Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų nutartis

2021-02-02 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A20.-134-878/2021

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-02-02
Bylos Nr.
A20.-134-878/2021
Teisminio proceso Nr.
4-13-3-00303-2020-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Prašymą atmesti.
Teisėjas
Inga Liubinienė (pirm.)
Pažeidėjas
S. I.
Institucija
Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A20.-134-878/2021Teisminio proceso Nr. 4-13-3-00303-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 1.4.4; 21.9.10; 21.11.13; (S) 21.14.9
ALYTAUS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. vasario 2 d.AlytusAlytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja I. L.

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. I. prašymo dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą priėmimo klausimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. V. 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu Nr. 52-ANR-N-2234-2020 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 20116765148 S. I. pripažintas kaltu padaręs nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 417 straipsnio 3 dalyje, ir nubaustas 90 eurų bauda atimant teisę vairuoti transporto priemones 3 mėnesiams. Ši nuobauda jam skirta už tai, kad jis 2020 m. gegužės 29 d. 11.21 val. Alytaus mieste, Jazminų-Naujosios-Vilties gatvių sankryžoje, vairuodamas automobilį, rankomis naudojosi mobilaus ryšio priemone – telefonu ir savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 20 punkto reikalavimus, tuo padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 417 straipsnio 3 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Nesutikdamas su priimtu nutarimu, S. I. apskundė jį Alytaus apylinkės teismui, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko R. V. 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą Nr. 52-ANR-N-2234-2020 dėl S. I. nubaudimo administracine tvarka pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį paliko nepakeistą, o S. I. skundo netenkino. Nutartis įsiteisėjo 2020 m. gruodžio 30 d.

Šalies argumentai

Alytaus apylinkės teisme 2021 m. sausio 26 d. gautas S. I. prašymas dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo bei kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Prašyme S. I. nurodo, kad dėl patirto didžiulio streso neįvykdė administracinio nusižengimo protokole nurodyto siūlymo sumokėti 60 Eur, todėl Alytaus apskrities VPK Kelių policijos viršininkas surašė nutarimą administracinio nusižengimo byloje ir paskyrė 90 Eur baudą ir specialiosios teisės atėmimą 3 mėnesiams. Nutarimą skundė teismui, tačiau teismas nutartyje nemotyvavo dėl 60 eurų ir 90 eurų baudos bei specialiosios teisės atėmimo 3 mėnesiams skyrimo sąlygų, prielaidų ir skirtumų. Baudą sumokėjo, suprato savo neigiamo elgesio pasekmes, todėl laiko, kad yra visi pagrindai kreiptis dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Taip pat teismui atsisakius sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, S. I. prašo kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar teismo atsisakymas sutrumpinti specialiosios teisės terminą remiantis ANK, kuriame nėra numatyta nubausto asmens teisės kreiptis į teismą dėl paskirtos specialiosios teisės termino sutrumpinimo, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 6 straipsnio 2 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai, bei ar ANK 33 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytas reglamentavimas neprieštarauja Konstitucijos 6 straipsnio 2 daliai ir 109 straipsnio 1 daliai, nes neįrašius į administracinio nusižengimo protokolą pasiūlymo sutikti su specialiosios teisės atėmimu minimaliam terminui, o vėliau paskyrus specialiosios teisės atėmimą, yra suvaržoma asmens teisė kreiptis į teismą dėl pažeidimo fakto patikrinimo.

Žemesnės instancijos teismas

Prašymą atsisakoma priimti.

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas. ANK nustatyta, kad teisės vairuoti transporto priemones atėmimas yra administracinio poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama, kai tai numatyta ANK specialiosios dalies straipsnyje, nustatančiame administracinę atsakomybę už asmens padarytą veiką. Asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti (ANK 28 straipsnio 2 ir 3 dalys). Pažymėtina, jog šiame kodekse nėra numatyta galimybė sutrumpinti administracinio poveikio priemonės taikymo terminą. Iki 2017 m. sausio 1 d. galiojęs Administracinių teisės pažeidimų kodeksas (toliau – ATPK) nuobaudos vykdymo procese numatė specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo institutą (ATPK 329 straipsnis), tačiau po 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusio ANK teisena vykdymo procese tokios galimybės nebenumato. S. I. paskirta administracinė nuobauda yra vykdoma pagal galiojančio ANK nuostatas, kuris galimybės kreiptis dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo nenumato.

Pažymėtina, jog nesutikdamas su priimtu Alytaus apskrities VPK Kelių policijos viršininko 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimu, S. I. šį nutarimą skundė Alytaus apylinkės teismui, tačiau Alytaus apylinkės teismas 2020 m. lapkričio 30 d. nutartimi paliko nepakeistą Alytaus apskrities VPK Kelių policijos viršininko 2020 m. rugpjūčio 3 d. nutarimą, todėl tiek priimtas Institucijos nutarimas, tiek ir teismo nutartis yra įsiteisėję, todėl yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir atsakingiems asmenims, juridiniams ir fiziniams asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (ANK 667 straipsnis).

Taip pat teismas nubaustam asmeniui išaiškina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas garantuoja Konstitucijos viršenybę teisės sistemoje ir konstitucinį teisingumą, spręsdamas, ar įstatymai ir kiti Seimo priimti aktai neprieštarauja Konstitucijai, taip pat ar Respublikos Prezidento bei Vyriausybės aktai neprieštarauja Konstitucijai arba įstatymams. S. I. teismui pateiktame prašyme nesuformulavo, kokia konkrečiai, jo manymu, ANK nuostata prieštarauja Konstitucijai, o tai yra būtina kreipimosi į Konstitucinį Teismą prielaida, nes Konstitucinis Teismas nesprendžia, ar įstatymų nenumatytas teisinis reguliavimas neprieštarauja Konstitucijai.

Taip pat teismas išaiškina, kad teisę kreiptis į Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti teisės akto konstitucingumą turi: 1) dėl įstatymo ar kito Seimo priimto akto – Vyriausybė, ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 2) dėl Respublikos Prezidento akto – ne mažesnė kaip 1/5 visų Seimo narių grupė ir teismai; 3) dėl Vyriausybės akto – ne mažesnė kaip 1/5 Seimo narių grupė, teismai ir Respublikos Prezidentas. Dėl visų šių teisės aktų konstitucingumo į Konstitucinį Teismą kreiptis taip pat turi teisę kiekvienas asmuo, jeigu mano, kad tokio teisės akto pagrindu priimtas sprendimas pažeidė jo konstitucines teises ar laisves ir jis išnaudojo visas teisinės gynybos priemones. Toks asmuo į Konstitucinį Teismą gali kreiptis tik tada, kai byloje dėl jo konstitucines teises ar laisves pažeidžiančio sprendimo yra priimtas galutinis ir neskundžiamas bendrosios kompetencijos ar administracinio teismo sprendimas, kuriuo byla išnagrinėta iš esmės arba atsisakyta priimti skundą, t. y. toks teismo sprendimas, kuriuo užkertamas kelias tolesnei pažeistų asmens teisių ar laisvių gynybai bendrosios kompetencijos ar administraciniuose teismuose. Į Konstitucinį Teismą dėl pažeistų konstitucinių teisių ar laisvių galima kreiptis ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo galutinio ir neskundžiamo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas atsisako priimti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. I. prašymą dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir jį grąžina padavusiam asmeniui. Tokios praktikos laikosi ir aukštesnių instancijų teismai, nagrinėdami tokio pobūdžio bylas apeliacine tvarka (Kauno apygardos teismo 2020 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta byloje Nr. AN2-530-238/2020).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636 straipsniu,

nutaria:

Atsisakyti priimti S. I. prašymą dėl administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo ir dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą ir jį grąžinti padavusiam asmeniui.

Nutartis per 7 kalendorines dienas nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per nutartį priėmusį Alytaus apylinkės teismą.

Teisėja I. L.