. Lietuvoje negyveno jau ilgą laiką, jai Lietuvos įstatymai nebuvo žinomi. A. P. pasiteiravo artimųjų giminaičių per kiek laiko ji turi susitvarkyti mirusios mamos palikimo priėmimo klausimą. Pastarieji jai paaiškino, jog dėl palikimo priėmimo kreiptis į notarą reikia per 6 mėnesius nuo palikėjo mirties dienos. Kadangi šį terminą nurodė nė vienas asmuo, A. P. tokiais paaiškinimais nesuabejojo. Norėdama nepraleisti 6 mėnesių termino palikimui priimti, 2015-11-30 A. P. parašė įgaliojimą savo buvusiam sutuoktiniui V. R. jos vardu vesti paveldėjimo bylą. Nors ilgą laiką V. R. tikino A. P., kad jis tvarko paveldėjimą po pastarosios mamos mirties, visai neseniai prisipažino, kad dar jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo nėra ėmęsis. Sužinojus šią aplinkybę, A. P. nedelsiant kreipėsi į advokatų kontorą, dėl teisinių paslaugų suteikimo, kur ir sužinojo, jog įstatymai numato ne 6 (šešių), o 3 (trijų) mėnesių terminą kreiptis į notarą, dėl palikimo priėmimo ar atsisakymo. Pareiškėja A. P. įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti praleido dėl svarbių priežasčių — buvo suklaidinta trečiųjų asmenų, dėl ko yra pagrindas įstatymo nustatytą terminą palikimui priimti atnaujinti. Pareiškėja nuo pat motinos M. B. mirties momento išreiškė valią priimti velionės palikimą.
Po pareiškėjos tėvo J. B. mirties liko jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nors šis turtas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas M. B. vardu, tačiau šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir J. B., kadangi šis turtas M. B. buvo įgytas santuokos metu. Pareiškėja A. P. po tėvo J. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) į notarą dėl paveldėjimo nesikreipė, nes po tėvo mirties jos mama, mirusiojo sutuoktinė M. B., išreiškė valią priimti visą tėvo palikimą ir pareiškėja su tuo sutiko. Per įstatymo nustatytą 3 (trijų) mėnesių terminą M. B. į notarų biurą po pareiškėjos tėvo mirties nesikreipė, tačiau mirus sutuoktiniui, M. B., kaip sutuoktinį pergyvenusi sutuoktinė, priėmė palikimą atsiradusį po sutuoktinio mirties, faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti kaip savo. J. B. iki mirties momento kartu su M. B. nuolat gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Būtent šiame name ir išliko J. B. priklausantys kilnojamieji asmeniniai daiktai. Iš karto po J. B. mirties visą kilnojamo ir nekilnojamo turto valdymą perėmė velionio sutuoktinė M. B.. Visą velioniui J. B. priklaususi nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą M. B. iš karto po savo sutuoktinio mirties pradėjo naudoti ir valdyti kaip savo: mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo ir rūpinosi namų valdos priežiūra. Be to, M. B. liko ir kitas velionio asmeninis turtas, šeimos relikvijos, nuotraukos, rūbai. Visą nekilnojamąjį turtą ir daiktus M. B. faktiškai priėmė, jais naudojosi ir valdė iki pat savo mirties, t.y. iki 2015-07-22. Kadangi po J. B. mirties M. B. aktyviais veiksmais išreiškė valią valdyti ir valdė visą velioniui J. B. priklausantį nekilnojamąjį turtą ir kilnojamąjį turtą kaip savo, yra pagrindas pripažinti, kad mirusiojo J. B. sutuoktinė priėmė J. B. palikimą faktiškai pradėdama jį valdyti.
Suinteresuotas asmuo R. R. su pareiškėjos prašymu sutinka.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. R. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų, atsiliepimų nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Dėl įstatymu nustatyto termino atnaujinimo.
Nustatyta, kad M. B. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, mirties akto įrašas Nr. 2485 (b.l. 14). M. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 29). Pareiškėja A. P. yra M. B. dukra (b.l. 15-18). Po M. B. mirties liko paveldimas turtas - butas su rūsiu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). (b.l. 19). Kauno rajono 15-ojo notarų biuro išduota pažyma patvirtina, kad po M. B. mirties paveldėjimo byla neužvesta (b.l. 22).
CK 5.50 str. 2 d. nustatyta, kad atsiradęs palikimas gali būti priimtas trimis būdais: 1) pradėjus faktiškai jį valdyti, 2) kreipiantis į palikimo atsiradimo vietos apylinkės teismą dėl turto aprašo sudarymo arba 3) įpėdiniui padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Minėto straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad veiksmai apie palikimo priėmimą turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Pareiškėja praleido įstatyme nustatytą 3 mėnesių terminą po M. B. mirties ((duomenys neskelbtini)) atsiradusiam palikimui priimti, nes ji iki 2015-10-22 neatliko CK 5.50 str. 3 d. nustatytų veiksmų palikimui priimti. Pareiškėja pareiškimu prašo šį terminą atnaujinti, nurodydama, kad terminą praleido dėl svarbių priežasčių, kadangi ji gyvena užsienyje, o jos įgaliotas asmuo jos pavedimo neatliko.
Pagal CK 5.57 str. 1 d., jeigu terminas palikimui priimti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, teismas šį terminą gali atnaujinti. CPK 576 str. - 578 str. nenurodomi kriterijai, kuriais vadovaujantis, įstatymo numatyto termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Tokiomis priežastimis pripažįstamos konkrečios faktinės aplinkybės, sudariusios kliūtis asmeniui nustatytu terminu atlikti įstatymo nustatytą veiksmą. Tokių aplinkybių vertinimas ir pripažinimas svarbiomis termino praleidimo priežastimis, yra teismo diskrecijos teisė, todėl teismas šį klausimą privalo spręsti atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais (CPK 3 str. 1, 7 d., CK 1.5 str. 4 d.).
Įvertinus pareiškime nurodytas aplinkybes, pareiškėjos atstovės paaiškinimus, pateiktus rašytinius įrodymus, teismas, remdamasis teisingumo ir sąžiningumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjos reikalavimas yra teisėtas ir pagrįstas, terminas palikimui priimti praleistas dėl svarbių ir objektyvių priežasčių, todėl vadovaujantis CK 5.50 str., 5.57 str., pareiškėjos pareiškimas šioje dalyje tenkintinas ir jai atnaujintinas terminas palikimui atsiradusiam po jos mamos M. B., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Nustatyta, kad pareiškėjos tėvas J. B. mirė (duomenys neskelbtini) Kauno mieste, mirties akto įrašas Nr. 83 (b.l. 24). J. B. deklaruota gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini) (b.l. 28). Po jo mirties liko jam bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas, butas su rūsiu, kurio unikalus Nr.l996(duomenys neskelbtini) Nors šis turtas VĮ „Registrų centras“ įregistruotas M. B. vardu, tačiau šis turtas bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė ir J. B., kadangi šis turtas M. B. buvo įgytas santuokos metu (b.l. 19). Testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo J. B. palikimo priėmimo faktų (b.l. 21). Pareiškėja nurodo, kad po jos tėvo J. B. mirties jo sutuoktinė M. B. iš karto priėmė palikimą, nes faktiškai pradėjo jį valdyti, t.y. ir toliau liko gyventi jiems su vyru priklausiusiame bute, mokėjo komunalinius mokesčius, remontavo ir rūpinosi jo priežiūra (b.l. 71-77). Be to, M. B. liko ir kitas velionio asmeninis turtas, šeimos relikvijos, nuotraukos, rūbai. Visą nekilnojamąjį turtą ir daiktus M. B. faktiškai priėmė, jais naudojosi ir valdė iki pat savo mirties, t.y. iki 2015-07-22.
LR CK 4.47str. 2p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindas yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas palikimas turi būti priimtas. Įstatymas nenumato, kad faktiškai paveldėjimo turto valdymas, kuriuo priimamas palikimas, turi būti įformintas raštu ar notarine forma. LR CK 5.51str., kaip vienas iš palikimo priėmimo būdų, numatytas faktiškai pradėjimas paveldėjimą valdyti.
Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika pripažįsta, kad aktyvus naudojimasis palikimu patvirtina įpėdinio valią priimti tinkamą išraišką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001m. balandžio 18d. nutartis c/b Nr. 3k-3-442/2001, 2003m. kovo 31d. nutartis c/b Nr. 3k-3-416/2003, 2007m. kovo 5d.nutartis c/b Nr. 3k-3-86/2007). Priimdama palikimą šiuo būdu, M. B. išreiškė savo valią konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad, kaip įpėdinė, palikimą po savo sutuoktinio mirties ji priėmė, išreiškė valią tapti palikėjo turto savininke.
Įvertinus visas nustatytas bylos aplinkybes, surinktus ir ištirtus rašytinius įrodymus, pareiškėjos atstovės, suinteresuoto asmens paaiškinimus, darytina išvada, kad pareiškimas įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas (LR CPK 444str.8p., 448str.)
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 7str., 13str., 177str., 178str., 185str., 259str., 263str., 270str., 279str., 442 str. 1 d. 13 p., 443 str, 444 str.2d.8p, 445str, 448str., CK 5.57 str.,
Rezoliucinė dalis
Nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Atnaujinti pareiškėjai A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) praleistą įstatymų nustatytą terminą priimti palikimą, atsiradusį po M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), mirties.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. B., a.k. (duomenys neskelbtini) priėmė J. B., a.k. (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini), palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti.
Faktas nustatytinas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.