- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-05-14
- Bylos Nr.
- ATP-349-478/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 4-34-3-00013-2012-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jūratė Jakubonienė
- Kategorijos
- 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. B. (toliau – Pareiškėja) apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimo D. B. administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno skyriaus vyriausiasis darbo inspektorius surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą D. B. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 41³ str. 1 d. už tai, kad ji, būdama darbdaviu – D. B. gamybos ir prekybos įmonės savininke, neužtikrino savo gamybos ir prekybos įmonėje nustatytos tvarkos, priėmė į darbą ir nuo 2011-12-16 iki 2012-12-20 leido A. B. dirbti įmonei priklausančioje parduotuvėje, esančioje (duomenys neskelbtini), Prienų r. sav., nepasirašius su juo darbo sutarties, kurioje būtų sulygta dėl būtinųjų sutarties sąlygų, neįteikus darbuotojui antrojo darbo sutarties egzemplioriaus ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie A. B. priėmimą į darbą, t.y. priėmė dirbti nelegaliai, pažeisdama Lietuvos Respublikos darbo kodekso 98 str. 1 d. 1 p. ir 99 str. reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Prienų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimu D. B. pripažinta kalta padariusi administracinį teisė pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d., jai paskirta administracinė nuobauda – 3000 litų bauda.
Šalies argumentai
Pareiškėja, nesutikdama su Prienų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimu, apeliaciniu skundu prašo jį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti, nenustačius jos veikoje LR ATPK 41³ str. 1 d. numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties.
Apeliaciniame skunde nurodyta, kad teismas nevisapusiškai išnagrinėjo bylos aplinkybes bei netinkamai ir neišsamiai ištyrė byloje pateiktus įrodymus. Darbo inspekcijos Kauno skyrius nepateikė jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę. Tai, kad A. B. patikrinimo dieną buvo nufotografuotas dirbantis prie jai priklausančios parduotuvės, nepagrindžia nelegalaus darbo fakto, kadangi byloje buvo nustatyta, jog A. B. dirbo D. B. gamybos ir prekybos įmonės naudai. Jis padėjo jos sugyventiniui apkalti skarda jai asmeninės nuosavybės teise priklausančios patalpos sienas. Minėta patalpa tuo metu nebuvo naudojama įmonės tikslams ar reikmėms, tai buvo tuščia patalpa. Ji siejasi su įmone tik tiek, kad iš kitos pastato pusės yra įrengta parduotuvė, tačiau nei parduotuvės prekės, nei jokie kiti įmonės reikmenys, daiktai ten laikomi nebuvo. Be to, vadovaujantis nuosekliais liudytojo R. Č. parodymais, darytina išvada, kad būtent jis savo iniciatyva paprašė A. B. jam padėti apkalti patalpos išorės sieną skarda, kadangi vienas to padaryti nebūtų galėjęs. A. B. patvirtino, kad būtent R. Č. paprašė padėti išmatuoti pastato kvadratūrą skardai. Jis sutiko padėti, kadangi jautėsi skolingas jam už išdirbtą žemę. Jis taip pat patvirtino, kad ji kalbėjosi su juo apie darbą jos įmonėje po Naujųjų metų, tačiau ne apie darbą pastato apskardinimui. Teismas turėjo vadovautis A. B. duotais parodymais teisme, o ne jo paaiškinime nurodytomis aplinkybėmis, kurį surašė darbo inspektoriai. Jis neturėjo akinių, todėl paaiškinimą pasirašė neskaitęs.
Šalies argumentai
Pareiškėja nurodo, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą yra būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2791/2009). Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N663-156/2007). Pareiškėjos nuomone, byloje nebuvo pateikta jokių pagrįstų įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę.
Atsiliepimas
Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos Kauno teritorinio skyriaus atsiliepime į D. B. apeliacinį skundą nurodyta, kad teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad A. B., D. B. ir R. Č. parodymai, pateikti teismo posėdžio metu, vertintini kaip darbdavio siekis išvengti atsakomybės už padarytą pažeidimą. Atkreiptinas dėmesys, kad A. B., nagrinėjant bylą teisme, dirbo D. B. gamybos ir prekybos įmonėje, todėl jį su administracinėn atsakomybėn patrauktu asmeniu siejo tiesioginiai pavaldumo santykiai. Dėl šios priežasties A. B. parodymai vertinti kritiškai. Atsiliepime prašoma Prienų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
D. B. apeliacinis skundas netenkinamas.
Pareiškėja neigia savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 41³ str. 1 d., padarymo ir prašo administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Apeliacinės instancijos teismas patikrina skundžiamo Prienų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (LR ATPK 302 ¹¹ str. 1 d.).
LR ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos galima daryti išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į minėtą teisės normą, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, jog apylinkės teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus faktinius duomenis, ir esant pakankamai įrodymų, kad A. B. nuo 2011-12-16 iki 2011-12-20 nelegaliai dirbo D. B. gamybos ir prekybos įmonėje, pagrįstai pripažino pareiškėją padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ str. 1 d.
D. B. kaltę neginčijamai įrodo administracinio teisės pažeidimo byloje esantys ir apylinkės teisme nešališkai ištirti įrodymai: administracinio teisės pažeidimo protokolas, valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktas, A. B. paaiškinimas, fotonuotraukos, liudytojų A. P., R. R., iš dalies A. B. parodymai, Sodros duomenys apie dirbančiuosius bei kiti administracinio teisės pažeidimo bylos duomenys. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šių įrodymų objektyvumu ir vertina juos kaip pareiškėjos kaltės įrodymus. Pažymėtina, kad apylinkės teismas vertino ne vien tik darbo inspekcijos pareigūnų ir liudytojo A. B. parodymus, tačiau teismo posėdyje apklausė ir pačią D. B. bei liudytoją R. Č., aptarė jų parodymus ir nurodė priežastį, kodėl jų parodymais nesivadovaujama priimant sprendimą dėl D. B. patraukimo administracinėn atsakomybėn už nelegalų darbą. Byloje nustatyta, kad D. B. ir R. Č. yra sugyventiniai, iš to darytina išvada, kad pastarasis yra bylos baigtimi suinteresuotas asmuo, todėl jo parodymai, kad dėl pastato apskardinimo su A. B. tarėsi jis, o ne D. B., vertintini kritiškai. Nors šiuos jo parodymus teisme patvirtino liudytojas A. B., tačiau, bylos duomenimis, šis liudytojas nuo 2012-01-13 yra oficialiai įdarbintas D. B. gamybos ir prekybos įmonėje, apklausiamas apylinkės teisme (2012-03-12) jis jau buvo minėtos įmonės darbuotojas, todėl apylinkės teismas skundžiamame nutarime teisingai pažymėjo, kad ir jis yra suinteresuotas bylos baigtimi, nes administracinėn atsakomybėn yra traukiama jo darbdavė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad pagrindiniai įrodymai aptariamos kategorijos bylose – pirminiai nelegaliai dirbančio asmens paaiškinimai ir liudytojų, pareigūnų, mačiusių pažeidimą, tiesiogiai bendravusių su nelegaliai dirbusiu darbuotoju, parodymai. 2011-12-20 A. B. paaiškinime nurodyta, kad darbą pasiūlė D. B., patikrinimo metu jis tvirtino skardą prie išorinės pastato sienos, nurodė, kad tą patį darbą dirba trečią dieną. Teisme liudytojais apklausti valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai A. P. ir R. R. patvirtino, jog aptiko A. B., tvirtinantį skardą prie pastato sienos, šis faktas yra užfiksuotas prie patikrinimo akto pridėtose fotonuotraukose. A. B. jiems paaiškino, kad D. B. prekybos įmonėje dirba nuo 2011-12-16 nuo 9 val. iki 16 val. pagalbiniu darbininku. Sakė, kad darbo sutarties pateikti negali, nes ji su juo nesudaryta, dėl darbo užmokesčio susitars su savininke, kai bus su juo sudaryta oficiali darbo sutartis. Patikrinus Sodros duomenų bazę, po patikrinimo ir prieš surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, duomenų apie A. B. įdarbinimą nebuvo. A. B. minėjo, kad darbą jam pasiūlė D. B..
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant Darbo kodekso 98 str. 1 dalies 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai; 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Administracinių teismų praktika Nr. 7, 2005 m., p. 230-235).
Iš aukščiau aptartų įrodymų nustatyta, kad D. B., būdama gamybos ir prekybos įmonės savininke, tuo pačiu ir darbdave, nuo 2011-12-16 iki 2012-12-20 leido A. B. atlikti pagalbinio darbininko funkcijas (apskardinti parduotuvės priestatą), nepasirašius darbo sutarties, t.y. leido jam savo įmonėje dirbti nelegaliai. Tokius D. B. veiksmus apylinkės teismas teisingai kvalifikavo pagal LR ATPK 41³ str. 1 d. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėtis gali būti įrodyta ir nustačius, jog atlyginimas už dirbtą darbą buvo mokamas ne pinigine forma, pvz., atlyginant natūra, įskaitant skolą ir pan. (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 232-233).
Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutarimą, rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, ėmėsi priemonių pašalinti prieštaravimus tarp pareiškėjos ir liudytojų parodymų, nutarime nuosekliai išdėstė aplinkybes, kuriomis grindžiamos teismo išvados, bei padarė pagrįstas išvadas dėl D. B. kaltės, padarius pažeidimą, numatytą LR ATPK 41³ str. 1 d.
Administracinė nuobauda už šio pažeidimo padarymą D. B. paskirta LR ATPK 41³ str. 1 d. sankcijos ribose, nepažeidžiant LR ATPK 30 ir 30² straipsnių reikalavimų, ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams įgyvendinti (LR ATPK 20 str.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹, 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Prienų rajono apylinkės teismo 2012-03-22 nutarimą palikti nepakeistą ir D. B. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.