Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Kaminsko, Rūtos Miliuvienės, Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų L. S. ir R. A. skundą atsakovui Vilniaus apygardos teismui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – Komisija) 2011-08-03 sprendimą Nr. 3R-196(AG-170/05-2011);

įpareigoti atsakovą atsakyti į Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą;

priimti atskirąją nutartį, kurioje nurodyti padarytus pažeidimus, ir ją nusiųsti Teisėjų tarybai.

Paaiškino, kad 2011-05-30 Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikė skundą, į kurį dviem 2011-07-26 raštais Nr. TR 1147 ir Nr. TR 1146 atsakė 1. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjas S. L.. Pažymėjo, kad atsakymą gavo tik po to, kai pateikė skundą Komisijai. Laikė, kad teisėjas S. L. turėjo nusišalinti nuo skundo nagrinėjimo, nes jis buvo pranešėju byloje, kurioje dėl pirmosios instancijos teisėjos neprocesinių veiksmų, buvo paduotas skundas. Vilniaus apygardos teismas 2011-07-26 rašte Nr. TR-1148 „Dėl informacijos pateikimo“ teigė, kad pareiškėjų skundo tyrimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių bei konstatavo, jog pareiškėjams apie administracinės procedūros termino pratęsimą raštu nepranešė. Pareiškėjų teigimu, buvo pažeistas Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis, 8 straipsnio 2 dalis, Europos tinkamo administravimo elgesio kodekso 13 straipsnis, 17 straipsnio 1 dalis, 19 straipsnis.

Atsakovas dėl prokuroro dalyvavimo nustatė, kad pareiškėjų skundai Vilniaus rajono apylinkės teismo posėdyje buvo nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, todėl, vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi, į teismo posėdį buvo kviečiamas prokuroras. Jis atvyko tik į pirmą teismo posėdį (2011-04-11). Šiame posėdyje pareiškėjų prašymu, bylos nagrinėjimas iš esmės nebuvo pradėtas. Prokuroras, pasinaudojęs Baudžiamojo proceso kodekso 362 straipsnio 2 dalimi suteikta teise ir raštu pranešęs teismui, į kitą teismo posėdį neatvyko ir nagrinėjant prašymus iš esmės, nedalyvavo. Atsižvelgiant į tai, nutartyje apie jo dalyvavimą ir nebuvo nurodyta.

Atsakovas dėl bylai suteikto numerio nustatė, kad vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008-06-30 nutarimu Nr. 13P-116-(7.1.2.), 9.1 ir 9.3 punktais, teismo raštinė byloms numerių nesuteikia. Tai atlieka pati teismų informacinė LITEKO sistema.

Nurodė, kad apie atlikto tyrimo rezultatus pareiškėjams buvo pranešta Vilniaus apygardos teismo 1. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas S. L. 2011-07-26 raštais Nr. TR-1146, TR-1147, kuriuose buvo išaiškintos pareiškėjams tyrimo metu nustatytos bei kitos susijusios aplinkybės. Pareiškėjams buvo paaiškinta, kad atsakymas į jų skundą pateikiamas praleidus nustatytus asmenų prašymų nagrinėjimo terminus, kadangi minėta byla 2011-06-02 buvo išsiųsta apeliaciniam nagrinėjimui ir 2011-07-14 buvo grąžinta Vilniaus rajono apylinkės teismui. Dėl šios priežasties Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė L. L. savo paaiškinimą dėl skundo Vilniaus apygardos teismui pateikė tik 2011-07-18. Atsakovo vertinimu, pareiškėjų skundo nagrinėjimas užsitęsė dėl objektyvių priežasčių. Nurodė, kad dėl itin didelių darbo krūvių atliekant tiesioginį darbą (bylų nagrinėjimą) ir dirbant su piliečių skundais ir pareiškimais teisme, ne visada yra galimybių laiku atsakyti į neprocesinius skundus. Pažymėjo, kad administracinės procedūros terminas nebuvo pratęstas, nes nebuvo aišku, kada Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė L. L. pateiks savo paaiškinimą, be to, teisėjas S. L. laikinai pavadavo atostogaujantį baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininką, dėl ko jo darbo krūvis tuo metu buvo itin didelis.

Atsakovo nuomone, nagrinėjant pareiškėjų 2011-05-30 skundą, jų teisės nebuvo pažeistos, kadangi jie gavo išsamų atsakymą apie pagal jų skundą atlikto tyrimo rezultatus, o šio atsakymo pateikimas pareiškėjams užsitęsė dėl objektyvių ir pateisinamų priežasčių. Nagrinėjimu atveju, nėra pagrindo laikyti, jog uždelsimas pateikti pareiškėjams atsakymą turėjo įtakos objektyviam visų reikšmingų aplinkybių įvertinimui bei priimto sprendimo pagrįstumui bei kitų Administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 2 dalyje numatytų pagrindų raštui panaikinti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad L. S. ir R. A. 2011-05-30 Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateikė skundą, kuriuo prašė atlikti tyrimą ir imtis įstatyme numatytų priemonių, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme nebūtų pažeidinėjami norminių aktų reikalavimai bei įvertinti Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkės teisėjos L. L. veiksmus. Skunde nurodė, kad teisėja L. L. 2011-05-24 paskelbė nutartį dėl teikimo Nr. T-74-137/2011 baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007, bet atvykusiems, nutarties pareikalavus, jos nepateikė. Tuo pažeidė Civilinio proceso kodekso 292 straipsnio reikalavimus, Baudžiamojo proceso kodekso 310 straipsnio 3 dalį.

Nurodė, kad teisėja 2011-05-24 pažeidė ir 269 straipsnio 1 dalies reikalavimą, kuris nustato, kad sprendimas, kurio priėmimas ir paskelbimas buvo atidėti, turi atitikti visus šio Kodekso 270 straipsnyje nustatytus reikalavimus, nes akivaizdžiai nutarties, kuri atitiktų įstatymo reikalavimus, teisėja tą dieną, kurią skelbė nutartį, dar neturėjo. Tekstas, kurį tą dieną skaitė teisėja, buvo surašytas tik ant juodraštinio popieriaus, ant kurio lapų antrosios pusės akivaizdžiai buvo prirašinėta ir pribraukyta, ką akivaizdžiai matė asmenys, dalyvavę nutarties paskelbime. Pažymėjo, kad teismo posėdyje dalyvavo prokuroras, bet teisėjos L. L. 2011-05-24 paskelbtoje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 1-1-732/2007 (Teikimo Nr. T-74-137/2011) tai nenurodyta.

2011-05-25 raštinės darbuotoja pateikė civilinio atsakovo atstovui nutarties kopiją su atšviestu teisėjos parašu. Pareikalavus, kad kopiją tinkamai patvirtintų, raštinės darbuotoja ant nutarties paskutiniojo lapo uždėjo tik spaudą „Neįsiteisėjęs“, nenurodydama dokumentams būtinų rekvizitų (tikrumo žymos, asmens pavardės, datos, parašo ir kt.). Raštinės darbuotoja ir 2011-05-27 civilinei atsakovei pateikė tokiu pačiu būdu patvirtintą nutarties kopiją. Nutarties kopijos neatitinka Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2001-03-30 įsakymu Nr. 19 (Lietuvos archyvų departamento prie Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006-05-25 įsakymo Nr. V-58 redakcija) reikalavimų.

Bylai suteiktas numeris neatitinka ir Apylinkės teismų bylų formavimo ir tvarkymo taisyklių, apylinkės teismų pavyzdinės bylų nomenklatūros, patvirtintų Teismų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2000-03-16 įsakymu Nr. 8, 21 punkto, kuris nustato, kad teikimams, prašymams, skundams (Baudžiamojo proceso kodekso 414 straipsnis, 131 straipsnio 4 dalis, 2441 straipsnis) registruoti suteikiamas raidinis ženklas „T“, toliau rašomas skaitmeniniu ženklu statistinėje ataskaitoje nurodytas eilutės Nr., teikimo registracijos eilės Nr., teisėjo indeksas ir metai, reikalavimų, nes suteiktajame numeryje nenurodytas „skaitmeniniu ženklu statistinėje ataskaitoje nurodytas eilutės Nr.“ (Komisijos byla, 2-3 l.).

Pareiškėjai 2011-07-21 padavė skundą Komisijai, kuriame nurodė, kad negavo atsakymo į 2011-05-30 Vilniaus apygardos teismui pateiktą skundą (Komisijos byla, 1 l.).

Vilniaus apygardos teismo l. e. Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininko pareigas S. L. 2011-07-26 raštu Nr. TIR-1146, 1147 „Dėl skundo“ L. S. ir R. A. nurodė, kad atlikus patikrinimą, nustatė, kad Vilniaus rajono apylinkės teisme buvo gauti nuteistosios L. S. ir jos atstovo R. A. prašymai dėl baudžiamojoje byloje priteistos sumos neturtinei žalai atlyginti sumažinimo (įskaitymo) ir išdėstymo, dėl nuosprendžiu iš L. S. priteistų sumų nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams vykdymo sustabdymo, bylos nagrinėjimo sustabdymo ir kreipimosi į Konstitucinį Teismą. Prašymai buvo paskirti teisėjai L. L. bei nagrinėjami Baudžiamojo proceso kodekso 361 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka. Nutartis (10 lapų) buvo skelbiama 2011-05-24 nuo 14.00 val. iki 14.40 val., kas yra užfiksuota teismo posėdžio protokole, nutarties skelbimo metu pareiškėjai darė garso įrašą.

Kadangi teisėja L. L. nutarties skelbimo metu pastebėjo nežymių ir nekeičiančių jos esmės spausdinimo netikslumų, kuriuos reikėjo pataisyti, ir ji turėjo anksčiau suplanuotų darbų (pirmininkavo konkurse valstybės tarnautojų pareigoms užimti), tai paaiškino, kad arba reikėtų palaukti, arba nutartį galės pasiimti kitą dieną t. y. 2011-05-25 nuo 8.00 val., ką ir padarė pareiškėjos atstovas. Pažymėjo, kad Baudžiamojo proceso kodekso 253 straipsnis nereglamentuoja teismo nutarčių išdavimo terminų. Paaiškino, kad prokuroras 2011-05-03 teismo posėdyje nedalyvavo, todėl nutartyje apie jo dalyvavimą nepažymėta. Dėl nutarties kopijų išdavimo nurodė, kad atliekant patikrinimą, pasitvirtino pareiškėjų skunde nurodyta aplinkybė, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo raštinės darbuotoja J. G., išduodama neįsiteisėjusios 2011-05-24 nutarties kopijas, nepatvirtino jų tikrumo žyma ir nepasirašė. Darbuotoja dėl to buvo įspėta. Bylai, susijusiai su nuosprendžio vykdymu, suteiktas Nr. T 74 137/2011 atitinka teisės aktų reikalavimus. Vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Teisėjų tarybos 2008-06-30 nutarimu Nr. 13P-116-(7.1.2.), 9.1 ir 9.3 punktais, byloms numerius suteikia LITEKO sistema. Paaiškino, kad atsakymas pateikiamas praleidus nustatytus asmenų prašymų nagrinėjimo terminus, kadangi byla 2011-06-02 buvo išsiųsta apeliaciniam nagrinėjimui į Vilniaus apygardos teismą ir 2011-07-14 buvo grąžinta pirmosios instancijos teismui. Dėl šios priežasties Vilniaus rajono apylinkės teismo pirmininkė L. L. savo paaiškinimą dėl pareiškėjų skundo pagrįstumo Vilniaus apygardos teismui pateikė 2011-07-18 (Komisijos byla, 9-10 l.).

Komisija 2011-08-03 sprendimu Nr. 3R-196(AG-170/05-2011) pareiškėjų skundo netenkino.

Komisija nustatė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011-07-26 raštu Nr. TR-1146,1147 pareiškėjams parengė atsakymą. Kadangi R. A. ir L. S. prašomi veiksmai yra atlikti, Komisija negali ginti jų teisių vienu iš Administracinių ginčų komisijų nuostatų 40 punkte numatytų būdų. Dėl pareiškėjo R. A. prašymo kreiptis į Teisėjų tarybą ir pranešti apie tai, jog Vilniaus apygardos teismas neinformavo pareiškėjų apie skundo nagrinėjimo procedūros pratęsimą bei nenurodė pratęsimo priežasčių, pažymėjo, kad Administracinių bylų teisenos 108 straipsnyje nustatyta teisė, bet ne pareiga priimti atskirąją nutartį, kuri siunčiama įstaigos vadovui (Komisijos byla, 20-22 l.).

Siekiant nustatyti, kaip turėjo veikti viešojo administravimo subjektas (atsakovas), būtina nustatyti, kokio pobūdžio dokumentu – prašymu ar skundu – reikėtų laikyti pareiškėjų 2011-05-30 skundą Vilniaus apygardos teismui. Priklausomai nuo kreipimosi klasifikacijos numatoma skirtinga prašymų nagrinėjimo tvarka. Skundai nagrinėjami taikant administracinę procedūrą ir laikantis Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsnių tvarkos. Prašymai nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis). Vyriausybės 2007-08-22 nutarimu Nr. 875 buvo patvirtintos Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės. Šios taisyklės ir taikytinos prašymų nagrinėjimui.

Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 15 dalis nustato, kad skundas yra asmens rašytinis kreipimasis į viešojo administravimo subjektą, kuriame nurodoma, kad yra pažeistos jo teisės ar teisėti interesai, ir prašoma juos apginti. Siekiant kreipimąsi pripažinti skundu Viešojo administravimo įstatymo prasme, būtina nustatyti šias dvi esmines sąlygas: 1) kreipimasis yra pagrįstas tuo, kad yra pažeistos besikreipiančio subjekto teisės ar teisėti interesai; 2) kreipimusi prašoma apginti besikreipiančio subjekto teises ar teisėtus interesus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010-04-15 nutartis administracinėje byloje Nr. A-822-530/2010).

Komisija pareiškėjų skundą vertino kaip prašymą, atitinkantį Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalį. Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalis nustato, kad prašymas yra su asmens teisių ar teisėtų interesų pažeidimu nesusijęs asmens kreipimasis į viešojo administravimo subjektą prašant priimti administracinį sprendimą arba atlikti kitus teisės aktuose nustatytus veiksmus. 2011-05-30 skundu pareiškėjai prašė atlikti tyrimą ir imtis įstatymu nustatytų priemonių, kad norminių aktų reikalavimai Vilniaus rajono apylinkės teisme nebūtų pažeidinėjami, bei įvertinti teisėjos L. L. veiksmus. Pareiškėjų 2011-05-30 skunde Vilniaus apygardos teismui nurodytas reikalavimas leidžia daryti išvadą, kad šių reikalavimų tenkinimas negali įtakoti pareiškėjų teisių ir pareigų apimties. Pareiškėjų 2011-05-30 skundu keliamais reikalavimais nėra siekiama apginti nei vieno iš pareiškėjų teisių. Įvykdžius pareiškėjų reikalavimus, Vilniaus rajono apylinkės teismas būtų įspėtas nepažeidinėti tam tikrų įstatymų, o teisėjos L. L. veiksmų teisėtumas būtų patikrintas. Nei vienu, nei kitu atveju pareiškėjų teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų. Teismo darbo pagerinimas yra visuomeniškai svarbi aplinkybė, reikšminga ne tik pareiškėjams, bet ir visai visuomenei. Teisėjos L. L. veiksmų tyrimas ir įvertinimas liestų tik pačią teisėją, bet ne pareiškėjus. Todėl L. S. ir R. A. 2011-05-30 skundas pagrįstai buvo įvertintas kaip prašymas sutinkamai su Viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 14 dalimi.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41 punktas papildomai išskiria skirtingas prašymų grupes ir išaiškina, kokį sprendimą dėl prašymo reikia priimti, priklausomai nuo prašymo turinio:

41.1. į prašymą suteikti administracinę paslaugą – išduoti leidimą (licenciją), dokumentą, jo kopiją, nuorašą ar išrašą, patvirtinantį tam tikrą juridinį faktą, – atsakoma suteikiant prašomą administracinę paslaugą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.2. į prašymą pateikti institucijos turimą informaciją atsakoma pateikiant prašomą informaciją Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo nustatyta tvarka arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.3. į prašymą priimti administracinį sprendimą – įsakymą, potvarkį ar nustatytąja tvarka kitą nustatytosios formos dokumentą, kuriame išreikšta institucijos valia, – atsakoma pateikiant atitinkamo dokumento kopiją, išrašą ar nuorašą arba nurodomos atsisakymo tai padaryti priežastys;

41.4. į kreipimąsi, kuriame išdėstoma asmens nuostata tam tikru klausimu, pranešama apie institucijos veiklos pagerėjimą ar trūkumus ir pateikiami pasiūlymai, kaip juos ištaisyti, atkreipiamas dėmesys į tam tikrą padėtį, informuojama apie valstybės tarnautojų piktnaudžiavimą ar neteisėtus veiksmus, nesusijusius su konkretaus asmens teisėtų interesų ir teisių pažeidimu, ar kitokį asmens kreipimąsi atsakoma laisvos formos raštu.

Pareiškėjų 2011-05-30 prašyme nurodytos aplinkybės rodo, jog šiuo raštu jie siekia atkreipti dėmesį į Vilniaus rajono apylinkės teismo darbo trūkumus. Dėl to prašymas vertintinas kaip atitinkantis Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 41.4. punktą Pažymėtina, kad į šį punktą atitinkančius prašymus atsakoma laisvos formos raštu. Šio dokumento paruošimo eiga bei turinys nėra formalizuotas. Kaip jau minėta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis sako, kad prašymai nagrinėjami pagal Vyriausybės patvirtintas taisykles. Tokia nuostata, įvertinus Viešojo administravimo įstatymo 19 straipsnio taisyklę, kad pagal administracinę procedūrą nagrinėjami tik pranešimai ir skundai, o ne prašymai, leidžia teigti, kad prašymų nagrinėjimui Viešojo administravimo įstatymo trečiasis skyrius netaikomas. Nagrinėjant asmenų prašymus, Vyriausybės patvirtintų taisyklių nuostatos taikomos tiek, kiek tų klausimų nereglamentuoja įstatymai ir įstatymų pagrindu priimti kiti teisės aktai (Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnis). Kadangi Viešojo administravimo įstatymas konkrečiai nurodo kokie asmenų kreipimaisi nagrinėjami taikant administracinę procedūrą, o pareiškėjų 2011-05-30 skundas tarp jų nepatenka, tai administracinės procedūros taisyklės, kurios yra išdėstytos Viešojo administravimo įstatymo 19-36 straipsniuose netaikomos.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės nenumato detalių procedūrų, išskyrus tai, kad prašymas turi būti įprastai nagrinėjamas 20 dienų (31 punktas), o atsakymas pateikiamas valstybine kalba (39 punktas). Taikyti Viešojo administravimo įstatymo trečiąjį skyrių, laikant, kad prašymų nagrinėjimo procedūroje yra teisės spragos, negalima, kadangi apie šių normų netaikymą pažymėta pačiame Viešojo administravimo įstatyme.

Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 44 punktas leidžia asmeniui, kuris nesutinka su institucijos atsakymu į jo prašymą, arba tuo atveju, jeigu per nustatytą prašymo nagrinėjimo terminą atsakymas asmeniui neišsiųstas, paduoti skundą Viešojo administravimo įstatymo trečiojo skirsnio „Administracinė procedūra“ nustatyta tvarka, Administracinių ginčų komisijų įstatymo nustatyta tvarka administracinių ginčų komisijai, Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka administraciniam teismui.

Pareiškėjų teisė kreiptis į Komisiją kilo iš to, kad tuo metu, kai pareiškėjai padavė prašymą Komisijai, Vilniaus apygardos teismas dar nebuvo davęs atsakymo į pareiškėjų 2011-05-30 prašymą. Tuo buvo pažeidžiama pareiškėjų teisė gauti atsakymą į raštą, kuri numatyta Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje ir Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 ir 41 punkte. Pareiškėjų teisė paduoti skundą Komisijai kilo iš Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 44 punkto ir Administracinių ginčų komisijų įstatymo 11 straipsnį, sakantį, kad su skundu (prašymu) į atitinkamą administracinių ginčų komisiją jos kompetencijai priskirtais klausimais turi teisę kreiptis asmenys, taip pat viešojo administravimo subjektai, kai šie mano, kad jų teisės yra pažeistos.

Pareiškėjų skundo nagrinėjimo Komisijoje metu Vilniaus apygardos teismas pateikė 2011-07-26 raštą ir tuo pašalino pareiškėjų teisių pažeidimą. Atsakymo į 2011-05-30 skundą negavimas buvo vienintelis pareiškėjų skundo Komisijai argumentas. Po to, kai pareiškėjai gavo Vilniaus apygardos teismo 2011-07-26 atsakymą, jie raštu skundo Komisijai naujais argumentais nepapildė. 2011-08-03 Komisijos posėdžio metu pareiškėjas prašė atsižvelgti į termino nepratęsimą, teigė, kad bylą nagrinėjusi kolegija neturėjo medžiagos bei prašė kreiptis į Teisėjų tarybą dėl teisės aktų pažeidimo. Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 12 punktas kalba apie surašyto skundo pateikimą Komisijai, šis teisės aktas nenumato paduoto skundo tikslinimo galimybės ir tvarkos. Komisija 2011-08-03 sprendime pasisakė tik dėl vieno rašytiniame skunde pateikto pareiškėjų argumento – teisės gauti atsakymą, o kitų Komisijos posėdžio metu išdėstytų argumentų nesvarstė.

Skunde teismui ir bylos nagrinėjimo teisme metu pareiškėjai nurodė papildomų argumentų, dėl kurių Vilniaus apygardos teismo 2011-07-26 raštą laikė netinkamu iš esmės – pareigos nusišalinti nevykdymą, atsakymo termino nepratęsimą, apskundimo tvarkos nenurodymą, klaidinantį atsakymo turinį, skundo persiuntimą asmeniui, dėl kurio veiksmų paduotas skundas.

LITEKO sistemos duomenimis pareiškėjai yra padavę dar vieną skundą dėl to paties Vilniaus apygardos teismo rašto, administracinė byla Nr. I-3857-561/2011, proceso numeris 3-61-3-02013-2011-3, kuriame ginčija Vilniaus apygardos teismo 2011-07-26 rašto Nr. TR 1147 ir Nr. TR 1146 turinį bei jo priėmimo tvarką. Dėl to, kad pareiškėjai raštu Komisijai pateiktame skunde savo teisių pažeidimu nurodė tik atsakymo nepateikimo faktą, Komisija sprendime pasisakė tik dėl šio argumento, pareiškėjai yra padavę kitą skundą teismui, šioje byloje teismas ginčo ribomis nustato pareiškėjų teisės į atsakymo gavimą pažeidimo tyrimą ir nevertina Vilniaus apygardos teismo 2011-07-26 rašto turinio bei priėmimo procedūros. Dėl pareiškėjų papildomų argumentų pasisako tiek, kiek tie pažeidimai gali turėti esminę reikšmę sprendžiant dėl Vilniaus apygardos teismo atsakymo galimumo pripažinti atsakymu į pareiškėjų skundą.

Esminis pažeidimas, dėl kurio atsakymas gali būti laikomas netinkamu yra nusišalinimo pareigos nevykdymas. Nei Viešojo administravimo įstatymo normos, nei Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklės nenumato pagrindo įstaigos vadovui nusišalinti nuo laisvos formos atsakymo į asmens prašymą rengimo. Pareiga nusišalinti numatyta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje, sakančioje, kad asmeniui, dirbančiam valstybinėje tarnyboje, draudžiama dalyvauti rengiant, svarstant ar priimant sprendimus arba kitaip paveikti sprendimus, kurie sukelia interesų konfliktą. Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 2 straipsnio 4 dalis interesų konfliktą apibrėžia kaip situaciją, kai valstybinėje tarnyboje dirbantis asmuo, atlikdamas pareigas ar vykdydamas pavedimą, privalo priimti sprendimą ar dalyvauti jį priimant, ar įvykdyti pavedimą, kurie susiję ir su jo privačiais interesais. Šiame įstatyme nėra išaiškinta sprendimo sąvoka, tačiau laisvos formos raštas savo esme negali būti laikomas administraciniu sprendimu. Be to, nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apygardos teismo l. e. pareigas Baudžiamųjų bylų skyriaus pirmininkas S. L. būtų turėjęs asmeninių interesų. Teisės aktuose nėra numatytas draudimas nagrinėti administracine tvarka pateiktus prašymus asmenims, kurie yra atlikę procesinius veiksmus teismo byloje. Procesiniai įstatymai - Baudžiamojo proceso kodeksas ar Civilinio proceso kodeksas, nėra taikomi vykdant viešąjį administravimą.

Kadangi pareiškėjų 2011-05-30 skundas Vilniaus apygardos teismui vertintinas kaip prašymas, tai atsakymo parengimo terminas yra 20 darbo dienų nuo prašymų gavimo institucijoje (Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 30 punktas). kaip jau buvo minėta nagrinėjant prašymus Viešojo administravimo įstatymo 31 straipsnis netaikomas, tačiau panašias nuostatas numato Asmenų prašymų nagrinėjimo ir jų aptarnavimo viešojo administravimo institucijose, įstaigose ir kituose viešojo administravimo subjektuose taisyklių 31 punktas. Atsakymą rengusi institucija pareiškėjams nepranešė apie prašymo nagrinėjimo termino pažeidimą. Tačiau termino nepratęsimas neturi įtakos sprendžiant dėl pareiškėjo teisės į atsakymą realizavimo ir negali būti aplinkybe, leidžiančia laikyti pateiktą atsakymą netinkamu ir įpareigoti pateikti naują atsakymą. Toks pažeidimas negali būti laikomas esminiu pažeidimu, dėl kurio buvo priimtas neteisingas sprendimas. Kiti pareiškėjų nurodyti argumentai peržengia byloje nustatytas ginčo ribas ir teismo nevertinami.

Vilniaus apygardos teismo 2011-07-26 raštu atsakyta į pareiškėjų 2011-05-30 skundą Vilniaus apygardos teismui Pareiškėjams gavus šį raštą jų teisė į atsakymo gavimą buvo įgyvendinta, todėl išnyko pagrindas ją ginti. Dėl šios priežasties Komisija teisingai pritaikė Administracinių ginčų komisijų darbo nuostatų 40.1. punktą ir netenkino pareiškėjų skundo.

Antruoju reikalavimu pareiškėjas prašo įpareigoti atsakovą atsakyti į Vilniaus apygardos teismo pirmininkui pateiktą skundą. Nors pareiškėjai teismui teigia, kad jiems atsakovas neatsakė į jų 2011-05-30 pateiktą skundą, tačiau, kaip matyti iš atsakovo 2011-07-26 rašto Nr. TR-1146, 1147 „Dėl skundo“, pareiškėjams L. S. ir R. A. buvo atsakyta į jų skundą. Kadangi, pareiškėjų skunde keliamas reikalavimas yra įvykdytas, atsakovas nebegali būti įpareigotas atlikti veiksmus, kuriuos jau atliko.

Pareiškėjai prašo priimti atskirąją nutartį ir ją nusiųsti Teisėjų tarybai. Teismo posėdžio metu pareiškėjas R. A. paaiškino, kad nutartyje turėtų būti nurodyti rengiant Vilniaus apygardos teismo 2011-07-26 atsakymą padaryti pažeidimai. Administracinių bylų teisenos įstatymo 108 straipsnyje nustatyta, kad jeigu teismas, nagrinėdamas administracinę bylą, padaro išvadą, kad pareigūnai, institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos bei asmenys pažeidė įstatymus ir kitus teisės aktus, tai priima atskirąją nutartį, kurioje nurodo pažeidimus ir nusiunčia ją atitinkamoms viešojo administravimo institucijoms, įmonių, įstaigų, organizacijų vadovams. Byloje nustatyta, kad Vilniaus rajono apylinkės teismo baudžiamoji byla Nr. T-74-137/2011 nuo 2011-06-02 iki 2011-07-14 buvo išsiųsta į apeliacinę instancija, todėl teisėja L. L. negalėjo surašyti paaiškinimo. Tokia vėlavimo pateikti atsakymą priežastis pripažintina reikšminga, nes procesinio teismo sprendimo priėmimas yra svarbesnis negu administracinio prašymo išnagrinėjimas. Šiuo atveju, teismas nenustatė pagrindo dėl atskirosios nutarties priėmimo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-88 straipsniais, teismas

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.